Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas,

susipažinęs su ieškovės E. N. prašymu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1299-XX/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Prašyme dėl nušalinimo nurodoma, kad ieškovės paduoti atskirieji skundai Vilniaus ir Kauno apygardų teismuose buvo atmetami. Ieškovė kelia abejones dėl nešališko apeliacinio skundo išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme dėl galimo teismų vadovų poveikio. Be to, ieškovė nesutinka, kad apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, teigia, jog šio teismo veiklos teritorijai priklausančiame Alytaus miesto apylinkės teisme teisėjo pareigas ėjo atsakovo D. N. atstovas V. K.

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo vertinimu, ieškovės prašyme dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. e2A-1299-XX/2024 Vilniaus apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones, nenurodė. Pažymėtina, kad nušalinimo prašymas negali būti grindžiamas tik subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone ar keliamomis prielaidomis. Ieškovė, keldama abejones dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones iš esmės grindžia teiginiais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai turi asmeninį išankstinį nusistatymą prieš ieškovę, atsižvelgiant į kitose civilinėse bylose atliktus procesinius veiksmus ir priimtus nepalankius procesinio pobūdžio sprendimus ieškovės atžvilgiu, tačiau ieškovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių minėtas abejones, todėl tokie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Be to, ieškovės įvardyta aplinkybė, kad yra priimami ieškovei nepalankūs procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose, savaime nesudaro pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).

9. Pažymėtina, kad būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga yra teisėjo procesinis nepriklausomumas ir savarankiškumas sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus. Nė vienas teisėjas, vykdydamas teisingumą, nėra ir negali būti pavaldus jokiam kitam teisėjui ar kurio nors teismo (nei to, kuriame dirba, nei aukštesnės grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. Ieškovės nurodomos subjektyvios aplinkybės dėl Vilniaus apylinkės teismo pirmininkės ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkės taip pat nepagrindžia, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje.

10. Taigi, ieškovė prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1299-XX/2024. Vien ieškovės abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės E. N. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1299-XX/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės E. N. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-1299-XX/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Gintaras Pečiulis