Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-2964-863/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
e2-2964-863/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30955-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2964-863/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30955-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.8.10; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Neringai Stuglytei,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui R. B. (R. B.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

byla iškelta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo V. B. ir R. B. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 16 d išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditorės reikalavimai dėl 811,30 Eur skolos, 29,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10,55 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcingai turimai nuosavybės daliai iš skolininkų buvo patenkinti.

Skolininkams išsiuntus teismo įsakymo kopiją, pranešimą bei kreditorės pareiškimo kopiją, skolininkas V. B. įstatymo nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, išsiuntė kreditorei pranešimą, pasiūlant per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Teismo nustatytu terminu ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų 817 Eur skolos 29,57 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi bylos nagrinėjimą paskyrė parengiamajame teismo posėdyje 2020 m. vasario 5 d. 11.00 val.

Šalies argumentai

2020 m. sausio 10 d. ieškovė pateikė byloje patiksliną ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas V. B. padengė iš jo prašomą priteisti įsiskolinimą, 2020 m. sausio 14 d. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo V. B. atžvilgiu.

2020 m. sausio 15 d. nutartimi civilinė byla atsakovo V. B. atžvilgiu nutraukta.

Į parengiamąją teismo posėdį šalys neatvyko, gautas ieškovės prašymas bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir esant įstatyminiam pagrindui priimti byloje sprendimą už akių.

Atsakovas R. B. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Kadangi atsakovui apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (pasirašytinai), į parengiamąjį teismo posėdį jis neatvyko ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių, yra visi CPK 230 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2002 m. vasario 1 d. SP AB, „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria UAB „Vilniaus energijai“ 15 metų terminui buvo perduotos valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto teikimo veikla susijęs AB „Vilniaus šilumos tinklų“ turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinamus. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. ieškovė nevykdė šilumos energijos teikimo veiklos, tai darė šilumos teikimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. pasibaigus nuomos sutarčiai, nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos teikimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Tarp ieškovės ir UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. buvo pasirašytas turto priėmimo –perdavimo aktas, pagal kurį ieškovei buvo perleistos visos UAB „Vilniaus energijos“ turimos skolos. Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017 m. birželio 15 d.

Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo teikiama šilumos energija. Nekilnojamo turto registro duomenimis butas lygiomis dalimis t. y. po ½ bendros dalinės nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: V. B. ir R. B.. Ieškovė nurodė ir pateikė tai pagrindžiančius paskaičiavimus, jog ginčo laikotarpiu atsakovas V. B. už teikiamą energiją proporcingai savo daliai mokesčius nors ir nepilnai tačiau mokėjo, o visiškai už ginčo laikotarpį atsiskaitė 2020 m. sausio 9 d., tuo tarpu atsakovo R. B. skola už ginčo laikotarpį sudaro 806,94 Eur ir iki šiol neapmokėta.

Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau darytina išvada, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis), nes vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.391 straipsnis). Atsakovo nuosavybei buvo teikiama šilumos energija, tačiau atsakovas proporcingai savo nuosavybės daliai už suteiktą energiją su ieškove neatsiskaitė, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. susidarė 806,94 Eur įsiskolinimas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktą energiją, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 806,94 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję komunalinių paslaugų mokesčių už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 29,20 Eur dydžio delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (836,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 0,84 Eur už Gyventojų registro duomenų išrašą, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), iš viso – 20,71 Eur.

Byloje atsakovui V. B. buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai į bylą pateikti po bylos nutraukimo pastarojo atsakovo atžvilgiu. Įvertinus tai, jog atsakovas savo įsiskolinimą ieškovei padengė po bylos iškėlimo, bei tai, jog mokėdamas nenurodė, jog moka tik dalį skolos nuo savo nuosavybės dalies, nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog ieškovei nekyla pareiga atlyginti byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas (CPK 94 straipsnis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (7,12 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – 7,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 124135580, naudai 806,94 Eur (aštuonių šimtų šešių eurų ir 94 euro centų) skolą, 29,20 Eur (dvidešimt devynių eurų ir 20 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (836,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,71 Eur (dvidešimties eurų ir 71 euro cento) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. B. (R. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 7,12 Eur (septynių eurų ir 12 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok