Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. gynėjos advokatės J. Manako – Galminės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-01-22 nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, I. K. paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme, – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą likusią neatliktos bausmės, paskirtos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-20 nuosprendį dalį, ir I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023-03-29 iki 2023-05-29 ir nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Nuosprendžiu atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymai dėl 574,87 eurų bei 658,20 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. K. valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis - jas neteisėtai laikė ir gabeno:

1.1. iki 2023-03-29, 14.35 val., turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , šiam butui priskirtame lauko sandėliuke, neteisėtai laikė 8 (aštuonis) folijos lankstinukus su rudos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos – bendrai 0,2720 g (38,5 %) gryno heroino, kol tą pačią dieną, apie 14.35 val., kratos metu jas rado ir paėmė pareigūnai;

1.2. be to, I. K. 2023-03-29, apie 13 val. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pasiėmęs neteisėtai laikytus 3 (tris) folijos lankstinukus su rudos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos – bendrai 0,1351 g gryno heroino, ir 1 (vieną) plastiko ryšulėlį su baltos spalvos milteliais, kuriuose yra narkotinės medžiagos – 0,0041 g gryno metadono bei 0,00006 g gryno karfentanilio, šias visas narkotines medžiagas neteisėtai gabeno slėpdamas prie savęs, Klaipėdos mieste, pagal susitarimą turėdamas tikslą jas perduoti kitiems asmenims, kol tą pačią dieną, apie 13.30 val. prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos pareigūnams jį sulaikius, asmens kratos metu šios narkotinės medžiagos buvo surastos ir išimtos.

2. Nuteistojo I. K. gynėja advokayė I. Manako – Galminė apeliacinius skundu prašo nuosprendį pakeisti, taikyti I. K. BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymas numato bausmę, taip pat taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas ir paskirtas bausmės subendrinti jų apėmimo būdu, į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023-03-29 iki 2023-05-29 ir nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką. Apeliacinis skundas grindžiamas teismų praktika bei šiais argumentais:

2.4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-10-20 nuosprendžiu I. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu l metams 6 mėnesiams. I. K. paskirtos bausmės bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), į paskirtos bausmės laiką įskaičiuojant laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023-03-29 iki 2023-05-29 ir nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su bausmės individualizavimu, prašoma taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bausmes bendrinti apėmimo būdu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl I. K. paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog bausmės skyrimo klausimas I. K. yra motyvuotas, įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog I. K. padarė sunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, nusikalstama veika susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei yra labai pavojinga visuomenei ir valstybei, pažymėta, jog I. K. nusikalto būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, praeityje teistas 39 kartus, recidyvistas, baustas ir administracine tvarka, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje pastebėta ir tai, kad I. K. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, asmens sveikatos istorijoje fiksuota sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas, skirdamas vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatė bausmės vidurkiui artimą šios bausmės terminą. Apygardos teismas nemato pagrindo manyti, jog I. K. paskirta bausmė neteisinga, ar neproporcinga, neatitinka bausmės paskirties. Nuteistasis praeityje daugybę kartų teistas, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesitaiso, nusikalstamų veikų darymas nėra atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime, jis linkęs nusikalsti, todėl jam pagrįstai nustatytas vienintelės straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies dydis, kuris nuosprendžio priėmimo metu vertintas kaip artimas vidurkiui ir nėra per griežtas.

7. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę, tinkamai atsižvelgė į reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas taip pat ir nuteistojo padėties švelninimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog I. K. turi sveikatos sutrikimų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, sveikatos būklė buvo įvertinta skiriant bausmę. Apelianto deklaruojamas poreikis rūpintis ligota sutuoktine ir jos interesais nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų. Argumentai apie I. K. gydymąsi neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis gydosi, periodiškai lankosi pas specialistus, o pataisos namuose bus sudėtinga užtikrinti gydymą, tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje numatyta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, jų bausmės vietose yra teikiamos pirminio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai šie padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Esant poreikiui dėl antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo įstaigos padalinyje, taip pat poreikiui dėl tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (tokiu atveju užtikrinama nuteistųjų apsauga). Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šių nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinus tinkamą nuteistųjų apsaugą. Esant objektyviam poreikiui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę I. K.privalės būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (priklausomai nuo tokių paslaugų lygio, arba laisvės atėmimo vietos įstaigos atitinkamame padalinyje, arba valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose, arba privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje). Duomenų, kad tokios pagalbos teikimas nuteistajam būtų neatliekamas ar ribojamas, byloje nėra.

11. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena nuteistojo I. K.atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, klausimą nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde minimi nuteistojo sutuoktinės interesai, jų abiejų sveikatos problemos I. K. nesustabdė nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems, yra tiesioginis I. K.neteisėto elgesio rezultatas.

12. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kaip ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymas siejamas su teismo diskrecija, o ne pareiga švelninti asmeniui skiriamą bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.).

13. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas susijęs veikos pavojingumo, kaip daug mažesniu, nei rūšinis pavojingumas, vertinimu ir su mažiau pavojinga nuteistojo asmenybe, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K- 119- 689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K- 281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti taip pat ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas sudarytų prielaidas daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vidinį teismo įsitikinimą dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis kaltinamo asmens elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K- 316- 788/2019, Nr. 2K-187-976/2023).

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra nustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą vertinti nuteistojo I. K.veikos pavojingumą kaip daug mažesnį, nei rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga, dėl ko reikėtų svarstyti klausimą dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo. Byloje ištirtų įrodymų visuma rodo, jog I. K. veika nebuvo atsitiktinė, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Todėl nėra pagrindo išvadai apie padarytos veikos mažesnį pavojingumą. Nuteistojo veiksmais narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ne dėl jo apsisprendimo, o dėl to, kad buvo paimtos policijos pareigūnų.

15. Skunde nurodomos nuteistojo asmeninės savybės nerodo ir mažesnio jo asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. I. K. šeiminės aplinkybės taip pat nėra išskirtinės, išskirtinai teigiamai jo necharakterizuoja. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį sankcijos ribose, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, jog įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Priešingai, byloje nustatyti I. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys patvirtina jo polinkį nusikalsti, jis savo nusikalstamo elgesio nevertina kritiškai ir iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, naujas nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės.

16. Tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos nuo 2025-02-01 įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024-04-25 įstatymas Nr. XIV-2573). Nors naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistajam skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau nagrinėjamoje byloje, net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta įstatyme. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir jos dydį už padarytą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Nuteistajam paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta. Nors apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu skirtų bausmių bendrinimo apėmimo būdu, tačiau toks prašymas nepagrįstas. I. K. nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl tai lemia, jog bausmės bendrinamos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka, nustačius neatliktos bausmės dalį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinis skundas nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ar neteisinga nėra pagrindo.

18. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. K. gynėjos advokatės Julijos Manako – Galminės apeliacinį skundą atmesti.