Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. U. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nubausta 70 MGL (3 500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1 dalimi T. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – vieneriems metams atimta viešoji teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. U. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:

ji, būdama (duomenys neskelbtini) darželio – peradinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (-)) direktore, nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. suklastojo keturis prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą ir (arba) politinėms partijoms (toliau – prašymas, deklaracija). Ji, moksleivių tėvams sugražinus į mokyklą užpildytus prašymus pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui - (duomenys neskelbtini) darželiui - pradinei mokyklai (toliau – ir mokykla), kuriuose jau iš anksto buvo įrašytas paramos gavėjo, tai yra šios mokyklos kodas (-), įrašė antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą – (-), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), taip pat įrašė mokesčio dalies dydį – 1 proc. bei gavėjo tipą – 1. Taip T. U. suklastojo D. J. (D. J.) vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (-), B. M.-J. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (-), L. P. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (-) ir L. I. vardu užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. (-).

Šiuos keturis suklastotus prašymus, kartu su kitais moksleivių tėvų užpildytais ir mokyklai grąžintais prašymais, T. U., prieš išeidama atostogų nuo 2018 m. balandžio 16 d., per savo pavaduotoją E. D., ši - per mokytoją I. A., o pastaroji – per Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) dirbusią tuometinės savo ugdytinės mamą A. V., perdavė VMI. Šiais savo veiksmais T. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios T. U. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti T. U. dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

2.1. Gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, nes: įrodymais pripažino duomenis, kuriuose tarpusavio prieštaravimai nebuvo pašalinti; apkaltinamąjį nuosprendį grindė motyvais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių; neištyrė visų bylos įrodymų, neišanalizavo jų tarpusavio sąsajumo; nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės; įrodymus vertino selektyviai, pirmenybę suteikdamas T. U. kaltinantiems, o ne pastarosios kaltę paneigiantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas T. U. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisė už tai, kad ji keturiose deklaracijose, kuriose jau buvo įrašytas paramos gavėjo – mokyklos kodas ,,(-)”, po to, kai minėtos keturios deklaracijos buvo pasirašytos, ji neva įrašė antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą – ,,(-)”, kuris priklauso (duomenys neskelbtini), taip pat įrašė mokesčio dalies dydį – 1 proc. bei gavėjo tipą – 1. Anot gynėjos, tokios teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai. Teigia, kad paramos gavėjo kodą „(-)“ ir kitus įrašus antroje prašymų eilutėje nuteistoji padarė prieš pateikiant juos mokinių tėvams, todėl prašymus pildę tėvai susipažino su jiems pateikto pusiau užpildyto dokumento turiniu ir, juos pasirašydami, patvirtino savo ketinimą skirti paramą politinei partijai. Nepaisant to, teismas nustatė priešingai, tai yra nurodė, kad šiuos įrašus T. U. padarė jau po to, kai užpildę prašymus tėvai juos grąžino į mokyklą, tai yra tėvams apie tai nežinant.

2.2. Gynėjos vertinimu, pirmiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes paneigia šie duomenys: 1) (duomenys neskelbtini) darželio – mokyklos ugdytinių tėvai, kiekvienais metais pagal mokyklos auklėtojų išdalintų deklaracijų pavyzdžius, kuriuose buvo įrašytas mokyklos kodas, įrašydavo savo identifikacinius duomenis bei pasirašydami išreikšdavo valią skirti savo pajamų mokesčio dalį mokyklai; 2) mokyklos ugdomoji kalba yra (duomenys neskelbtini) kalba. Ugdytinių tėvai pradėjo kreiptis į T. U., kaip į mokyklos direktorę, prašydami suteikti galimybę, pildant vieną deklaraciją ((-) formą), skirti paramą ne tik mokyklai, bet ir (duomenys neskelbtini) politinės partijos kodą; 3) nuteistoji apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad nors ji nepriklauso jokiai partijai ir šeimoje palaikoma tik (duomenys neskelbtini) partija, tačiau norėdama sąžiningai ir nepriekaištingai atlikti savo darbą bei pasikonsultavusi su VMI, ar nebus pažeidimų, tėvams teikiant deklaracijų pavyzdžius ((-) formą) su dviem kodais, tai yra mokyklos ir partijos kodais ((-) forma) bei gavus VMI žodinį išaiškinimą, kad prieš pateikiant interesantams deklaracijas, įrašant du kodus, jokio pažeidimo nebus, ji, prieš pateikdama deklaracijų pavyzdžius, savo ranka įrašė antrąjį kodą – ,,(-)”; 4) nuteistoji T. U. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pagal ugdytinų tėvų prašymus ji deklaracijų pavyzdžiuose ((-) forma), prieš pateikiant juos mokyklos auklėtojoms, nuo 2017 metų juose įrašė antrojo paramos gavėjo kodą, tai yra (duomenys neskelbtini) kodą „(-)“.

2.3. Pasak gynėjos, šiuos T. U. parodymus patvirtino teisme apklausta liudytoja J. K., kuri parodė, kad ji deklaraciją atspausdino, įrašė mokyklos kodą ir kopijavimo aparatu padaugino bei atidavė direktorei. J. K. net kelis kartus teisme nurodė, kad nuteistoji į deklaracijų pavyzdžius dar įrašė vieną kodą, po ko ji šias deklaracijas davė mokytojoms, o šios išdalino tėvams. Ši liudytoja patvirtino, kad ji matė, kaip direktorė dar įrašinėjo vieną kodą, tai buvo prie stalo, ji tai matė, kadangi kabinetai yra šalia, o iš pokalbio ši liudytoja suprato, kad tai buvo (duomenys neskelbtini) kodas. Į visiškai visų deklaracijų pavyzdžius ((-) forma) buvo įrašyti du kodai. Kita liudytoja L. P. apklausta teismo posėdyje parodė, kad ji deklaracijų formas ((-) forma) pildė apie 3-4 metus. K. T. U. inkriminuoto dokumento pildymo aplinkybių ji neprisiminė. Ši liudytoja nurodė, kad galėjo būti jos pildomoje deklaracijoje du paramos gavėjo kodai, ji neprisiminė, tačiau patikslino, kad du kodai deklaracijoje ,,gal ir buvo“. Gynėjos teigimu, įvertinus šių liudytojų parodymus, pirmos instancijos teismo teiginys, kad neva L. P. aiškiai parodė, kad jai per vaiką pateiktame pasirašyti prašyme dėl paramos skyrimo buvo nurodytas tik vienas paramos gavėjo kodas, nepagrįstas. Gynėja akcentuoja, kad kitokių aplinkybių, nei pacituotos iš teismo posėdžio garso įrašo, liudytoja L. P. nenurodė. Priešingai, pradėjus teisme aiškintis ikiteisminio tyrimo metus jos duotus parodymus, ši liudytoja nuoširdžiai bei įsibaiminusi susigraudino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas ėmė ją kaltinti.

2.4. Skunde gynėja pažymi, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja I. V. patvirtino, kad vaiko iš mokyklos atneštose deklaracijose, kurias išdalino mokytoja, buvo įrašyti du kodai. Nors ji pati pildydavo elektronines deklaracijas, tačiau vaiko atnešta iš mokyklos deklaracija buvo kaip pagalba, nereikėjo ieškoti kodų. Atneštoje deklaracijoje buvo du kodai: mokyklos ir politinės partijos. Gynėjas pažymi, kas šių liudytojos I. V. parodymų teismas apskritai nevertino, dėl jų nepasisakė. Teisiamajame posėdyje apklausta kita liudytoja N. R. parodė, kad ji pildė deklaracijas nuo tada, kai vaikai pradėjo eiti į darželį, tai yra apie 8-9 metus. Tačiau 2018 metais iš mokyklos vaikų atnešta deklaracija buvo kitokia. 2018 metais deklaracija skyrėsi nuo kitų deklaracijų tuo, kad joje buvo įrašyti du kodai: vienas mokyklos, o kitas – politinės partijos. Ši liudytoja taip pat paaiškino, kad 2018 metais vaiko atneštame deklaracijos blanke mokyklos kodas buvo atšviestas (kopija), o partijos kodas įrašytas tušinuku. Šių argumentų kontekste, gynėja pažymi, kad pirmos instancijos teismo teiginys, kad neva nuteistosios versija, jog ji ranka įrašė antrojo paramos gavėjo kodą į visas paruoštas išdalinti tėvams apie 50 prašymų kopijų, yra neįtikinama, nepagrįstas. Teismo nurodytas teiginys, kad užtektų antrąjį paramos gavėjo kodą įrašyti į vieną prašymo formą ir tada tokį prašymą padauginti kopijavimo būdu, nepaneigia liudytojų J. K. ir N. R. parodymų bei to, kad partijos kodas buvo įrašytas rankraštiniu originaliu įrašu. Gynėja pažymi, kad nuteistosios parodymus taip pat patvirtina ir kitų liudytojų: E. D., I. A., V. B. ir A. B., J. V. ir J. A. parodymai.

2.5. Gynėja pažymi, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog liudytoja B. M.- J. kategoriškai patvirtino, kad jai vaikų atneštuose 2018 metų deklaracijų blankuose buvo įrašytas tik vieno paramos gavėjo - mokyklos - kodas ir ji deklaracijoje naujų paramos gavėjo kodų neįrašinėjo. Tačiau, anot gynėjos, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ši liudytoja teismo posėdyje apklausta taip pat pripažino, jog pildydama deklaracija 2018 metais, ji visiškai nesigilino į jos turinį. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad būtent deklaracijų pavyzdžiai už 2017 metus buvo pasikeitę tuo, kad juose buvo įrašytas antras politinės partijos kodas. Liudytojas D. J. apklaustas teisme parodė, kad neatsimena, kiek kartų, bet patvirtino, jog tikrai ne vieną kartą pasirašinėjo vaikų mokyklos pateiktą deklaraciją, kurioje buvo be kitų duomenų, užpildyta vardas, pavardė ir kiti duomenys. Visada skaitė jo pasirašomus dokumentus, pasirašinėjo taip pat ir kitų įvairių mokyklos dokumentų. Visgi, pasak gynėjos, šis liudytojas nei vieno tokio dokumento pobūdžio ar turinio nesugebėjo nurodyti. Teisme apklausta liudytoja L. I. parodė, kad mokyklos pateiktoje deklaracijoje buvo įrašytas „įmokos kodas“. Patikslinus, ar „įmokos kodas“, liudytoja visgi pažymėjo, kad „aš niekada neskaičiau“. Tokiu būdu, gynėjos vertinimu, apkaitinamojo nuosprendžio priėmimą iš esmės nulėmė trijų liudytojų parodymai, tai yra sutuoktinių J. ir liudytojos L. I. parodymai. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad: 1) visi šie trys liudytojai pasirašydami mokyklos deklaracijas rėmėsi ilgamete patirtimi, kas įprastai būdavo įrašyta į tokias mokyklos pateiktas deklaracijas; 2) visi pripažino, kad 2018-ais metais nesigilino į byloje T. U. pareikštame kaltinime nurodytų deklaracijų turinį. T. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad ji pati papildė mokinių tėvams dalintus prašymus (-) dėl paramos skyrimo, įrašydama juose antrojo paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) kodą „(-)“, gavėjo tipą – „1“ ir mokesčio dalies dydį „1.0“. Šią aplinkybę patvirtina ir rašysenos specialisto išvada. Todėl ši aplinkybė byloje yra visiškai nustatyta.

2.6. Gynėja pažymi, jog nuteistoji patvirtino, kad nežino, kas prašymo grafoje „7A“ užtepė markeriu pažymėtą kryžiuką. Šiuo atveju nebuvo ištirta, kas atliko šiuose prašymuose esančios „7A“ grafos taisymus, nors ši faktinė aplinkybė yra esminė sprendžiant T. U. kaltės klausimą. Nuosprendyje tik nurodoma, jog ši aplinkybė tuo pat metu leidžia numanyti, kad mokinių tėvams išdalintose kopijavimo būdu padaugintų prašymų formose buvo užpildyta ir ,,7A“ grafa, tai yra grafos langelis buvo pažymėtas kryželiu, jog paramą skiriantis asmuo atsisako skirti mokesčio dalį politinėms partijoms. Gynėja nurodo, kad T. U. inkriminuota tik 4 tikrų dokumentų suklastojimas, nors bylos duomenimis (2020 m. sausio 10 d. specialisto išvada Nr. (-)), buvo tiriami netgi 36 prašymai (deklaracijos) ir tik 8 nustatyta, jog rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini) identifikacini kodą bei mokesčio dalies dydį tikriausiai įrašė T. U., o likusiuose 28 prašymuose įrašai atlikti ne jos, o kito asmens. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad iš tiesų veikė tyrimo metu nenustatytas, tačiau suinteresuotas, kad politinė struktūra gautų kuo didesnę paramos dalį, asmuo. Gynėjos teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad deklaracijas T. U. VMI pateikė ne asmeniškai pati, o per savo pavaduotoją E. D., ši – per mokytoją I. A., o pastaroji per VMI dirbusią tuometinės auklėtinės mamą I. V..

2.7. Skunde gynėja nurodo, kad nuteistoji neturėjo jokio suinteresuotumo, kad būtent (duomenys neskelbtini) gautų paramos dalį. Ir priešingai, kai pavyzdžiui E. D., kuri taip pat disponavo minimais prašymais (deklaracijomis) ir turėjo galimybę koreguoti jose esančius duomenis, nuo 2015 metų ir iki šiol yra šios partijos aktyvi narė bei akivaizdžiai suinteresuota jos atstovaujamos partijos gerove ir sėkme. Akcentuotina ir tai, kad tiek teisme apklausta liudytoja I. V., tiek teisme apklausta liudytoja N. R. parodė, kad elektroninėje sistemoje dienyne direktorės pavaduotojos E. D. atliktas įrašas prašant ugdytinių tėvų skirti paramą ne tik mokyklai bet ir (duomenys neskelbtini). Tokį faktą apeliantė išgirdo tik teisme, iš minėtų liudytojų parodymų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji geranoriškai sutiko duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui, nors E. D. šį procesinį veiksmą atlikti atsisakė, dėl ko 2020 m. balandžio 7 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis jos atžvilgiu buvo nutrauktas. Svarbu ir tai, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, jog gavus prašymą (deklaraciją) pasirašymui, joje būtų buvę atlikti taisymai korektoriumi. Be to, pajamų mokesčio dalies gavėjo identifikaciniai kodai atlikti juodos spalvos rašikliu, tuo tarpu kryžiukai prašymų grafose „6S“, „7S“ atlikti ir mėlynos spalvos rašikliu, kas suponuoja išvadą, jog šie duomenys buvo įrašyti ne vienu ir tuo pačiu metu bei ne vieno ir to paties asmens.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistosios gynėjos apeliaciniu skundu, išklausiusi proceso dalyvių argumentus bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl nuteistosios T. U. kaltės padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

4. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nagrinėjamu atveju T. U. inkriminuoti alternatyvūs BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyti objektyvieji požymiai – tikrų dokumentų suklastojimas bei jų panaudojimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, tai yra įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014; 2K-139-507/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tiesioginę tyčią, tai yra, kad jis suvokė klastojantis dokumentą ar panaudojantis suklastotą dokumentą (šiuo atveju) ir norėjo taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-458/2020).

5. Nuteistoji T. U. apklausų metu pripažino, kad ji pati pildė mokinių tėvams dalintus prašymus (-) dėl paramos skyrimo, įrašydama juose antrojo paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) kodą ,,(-)“, gavėjo tipą – ,,1“ ir mokesčio dalies dydį ,,1.0“. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir rašysenos specialisto išvada Nr. (-), kurioje nurodyta, kad dokumentus – ,,Prašymas pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms, kurių barkodo Nr. (-) (D. J.), (-) (L. I.), (-) (B. M.-J.) ir (-) (L. P.), tikriausiai pasirašė T. U.. Išvada pateikta kaip tikėtina, kadangi tiriamieji ir lyginamieji skaitmeniniai įrašai yra trumpi, mažo grafinio informatyvumo, nerišlūs. (t.2 b. l. 110-113). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. L. paaiškino, jog tikėtina išvada padaryta todėl, kad buvo nustatytas 9, o ne visų 10 skaitmenų atitikimas lyginamiesiems pavyzdžiams. Išvada „tikėtina, kad taip“ reiškia, kad yra pilnas tirtų skaitmenų ir lyginamųjų pavyzdžių atitikimas. Įrašai B. M. – J., D. J., L. I. ir L. P. prašymuose, atitinkamai Nr. (-), (-), (-) ir (-) eilutėje Nr. 2 yra originalūs. Tuo tarpu visi įrašai eilutėje Nr. 1 yra kopijos, be to, visų keturių deklaracijų „7A“ langelyje („Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“) yra korektoriumi užtepta žymėjimo kryžiuku kopija. Šie duomenys patvirtina, kad papildomus įrašus minėtuose keturiuose dokumentuose (prašymuose) padarė būtent nuteistoji T. U.. Byloje nebuvo ištirta, kas atliko šiuose prašymuose esančios „7A“ grafos taisymus. T. U. apklausta teisiamajame posėdyje nurodė, kad ranka į prašymus įrašiusi (duomenys neskelbtini) ir perduodama prašymus mokytojoms, ji dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo, kad prašymuose, kurie buvo iš pradžių padauginti su juose nurodytu tik vienu, tai yra mokyklos kodu, buvo kryžiuku pažymėta grafa „7A“ („Atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“). Ji nežino, kas vėliau tuos kryžiukus užtepė markeriu (t. 3, b. l. 57-59). Pažymėtina, kad nuteistajai nėra inkriminuojama aplinkybė, kad visuose keturiuose prašymuose yra padarytas akivaizdus mechaninis ,,7A“ grafos taisymas (klastojimas). Vis dėlto ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad deklaracijų (prašymų) formos vėliau buvo sąmoningai buvo taisomos.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad antrąjį paramos gavėjo kodą „(-)“ ir kitus įrašus antroje prašymų eilutėje T. U. padarė prieš pateikiant juos mokinių tėvams, tačiau pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė priešingai, tai yra konstatavo, kad šiuos įrašus nuteistoji padarė jau po to, kai užpildę prašymus tėvai juos grąžino į mokyklą, tai yra jiems apie tai nieko nežinant. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu T. U. nurodė, kad ji nežino, kas į 2018 m. užpildytus D. J. ir B. M. – J. popierinius prašymus įrašė paramos gavėjo – (duomenys neskelbtini) – kodą ,,(-)“, nors pripažino, kad įrašas panašus į jos braižą. D. J. ir B. M. – J. užpildytų popierinių prašymų ji nesiuntė į VMI ir ji nežino, kaip jie ten pateko (t. 1, b. l. 85-86). Teisiamojo posėdžio metu T. U. paaiškino, kad mokyklos sekretorė J. K. jau buvo kopijavimo aparatu padauginusi prašymų formas, kuriuose buvo įrašytas vienas paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) mokyklos, kodas ir kiti atitinkami dokumento rekvizitai. Tada ji visuose minėtuose pusiau užpildytų prašymų blankų kopijose savo ranka įrašė antrojo paramos gavėjo tipą - ,,1“, (duomenys neskelbtini) kodą - ,,(-)“ ir mokesčio dalies dydį procentais - ,,1.0“. Prašymus perdavė mokytojoms. Iš viso tokių prašymų reikėjo apie 300, tuo tarpu mokytojoms išdalino apie 50, kiekvienai po 7 vnt., todėl mokytojos pačios papildomai kopijavimo aparatu daugino prašymus ir juos išdalino mokiniams, kad šie juos perduotų tėvams. Taigi, visuose prašymuose buvo du, o ne vienas paramos gavėjas (t. 3, b. l. 57-59).

7. Nuteistosios T. U. parodymus, kad visuose 2018 metais mokinių tėvams padalintuose prašymuose buvo nurodyti du paramos gavėjų kodai paneigia liudytojų L. I., L. P., D. J. ir B. M.-J. parodymai. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami teisme patvirtino, kad 2018 metų pavasarį jiems vaikai iš mokyklos atnešė prašymų skirti paramą blankus, kuriuose buvo nurodytas tik vienas paramos gavėjo kodas ir jiems nekilo abejonių, jog tai mokyklos kodas. Į atneštus prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį įrašydami trūkstamus rekvizitus (t. y. savo asmens duomenis) bei juos pasirašydami, jie skyrė paramą mokyklai. Liudytoja L. I. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad deklaracijoje tikrai buvo įrašytas tik vienas kodas ir mokestinis laikotarpis. Ji paramą pervedė mokyklai. Tokias deklaracijų formas ji pildė gal 17 metų, jos visada buvo vienodos. Grafų, kurios žymimos kryžiukais, ji nepildė. (t. 3, b. l. 16). Liudytoja B. M.-J. parodė, kad vaikai kasmet atnešdavo pusiau užpildytas popierines deklaracijas (prašymus) dėl pajamų mokesčio dalies skyrimo (duomenys neskelbtini) mokyklai. Prašymai visada buvo tokie patys, juose būdavo nurodytas mokyklos kodas, įrašyti 2 procentai skiriamos paramos, buvo nurodytas mokestinis laikotarpis, taip pat užpildytos grafos, kuriose reikia dėti kryžiukus. Jai likdavo įrašyti tik savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašyti. Kategoriškai tvirtina, kad jai vaikų atneštuose 2018 metų deklaracijų blankuose buvo įrašytas tik vieno paramos gavėjo – mokyklos kodas, pati naujų paramos gavėjo kodų neįrašinėjo (t. 3, b. l. 14-15). L. D. taip pat parodė, kad jis pasirašė 2018 metų deklaraciją (prašymą) dėl 2 procentų pajamų mokesčio paramos skyrimo (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai. Trūkstamus rekvizitus pačioje deklaracijoje įrašė jo sutuoktinė. Vaikų atneštuose formose, būdavo tik vienas kodas ir įrašyti du procentai. Jis eidavo į mokyklos susirinkimus, politinės agitacijos negirdėjo, tarp tėvų taip pat nebuvo kalbų remti (duomenys neskelbtini) politinę partiją (t. 3, b. l. 15). Šie liudytojai iš esmės analogiškus parodymus davė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43; t. 1, b. l. 46; t. 2, b. l.121-123). Iš išdėstyto seka, kad liudytojų L. I. B. M.-J., D. J. parodymai apie tai, kad 2018 metų deklaracijų blankuose buvo įrašytas tik vieno paramos gavėjo – mokyklos kodas buvo kategoriški, t. y. liudytojai dėl šios aplinkybės neabejojo.

8. Liudytoja L. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2018 metais, kaip įprastai, ji pildė sūnaus iš mokyklos atneštą prašymo formą dėl 2 procentų pajamų mokesčio skyrimo paramos gavėjams, tai yra mėlynos spalvos rašikliu įrašė savo duomenis ir taip paskyrė du procentus paramos (duomenys neskelbtini) pradinei mokyklai. Sūnaus atneštoje deklaracijos formoje jau buvo įrašytas mokyklos kodas. Jei jai būtų atneštas tuščias deklaracijos blankas, ji nežinotų kokius kodus įrašyti, buvo įsitikinusi, kad pinigus skiria mokyklai, tačiau neturi nieko prieš, kad pagal jos deklaraciją buvo paskirta lėšų taip pat ir (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 13). Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu L. P. vienareikšmiškai patvirtino, kad jai 2018 metais sūnaus atneštame iš mokyklos prašyme (Nr. (-)) pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams jau buvo įrašytas pajamų mokesčio gavėjas, kiek pamena, tik mokykla, kurios identifikacinis kodas - ,,(-)“, taip pat pajamų mokesčio dalies dydis - 2 proc. ir pažymėta kryželiu grafa – atsisakau mokesčio dalį skirti politinėms partijoms“. Prašyme nebuvo įrašytas (duomenys neskelbtini) kodas ,,(-)“, mokesčio dalies dydis - 1 proc., taip pat grafoje „mokesčio dalį skiria iki mokestinio laikotarpio“ nebuvo įrašo „2020”. Kas padarė šiuos įrašus, ji nežino, nors paramą partijai skirti sutiktų (t. 2, b. l. 125-127). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, L. P. parodymai taip pat patvirtina, kad jai pateiktame pasirašyti prašyme dėl paramos skyrimo buvo nurodytas tik vienas paramos gavėjo kodas.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. U., apklausiama teismo posėdyje parodė, kad atėjus laikui pildyti 2018 metų prašymus už 2017 metus, į ją kreipėsi mokinių tėvai, norėdami dalį paramos skirti (duomenys neskelbtini) ir prašė į blankus be mokyklos kodo įrašyti ir šios politinės partijos kodą. Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji nurodė, kad į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) atstovai, kad ji paprašytų ugdytinių tėvų skirti 1 proc. pajamų mokesčio šiai politinei partijai. Aplinkybę, kad bent jau dalis mokinių tėvų nebuvo paramos skyrimo politinei partijai iniciatoriai, patvirtina ir pirmiau nurodytų liudytojų parodymai. Liudytoja L. I. parodė, kad nepamena atvejo, kad mokykloje būtų agituojama paremti politines partijas. Ji niekada neremia politinių partijų ir pati nepriklauso jokiai partijai (t. 3, b. l. 16). Liudytoja B. M.-J. taip pat patvirtino, kad mokykloje apie paramos skyrimą politinei partijai nebuvo kalbama ir ji nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) mokykla remia (duomenys neskelbtini). Ji eidavo į tėvų susirinkimus, dalyvaudavo mokyklos šventėse, tačiau politinės agitacijos nepastebėjo (t. 3, b. l. 14-15). Liudytojas D. J. parodė, kad jis eidavo į mokyklos susirinkimus, politinės agitacijos negirdėjo, tarp tėvų taip pat nebuvo kalbų remti (duomenys neskelbtini) politinę partiją (t. 3, b. l. 15). Liudytojos L. P. parodymai, jog ji neprieštarauja, kad pagal jos prašymą buvo paskirta lėšų ne tik mokyklai, bet ir politinei partijai, nešalina T. U. atsakomybės, nes nagrinėjamu atveju svarbu ne vėliau išreikšta asmens valia, o aplinkybė, kad be šio asmens žinios ir valios buvo pakeistas jo sukurto dokumento turinys. Akivaizdu, kad T. U., būdama mokyklos direktorė ir tiesiogiai nebendraudama su mokinių tėvais, negavo visų tėvų, taip pat ir L. I., B. M.-J., D. J. bei L. P., sutikimo skirti savo pajamų dalį (duomenys neskelbtini). Akcentuotina, kad tokia parama skiriama individualiai, kiekvieno mokesčių mokėtojo asmeniniu sprendimu, o ne mokinių tėvų daugumos sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad iš aptariamų deklaracijų (prašymų) matyti, jog jose nurodyta (duomenys neskelbtini) darželiui – pradinei mokyklai yra skiriama 2 proc. pajamų, o ties (duomenys neskelbtini) kodu ,,(-)“ nurodoma 1 proc. parama. Ši aplinkybė taip pat patvirtina tėvų valią skirti 2 proc. paramą būtent mokymo įtaigai, o ne o po 1 proc. paramos politinei partijai ir mokymo įstaigai.

10. Aplinkybę, kad L. I., B. M.-J., D. J. bei L. P. nesutiko ir nežinojo apie jų pajamų dalies skyrimą politinei partijai, patvirtina ir tai, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad mokesčių mokėtojai pateikė skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (t.1 b. l. 19-38). Iš šių pranešimų matyti, kad asmenys nurodė niekada nepildę prašymų skirti paramą politinei partijai, jokios politinės partijos neremia, prašo anuliuoti mokesčių deklaracijas ir patraukti atsakomybėn jų duomenimis pasinaudojusius asmenis (t. 1, b. l. 30-34). Iš to seka, kad mokinių tėvai, pranešdami apie neteisėtą paramą, netgi nežinojo, jog tokie prašymai buvo užpildyti mokykloje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie būtų suinteresuoti kaip nors pakenkti mokyklos direktorei T. U. ir dėl to duoti neteisingus, ją kaltinančius parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. I., B. M.-J., D. J. bei L. P., pildydami prašymą 2018-ais metais galimai nesigilino į šių deklaracijų turinį ir galėjo nepastebėti, kad jame nurodytas ir politinės partijos kodas, kadangi ankščiau parama buvo skiriama tik mokyklai. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Kaip minėta, L. I., B. M.-J., D. J. bei L. P. užtikrintai patvirtino, kad vaikų parneštuose deklaracijose (prašymuose) buvo tik vienas paramos gavėjo, tai yra (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos kodas. Liudytojai L. I. ir L. P. patvirtino deklaracijas pildžiusios pačios, B. M.-J. nurodė, kad likusius deklaracijos rekvizitus savo ir vyro D. J. deklaracijose (prašymuose) taip pat įrašė pati, o tai kelia abejonių, ar iš tiesų šie liudytojai nebūtų pastebėję, kad deklaracijose įrašyti ne vienas, kaip įprastai, o du paramos gavėjų kodai. Akcentuotina ir tai, kad šios aplinkybes neva nepastebėjo ne vienas, o net keturi mokinių tėvai. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo nuteistosios versija, kad ji ranka įrašė antrojo paramos gavėjo kodą į paruoštas išdalinti tėvams deklaracijas (prašymus), nors taupant laiko sąnaudas, būtų daug greičiau ir efektyviau vienoje deklaracijoje (prašyme) įrašyti antrojo gavėjo kodą ir duoti mokytojoms jį kopijavimo aparatu padauginti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad visuose tirti pateiktuose 36 deklaracijose (prašymuose) padaryti įrašai – antrojo paramos gavėjo kodas – buvo originalūs (ne kopijos) (t. 2, b. l. 110-113).

11. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad T. U. parodymus apie tai, jog ji antrojo paramos gavėjo kodą prašymuose įrašė dar prieš juos atiduodant ugdytiniams, įrodo liudytojų J. K., I. V., N. R., E. D., I. A., V. B., A. B., J. V. bei J. A. parodymai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas analizavo byloje apklaustų liudytojų parodymus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl šių parodymų vertinimo. Liudytoja I. V. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad pati deklaracijų nematė, vyras sakė, kad jos buvo sudėtos į aplanką. Ji deklaracijas visada pildo elektroniniu būdu, iš popierinės deklaracijos, kurias mokytoja išdalindavo vaikams, tik nurašydavo kodus. Deklaracijoje būdavo du kodai – mokyklos ir (duomenys neskelbtini) partijos. Buvo direktorės pavaduotojos E. D. įrašas elektroniniame dienyne skirti paramą mokyklai ir, jei tėvai sutiktų, politinei partijai. (t. 3, b. l. 32). Kita liudytoja, kuri, anot gynėjos, patvirtino nuteistosios T. U. parodymus – N. R.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytoja N. R. parodė, kad 2018 m. vaiko iš mokyklos atneštoje deklaracijoje, kurią ji savo vardu užpildė, buvo įrašyti du pajamų mokesčio gavėjai, tai yra 1 procentą buvo galima skirti mokyklai, o kitą procentą – partijai. Dienyne buvo prašymas 1 procentą skirti (duomenys neskelbtini) partijai, todėl ji žinojo, ką pasirašo. 2018 m. vaiko atneštame deklaracijos blanke mokyklos kodas buvo atšviestas (kopija), o partijos kodas įrašytas tušinuku (t. 3, b. l. 33). L. V. B. ir A. B. apklausti pirmosios instancijos teisme abu parodė, kad vaiko atneštoje deklaracijoje buvo įrašyti du paramos gavėjo kodai, tai yra 1 procentas paramos buvo skiriamas mokyklai ir 1 procentas – (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 33-34).

12. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kaip liudytojos taip pat buvo apklaustos ir (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje dirbančios: ūkvedė J. K., direktorės pavaduotoja E. D., mokytoja I. A., kurios, anot gynėjos, taip pat patvirtina nuteistosios parodymus. Liudytoja J. K. apklausta teisme parodė, kad prašymo formą ji atspausdindavo iš kompiuterio, tada tuščiame blanke įrašydavo paramos gavėjo, tai yra mokyklos kodą ir datą, po to šiuos pusiau užpildytus prašymus padaugindavo per kopijavimo aparatą ir atiduodavo direktorei T. U.. Ji, dirbdama gretimame kabinete, matė kaip direktorė į visus jos atšviestus prašymus įrašė dar vieną – (duomenys neskelbtini) kodą ir tada tie prašymai buvo atiduoti tėvams. Visuose jos padaugintuose prašymuose buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) kodas. Jos pačios vaikas lanko šią mokyklą ir ji gali patvirtinti, kad tėvų susirinkimo metu tėvai yra informuojami apie paramos skyrimą, jiems aiškinama, kam skiriama parama, kokie kodai įrašyti prašymuose ir pan. (t. 3, b. l. 13-14). Vertinant liudytojos J. K. parodymus pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, jog auklėtinių tėvai be mokyklos skiria pajamų mokesčio dalį – 1 proc. (duomenys neskelbtini). Tačiau kieno prašymu tėvai skiria paramą šiai politinei partijai, ji nežino, nežino ir šios politinės partijos kodo (,,(-)“), taip pat nežino, kas jį įrašydavo į prašymų formas. 2018 metais tėvų užpildytų prašymų ji netikrino, jų neperžiūrinėjo, nesaugojo, netaisė, papildymų neatliko (t. 1, b. l. 145-147). Pirminiai J. K. parodymai apie tai, kad ji deklaracijų (prašymų) netikrino, nežiūrėjo ir netaisė sudaro pagrindą abejoti šios liudytojos teismo posėdyje nurodyta aplinkybe, kad ji matė deklaracijų turinį, tai yra matė, kaip T. U. įrašė antrąjį paramos gavėją. Liudytoja E. D., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad 2018 metais, kai VMI buvo teikiamos deklaracijos (prašymai), ji direktorės T. U. atostogų metu mokykloje laikinai ėjo direktorės pareigas. Prieš atostogas, paskutinę darbo dieną, T. U. jos paprašė perduoti mokytojai I. A. voką su deklaracijomis, kad ši jas atiduotų savo mokinės mamai, dirbančiai VMI. Kitą dieną tą ir padarė, į deklaracijas nežiūrėjo. 2018 metais formose buvo įrašytas ir antrasis, tai yra (duomenys neskelbtini), tik nežino ar visuose blankuose. Taip pat nežino, ar tėvai patys tose formose įrašė antrąjį paramos gavėjo kodą (t. 3, b. l. 17). Ikiteisminio tyrimo metu E. D. nurodė, kad 2018 m. mokyklos direktorė išdalino visoms mokytojoms ir auklėtojoms popierinių prašymų pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms formas, kuriose buvo įrašytas mokyklos kodas ,,(-)“. Kitų duomenų ten nebūdavo. 2018 metų pradžioje ji iš kitų mokytojų sužinojo, kad direktorė prašo mokytojų ir mokinių, kad šie paprašytų tėvų skirti savo pajamų mokesčio dalį (duomenys neskelbtini). Kas B. M. – J. D. J., L. I. ir L. P. prašymus Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė (duomenys neskelbtini) kodą ,,(-)“ ir kieno tai braižas, ji nežino (t. 2, b. l. 162-163). Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į tai, kas tose formose jau buvo užpildyta, ji nesigilino. Neatsimena, kiek paramos gavėjų kodų buvo nurodyta J. deklaracijoje. Jos klasėje mokosi mokinė, kurios mama dirba VMI, todėl paprašė tos mamos, kad ji paimtų visus prašymus, kuriuos jai perdavė pavaduotoja (t. 3, b. l. 16-17). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad direktorė, duodama deklaracijų formas, minėjo, kad jeigu mokinių tėvai sutinka, jie gali skirti pajamų mokesčio dalį (duomenys neskelbtini). Jai buvo duota viena tokio prašymo popierinė forma, kurioje, kiek prisimena, buvo užpildyti šie laukeliai: mokestinis laikotarpis – 2017 metai, uždėta varnelė ties "Mokesčio dalį skiriu" bei įrašytas mokesčio dalies dydis – ,,2,00“ (t. 1, b. l.77-79).

13. Apibendrinant pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų (išskyrus N. R., A. B. ir V. B.) parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, tai yra jų nurodytos versijos dėl esminių bylos aplinkybių skyrėsi. Nei J. K., nei E. D., nei I. A. į deklaracijas nesigilino, tačiau tvirtino, kad jose antras paramos gavėjas buvo įrašytas. Byloje nustatyta, kad liudytojas J. K., I. A., E. D. bei T. U. sieja darbiniai santykiai, tai yra šios liudytojos yra pavaldžios nuteistajai, kaip mokyklos direktorei. Liudytoja I. V. taip pat nurodė, kad su T. U. bendrauja dėl vaikų, mokyklos klausimais, ėjo pas ją prašyti, kad vaiko neperkeltų į kitą klasę. Atsižvelgiant į tai, aptartus teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojų duotus parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip dėl tarnybos nuo T. U. priklausančių asmenų iš anksto suderintus nuteistajai palankesnius parodymus, siekiant, kad T. U. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Konstatuotina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu šių liudytojų duoti parodymai atitiko viso proceso metu buvusius nuoseklius liudytojų L. I., L. P., D. J. ir B. M.-J. parodymus, kad prašymų formas jie gavo ir pasirašė tik su vienu jose jau įrašytu paramos gavėjo, tai yra mokyklos, kodu.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas pateikė (duomenys neskelbtini) darželio-mokyklos 2020 m. lapkričio 23 d. mokytojų susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, kad mokytojos l. M., Ž. V., I. S., V. P., G. K., I. S., I. B., J. M., L. M. nurodė mačiusios, kaip direktorė savo kabinete dalino deklaracijas su dviem įrašytais kodais. Visos mokytojos gavo po 4-5 deklaracijas su dviem įrašytais paramos gavėjo kodais – mokyklos ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, neatmestina galimybė, kad mokykloje cirkuliavo prašymai ir su dviem paramos gavėjų kodais, kadangi mokykloje ugdomoji kalba yra (duomenys neskelbtini), todėl mokykla yra suinteresuota skirti paramą (duomenys neskelbtini) (liudytojos J. K. parodymai). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad nemaža dalis mokinių tėvų sutiko skirti paramą šiai politinei partijai. Visgi šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad buvo suklastoti būtent nagrinėjamoje byloje analizuojami dokumentai, t. y. D. J. vardu užpildytas ir pasirašytas prašymas Nr. (-), B. M.-J. vardu užpildytas ir pasirašytas prašymas Nr. (-), L. P. vardu užpildytas ir pasirašytas prašymas Nr. (-) bei L. I. vardu užpildytas ir pasirašytas prašymas Nr. (-). Be to, pažymėtina, kad iš specialisto išvadų seka, jog iš tirtų 36 prašymų, tik 8 prašymuose antrąjį paramos kodo gavėją tikriausiai įrašė T. U.. Dėl 10-ties prašymų teikiama kategoriška išvada, kad įrašus antroje eilutėje padarė ne T. U., o dėl likusių 18 prašymų teikiama tikėtina išvada, kad įrašus antroje eilutėje tikriausiai padarė ne T. U.. Šios specialisto išvados paneigia nuteistosios parodymus, kad visose 2018 metais mokinių tėvams išdalintose prašymų formose buvo nurodyti du paramos gavėjai ir antrojo paramos gavėjo (duomenys neskelbtini) kodą prašymų formose įrašė būtent ji pati, nes iš specialisto išvados seka, kad pastaruosius įrašus darė ir kiti nenustatyti asmenys.

15. T. U. taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. balandžio 12 d. išeidama atostogų visus reikalus perdavė ją atostogų metu pavaduoti paskirtai E. D., taip pat perdavė visus tėvų grąžinus užpildytus prašymus skirti paramą, paprašydama juos per mokytoją I. A. perduoti VMI dirbusiai jos mokinės mamai, kad ši nuvežtų prašymus į VMI. Šias aplinkybes patvirtina E. D., I. A. ir J. K. parodymai. Taigi, iš to seka, kad būtent nuteistoji T. U. nurodė suklastotas deklaracijas (prašymus) pateikti VMI, o tai, kad ji padarė per kitus asmenis, neturi reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui. Tai, kad VMI deklaracijos (prašymai) buvo perduoti, įrodo ir mokinių tėvai parodymai, kad tai, jog paramą skiria politinei partijai, jie sužinojo gavę iš VMI pranešimus. Nuteistoji apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad būtent liudytoja E. D. labiausiai buvo suinteresuota, jog tėvų parama būtų skiriama (duomenys neskelbtini), kadangi pati aktyviai dalyvauja šios politinės partijos veikloje. Iš bylos duomenų matyti, kad E. D. taip pat buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu, prokuroro 2020 m. balandžio 7 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ji padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 160). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti E. D. kaltę pagrindžiančių duomenų, T. U. baudžiamosios atsakomybės nešalina. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai nuteistosios kaltę pagrindžiančių įrodymų, kurių visuma sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog T. U. į jau egzistuojančių – paramos teikėjų parašu ir kitais rekvizitais patvirtintų ir taip šių asmenų valią išreiškiančių dokumentų turinį įrašė tikrovės (asmens valios) neatitinkančią informaciją. Patekęs į civilinę apyvartą toks dokumentas liudijo netikrą įvykį ir nulėmė teisiškai reikšmingą – nepagrįstą ir neteisėtą paramos skyrimą. Atlikdama šiuos veiksmus nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, t. y., būdama mokyklos direktore, neabejotinai suprato, kad įrašo į mokinių tėvų pasirašytas deklaracijas (prašymus) tikrovės neatitinkančią informaciją apie 1 proc. nuo pajamų paramos skyrimą (duomenys neskelbtini), ir siekė, kad šiai politinei partijai tokia parama būtų skirta. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji T. U. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už šią nusikalstamą veiką nuteistajai paskirta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam, individualizuota teisingai ir nei savo dydžiu, nei rūšimi nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios T. U. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.