- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-161-544/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00747-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. Z.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-161-544/2023
teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 2-14-3-00747-2022-4
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5479-786/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo K. Z. 700 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 75,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 22 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 252 Eur sutarties sudarymo mokestį, 357,43 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 22 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. rugpjūčio 19 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 274 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas 2021 m. rugpjūčio 19 d. vartojimo kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) 2021 m. rugpjūčio 19 d. vartojimo kredito sutarties (2020 m. lapkričio mėnesio redakcija) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.2. punktą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų taikymo. Priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Eur negrąžintą kreditą, 75,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 22 d.), 252 Eur sutarties sudarymo mokestį, negautas pajamas (nuostolius) nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. rugpjūčio 19 d.), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį po 26 proc. metinių palūkanų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2022 m. sausio 22 d. 26 proc. metinės palūkanos skaičiuotinos nuo 665,14 Eur kredito likučio, nuo 2022 m. vasario 19 d. – 655,95 Eur, nuo 2022 m. kovo 19 d. – 646,56 Eur, nuo 2022 m. balandžio 19 d. – 636,97 Eur, nuo 2022 m. gegužės 19 d. – 627,17 Eur, nuo 2022 m. birželio 19 d. – 617,16 Eur, nuo 2022 m. liepos 19 d. – 606,93 Eur, nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. – 596,48 Eur, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. – 585,80 Eur, nuo 2022 m. spalio 19 d. – 574,89 Eur, nuo 2022 m. lapkričio 19 d. – 563,74 Eur, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. – 552,35 Eur, nuo 2023 m. sausio 19 d. – 540,72 Eur, nuo 2023 m. vasario 19 d. – 528,83 Eur, nuo 2023 m. kovo 19 d. – 516,69 Eur, nuo 2023 m. balandžio 19 d. – 504,28 Eur, nuo 2023 m. gegužės 19 d. – 491,60 Eur, nuo 2023 m. birželio 19 d. – 478,65 Eur, nuo 2023 m. liepos 19 d. – 465,42 Eur, nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. – 451,90 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. – 438,09 Eur, nuo 2023 m. spalio 19 d. – 423,98 Eur, nuo 2023 m. lapkričio 19 d. – 409,56 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 19 d. – 394,83 Eur, nuo 2024 m. sausio 19 d. – 379,78 Eur, nuo 2024 m. vasario 19 d. – 364,41 Eur, nuo 2024 m. kovo 19 d. – 348,70 Eur, nuo 2024 m. balandžio 19 d. – 332,65 Eur, nuo 2024 m. gegužės 19 d. – 316,26 Eur, nuo 2024 m. birželio 19 d. – 299,51 Eur, nuo 2024 m. liepos 19 d. – 282,40 Eur, nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. – 264,92 Eur, nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. – 247,06 Eur, nuo 2024 m. spalio 19 d. – 228,81 Eur, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. – 210,17 Eur, nuo 2024 m. gruodžio 19 d. – 191,12 Eur, nuo 2025 m. sausio 19 d. – 171,66 Eur, nuo 2025 m. vasario 19 d. – 151,78 Eur, nuo 2025 m. kovo 19 d. – 131,47 Eur, nuo 2025 m. balandžio 19 d. – 110,72 Eur, nuo 2025 m. gegužės 19 d. – 89,52 Eur, nuo 2025 m. birželio 19 d. – 67,86 Eur, nuo 2025 m. liepos 19 d. – 45,73 Eur, nuo 2025 m. rugpjūčio 19 d. – 23,12 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2025 m. rugpjūčio 19 d.) negali viršyti 357,43 Eur, ir 274 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles, o pradinė kreditorė pranešimu vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį, ieškovės reikalavimą priteisti 700 Eur dydžio negrąžintą kreditą laikė pagrįstu ir patenkino.
5. Nurodė, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo, nes ieškovė, kaip paskolos davėja, 2022 m. sausio 22 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį, atsakovui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkino, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 75,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
6. Vadovaudamasis tuo, kad pradinė kreditorė dėl atsakovo kaltės vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, o atsakovas liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio, teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 252 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.
7. Teismas nustatė, jog tinkamo sutarties įvykdymo atveju vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas 2025 m. rugpjūčio 19 d., todėl pirminė kreditorė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, tikėjosi gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sumokėti iš viso 432,80 Eur mokėjimo palūkanų. Pažymėjo, jog teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 75,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, o duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs dalį mokėjimo (pelno) palūkanų, pateikta nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog ieškovei priteistina negautų pajamų (nuostolių) suma negali būti didesnė nei 357,43 Eur, tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas negautas pajamas gauti anksčiau laiko, nei šalys sulygo vartojimo kredito sutartyje. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugpjūčio 19 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Pasisakydamas dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo priteisimo teismas, atsižvelgęs į tai, kad su atsakovu 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos vartojimo kredito sąlygos nebuvo aptartos individualiai, atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos sutarties sąlygoms, nes jos parengtos verslininko standartinėje sutartyje, atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sutarties šalis, darė išvadą, jog vartojimo kredito sutarties bendroji sąlyga, įtvirtinta 6.2. punkte, yra nesąžininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento (ab initio), nes ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl reikalavimą dėl 12 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo už akių dalį dėl procesinių palūkanų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti metinių procesinių palūkanų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą.
11. Tvirtina, jog sutarties 6.2. punktu šalys susitarė dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų. Toks jų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele.
12. Apeliantės teigimu, pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, jis susipažino, suprato ir sutiko su jos sąlygomis, įskaitant ir su sutartyje numatytu procesinių palūkanų dydžiu jam tinkamai nevykdant sutarties ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo. Šiuo atveju šalys laisva susitarė dėl tokio dydžio procesinių palūkanų, nepaisant to, teismas ne tik kad nesumažino priteistino procesinių palūkanų dydžio iki 5 procentų dydžio, bet jų visai nepriteisė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl sutartinių 12 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmetė, pripažinęs tokio dydžio procesines palūkanas numatančią sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas K. Z. 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 700 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 432,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 252 Eur sutarties sudarymo mokestį per 48 mėnesių terminą, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. 2021 m. gegužės 19 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „BnP Finance“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo K. Z. skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. vasario 24 d. pranešimu. Sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukta 2022 m. sausio 22 d.
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nepriteisti sutartyje numatytų procesinių palūkanų sutarties sąlygą, nustatančią 12 procentų procesinių palūkanų mokėjimą, pripažinus niekine ir negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
18. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
20. CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3, 6 dalys nustato kriterijų, kurie turi būti taikomi siekiant kvalifikuoti vartojimo sutarties sąlygos nesąžiningumą, sistemą. Nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šioje teisės normoje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, jog sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad ši sąlyga nėra aptarta ir sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, labiau tikėtina, jog atsakovas neturėjo galimybės dėl jos derėtis, o buvo tik su ja supažindintas. Be to, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Vadinasi, sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).
22. Pastebėtina, jog ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 straipsnis). Procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Todėl toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pagrįstai laikė nustatančia neproporcingai didelę atsakovo, kaip vartotojo, civilinę atsakomybę, ir pripažino nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), negaliojančia nuo sudarymo momento.
23. Pažymėtina ir tai, kad naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vartojimo kredito sutarčių sąlyga dėl 12 proc. metinių procesinių palūkanų, neįrodžius, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su pradine kreditore suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti/dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo, pripažintina nesąžininga, be kita ko, atsižvelgiant į CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą prezumpciją, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Be to, naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga ir negaliojančia, vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 6 ir 8 dalimis, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra atmestinas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023).
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
25. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.