Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str.4 d.). 2010 12 15 apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad su J. V. susipažino 2008 – 2009 metais, tikslios datos neprisimena, internetu. Bendravo ne tik internetu, kartais susitikdavo. Prisistatydavo A. vardu, kadangi tai buvo jo internetinis vardas. Vieno susitikimo metu su J. kalbėjo apie tai, kuo jis užsiima, sakė, kad bando užsiimti su žeme, reikia perkelti žemę, yra vienas pažįstamas, kuris dirba savivaldybėje ir tuos reikalus tvarko. Tada J. paklausė, ar galima būtų padalinti sklypą, o kitą perkelti. Jis atsakė, kad yra pažįstamas, kuris gali tuo užsiimti. Kalbėdamas apie pažįstamą, jis turėjo omenyje M. B., su kuriuo pažįstamas apie 5 metus. J. K. su juo buvo susitikęs dar prieš pokalbį su J. (duomenys neskelbtini) kavinėje ir matė, kaip M. B. nusileidžia iš savivaldybės pastato, todėl manė, kad jis tikrai ten dirba. M. B. rodė dokumentus susijusius su žemės perkėlimu, jis juos parodė kaip pavyzdį. Paklausęs, kuo jis dabar užsiima, M. B. atsakė, kad užsiima žemėmis, kad vieniems žmonėms reikia padalinti, kitiems perkelti žemes. Po to pakalbėjęs su J., jis paskambino M. B. ir paklausė, ar galima perkelti sklypus, o kitus padalinti. M. B. atsakė, kad įmanoma, tik turės paimti dokumentus, kad būtų kadastrinis pažymėjimas. Susitikęs su J. paėmė kadastrinių pažymėjimų kopijas. Vienas sklypas buvo prie VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), o kiti buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Sklypą (duomenys neskelbtini) reikėjo padalinti ir pakeisti paskirtį, o kitus sklypus reikėjo perkelti. Netrukus žemės dokumentai buvo perduoti M., po ko jis pasakė, kad galima sutvarkyti, tačiau tai kainuos 20.000 Lt. Sakė, kad tai yra išlaidos, kurias reikės dalintis, tačiau konkrečiai neįvardino su kuo. Taip pat buvo susitarimas, kad kai padalins sklypus (duomenys neskelbtini), vienas sklypas atiteks jam. Visą šią informaciją J. K. perdavė J., o pastaroji su šiomis sąlygomis sutiko. Praėjus kelioms dienoms susitiko su J. prie jos darbo, t.y. Spaudos rūmų ir J. perdavė pinigų suma. Kokia tai buvo pinigų suma, dabar neatsimena. Viso J. davė 20.000 Lt per tris-keturis kartus vieno mėnesio laikotarpyje. Susitikimai vyko įvairiose vietose, vieną kartą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ofise Spaudos (duomenys neskelbtini). Ten J. dirbo kartu su broliu. Pinigus perduodavo J., taip pat ir jos brolis V. V.. Tuo metu, kai buvo imami pinigai, jokio tai patvirtinančio dokumento nepasirašinėjo. Visus gautus pinigus perdavė M.. Susitardavo susitikti ir nuveždavo pinigus arba į (duomenys neskelbtini) pastate esančią kavinę, arba Europos prekybos centre. Kiekvieną kartą M. sakydavo, kad reikia pasidalinti su žmonėmis, kurie viską tvarko. Jis sakė, kad viskas gerai, vyksta procesas, viskas daroma. Konkrečiai kas yra daroma jis neįvardindavo. Taip pat jis neprašė jokių papildomų dokumentų. Iš J. 2009 m. žiemos metu per mėnesį gavo 20.000 litų. 2010 m. pavasarį prasidėjo problemos, M. pradėjo neatsakinėti į telefono skambučius, pradingdavo, ėmė vengti susitikti. 2010 m. kovo mėnesį paskambino J., sakė, kad reikia susitikti ir pasirašyti vekselį dėl perduotų pinigų. Sutikimas vyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Tuo metu jis buvo neblaivus, į J. paruoštą vekselį įrašė netikslų savo adresą ir pasirašė A. K. vardu, bei pasirašė kitu parašu, kadangi pastovaus parašo neturi. Vekselis buvo išrašytas didesnei sumai, kokiai tiksliai, neatsimena. J. prašė, kad pasirašytų didesnei sumai, nes jai reikia parodyti vekselį savo vyrui ir broliui, todėl jis ir sutiko bei pasirašė. Viso iš J. gavo 20.000 litų, kuriuos visus perdavė M., jam turėjo atitekti trys tūkstančiai litų, kuriuos turėjo gauti po to, kai bus iki galo viskas sutvarkyta. Kai buvo pasirašytas vekselis, su J. bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. Jelenai siuntė preliminarią žemės pirkimo pardavimo sutartį, kurią gavo iš M.. Nuo 2010 m. pavasario pabaigos su M. nebegalėjo susisiekti telefonu, nes jo telefonas buvo išjungtas, o vėliau telefonas nenaudojamas. Tada jis suprato, kad čia kažkas ne taip. Pasižiūrėjęs (duomenys neskelbtini) tinklapyje pamatė, kad plėtros departamente ar plėtros skyriuje M. B. dirba, tačiau nuotrauka buvo ne jo pažįstamo M., o kito asmens. Tada suprato, kad liko apgautas, o prieš J. buvo gėda, todėl jai nieko nesakė. Manė, kad kai pats ras M., tada jai viską pasakys. Asmuo, kuris prisistatydavo kaip M. B. yra apie 30-35 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, porą kartų buvo su akiniais, kur gyvena nežino. Jokių įgaliojimų su J. ar jos broliu veikti jų vardu nebuvo sudaręs.

Su A. N. ir R. Z. susipažino 2009 m. per J. brolį. Jie norėjo perkelti mišką, iš (duomenys neskelbtini) rajono. A. N. ir R. Z. davė kadastrinio išrašo kopijas. Šiuos dokumentus jis vėl perdavė M.. M. pasakė, kad tai kainuos 25.000 Lt, bet jiems reikia sakyti, kad 30 000 litų, o 5 000 litų jis (J. K.) galės pasiimti sau. Inforamciją, kad tai kainuos 30 000 litų jis perdavė R. su A., jie su tokiomis sąlygomis sutiko. 2009 m. žiemą jis su M. važiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, o kitą kartą į (duomenys neskelbtini) žiūrėti miško. M. sakė, kad čia bus galima perkelti žemę. Į (duomenys neskelbtini) rajoną važiavo automobiliu Land Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis tuo metu pardavinėjo. Į (duomenys neskelbtini) važiavo M. automobiliu Audi A8 mėlynos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Po kelių dienų jis su A. ir R. važiavo žiūrėti miško į (duomenys neskelbtini), kuris jiems patiko. Iš A. ir R. per kelis kartus gavo 30.000 litų. Vieną kartą buvo susitikę (duomenys neskelbtini) prekybos centre, vieną kartą savivaldybės garaže ir vieną kartą jis buvo atvažiavęs į A. ir R. ofisą (duomenys neskelbtini) kaime. Neprisimena kada ir kokiomis sumomis A. su R. davė pinigus, atsimena, kad vieną kartą iš jų gavo 10.000 litų grynaisiais pinigais. Vieną kartą buvo susitikę (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada davė vienam iš jų (R. ar A.) pasirašyti prašymą dėl žemės perkėlimo. Ar tą kartą jis gavo iš R. ir A. pinigų, neprisimena. Blanką dėl žemės perkėlimo gavo iš M.. Visus iš R. ir M. gautus pinigus perdavė M.. Iš R. ir A. gavo 30.000 litų, būtent šiai sumai jis pasirašė vekselį pas juos ofise (duomenys neskelbtini) kaime, 2010 m. žiemą, tikslios datos neprisimena. A. ir R. prisistatė savo tikruoju vardu ir į vekselį įrašė savo tikruosius duomenis, o būtent asmens kodą ir gyvenamąją vietą. Taip pat pats pasiūlė, kad R. su A. pasidarytų jo asmens tapatybės kortelės kopiją. Kadangi kaip ir J. atveju, M. ji apgavo, jis realios situacijos A. su R. nesakė. Su R. ir A. įgaliojimų veikti jų vardu nebuvo sudaręs. Iš A. ir R. Z. viso buvo paimta – 30.000 Lt., kurie buvo taip pat perduoti M. B. už žemės sklypo perkėlimą iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną (t.2,b.l.22-23).

Apklaustas įtariamuoju J. K. 2011 03 28 dieną iš esmės davė analogiškus parodymus, be to, paaiškino, kad iš iš V. V. ir J. V.-V. gavo 20 000 litų, kuriuos perdavė M. B., už tai, kad jis turėjo perkelti sklypus iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos į (duomenys neskelbtini) rajoną ir pakeisti žemės sklypo, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtį į namų valdą. M. B. duomenys pas jį neišliko, kadangi telefono remonto metu visi duomenys dingo. Dėl 2010 04 23 rašyto elektroninio laiško, rašyto A. N., J. K. paaiškino, kad 19 000 JAV dolerių bankiniu pavedimu turėjo pervesti (kaip J. K. sklolą) jo draugas A. N., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos pilietis, gyvenantis Sankt Peterburge, daugiau apie jį jokių duomenų nežino. Jis A. N. prašė paskolinti pinigų- 19 000 JAV dolerių, kadangi buvo skolingas A. N. ir R. Z., taip pat J. V. ir jos broliui. Jis nesutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad tyčia, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kadangi pinigai tikrai buvo atiduoti, o ne pasilikti sau. Supranta, kad dėl jo kaltės, žmonės patyrė turtinę žalą, todėl pasižada atlyginti žalą arba grąžinti pinigus dalimis (t.2,b.l.27-30).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad jis pats nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl to, kad pats buvo apgautas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam sake, jog ieškojo to M. B., bet jo neranda ir neįmanoma jo rasti. Jis, imdamas pinigus iš nukentėjusiųjų, pasirašė vekselius, tačiau pats iš M. B. neprašė vekselių perduodamas pinigus, kadangi juo pasitikėjo. Pats B. nenorėjo susipažinti su nukentėjusiaisiais, sakė, kad kai viskas bus padaryta, tada galima bus susitikti. Kai jis parodė gautus dokumentus B., pastarasis jam pasakė, kad iš vienos “operacijos” - 3 tūkstančiai litų, iš kitos - 5 tūkstančiai litų. Iš Z. pinigų buvo numatyti jam 5 tūkstančiai litų, o iš J. pinigų sakė, kad bus po to, kai viskas bus sutvarkyta.Su B. jie tarėsi, kad už jo (J. K.) tarpininkavimą jam bus sumokėti pinigai. Realiai jam B. man sumokėjo 5000 litų iš Z. perduotų pinigų. Tą dieną kai pasirašė J. V. vekselį buvo girtas, girtas vairavo ir automobilį. Jis norėjo nukentėjusiesiems grąžinti pinigus, jų atstovo M. N. prašė nukentėjusiųjų banko sąskaitų numerių, tačiau jis atsisakė tai daryti. Pats nukentėjusiųjų telefonų numerių jau neturėjo, tačiau žinojo kur jie dirbo, bet jam gėda buvo su jais susitikti, nežinojo ką jiems pasakyti. Todėl vengė su jais susitikti. 19 tūkstančių dolerių buvo pervesta tam, kad būtų perduota 30 tūkstančių Z. ir 20 tūkstančių J., tačiau su nukentėjusiaisiais nekalbėjo apie tai, kad daromas toks pavedimas ir kad tokia suma grąžinama ne tik N. ir Z., bet ir V.. J. V.-V. pareikštą ieškinį pripažįsta 10 tūkstančių litų sumai, kuriuos paėmėm ir du tūkstančius litų neturtinės žalos. Iš A. N. pripažįsta 15 tūkstančių litų turtinės, 2 tūkstančius litų neturtinės žalos. Iš R. Z. - 15 tūkstančių litų turtinės, 2 tūkstančius litų neturtinės žalos.

Nors kaltinamasis J. K. nepripažįsta padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. V. V. parodė, kad su J. K. susipažino internetu, prieš 4-5 metus. Jis jai pristatė A. vardu. Jie bendraudavo keletą kartų per mėnesį įvairiomis temomis. Jis pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini) departamente ir papildomai užsiima žemės klausimais. Ji juo patikėjo, kadangi jis jai rodė savo darbovietę, su savimi nešiojosi ginklą. Be to, jo automobilyje matė žemės dokumentus. Jis jai yra sakęs, kad jeigu kam nors reiktų pagalbos grąžinant žemę ar kitais klausimais, tai galima kreiptis į jį. 2009 metais jos brolis V. V., po pokalbio su savo pažįstama L., paklausė jos ar ji neturinti pažįstamų asmenų, galinčių pakonsultuoti ir padėti žemės klausimais. L. norėjo žemės sklypą perkelti iš vienos vietos į kitą ir jį parduoti. Tada ji prisiminė K. ir kreipėsi pagalbos į jį, kuris pažadėjo padėti, paprašė kažkokio dokumento kopijos. Vėliau, pažiūrėjęs dokumentus, pasakė, kad galima perkelti žemės sklypą iš vienos vietos į kitą. L. norėjo perkelti sklypą ir iš karto parduoti. Už tai norėjo gauti 180 000 ar 200 000 litų ir pasidalinti tarp brolių ir seserų. Šią informaciją žinojo ir K.. Jis pasakė, kad įmanoma tai padaryti labai greitai, yra vieta ir pirkėjas, bet darbas kainuos 15 000 litų. Bus sudaryta sutartis ir viskas bus teisėta. Jis sakė, kad sklypo kaina bus žymiai didesnė, todėl su broliu nusprendė į tai investuoti savo pinigus. Jie su broliu susitarė su K., kad pusę sumos jie sumokėsi iš karto, o likusią dalį - kai bus sutvarkyti dokumentai. 2009 m. rugpjūčio mėnesį K. ji perdavė 6000 litų prie savo namų. Po to prasidėjo pinigų „tempimai“. K. vis nurodydavo, kodėl reikia mokėti daugiau pingių, - kažkas išeina atostogų, todėl jam reikia sumokėti, nes jo parašas labai svarbus ir panašiai, tuo pačiu juos tikino, kad viskas labai greitai vyksta ir viskas gerai. Taip ji 2009 metų rugpjūčio mėnesį per tris kartus jam sumokėjo 15 000 litų. Pinigų perdavimas vykdavo arba prie jos namų, kieme, arba prie jos darbovietės. Peduodant pinigus su K. jokių dokumentų nerašė. L. G. bendravo tik su jos broliu V. V., kuriam ir pateikė žemės dokumentų kopijas ir daugiau tvarkant šiuos reikalus L. nedalyvavo. L. pasakė, kad už parduotą žemę nori gauti 180 000 litų, o likusi suma liks jiems, tai yra jai su broliu. K. pasakė, kad tą žemę įmanoma perkelti ir parduoti dvigubai brangiau nei nori L.. K. viską planavo sutvarkyti per vieną mėnesį. Praėjus mėnesiui atsirado įvairios priežastys, dėl kurių dokumentai nesutvarkyti – reikia padaryti geodezinius matavimus ir panašiai. Vis tai tęsėsi nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. kovo mėnesio. Per visą tą laiką K. žadėjo, kad viskas bus sutvarkyta.

Be to, nukentėjusioji parodė, kad ji pati buvo įmonės akcininkė, o įmonė turėjo 93 arų žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) kaime, kurį jie norėjo pertvarkyti, t.y. pakeisti žemės paskirtį – iš žemės ūkio paskirties į kitą. Todėl 2009 metų rugsėjo mėnesį jie su broliu vėl kreipėsi į K., kur jis vėl pažadėjo jiems padėti tai sutvarkyti, tačiau jis pasakė, kad tai užtruks apie pusę metų ir kainuos apie 40 000 litų. Po to, K. vis nurodydavo pinigų sumas, kurias jie turi jam sumokėti. Dėl šio sklypo paskirties pakeitimo, pirmą kartą 2009 m. rugsėjo mėnesį brolis V. V. K. perdavė 5000 litų. Kitą kartą - 2000 litų 2009 m. spalio 2 d. perdavė ji pati. 2009 m. spalio 6 d. brolis jam perdavė 5000 litų. 2009 m. spalio 19 d. ji perdavė 3000 litų. 2009 m. spalio 27 d. brolis perdavė 2000 litų. 2009 m. lapkričio 6 d. ji perdavė 5000 litų. 2009 m. lapkričio 27 d. brolis perdavė 5000 litų. 2010 m. sausio 22 d. ji perdavė 1000 litų. Paskutinį kartą - 2010 m. kovo 17 d. - K. perduodant 7500 litų ji pasiruošė vekselį, kadangi jau buvo atsiradęs nepasitikėjimas juo. Susitikimo metu ji paprašė jo pasirašyti, o prie vekselio ji pridėjo raštelį, kuriame surašė kada ir kiek buvo perduota pinigų. Tą kartą jis buvo atvažiavęs automobiliu pas ją į darbą, jie kartu nuvažiavo į netoliese esančią mokyklos aikštelę, kurioje jis pasirašė vekselį 50 500 litų sumai. Tai yra buvo pasirašytas vekselis visai jo ir jos brolio K. perduotai sumai. K. neprieštaravo ir iš karto pasirašė vekselį. Jis buvo blaivus. Tada ji prašė jo asmens dokumento, tačiau jis atsakė, kad neturi, net gi, vairuodamas, vairuotojo pažymėjimo. Tuomet ji paprašė nuskanuoti ir jai atsiųsti, tačiau jis to nepadarė. Po to karto jis pradėjo slapstytis, vengė telefono skambučių. Į jos dešimtį skambučių gaudavo vieną atsakymą SMS žinute, kad vaikas ar jis apts ligoninėje, arba išvykęs ir panašiai. Tuo pačiu rašydavo, kad vis kitą savaitę pas notarą bus pasirašomas sandoris, buvo net gi nurodytas notaras ir laikas. Tada ji skambino notarui paklausti ar tikrai yra užregistruotas laikas tokio sandorio pasirašymui, tačiau tokios registracijos nebuvo.

Nukentėjusioji taip pat parodė, kad seniai yra pažįstama su R. Z. ir A. N.. Ji su broliu juos supažindino su K. tikslu spręsti žemės klausimus. Tai buvo 2009 metų spalio ar lapkričio mėnesį. Vieno iš pokalbių su jais metu, pastarieji papasakojo, kad jų žemės klausimų sprendimas jau ilgai užsitęsė, kad K. nuo jų taip pat pradėjo slapstytis. R. Z. ir A. N. pasakė, kad turi K. asmens dokumento kopiją ir tada ji pamatė, jog jai nurodytas ne jo tikrasis vardas. Jie gi, palygino duomenis, įrašytus jai (J. V.-V.) rašytame vekselyje ir pastariems išrašytame bei nustatė, kad įrašytas skirtingas adresas. Tada jie suprato, kad yra apgauti ir kreipėsi į policiją. A. K., sutartis dėl žemės perkėlimo, turėjo būti pasirašyta su kažkokia įmone, bet jos pavadinimo taip ir jis nepasakė, o per visą laikotarpį jiems buvo minimas M. B., kuris neva yra žemėtvarkos ar registrų centro darbuotojas, tvarkantis visus tuos reikalus. K. vieną kartą susipažinimui buvo atsiuntęs žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties blanką, kuriame nebuvo įrašyti jokie duomenys. Jeigu būtų buvę sutvarkyti visi dokumentai, kaip tai žadėjo padaryti K., tai sandorio pasirašymui pas notarą, būtų ėję žemės sklypo savininkai, kadangi ji pati neturi L. G. ar kitų asmenų įgaliojimo tvarkyti žemės perkėlimo ar kitus klausimus, tai buvo tik žodinis susitarimas. Perduodami K. pinigus, dalį jų pasiskolino, kitą dalį mokėjo iš asmeninių santaupų. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, K. visi telefonai buvo išjungti, o jis pats neieškojo jokio kontakto, nors žinojo kur ji dirba, gyvena, žinojo jos ir elektroninio pašto adresą. Be to, nukentėjusioji palaikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 25 250 litų - pusę sumos pagal vekselį bei 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi tai jai sukėlė nervinę įtampą. Ji pati iki šiol yra skolinga kitiems asmenims, teko kreiptis ir į medikus dėl sveikatos pablogėjimo, patirto streso.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios J. V.-V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 4 d.), kur ji parodė ir tai, kad nuo 2007 metų yra pažįstama su J. K., kuris jai buvo žinomas kaip A., nes jis prisistatė būtent tokiu vardu. Su juo jokių dalykinių ar kažkokių darbinių santykių neturėjo. Jai J. K. buvo pasakęs, kad dirba (duomenys neskelbtini) departamente, asmens sargybiniu. A. taip pat buvo minėjęs, kad dar užsiima verslu susijusiu su žemės sklypų pirkimu, pardavimu, žemės nuosavybės dokumentų tvarkymu, žemės sklypų perkėlimu. A. sudarė patikimo, rimto žmogaus įvaizdį. 2009 metų vasaros viduryje jos brolis V. V. papasakojo, kad jo pažįstamos L. G. tėvai turi nuosavybės teise žemės sklypą, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir jie nori šitą sklypą perkelti į geresnę vietą, po ko jį parduoti. Ji paskambinusi A., paklausė, ar jis galėtų šiuo klausimu padėti. A. paprašė žemės sklypų dokumentų. Kai dokumentai buvo perduoti, jis pažadėjo pateikti atsakymus kai su kažkuo susitiks ir peržiūrės šiuos žemės sklypo dokumentus. Ne užilgo su ja vėl susisiekė A. ir pasakė, kad yra galimybė perkelti minėtą sklypą į (duomenys neskelbtini) rajoną ir yra potencialus pirkėjas, kuris pasiryžęs sklypą įsigyti. Tokia sklypo perkėlimo paslauga, pasak A., turėjo kainuoti 15.000 Lt. Šią informaciją ji perdavė broliui V., kuris šią informaciją perdavė L. G.. Po kiek laiko L. brolį informavo, kad jie norėtų už sklypą gauti apie 200.000 Lt, tačiau nenori investuoti papildomų lėšų į dokumentų tvarkymą bei kitas išlaidas. L. G. sutiko, kad jie su broliu, esant būtinumui, investuotų savo lėšas į šį procesą, o sklypą pardavus brangiau nei 200.000 Lt, skirtumą nuo šios sumos galėtų pasiimti sau. J. su broliu V. pasitarė ir nusprendė pasinaudoti galimybe užsidirbti. Tuo labiau, kad A. minėjo, jog žemės sklypą, perkėlus į norimą vietą, galima parduoti ženkliai brangiau nei 200.000 Lt. Ji ir V. su L. G. nebuvo sudarę jokios rašytinės sutarties veikti jų vardu, neturėjo jokio ir rašytinio įgaliojimo. Buvo sudarę tik žodinę sutartį paruošti visus reikiamus dokumentus, susijusius su sklypo perkėlimu. Su A. žodžiu susitarė, kad jam už dokumentų tvarkymą sumokėta bus pusė reikiamos sumos, o likusią dalį – 7.500 Lt bus sumokėta kai bus paruošti dokumentai. Tai buvo A. pasiūlymas. 2009 rugpjūčio 25 d. ji A. perdavė 6000 Lt grynaisiais, tai įvyko prie jos namų. Perduodant pinigus daugiau niekas nedalyvavo, nebuvo surašytas joks raštiškas pakvitavimas. Po kiek laiko sumokėta 1.100 Lt sumą, tačiau kurią dieną nepamena, bet tai buvo netrukus po pirmo mokėjimo. Perduodant 1100 Lt nebuvo surašytas joks rašytinis pakvitavimas. Abiem atvejais mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. A. aiškino, kad jau ruošiami dokumentai sklypo perkėlimui. Netrukus paskambinęs A. pasakė, kad reikia sumokėti likusią 7.900 Lt sumą, nes reikia greičiau baigti tvarkyti dokumentus, kadangi žmogus, kuris tvarko dokumentus, išeina atostogų. 2009 metų rugsėjo pradžioje A. perdavė dar 7.900 Lt grynaisiais, tai įvyko prie jos namų. Perduodant pinigus treti asmenys nedalyvavo, nebuvo surašytas joks rašytinis pakvitavimas. Tuo pačiu metu jai priklausanti bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra V. V., nuosavybes teise turėjo žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio paskirties. Ji su broliu norėjo pakeisti šio sklypo paskirtį, tai yra paruošti detalųjį planą, suformuojant sklypus su namų valdomis. Šiuo klausimu kreipėsi į A.. A. paėmęs šio sklypo pažymėjimo kopiją ir planą pasakė, kad galima pakeisti žemės sklypo paskirtį, bet tai užtruks iki 2010 vasario mėnesio ir tai kainuos apie 40.000 Lt. Taip pat A. informavo, kad kažkoks asmuo, kuris tvarkys paskirties pakeitimo dokumentus, nori nusipirkti namų valdai vieną suformuotą sklypą. Tada ji su broliu nusprendė, kad A. pasiūlytos sąlygos tinka. 2009 metų rugsėjo pabaigoje V. V. perdavė A. 5.000 Lt grynais, 2009 spalio 2 d. ji perdavė A. asmeniškai 2.000 Lt, 2009-10-06 brolis perdavė A. 5.000 Lt grynaisiais, 2009-10-19 ji perdavė A. 3.000 Lt, 2009-10-27 brolis perdavė A. 2.000 Lt, 2009-11-06 ji pati perdavė A. 5.000 Lt, 2009-11-27 brolis perdavė A. 5.000 Lt, 2009 gruodžio mėnesį, kokia tai buvo diena, neprisimena, perdavė kartu su broliu A. 5.000 Lt, 2010-10-22 pati perdavė A. 1.000 Lt grynaisiais. 2010-03-17 ji A. perdavė 7.500 Lt grynaisiais. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. A. buvo atvykęs Land Rover automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi visais atvejais pinigus A. perdavinėjo nepasirašant jokio tai patvirtinančio dokumento, tada kilo abejonės, tuo labiau visais atvejais perduodant pinigus A. jai ir broliui vis aiškindavo, kad dokumentai vis dar yra tvarkomi, tiek ir sklypų perkėlimo, tiek ir paskirties keitimo, bet tai užtrunka vis dėl kažkokių priežasčių, tad perduodant paskutinę pinigų sumą – 7.500 Lt, ji paprašė A., kad šis pasirašytų ant Neprotestuotino paprastojo vekselio nurodytai 50.500 Lt sumai, datuoto 2010-03-15. 50.500 Lt buvo, būtent, visa pinigų suma, sumokėta A. nuo 2009 rugpjūčio mėnesio. A. paskutinio pokalbio metu patikino, kad iki 2010 kovo pabaigos jis atiduos visus jau sutvarkytus žemės sklypų dokumentus. A. sutiko pasirašyti ant vekselio ir jis savo ranka padarė įrašą „A. K. (duomenys neskelbtini) A. K.“ bei pasirašė. Tada A. paprašė, kad jis įrašytų ir savo asmens kodą, tačiau jis atsakė, kad jo neatsimena, o su savimi neturi jokio asmens dokumento, taip pat pažadėjo faksu atsiųsti savo asmens dokumento kopiją. Bet kopijos taip ir neatsiuntė. Laikas ėjo, bet A. nepateikė jokių sutvarkytų ir paruoštų dokumentų tiek dėl L. G. sklypų perkėlimo, tiek ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypo paskirties keitimo. Telefonu A. vis aiškindavo skirtingas versijas, kodėl yra neparuošiami dokumentai. 2009 rusėjo-spalio mėnesiais pažįstamus A. N. ir R. Z. ji supažindin su A.. A. N. ir R. Z. norėjo, kad jiems A. padėtų sutvarkyti dokumentus ir kitus formalumus dėl miško sklypo perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tad ji juos suvedė ir supažindino. Jokių kitų detalių dėl jų susitarimo ir proceso eigos nežinojo iki 2010 vasario mėnesio, kai A. N. ir R. Z. V. V. pasakė, kad A. neįvykdė savo pažadų jiems ir vilkina reikalus. 2010 kovo mėnesio antroje pusėje, vieno susitikimo metu A. N. ir R. Z. pasakė, kad jie turi A. asmens dokumento kopiją. Jie parodė asmens tapatybės kortelės kopiją, kurioje buvo A. nuotrauka, bet liudytojos nuostabai, jo vardas buvo nurodytas - J. K.. Taip pat paaiškėjo, kad jis gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Suprato, kad buvo taip vadinamo A. apgauta. Jis prisistatinėjo svetimu vardu, bei įgavęs pasitikėjimą, išviliojo 50.500 Lt. Paskambinus telefonu J. K., jo paklausė, kokiu vardu jį vadinti, tačiau jis atsakė, kad A. vardu, bei toliau žadėjo, kad jis savo įsipareigojimus įvykdys. Nuo to momento jis pradėjo slapstytis, vengti susitikimų, neatsiliepinėti telefonu arba nurodyti neatsiliepimo priežastis, kad guli ligoninėje, yra išvykęs į Baltarusiją ir kitas. Elektroniniu paštu 2010-05-05 gavo J. K. atsiųstą laišką iš pašto adreso (duomenys neskelbtini) su preliminaria žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi. Tiksliai nepamena, bet J. K. telefonu, pokalbio metu ar tai SMS žinute informavo, kad tariamai sutartį dėl žemės sklypo perkėlimo ir pardavimo reikės pasirašyti 2010-05-26 dieną notarų biure (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji suprato, kad J. K. meluoja ir vilkina laiką, bet paskambinus į nurodytą notarų biurą ir pasitikslinus, ar yra rezervuotas laikas sandorio sudarymui su G. pavarde, buvo atsakyta, kad su tokia pavarde nerezervuotas joks laikas. Po ko galutinai įsitikino, kad yra apgauta. Padaryta žala yra 50.500 Lt. (t.1,b.l. 13-14, 15-19). Teisme nukentėjusioji J. V.-V. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad paskutinį kartą kai perdavė K. 7500 litų, pasirašė vekselį, tai buvo 2010 03 17 diena, tačiau ji K. įspėjo, kad paruoštas vekselis - 2010 m. kovo 15 d. data. Jis dėl to neprieštaravo ir susitikęs su ja kovo 17 dieną, pasirašė vekselį, išrašytą kovo 15 dienos data. Pirmasis žemės sklypas, dėl kurio buvo tartasi su K., priklausė L. G. šeimai. 2012 04 05 teismo posėdyje nukentėjusioji, pateikė teismui savo asmeninius užrašus, kuriuose buvo užfiksuotos jos ir brolio perduotos J. K. pinigų sumos už įmonei priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimą (t.3,b.l.61).

Nukentėjusysis V. V. parodė, kad jo pažįstamos L. šeima (pavardės neatsimena) turėjo žemės, kurią norėjo perkelti iš vienos vietovės į kitą. L. jam (V. V.) patikėjo tvarkyti žemės reikalus be jokių įgaliojimų, juo pasitikėjo. 2009 metais, pokalbio metu jo (V. V.) sesuo Jelena jam pasakė, kad turi pažįstamą žmogų, galinti padėti perkelti turimą žemės sklypą iš vienos vietovės į kitą. Pirmo susitikimo metu tas asmuo prisistatė A. vardu. Tai buvo K., jis gi, pažadėjo, jog perkels tuos sklypus iš (duomenys neskelbtini) kaimo į kokią nors kitą geresnę vietą. Po kelių dienų jis jam perdavė žemės sklypų nuosavybės dokumentų kopijas, po to, vyko pokalbiai dėl kainos. Į kokią vietą bus perkeliami sklypai iš pradžių kalbos nebuvo, bet vėliau buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) rajoną. Sklypo kainos buvo minimos nuo 100 000 iki 150 000 litų, tiksliai dabar neatsimena. K. žadėjo, kad perkels tuos sklypus į (duomenys neskelbtini) rajoną ir netgi, kad jau turi pirkėją, kuris nupirks perkeltą sklypą už didesnę kainą. Jis su savo seserimi J. K. pradėjo mokėti pinigus iš savo asmeninių lėšų. Tiksliai nebuvo sutarta, kiek bus mokama ir už kokias paslaugas, nes buvo pasakyta, kad jie gal suspės gauti avansą iš to pirkėjo ir tada atsiskaitys. Būdavo taip, kad K. paskambinęs pasako, kad reikia 5000, 7000 ar 3000 litų, (tiksliai sumų neatsimena) ir jie sumoka. Jis pats keletą kartų vežė K. pinigus. Tokiu būdu kartu su J. K. perdavė 50 500 litų. Jo paties buvo apie pusę sumos, iš kurių dalis jo asmeninių, kitas dalis – pasiskolinta. K. sakydavo, kad viskas vyksta, bet dokumentai tai ir nebuvo sutvarkyti. Jis per savo seserį J. pažinojo K. kaip kaip pakankamai įtakingą asmenį. Jis pats jimes sakė, kad dirba kažkokioje apsaugos tarnyboje, gal Vyriausybėje, minėjo, kad turi pažįstamų savivaldybėje, kurie gali padėti dėl žemės perkėlimo. Einant laikui, pradėjo kilti abejonės dėl K. patikimumo, kadangi dokumentai buvo nesutvarkyti, o K. ir neatsakydavo į telefono skambučius, ir iš viso tapo neįmanoma jam prisiskambinti. Tuo pačiu laikotarpiu jis pats, dar pasiūlė K. paslaugas savo pažįstamam R. Z. ir jo kolegai A. N., kurie norėjo miško plotą perkelti iš vienos vietovės į kitą. Jie buvo susitikę su K.. Kartu su R. ir J. K. važiavo apžiūrėti miško. Jis pats dalyvavo keliuose jų susitikimuose su K., kur buvo kalbama apie pinigus, kuriuos reikės sumokėti už miško perkėlimą, tačiau kokia tai buvo konkreti suma, neatsimena. Be to, jam yra žinoma, kad K. pasirašė pakvitavimus, tiek jo seseriai J., tiek ir R. Z. ir A. N., patvirtinančius apie gautas pinigų sumas. Jis pats K. žinojo A. vardu, tik gerokai vėliau išaiškėjo, kad jo tikrasis vardas yra J.. Konkrečiai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 4 d.). Apklaustas liudytoju V. V. parodė, kad 2009 metų vasaros viduryje, pokalbio metu su pažįstama L. G. sužinojo, kad ji turi žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir jie ieško galimybės šį sklypą parduoti. Apie tai prasitarė savo seseriai J. V. V.. Ji užsiminė, kad turi vieną gerą pažįstamą, kuris tariamai užsiima verslu, susijusiu su žemės sklypų paradavimais, pirkimais, dokumentų tvarkymais. Jis paprašė J., kad ji pasiteirautų savo pažįstamo apie galimybę rasti pirkėją L. tėvo sklypui. J. pakalbėjo su savo pažįstamu, kaip vėliau sužinojo - tai J. K., kuris prisistatinėjo A. vardu. Šis asmuo, pasak J., jai pasakė, kad būtų geriau sutvarkyti nuosavybės dokumentus, susijusius su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone perkėlimu į kitą geresnę, vertingesnę vietovę ir tai esą jis galėtų suorganizuoti bei rasti pirkėją tokiam žemės sklypui. Jis L. perdavė tokią informaciją, tačiau pastaroji pasakė, kad jos šeima yra suinteresuota parduoti. Jie pageidavo gauti už sklypą apie 200.000 Lt, bet nenorėjo investuoti į dokumentų tvarkymus, pirkėjų ieškojimą ir kitas išlaidas. L. pasakė, kad jeigu jie sutvarkys reikiamus dokumentus, įskaitant galimą sklypo perkėlimą, ras pirkėją, tai galės gauti savo dalį pinigų, jeigu bus sklypas parduotas brangiau nei už 200.000 Lt. Jis su seserimi susidomėjo galimybe užsidirbti. A. buvo duotos žemės sklypo planų kopijos. Su A. bendravo J.. Kaip sakė J., A. už dokumentų sutvarkymą dėl žemės sklypo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) rajoną paprašė 15.000 Lt. Nors su L. šeima nebuvo sudarę jokios raštiškos sutarties ar įgaliojimo veikti jų vardu, su J. nusprendė investuoti savo asmenines lėšas į dokumentų tvarkymą, remiantis žodiniu susitarimu su L.. Viso A. buvo perduota dokumentų sutvarkymui 15.000 Lt grynaisiais. Su A. nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis. Jis pasižadėjo, kad per savo žmones reikalingose institucijose sutvarkys reikiamus dokumentus dėl L. sklypų perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos į (duomenys neskelbtini) rajoną. A. taipogi buvo sakęs, kad netgi jis jau turi pirkėją žemės sklypui, kuris bus perkeltas. Jis A. nepažinojo, bet sesuo sakė, kad jį pažįsta seniai ir jis yra rimtas žmogus. Pinigus - 15.000 Lt A. perdavė J.. Tuo pat metu jis vadovavo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, 100 procentų bendrovės akcijų priklausė J.. Bendrovė nuosavybės teise turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo paskirtis buvo žemės ūkio paskirties. Jie norėjo pakeisti šio sklypo paskirtį, tai yra paruošti detalųjį planą, suformuojant sklypus su namų valdomis ir juos parduoti, arba juose statyti gyvenamuosius namus. Dėl paskirties pakeitimo J. kreipėsi į tą patį A.. A. paėmė turimo sklypo nuosavybės pažymėjimo kopiją ir planą ir po kiek laiko A. pranešė, kad galima pakeisti žemės sklypo paskirtį, bet tai užtruks iki 2010 vasario mėnesio ir tai kainuos apie 40.000 Lt. Taip pat A. informavo, kad kažkoks asmuo, kuris tvarkys paskirties pakeitimo dokumentus, norės nusipirkti namų valdai vieną suformuotą sklypą. A. sąlygos tiko, nes tai buvo sudėtingos procedūros, o A. pasiūlytos paslaugos kaina, sutvarkant dokumentus žemės sklypo paskirties keitimui buvo pakankamai priimtina. A. pinigai buvo perduodami dalimis. 2009 metų rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, pats perdavė A. 5.000 Lt grynais. Tai įvyko Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini), daugiau niekas pinigų perdavime nedalyvavo. Perduodant pinigus nebuvo surašytas joks rašytinis dokumentas apie jų perdavimą. Taip pat jam pačiam teko dar kelis kartus A. perduoti pinigus, bet jis nepamena, kokiomis sumomis perdavinėjo pinigus ir kuriomis dienomis. Kitas likusias pinigų sumas atidavė J. asmeniškai. Bendrai perduotų pinigų A. suma buvo 50.500 Lt. Šie pinigai buvo perduoti už žemės sklypų perkėlimą ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentų sutvarkymą. A. buvo mokami pinigai, bet jo darbo rezultatų nesimatė, jis J. vis žadėdavo, kad reikalai juda, bet jokių poslinkių nebuvo. Tada A. elgesys pradėjo kelti abejones. Jis pasakė J., kad A. moka pinigus, bet neturi nei tai pagrindžiančių dokumentų, nei sutarčių. Su J. susitarė, kad reikia A. duoti pasirašyti vekselį, kuriuo būtų patvirtintas pinigų perdavimas. 2010-03-17 J. A. perdavė 7.500 Lt grynaisiais ir davė jam pasirašyti neprotestuotiną paprastą vekselį, bendrai perduotai 50.500 Lt sumai. A. pasirašė pateiktą vekselį. Vekselyje buvo nurodyta pinigų grąžinimo data - 2010-03-22, nes pastarąją dieną, pasak A., bus baigti tvarkyti visi dokumentai. Tačiau nei tai dienai, nei vėliau jokie dokumentai nebuvo paruošti, o pinigai negrąžinti. A. pradėjo vengti kontaktų su J. bei su juo pačiu. Maždaug 2010 kovo pabaigoje, paaiškėjo, kad taip vadinamas A. pasirašytame vekselyje pasirašė ne savo vardu bei nurodė ne savo gyvenamąją vietą. Tai paaiškėjo jiems bendraujant su A. N. ir R. Z.. Šiems asmenims A. taip pat išdavė vekselį ir jame pasirašė tikruoju vardu - J. K. bei nurodė savo tikrąją gyvenamąją vietą, paliko savo asmens tapatybės kortelės kopiją. A. N. ir R. Z. yra J. pažįstami. Juos supažindino su J. K., kai jie norėjo vieną miško sklypą perkelti iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną, o jiems padėti apsiėmė taip vadinamas „A.“- J. K.. Jis asmeniškai jų susitarimuose nedalyvavo, bet žinojo, kad J. K. turėjo sutvarkyti už 30.000 Lt reikiamus dokumentus, susijusius su miško sklypo perkėlimu. Tik vėliau, kai paaiškėjo, kad juos su J. apgavo J. K., jie sužinojo iš A. N. ir R. Z., kad pastarieji taip pat buvo apgauti J. K., tai yra šis asmuo paėmė 30.000 Lt, bet neįvykdė savo įsipareigojimų. Jam pačiam teko iki J. K. ir A. N. bei R. Z. susitarimo vykti kartu su R. ir J. K. į (duomenys neskelbtini) rajoną apžiūrėti kažkokio miško. Būtent tos išvykos metu J. K. pokalbio metu su R. Z. pasakė, kad būtent į šį miško sklypą galima būtų pretenduoti perkeliant nuosavybės teise miško sklypą iš Panevėžio rajono. Kokie tolimesni buvo susitarimai tarp J. K. ir A. N. bei R. Z., jis nežino. Po to, kai paaiškėjo, kad jie liko apgauti, susisiekti su J. K. nepavyko. Jis neatsakinėjo į telefono skambučius, slapstėsi ir nekontaktavo. Iki šiol jis negrąžino 50.500 Lt ir nesiėmė jokių veiksmų dėl pinigų grąžinimo (t.1,b.l. 48-49). Teisme nukentėjusysis V. V. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, nuketnėjusysis teisme palaikė pareikštą civilinį ieškinį 25 250 litų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad 2009 metais, pokalbio metu su V. V., pastarasis jam ir A. N. papasakojo, jog tvarkosi žemės reikalus – tai yra dokumentus dėl žemės sklypo perkėlimo iš vienos vietovės į kitą. Tuomet ir jis paprašė gal būtų galimybė perkelti mišką iš (duomenys neskelbtini) rajono, į kitą vietovę, prie (duomenys neskelbtini). Netrukus V. jam telefonu pranešė, kad jo pažįstamas tai gali padaryti. Po ko, V. V. juos supažindino su J., su kuriuo važiavo apžiūrėti miško, esančio prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Tą kartą J. matė pirmą kartą, jis jiems padarė gerą įspūdį, jis gi, sakė, kad miško perkėlimas kainuos apie 40 000 litų. Po to, praėjus 1-2 savaitėms jis su A. N., V. V. ir J. buvo susitikę kavinėje, esančioje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, kur J. davė 5000 litų. Dar po savaitės – 5000 litų. Vėliau J. atvažiavo į jų darbovietę ir išrašė vekselį 10 000 litų sumai. Jis pasakė, kad dokumentų tvarkymas užtruks apie tris mėnesius. Maždaug 2010 m. vasario 26 d. J. vėl atvažiavo pas juos į darbą ir pasakė, kad jam reikia 20 000 litų. Tada jie nuskanavo jo asmens dokumentus ir išrašė vekselį. Jis pasirašė ir pasakė, kad viskas „juda“, greitai bus padaryta. Iš viso vekselių buvo išrašyta 30 000 litų sumai ir tokia pati suma J. buvo sumokėta. J. sakė, kad už dokumentų sutvarkymą reikės sumokėti 40 000 litų. Dokumentai bus sutvarkyti oficialiai. V. V. jam su A. pasakė, kad J. labai geras jo pažįstamas, todėl juo pasitikėjo. Praėjus dar kuriam laiko tarpui, J. paskambinęs pasakė, kad viskas eina link pabaigos, bet dar reikia 19 000 litų ir tai jau bus visi pinigai. Tada su A. ir J. jie susitiko stovėjimo aikštelėje prie Medicinos banko ir J. padavė 19 000 litų. Tai buvo 2010 m. vasario pabaigoje ar tai kovo pradžioje, tiksliai neprisimena. Tada jie iš karto prašė J. išrašyti vekselį, bet jis pasakė, kad kitą dieną atvažiuos pas juos į darbą ir ten parašys. Praėjo dvi trys dienos, bet J. neatvažiavo. Jie bandė jam prisiskambinti, jis pasakė, kad jo vaikas reanimacijoje guli. Po kelių dienų gavo SMS žinutę, kad jis išvažiavo į Baltarusiją. Vėliau - SMS žinutė, kad pats guli reanimacijoje. Tuo metu jiems kilo įtarimas, kad gali būti apgauti. Jis su A.n. nuvažiavo vekselyje nurodytu adresu, kur moteris per domofoną pasakė, kad čia toks negyvena. J. tuo to laiko slapstėsi. Be to, nuketnėusysis parodė, kad J. jiems sakė, kad jeigu nepavyks perkelti miško, tai jis grąžins pinigus. Jis paprašė jų banko sąskaitos numerio. A. N. davė savo numerį. Po to J. jiems atsiuntė dokumento kopiją, kad į sąskaitą pervedė 19 000 JAV dolerių, tačiau realiai pinigai nebuvo gauti. Nukentėjusysis R. Z. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį 24 500 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes viskas kainavo labai daug nervų, jis patyrė daug išgyvenimų. Be to, nukentėjusysis parodė, kad tuo metu kai K. pradėjo nuo jų slapstytis, V. V. juos supažindino su savo seserimi, kuri, kaip paaiškino, taip pat turėjo panašių reikalų su tuo pačiu K.. V. sesuo parodė jiems K. išrašytus dokumentus, kuriuose buvo nurodytas kitas vardas ir adresas. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiojo R. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 4 d.). 2010 11 10 dieną apklaustas liudytoju R. Z. parodė, kad 2009 metų, apie spalio mėnesį, jis su savo draugu A. N. pokalbio metu su sutiktu savo geru pažįstamu V., iš pastarojo sužinojo, kad šiuo metu V. pažįstamas padeda jam tvarkyti dokumentus, susijusius su žemės sklypo perkėlimu iš vienos vietos į kitą. Jis su A. paklausė, ar tas jo paminėtas pažįstamas turi realių galimybių atlikti tokias rimtas procedūras. V. V. patikino, kad tas žmogus yra patikimas ir turi reikiamų pažinčių. Jis paklausė, ar V. negalėtų savo pažįstamo pasiklausti, ar šis galėtų padėti perkelti vieną miško sklypą, registruotą nuosavybės teise jo vardu, iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną. Šį sklypą buvo pirkęs kartu su A.. V. pažadėjo pasidomėti ir po kelių dienų V. paskambino bei pasakė, kad jo pažįstamas galėtų padėti. Po kažkiek laiko kartu su V. ir jo pažįstamu, kaip vėliau paaiškėjo – tai J. K., nuvyko į netoli (duomenys neskelbtini) kaimo esantį miško sklypą apsidairyti. J. išvykos metu nurodė, kad reikiamų dokumentų paruošimas ir sutvarkymas reikalingose institucijose kainuos preliminariai virš 40.000 Lt. Po kelių dienų jis su A. nuvyko apžiūrėti J. pasiūlyto miško sklypo. Miško sklypas paliko gerą įspūdį. Maždaug po savaitės jis, A., V. ir J. susitiko kavinėje, esančioje Vilniuje, „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, kur J. A. padavė 5.000 Lt grynaisiais. Joks dokumentas, patvirtinantis pinigų perdavimą, surašytas nebuvo. Taip pat nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis. Buvo žodžiu sutarta, kad J. sutvarkys visus reikiamus formalumus ir dokumentus, susijusius su miško sklypo perkėlimu iš (duomenys neskelbtini) rajono į vietovę prie (duomenys neskelbtini). Maždaug po savaitės jis, A., V. ir J. vėl susitiko toje pačioje vietoje ir A. J. perdavė dar 5.000 Lt grynaisiais. Po kiek dienų J. atvyko į jų darbovietę (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. paprašė J., kad jis išduotų jam vekselį, kuriuo patvirtintų 10.000 Lt gavimą iš A.. J. tam neprieštaravo ir išdavė savo vardu vekselį. A. padarė J. asmens tapatybės kortelės kopiją. Su J. kontaktavo telefonais ir susitikdavo. Jis aiškindavo, kad reikalai juda, dokumentai tvarkomi ir bus greitai paruošti. 2010 vasario mėnesio pabaigoje J. informavo, kad reikia dar 20.000 Lt, nes reikalai jau eina į pabaigą. 2010-02-26 J. atvyko į darbovietę - (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. A. padavė 20.000 Lt grynaisiais ir paprašė, kad jis surašytų vekselį, jog pinigus gavo. J. savo ranka išrašė vekselį 30.000 Lt sumai, o senasis vekselis 10.000 Lt sumai buvo gražintas atgal J.. Ant naujo išrašyto vekselio J. nurodė, kad pinigus -skolą gražins iki 2010-03-07 bei nurodė savo asmens kodą, gyvenamąją vietą. Vekselio blanką, kaip ir pirmuoju atveju, jam padavė A.. 2010-03-07 dienai J. žadėjo jau baigti tvarkyti visus reikiamus dokumentus. Iki 2010-03-07 J. vėl telefonu susisiekė su juo ir pasakė, kad reikia dar 19.000 Lt. Tada jis, A. ir J. susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir J. padavė pasirašyti blanką - prašymą išduoti dokumentus iš Registrų centro. Blankas buvo neužpildytas, jis ant jo J. nurodymu pasirašė ir tą blanką jam grąžino. Su J. susitarė, kad susitiks tą pačią dieną po pietų ir jam perduos 19.000 Lt. Sutartą valandą susitiko su J. sutartoje vietoje - (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių aikštelėje. J. A. padavė 19.000 Lt grynaisiais ir paprašė, kad jis išrašytų jam vekselį. J. atsakė, kad labai skuba ir pažadėjo atvykti sekančią dieną ir išrašyti vekselį. Juo pasitikėjo, nes prieš tai jis buvo nepavedęs ir visada išrašydavo vekselius. J. išvykdamas nurodė, kad artimiausiomis dienomis bus viskas paruošta ir reikės pasirašinėti visus reikiamus dokumentus. 2010-03-07 J. SMS žinute informavo, kad jis atvykti negali, nes jo vaikas tariamai ligoninėje. Po kiek laiko sužinojo, kad jis išvyko į Baltarusiją. Vėliau jis ir toliau nekontaktavo, vengė susitikti, neatsiliepinėjo telefonu. Faktiškai daugiau J. nematė. Iš V. sužinojo, kad ir jis ir J. turi problemų su J.. Jis nuo jų slapstėsi ir taip pat buvo paėmęs pinigus. Parašė J. SMS žinutę ir paprašė, kad gražintų pinigus. Žinutėje nurodė A. banko sąskaitos numerį bei elektroninio pašto adresą. Pašto adresą - (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko A. gavo elektroniniame pašte žinutę iš el. pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, kad tariamai į jo banko sąskaitą J. pervedė 19.000 JAV dolerių. Patikrinus banko sąskaitą tai nepasitvirtino. Vėl skambino ir rašė SMS žinutes J., bet jis neatsiliepinėjo. Iki šiol nepavyko surasti J.. Jam ir A. dėl J. K. veiklos yra padaryta 49.000 Lt žala (t.1,b.l.54-55). Teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad J. jiems pranešė, kad į A. sąskaitą pervedė 19 000 JAV dolerių, bet jie pinigų negavo. Be to, J. jiems sakė, kad bus suformuotas didesnis miško sklypas nei buvo numatyta, todėl tai kainuos ne 40 000 litų, o 50 000 litų. Jis nežinojo kaip reikia teisingai surašyti vekselį, todėl ne viskas pilnai buvo užpildyta. J. savo ranka pildė vekselį. Vekselio blanką jie ištraukė iš kompiuterio.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2009 m. spalio mėn. iš pažįstamo V. V. sužinojo, kad jis nori perkelti žemės sklypą iš vienos vietovės į kitą. Jis sakė, kad turi gerą pažįstamą, kuris jam padeda tai padaryti. Jis (A. N.) su R. Z. turėjo žemės sklypą su mišku (duomenys neskelbtini) rajone, kuris įformintas R. vardu, bet nupirktas bendrovės. Todėl paklausė V.o, ar tas jo pažįstamas galėtų padėti perkelti tą žemės sklypą arčiau Vilniaus. V. žadėjo apie tai pasidomėti ir po kelių dienų paskambino, sakė, kad tas pažįstamas tikrai gali tai padaryti. Dar po keletos dienų paskambino V. ir pasakė, kad galima susitikti su tuo pažįstamu, ir kad tas jis parodys mišką, kur galima perkelti jų turimą sklypą. R. su V. nuvažiavo į tą vietą, prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Kai sugrįžo R., jis pasakojo, kad tas sklypas vertingas. V. pažįstamas jam paliko gerą įspūdį, pasirodė rimtas žmogus. Vėliau jie abu su R. dviese nuvažiavo į tą sklypą, apžiūrėjo, kuris jiems patiko, be to, jis buvo didesnis nei jų sklupas (duomenys neskelbtini) rajone. Tada su K. sutarė, kad jis tvarkys perkėlimo klausimus, o J. K. pasakė, kad tai kainuos virš 30 000 litų. Be to, jis iš karto pasiūlė dar įsigyti nedidelį sklypuką, kuris buvo prie to sklypo ir tai kainuos virš 40 000 litų. Jis su R. sutiko. Po savaitės jie susitiko „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, pirmame aukšte, kavinėje. Susitikime dalyvavo jis, R. Z., V. V. ir J. K.. Jis (A. N.) asmeniškai J. padavė 5 000 litų. J. K. jis tada matė pirmą kartą. Susitarė po savaitės duoti dar 5 000 litų, kas ir buvo padaryta. Tą kartą jis paprašė, kad J. išrašytų vekselį 10 000 litų. J. pasakė, kad jis atvažiuos kitą dieną pas juos į ofisą ir išrašys vekselį. Kitą dieną jis atvažiavo, jie pasidarė jo asmens tapatybės kortelės kopiją, ir K. išrašė vekselį 10 000 litų. Sakė, kad pradės tvarkyti tą reikalą. Po to, gal 2010 metų sausio mėn., J. paskambino ir pasakė, kad gali dar pasiūlyti vieną miško sklypą, prie (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo apžiūrėti to miško, tačiau jie nusprendė, kad dėl šio miško sprendimų nepriimti iki nebus sutvarkytas miško perkėlimas prie (duomenys neskelbtini). Vėliau K. paskambino (vasario mėn.), pasakė, kad viskas juda į priekį, bet dar reikia 20 000 litų. K. atvažiavo į ofisą, kur jam jis (A. N.) padavė 20 000 litų ir paprašė išrašyti vekselį 30 000 litų. Tą pirmą vekselį, kur buvo išrašytas 10 000 litų, jam grąžino. Tą kartą K. sakė, kad iki 2010 metų kovo 7 dienos visi dokumentai bus paruošti. Jie tada dar susitarė, kad dar primokės 19 000 litų kai jau bus paruošti dokumentai. Tada jis dar paskambino kovo pradžioje, gal kovo 1-2 d., pasakė, kad R. reikia pasirašyti kažkokius blankus tam, kad gauti kažkokius dokumentus, ir pasisiūlė susitikti prie (duomenys neskelbtini) pastato, automobilių aikštelėje. Jie ten susitiko, R. pasirašė kažkokius tuščius blankus ir tą pačią dieną, po pietų jie vėl susitiko su J. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie Medicinos banko, automobilių aikštelėje, kur jam perdavė 19 000 litų. J. sakė, kad dokumentai jau sutvarkyti. Tą kartą jokio dokumento dėl pinigų perdavimo jie nepasirašė, K. skubėjo, sakė, kad čia visur filmuoja, kad reikia greičiau išsiskirti, žadėjo, kad kitą dieną atvažiuos ir išrašys vekselį, tačiau kitą dieną jis neatvažiavo. Paskui gavo iš jo žinutę, kad jo vaikas guli ligoninėje ir jis negali atvažiuoti, ir kad jis net negali kalbėti telefonu. Po to - žinutę, kad jis pats jau ligoninėje, reanimacijoje. Po to jis pradėjo vengti susitikimų. Sakydavo tai į Baltarusiją buvo išvažiavęs, tai dar kažkur. Po to paskambino kažkoks vyriškis, prisistatė M. nuo J., paaiškino, kad dokumentai beveik paruošti, bet ir tas vyriškis dingo. Dar vėliau jie telefonu kalbėjo su J., ar žinutę rašė, kur jis pranešė, kad nepavyko sutvarkyti dokumentų, ir kad jis gali grąžinti 49 000 litų. Sakė, kad turi sąskaitą Latvijoje ir pinigus grąžins doleriais. Jie sutiko. Tos dienos valiutos kursas buvo toks, kad 49 000 litų atitiko 19 000 dolerių. Gal kitą dieną jis gavo į savo elektroninį paštą pavedimo kopiją, ten buvo nurodyta, kad jo (A. N.) vardu buvo padarytas pavedimas 19 000 dolerių, tačiau realiai jis pinigų negavo. Dėl šio pavedimo aiškinosi banke, kur jam buvo pranešta, kad tokio pavedimo nebuvo. Po to jis vėl skambino J., tačiau jis neatsakė į skambučius. Jis gi su R. nuvažiavo tuo adresu, kuris buvo nurodytas vekselyje, tačiau ten moteris pasakė, kad J. šiuo adresu negyvena, kur jis gyvena – ji nežino, jo telefono taip pat nežino ir iš viso apie jį nieko negali pasakyti. Vėliau jie skambino V. V., iš kurio ir sužinojo, kad jis su seserimi irgi turi problemų su tuo J., kad jis tai pati vengia su jais susitikti, kad negrąžino pinigų ir nesutvarkė tų dokumentų. Po to, jie ir nusprendė kreiptis į policiją. Teisme nukentėjusysis A. N. palaikė pareikštą civilinį ieškinį 24 500 litų sumai.

Liudytoja L. G. parodė, kad jos šeima turi atkūrtas nuosavybės teises į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) rajone. Jos pažįstamas V. V. jai pasakojo, kad pažįsta žmogų, kuris gali perkelti tą žemę į kitą vietovę, surasti jai pirkėją. Ji su šeima norėjo parduoti žemę. V. V. sakė, kad reikia perkelti į kitą vietą, ir tada, kai parduos, nuo tos paradavimo sumos jie minusuos 50 000 litų. Pardavimo suma buvo 180 000 litų ar 160 000 litų, kuriuos jie turėjo gauti grynais. 50 000 litų suma buvo sutartą už žemės sklypo perkėlimą iš vienos vietovės į kitą. Tai yra 50 000 litų reikės sumokėti tam žmogui, kuris tą perkėlimą sutvarkys. Ji sakė V. V., kad neturi pinigų ir esant galimybei pardavus žemę sumokėti, sutiko, kad būtų tvarkomi dokumentai. Jokių įgaliojimų nebuvo, žodžiu susitarė, apie V. buvau labai geros nuomonės ir brolienė pas jį dirbo, todėl juo pasitikėjo. Jis labai sąžiningas, geras žmogus. Ji Vladislavui davė žemės skypų projektų ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo kopijas. Nuosavybės teisė į žemę, kurios plotas 13,6 ha, buvo jos tėvo V. J. vardu, kuris yra senyvo amžiaus. Jos tėvas jokių įgaliojimų dėl žemės tvarkymo irgi niekam nebuvo davęs. Ji ta žeme rūpinosi kaip dukra. Kas tas asmuo, kurį nurodė V., kaip galintintį sutvarkyti žemės perkėlimo reikalus, ji nežino. Su V. V. seserimi nebendravo, gal tik teko kalbėti telefonu. Kaip vyko ir ar vyko realiai tų dokumentų tvarkymas jai nėra žinoma. Žemė taip ir liko neperkelta į kitą vietovę. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2009 m. vasarą ji su V. V. kalbėjo, kad jos tėvui V. J. 2009 m. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę. Žemės sklypai yra Vilniaus rajone. V. V. ji pasakė, kad norėtų žemę parduoti, tačiau Vilniaus rajone negaus geros kainos. Tada V. V. jai pasakė, kad pažįsta vieną žmogų, kuris tvarko reikalus, susijusius su žeme. Ji paklausė, gal būtų galima žemę perkelti į geresnę vietą. V. V. pasakė, kad pasidomės. Kito susitikimo metu V. V. sakė, kad yra galimybė perkelti žemę į (duomenys neskelbtini) rajoną, tačiau tai kainuos apie 50.000 litų. Ji pasakė, kad savo pinigų investuoti nenori. Tada V. V. pasiūlė, kad kai perkels žemę ją bus galima parduoti, o žemės perkėlimo išlaidas išskaičiuoti iš būsimo pirkėjo. Ji sutiko ir pasakė, kad už žemę norėtų gauti 180.000 Lt. Jokių rašytinių sutarčių ar įgaliojimų su V. V. nesudarinėjo, tai buvo žodinis susitarimas. V. V. padavė Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo kopiją ir žemės sklypų planų kopijas. Daugiau jokių dokumentų nedavė. Praėjus keliems mėnesiams ji skambino V. ir klausė, kaip einasi reikalai dėl žemės perkėlimo. Tačiau V. sakė, kad kol kas niekas neišsisprendė. 2010 m. lapkričio mėnesio pradžioje jai paskambino V. V. ir pasakė, kad paėmęs pinigus dingo tas žmogus, kuris žadėjo sutvarkyti reikalus dėl žemės. Dėl minėto įvykio nuostolių pati nepatyrė, kadangi savo asmeninių pinigų neinvestavo, viskas vyko žodine forma, jokių įgaliojimų pati neturėjo, bei niekam nedavė (t.1, b.l. 83-84, 85-86). Teisme liudytoja L. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad V. V. jai pasakė, kad žmogus, paėmęs jo pinigus dingo. Su V. buvo kalbėta apie penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir trys sklypai (duomenys neskelbtini) kaime, į kuriuos nuosavybės teisė įregistruota 2010-12-07. Jos šeimai buvo svarbu buvo parduoti tą žemę, o kokią naudą iš to būtų turėjęs V. V., jiems tai nebuvo aktualu. Svarbu buvo už žemę gauti 180 000 ar 160 000 litų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius informavo, kad laikotarpyje nuo 2009-09-01 iki 2010-11-10 į Panevėžio žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perkėlimo į kitą vietovę arba dėl šio sklypo naudojimo paskirties keitimo, nesikreipė (t.2,b.l.6).

Be to, iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybėje savininkų ar jų įgaliotų asmenų prašymų ir su jais susijusių dokumentų dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimuose galimo perkėlimo į kitą vietovę arba sklypų naudojimo paskirties pakeitimo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-11-10 nerasta (t.2,b.l.8).

Be to, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad J. V. V. ikiteisminio tyrimo metu pateikė elektroninio laiško išrašą su priedu 2010 05 05, iš kurio matyti, kad iš elektroninio adreso (duomenys neskelbtini) siųsta adresu (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta „PVZ Preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis“ (t.1,b.l.121-124).