Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2824-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-10
Bylos Nr.
e1-2824-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28569-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2824-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28569-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Nerijaus Gružausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje: A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirba, vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: paskutinį kartą 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, galutine laisvės atėmimo bausme – 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. liepos 30 d., apie 16.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu grasino nužudyti savo šeimos narę - sutuoktinę R. L. ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "papjausiu", rankoje laikydamas tris peilius, nukreipė juos į nukentėjusiąją, taip šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. L. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, dėl ko ji, gindamasi, kaire ranka sugriebė už peilių, taip patirdama pjautinę žaizdą kairės plaštakos penkto piršto delniniame paviršiuje, tai yra jis tyčia padarė R. L. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus, 2022 m. liepos 30 d., apie 16.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su žmona R. L. metu, laikydamas rankoje peilius grasino jai, kad papjaus, o tada R. sugriebė už peilių ir susižalojo sau ranką. Tądien jie su R. L. buvo dviese namuose, vartojo alkoholį, abu buvo neblaivūs. Jis namuose garsiai klausėsi muzikos, tas R. nepatiko, ji pradėjo šaukti, kad patildytų muziką, jis kadangi buvo girtas jos neklausė, jį suerzino, kad ji jam neleidžia linksmintis, todėl jis kaip tik tuo metu virtuvėje pjaustė užkandą, o R. atėjusi šalia jo rėkė, kad išjungtų muziką. Kadangi jį R. išvedė iš kantrybės dėl tos muzikos, jis susinervinęs pagriebė ant virtuvės stalo gulėjusius peilius, kiek tiksliai jų buvo dėl girtumo neprisimena, bet galėjo būti trys ir laikydamas tuos peilius rankoje galėjo R. pasakyti, kad ją papjaus, nes buvo labai girtas ir susinervinęs. Kiek prisimena, R. norėjo iš jo atimti tuos peilius todėl ji savo ranka, kuria tiksliai jis neprisimena, sugriebė už tų peilių ir įsipjovė sau į ranką. Pamatęs, kad jai iš rankos bėga kraujas jis pradėjo namuose ieškoti tvarsčių, kad jai sutvarstyti tuos pirštus, bet kaip tik tuo metu į jų namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, savo žmonos R. L. jis atsiprašė. Pirmos apklausos metu savo kaltę neigė, nes ne visai tiksliai prisimynė visas įvykio aplinkybes ir bijojo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2022-07-30, apie 16:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu įvykus tarpusavio konfliktui tarp sutuoktinių A. L., kuriam nustatytas 2,82 prom. neblaivumas ir R. L., kuriai nustatyta 1,56 prom. neblaivumas dėl muzikos, dėl ko A. L. paėmė į rankas tris peilius ir sakydamas savo sutuoktinei „ateik padursiu“ stangino rankas. R. L. išsigandus vyro, kad gali ją sužaloti griebė ranka už peilių ir taip susižalojo kairės rankos tris pirštus.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti trys virtuviniai peiliai. Atlikta peilių apžiūra, pridėta fotolentelė ir objektai priduoti saugojimui.

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2022-07-30 17.09 val. A. L. nustatytas 2,82 promilių girtumas, o 2022-07-30 17.12 val. nukentėjusiajai R. L. nustatytas 1,56 promilių girtumas.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2022-07-30 dienos vaizdo ir garso įrašo, filmuoto įvykio vietoje, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota, kad pokalbis įraše vyksta tarp policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios R. L., kuri pokalbio metu patvirtino, kad ją sužalojo jos vyras A. L..

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota kūno kameros 2022-07-30 dienos garso ir vaizdo įrašai. Įrašuose užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams namuose rasti A. L. ir R. L., abu neblaivūs, R. L. ranka kruvina. Toliau įraše į namus atvyksta greitoji medicinos pagalba, kurie apžiūri nukentėjusiosios ranką, patvirtina, kad žaizda pjautinė, sutvarsto. Toliau įraše fiksuojama, kaip į kambarį įeina R. L. dukra N. Š., kuri patvirtina, kad grįžusi į namus pamatė patėvį A. L. rankoje laikantį peilį ir mamą kruvina ranka, todėl išsigandusi iškvietė policijos pareigūnus. Į pareigūnų klausimą ar patėvis sužalojo mamą mergina atsako "nu taip".

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skambučio į bendrąjį pagalbos centrą skambučio garso įrašas. Įraše užfiksuota, kaip mergina paskambinusi bendruoju pagalbos numeriu prašo policijos pareigūnų pagalbos, adresu (duomenys neskelbtini), nes nurodytu adresu kambaryje vyras stovėdamas priešais moterį rankoje laiko peilį, o moteris iš namo prašosi pagalbos, sako, kad ją papjaus.

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad A. L. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 20 metų, santuokoje gyvena apie 1 metus laiko. Turi vieną bendrą dukrą, jai 15 metų. Gyvena trise savivaldybės paskirtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. išlaiko šeimą. 2022-07-30 ji su A. buvo dviese namuose, vartojo alkoholį, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Apie 16 - 16.30 val., tiksliai laiko neprisimena, A. nuėjo į virtuvę papjaustyti dešros, ji irgi atėjo į virtuvę ir nesupranta kodėl, bet kažkaip visai netyčia sugriebė savo kaire ranka už peilio, kurį A. laikė rankoje ir įsipjovė, susižalojo kairės rankos tris pirštus, bėgo kraujas. Ji suriko iš išgąsčio, kai pamatė, kad bėga kraujas ir tuo momentu kai įsipjovė jai skaudėjo, A. pamatęs, kad ji susižalojo, pradėjo ją barti, kad ji neatsargi ir šitaip neapdairiai pasielgė. A. tuoj pat puolė jai tvarstyti pirštus, bet nespėjo sutvarstyti, kai į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai dėl gauto pranešimo dėl neva triukšmo jų namuose. Pareigūnams ji pasakė, kad ją sužalojo A., nes buvo streso būsenoje ir buvo neblaivi, gal ne visai tiksliai pareigūnams papasakojo aplinkybes ir jie suprato, kad ją sužalojo vyras, nes ji sakė, kad peilis buvo pas jį rankoje. Pareigūnai A. sulaikė dėl to, kad Algimantas neva jai grasino susidoroti, bet ji patvirtina, kad A. prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo, jis jai tikrai negrasino, jokių žodžių, kad ją papjaus jis nesakė, ranką susižalojo ji pati. Ji jokio tyrimo nepageidauja, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, jai jokie sužalojimai nepadaryti, ant pirštų yra tik paviršinis įbrėžimas. Į jų namus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kurie tik sutvarstė pirštus ir išvažiavo, į priėmimo skyrių pristatyta nebuvo. Daugiau neturi ką paaiškinti, savo vyrui A. L. jokių pretenzijų neturi.

Asmens apžiūros protokole užfiksuota R. L. apžiūra, kurios metu užfiksuota, kad ant chalato dešinės pusės prie kaklo yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, kairės rankos trys pirštai aprišti bintu. Pridėta fotolentelė.

Specialisto išvadoje Nr. G 1769/2022 (02) užfiksuota, kad pjautinė žaizda kairės plaštakos V piršto delniniame paviršiuje padaryta pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, kuo galėjo būti ir peilis, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Toks sužalojimas galėjo atsirasti ir ginantis nuo suduodamo smūgio. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas turi sukelti skausmą.

Liudytoja D. B. (policijos pareigūnės) parodė, kad 2022-07-30, apie 17.00 val., tiksliai laiko neprisimena, dirbant Kėdainiuose, iš Kauno VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš namo girdisi moters pagalbos šauksmas, vyras rankose laiko peilį. Nuvykus minėtu adresu pasitiko akivaizdžiai neblaivus A. L.. Paprašytas išeiti į kiemą jis atsisakė, pasakė, kad iš savo namų jis niekur neis, paklaustas, kas čia įvyko, jis pasakė, kad nieko ir atsisėdęs virtuvėje prie pečiaus užsirūkė. Tada jos kolega V. M. liko bendrauti su A. virtuvėje, o ji nuėjo į sekantį kambarį, kuriame ant lovos sėdėjo R. L., jo žmona, ji buvo išsigandusi. Matėsi R. kruvina kairė ranka, jos chalatas buvo kruvinas, kambaryje prie lovos, ant kurios ji sėdėjo, matėsi pritaškyto kraujo. Ji paklausė moters, kas čia atsitiko, tai iš pradžių moteris sakė, kad klausti reikia jos vyro, nieko konkrečiai nepaaiškino. Vėliau į namus atvažiavo greitosios medicinos medikai, kurie apžiūrėjo jos žaizdą, sutvarstė. Po medikų apžiūros R. nurimo ir pradėjo pasakoti, kad tarp jos ir A. įvyko žodinis konfliktas dėl garsiai leidžiamos muzikos, ji prašė vyro, kad jis muziką patildytų, bet jis to nepadarė ir jie susiginčijo. O paskui A. iš virtuvės pasiėmė tris peilius ir laikydamas juos rankose pradėjo grasinti R., kad ją papjaus. Kaip tik tuo momentu į kambarį įėjo R. dukra, kuri pamačiusi peilius išbėgo į kiemą ir paskambino į policiją. R. aiškino, kad norėjo atimti iš A. tuos peilius todėl kaire ranka sugriebė už peilio ir taip susižalojo sau pirštus. A. jai jokių smūgių nesudavė, tik grasino ją papjauti. Vėliau bendraujant su R. kambaryje, į kambarį įėjo R. dukra, kuri mamos paklausė "ar gerai, kad iškvietė policiją", tai R. jai atsakė "viskas gerai, nieko tau nesakau". Buvo atlikta R. asmens apžiūra, įteiktas jai šaukimas atvykti į Kėdainių r. PK, nes įvykio metu, patikrinus jos ir A. blaivumą buvo nustatyta, kad jie abu buvo neblaivūs. Įvykio metu namuose jie buvo dviese.

Liudytoja N. Š. parodė, kad R. L. yra jos mama, o A. L. yra mamos sutuoktinis, jos patėvis. Mama su patėviu gyvena kartu jau apie 20 metų, bet susituokę jie tik apie 1 metus laiko. A. nėra jos tikras tėtis, jis yra patėvis. Ji gyvena atskirai, o mama su A. gyvena trise, nes kartu su jais gyvena jos sesuo B. L., ji yra A. dukra, jai 15 metų. 2022-07-30 apie 17 val., tiksliai laiko neprisimena, ji kartu su savo dukra ir B. buvo netoli tėvų namų esančioje vaikų žaidimų aikštelėje. Būnant ten ji išgirdo garsiai leidžiamą muziką ir nutarė nueiti pasižiūrėti iš kur čia ta muzika. Priėjusi prie savo tėvų namo, esančio (duomenys neskelbtini), ji suprato, kad muzika sklinda iš tėvų namo, todėl nutarė užeiti į vidų ir pasakyti mamai, kad jie patildytų muziką, nes visas "garadokas" skamba, bet įėjusi į vidų ji pamatė tėtį su mama stovinčius kambaryje, jie vienas ant kito šaukė, o tėtis rankoje laikė peilį, ranką buvo nuleidęs, laikė sau prie šono. Ji pamatė, kad mamos rankos pirštai yra kruvini, todėl nieko jiems nesakiusi išėjo į kiemą ir nutarė paskambinti į policiją, nes pamanė, kad tėtis su mama vėl susipyko ir sužalojo mamą. Čia ne pirmas kartas, kada tėvai pykstasi. Ji paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad nurodytu adresu vyras rankose laiko peilį ir paprašė greitosios pagalbos. Mama jos neprašė kviesti policijos, ji tai padarė pati, nes išsigando, nors ir nežinojo tiksliai, kas ten tarp jų įvyko, nes nematė, su jais kartu nebuvo. Tik paskui ji mamos paklausė, ar gerai padarė, kad iškvietė pagalbą, tai mama jai pasakė, kad nieko tokio.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narę – sutuoktinę, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sužalodamas savo sutuoktinę, ką patvirtina ir specialisto išvada. Be to, kaltinamasis asmeninio konflikto metu grasino nužudyti savo šeimos narę - sutuoktinę R. L. ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "papjausiu", rankoje laikydamas tris peilius, nukreipė juos į nukentėjusiąją, nukentėjusiajai turint pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintinas. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo, ją neabejotinai patvirtina aiškūs ir išsamūs liudytojų parodymai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinamasis yra baustinas. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį padarytos esant idealiajai šių nusikalstamų veikų sutapčiai.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, bausmę atlikęs, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, Psichikos sveikatos grupėje nėra, tačiau įrašytas į Priklausomybės ligų priežiūros grupę dėl alkoholio vartojimo. Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmes, didesnio nei vidutinio dydžio be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimą, numatytą BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte: uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kaltinamasis linkęs smurtauti, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose BK 67 straipsnio 3 dalis).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Virtuvinius peilius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankius konfiskuoti ir sunaikinti.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 30 d. 17 val. 10 min. iki 2022 m. liepos 31 d. 16 val. 40 min. (1 para), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 30 d. 17 val. 10 min. iki 2022 m. liepos 31 d. 16 val. 40 min. (1 para), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. L. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Virtuvinius peilius, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankius konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam kad:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Henryta Gerdvilė