Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 357-30 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2015 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, jam paskirta galutinė 16 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pirmus trejus metus bausmę atliekant kalėjime.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo D. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos XI tomas, lapai 170-171).

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo D. P. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2016 m. rugpjūčio 12 d. atlikto pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika pagal OASys metodiką. Po to sekančių dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir toliau išliko vidutinė, nors ir buvo nustatyti teigiami pokyčiai keliose srityse. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jų skaičių, tai, kad didesnė kriminogeninių veiksnių dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nenustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Tai, jog nuteistojo netenkina Komisijos nutarimo motyvai, paremti objektyviais šio nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados duomenimis, nesuteikia pagrindo laikyti šį Komisijos nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas. Įvertinus nuteistojo D. P. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus daugiau nei pusę skirtos bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis ir nusikaltimų sunkėjimas, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybės, jog nuteistasis nuo 2016 m. nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir yra devynis kartus paskatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad šiuo metu nuteistasis nusikaltimus pripažįsta, tačiau juos analizuoti ir vertinti vengia. Linkęs pateisinti savo sprendimus tuometine aplinka ir tokiu gyvenimo būdu. Sunkiai įvardina nusikaltimų pasekmes visuomenei. Bausmę suvokia kaip baudžiamąją priemonę, sunkiai įžvelgia galimą teigiamą patirtį ar pokytį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų. aplinkinių reakcija į situaciją įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors nuteistasis sprendžia šią problemą ir tai vertinama kaip pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šioje srityje, tačiau psichotropinių medžiagų vartojimas yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis atpažįsta kai kurias problemines sritis, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, atpažįsta, kaip pats ir kiti asmenys buvo susiję su įvykdytais nusikaltimais, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar gali įtakoti jo veiksmus ateityje. Nuteistasis laisvėje buvo susitelkęs į trumpalaikę sėkmę ir sprendimus, kurie atneš finansinės naudos čia ir dabar ir ignoravo galimas ilgalaikes problemas, kurias jie sukels. Dėmesį sutelkė į teigiamas dalykus, ignoruodamas galimus neigiamus padarinius, apgaudinėjo save tikėdamasis, kas nieko blogajam nenutiks ir nusikaltimai liks neatskleisti. Nuteistojo kritiško savo poelgių įvertinimo bei gilesnės problemų analizės stoka kartais apsunkina pagalbos iš specialistų priėmimą. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Be to, pagal Sodros duomenis oficiali nuteistojo darbinė patirtis Lietuvoje – tik apie septyneri metai. Tai leidžia spręsti, jog jis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties, todėl Komisija nutarime pagrįstai rėmėsi šiomis išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, minimalios nuteistojo darbinės patirties laisvėje buvimas, o taip pat ir didelių piniginių prievolių turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.

Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad lygtinio paleidimo atveju jis šioje įmonėje ketina dirbti. Vertinant nustatytą aplinkybę dėl to, kad laisvėje nuteistasis nevengė ir neoficialių pajamų bei nelegalaus darbo, leidžia abejoti ir tuo, kad, būdamas laisvėje, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didelių finansinių įsipareigojimų (pagal paskutinį nuosprendį iš nuteistojo priteista konfiskuoto turto vertę atitinkanti pinigų suma – 886 414 Eur), turėjimas taip pat gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, gyvendamas laisvėje jis ne visuomet turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, be to, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinės naudos siekimas buvo pagrindinis nusikalstamų veikų darymo motyvas. Esant šioms aplinkybėms, vis dėlto kyla abejonių, ar D. P. išėjęs į laisvę ir susidūręs su dar didesniais finansiniais sunkumais, sugebės problemas spręsti tik teisėtais būdais.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis priima sprendimus gerai juos apgalvojęs, atsakingai. Pastarieji įvykdyti nusikaltimai taip pat buvo planuoti, įvertinta rizika, jiems ruošiamasi. Nuteistasis nėra linkęs naudoti smurtą ar agresyvius veiksmus, siekdamas, kad kiti jam paklustų, tačiau pirmojo nusikaltimo metu elgėsi agresyviai. Tokį elgesį galėjo įtakoti ir alkoholis. Laisvėje nuteistasis nuolat dalyvavo veikloje, kuri skatino nusikalstamumą (dalyvavo organizuoto susivienijimo veikloje). Į šią veiklą buvo įsitraukęs jo brolis bei artimiausi draugai, tad ir laisvalaikį jie leisdavo drauge. Nusikaltimai buvo organizuojami ir vykdomi kartu. Nuteistasis suvokė, kaip ši veikla siejasi su jo nusikalstamumu. Šiuo metu dauguma susivienijimo narių atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kai kurie – kartu su nuteistuoju, tad neišvengiamai bendrauja tarpusavyje. Nors nuteistasis teigia, kad nėra linkęs pasiduoti kitų įtakai, geba priimti sprendimus pats, tačiau gyvenimo stilius, rizikinga veikla yra tiesiogiai susiję su įvykdytais nusikaltimais. Akivaizdu, kad bendravimas su nusikaltimus darančiais asmenimis, tapatinimasis su jais, aplinkinių reakcija į situaciją įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje, juo labiau kad gyvenimo stilius ir draugai vis dar išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis D. P. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2005 m. iki 2014 m. D. P. kartu su bendrininkais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas praturtėti tapo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo nariai neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose. Taip pat siekdami pasipelnyti organizavo neteisėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK bei kitų narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą kontrabandos būdu. D. P. Lietuvos Respublikoje teistas tris kartus (už viešos tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotikais ir dalyvavimą nusikalstamame susivienijime) ir vieną kartą Vokietijoje (už prekybą vogtomis prekėmis). Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis: antrą kartą teistas už neteisėtą disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Visi pastarieji nusikaltimai įvykdyti siekiant finansinės naudos. Teismas daro išvadą, jog teigiama nuteistojo elgesio dinamika nebuvo stebima. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis D. P. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad D. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Taigi teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus D. P. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. vasario 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo D. P. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. P. asmens bylą Nr. 17323 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.