- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-484-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17865-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 13 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 6 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. balandžio 17 d. d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 17 d. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2022 m. birželio 9 d.) – 1 metai 10 mėnesių 8 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuodama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl nuteistojo V. S. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą nurodydamas, kad nors nuteistasis V. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2022 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skundo autorius teigia, kad apylinkės teismas svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą nepagrįstai vertino aplinkybes susijusias su jo atliekama laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, kadangi šių aplinkybių vertinimas nėra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis jau buvo įvertinti priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant jam bausmę, todėl antrąjį kartą neturėtų būti vertinamas. Pažymint, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pvz.: Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1S-454-327/2016.
5.2. Skunde nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgta į atliktos, o ne likusios bausmės dalį, kadangi atliktos bausmės dalis bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas sudaro materialųjį pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tai konstatuota ir Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. 1S-1601-2381/2014, 1S-69-485/2017.
5.3. Skunde apeliantas nesutinka ir su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, dėl gyvenamosios vietos neturėjimo ir ankstesnių teistumų, kadangi pasak nuteistojo Komisijai yra pateikti duomenys, kur jis gyvens lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu ankstesniais teistumais paskirtos bausmės jau yra atliktos, todėl pakartotinai šios aplinkybės neturėtų būti vertinamos.
5.4. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad pritaikius lygtinį paleidimą bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kadangi lygtinio paleidimo institutas yra skirtas tam, kad nuteistajam skirtą individualizuotą bausmę būtų galima švelninti, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius. Pažymint, kad lygtinio paleidimo taikymas yra viena efektyviausių priemonių skatinti nuteistąjį keistis į gerąją pusę. Ne bausmės ilgumas, o jos neišvengiamumas ir siekis pataisyti nusikaltusį asmenį, kad šis ateityje nenusikalstų, yra prioritetas, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netaikydamas lygtinio paleidimo akcentuoja, kad neigiami padariniai patiriami tik realiai atliekant bausmę. Tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik bausmės sąlygų sušvelninimas už gerą elgesį, padedantis palaipsniui integruotis visuomenėje bei užkardyti netinkamą asmens elgesį, taikant efektyvias kontrolės ir stebėjimo priemones.
Atsiliepimas
5.5. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas netvirtindamas Komisijos nutarimo atsižvelgė tik į prokuratūros atsiliepimą, kuriame buvo vertinta tik bylos medžiaga neigiamai charakterizuojanti jį, tačiau neįvertino to, kad Komisija taikydama jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akivaizdžiai matė jo pokyčius bausmės atlikimo metu.
5.6. Skunde nuteistasis iš dalies sutinka, kad bausmės atlikimo metu ne visada elgėsi nepriekaištingai, tačiau nori atkreipti dėmesį, kad nuobaudos jam buvo skirtos už tai, jog jis miegojo ne savo vietoje (lovoje) ir, kad ėjo koridoriumi be skiriamojo ženklo, tačiau tam buvo rimtos priežastys, į kurias administracija atsižvelgė ir drausminių nuobaudų jam neskyrė. Tuo tarpu anksčiau skirtos nuobaudos yra seniai išnykę ir nebegaliojančios, todėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo įvertintos.
6. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis prašo nuteistojo V. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą V. S. iš pataisos įstaigos, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, rėmėsi vien tik prokuratūros pateiktu apsiliepimu ar iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ir juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo V. S. lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. S. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
10. Iš Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam V. S. 2022 m. gegužės 9 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, kaip ir pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. vasario 13 d., metu. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. S. nustatyti dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai apimantys: nuolatinės gyvenamosios vietos, profesijos, išsilavinimo neturėjimą, nestabilią darbo patirtį, elgesio problemas vaikystėje, emocijų valdymo ir savitvardos problemas, apsunkintus/konfliktiškus santykius su artimaisiais, smurto/prievartos naudojimą artimoje aplinkoje, būdingą rizikingą/pavojingą elgesį, smurtinį elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, ankstesnį piktnaudžiavimą alkoholiu, savivaizdžio pagrįstumą asocialiomis normomis, būdingą impulsyvų elgesį, negebėjimą atpažinti problemas bei tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoką, tikslų neturėjimą, sunkiai suprantamą kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuojamus kitų veiksmus ir ketinimus, konkretų/nelankstų mąstymą, priežiūros/apribojimų pažeidimus, savo nusikalstamo elgesio motyvų nesupratimą, reikalauja tikslingesnių ir tęstinių nuteistojo V. S. veiksmų būnant struktūrizuotoje aplinkoje. Bausmės atlikimo metu stebimų tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių susijusių su lėšų tvarkymu ir pajamomis bei piktnaudžiavimu alkoholiu, nepakanka akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimui. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje V. S. nėra nustatytas nei vienas apsauginis veiksnys galintis mažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jam būnant laisvėje, o tai teisėjų kolegijos vertinimu taip pat neleidžia daryti išvados, jog V. S. taikoma probacija šiuo metu bus sėkminga.
11. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenys, kad V. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, keturis kartus buvo skatintas ir bausmės atlikimo metu visą laiką dirbo, bei iš gaunamo darbo užmokesčio atlygino beveik visą išieškomą sumą, t. y. 520,04 Eur iš 571,73 Eur, tai rodo, kad jis savo elgesį tinkamai koreguoja darbinėje sferoje, tuo pačiu gaunamą užmokestį naudojo išieškomų sumų dengimui, tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtina įvertinti visus duomenis esančius byloje.
12. Byloje yra duomenys ir apie tai, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, iš kurių 10 kartų buvo nubaustas. Ir nors paskutinės drausminės nuobaudos nuteistajam buvo skirtos 2020 m., o paskutinius du kartus buvo nutarta apsiriboti tik svarstymu drausmės komisijoje, tačiau šių aplinkybių egzistavimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Tai rodo, jog V. S. net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įstaigoje sugebėjo pažeisti nustatytą tvarką, nepakluso privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Todėl šių aplinkybių buvimas skundžiamoje nutartyje buvo aptartas pagrįstai, o tai įrodo, jog nuteistajam pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgą laiką vis tik yra sunku. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam V. S., net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo konstatuojamas savo kaltės minimalizavimas, tų pačių klaidų kartojimas, savo veiksmų pasekmių neapgalvojimas, impulsyvumas, savikontrolės nebuvimas, o tai teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad išėjęs į laisvę V. S. laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals.
13. Pažymint, kad tokios aplinkybės, kaip gyvenamosios vietos neturėjimas, išsilavinimo stoka, nutrūkę socialiniai ryšiai su artimaisiais, ateities tikslų neturėjimas, taip pat kelia pagrįstas abejones, jog V. S. taikoma probacija būtų sėkminga. Ir nors Komisija 2022 m. birželio 13 d. priimtame nutarime yra nurodžiusi, kad nuteistasis turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis V. S. yra įtraukas į asmenų neturinčių gyvenamosios vietos apskaitą. Kur gyvens po bausmės atlikimo nuteistasis nežino.
14. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. S. laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su sunkiu sveikatos sutrikdymu artimam giminaičiui, padarymą. Apeliantas taip pat ankščiau teistas 3 kartus ir pirmąjį kartą nusikalto būdamas vos 16 metų. V. S. už padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytas tiek laisvės atėmimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos neturėjo, jis tinkamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugebėjo ir vėl nusikalto, o tai teisėjų kolegijos vertinimu itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Ir nors teistumų kiekis bei nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Paminint ir tai, kad informacija apie V. S. teistumus atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą BVK normų nepažeidžia, ir formuojamai teismų praktikai, neprieštarauja.
15. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju jis nebus atleistas nuo tolimesnės bausmės, o tai jam tik padės integruotis į visuomenę bei neleis netinkamai elgtis, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad apylinkės teismas vertindamas aplinkybę, jog V. S. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių ir 8 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. birželio 9 d.), įstatymo taikymo klaidos taip pat nepadarė, kadangi šių aplinkybių vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam V. S. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad V. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą
16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo V. S. skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.