- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-116-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16170-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Ieškovas
- "City Service Engineering"
- Atsakovas
- Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
- Trečiasis asmuo
- "Mano būsto priežiūra"
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „City Service Engineering“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-23992-863/2020, kuria priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės biužetinės įstaigos „Lietuvos vaikų ir jaunimo centras“ 26 735,82 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 15-18). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-08-29 su atsakove sudarė priežiūros ir administravimo paslaugų sutartį Nr. 1-08-13E. Paaiškino, jog už suteiktas priežiūros ir administravimo paslaugas atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė sąskaitas apmokėdavo nepilnai, todėl susidarė 26 735,82 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog norėtų sudaryti taikos sutartį, tačiau nepavykus šalims susitarti, neprieštarautų, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių (b. l. 27-30). Paaiškino, kad pagal šalių sudarytos sutarties 3.2 punktą už suteiktas paslaugas ji įsipareigojo apmokėti per 5 kalendorines dienas po atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo akto pagrindu išrašytos ir per „E-sąskaitą“ sistemą pateiktos PVM sąskaitos faktūros gavimo. Nurodė, kad ieškovė prie ieškinio pateikė sutartį ir PVM sąskaitas faktūras, kuriomis grindžia skolos susidarymo faktą, tuo tarpu, suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktų ieškovė nepateikia. Pažymėjo, jog nesant pateikta suteiktų ir jai perduotų tinkamai atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, nėra galimybės iš ieškinio turinio suprasti, nei kokias paslaugas ieškovė atliko, nei kam, atlikusi paslaugas, jas perdavė, nei už kokias konkrečiai suteiktas paslaugas prašoma priteisti tariamą skolą, minėtų aplinkybių negalima nustatyti ir iš pateiktų sąskaitų.
Šalies argumentai
3. 2020-10-30 ieškovė pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 60-62). Prašyme nurodė, jog ieškinio pateikimą nulėmė atsakovės veiksmai, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Papildomai paaiškino, jog 2020-04-30 tarp jos ir atsakovės buvo pasirašytas skolų suderinimo aktas 43 651,67 Eur sumai, tačiau visa skola buvo padengta tik 2020-10-23, t. y. tik po ieškinio pareiškimo, todėl byloje patirtos išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.
Atsiliepimas
4. 2020-11-05 byloje gautas atsakovės atsiliepimas į ieškovės prašymą dėl bylos nutraukimo (b. l. 66-69). Atsiliepime atsakovė pažymėjo, jog atsiliepime į ieškinį nurodytos sąskaitos, kurias ji gavo ir įtraukė į buhalterinę apskaitą, buvo apmokėtos iki ieškinio pateikimo, dauguma jų apmokėta iki 2020-04-30, todėl negalėjo būti įtrauktos į 2020-04-30 skolų suderinimo aktą, nes šio akto pasirašymo dieną jau buvo apmokėtos. Pripažino, jog 2019-06-30 PVM sąskaita-faktūra CSE19-04272 (7 865 Eur) – ieškinio pateikimo dieną nebuvo apmokėta, bet numatyta apmokėti pagal 2020-01-30 Skolų grąžinimo grafiką, kas ir buvo padaryta šiais mokėjimais: 2020-08-26 sumokėta dalinis mokėjimas – 1 381,01 Eur; 2020-10-08 sumokėta dalinis mokėjimas – 3 242,00 Eur; 2020-10-23 sumokėtas dalinis mokėjimas – 3 241,99 Eur galutinis mokėjimas, kuris turėjo būti mokamas pagal skolų grąžinimo grafiką tik 2020 m. gruodžio mėnesį. Kartu pažymėjo, jog prie ieškinio pridėtų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių serija ir Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-0111 nėra gavusi. Atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaita-faktūra, kurios serija ir Nr. CSE1805069, išrašyta už darbus, atliktus ne pagal prie ieškinio pridėtą Sutartį, o kitą sutartį Nr. 18-04-11D ir atliktų darbų aktą Nr. 05/01. Mano, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tarp šalių, turėtų įvertinti tai, kad didžioji ieškinio reikalavimo suma ieškinio pateikimo dienai buvo patenkinta, likusi, ieškinio pateikimo dieną 2019-06-30 PVM sąskaita-faktūra CSE19-04272 (7 865,00 Eur) – nebuvo apmokėta, nes nebuvo suėjęs apmokėjimo terminas sulygtas tarp šalių sudarytame 2020-01-30 Skolų grąžinimo grafike.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-25 nutartimi priėmė ieškovės UAB „City Service Engineering“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 451,50 Eur žyminio mokesčio (b. l. 110-116). Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
5.1. Įvertinus abiejų šalių pozicijas, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas ieškinio atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui, pažeidžia šalių arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl priimtinas, civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas);
5.2. Nagrinėjamu atveju šalims atsisakius aiškintis 2020-04-30 skolų suderinimo akto turinį bei sąlygas, teismas vertindamas ieškovės nurodytą atsisakymo nuo ieškinio pagrindą vertina pagal byloje pateiktus įrodymus dėl ieškinio dalyku esančių sąskaitų faktūrų apmokėjimo;
5.3. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nuosekliai dėstomų faktinių aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir 2020-11-18 teismo posėdžio metu atliktos rašytinių įrodymų analizės nustatyta, jog šešios PVM sąskaitos faktūros: Nr. CSE18-06447, Nr. CSE18-08551, Nr. CSE18-09338, Nr. CSE18-09339, Nr. CSE19-03005, Nr. CSE20-02548 buvo pilnai apmokėtos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (iki 2020-06-04). Dvi PVM sąskaitos faktūros CSE19-01082 ir CSE19-04272 pilnai apmokėtos po ieškinio pateikimo: po bylos iškėlimo pagal pirmą sąskaitą faktūrą sumokėtas 3 165 Eur likutis, antra pilna apimtimi – 7 865 Eur apmokėta po bylos iškėlimo. Reikalavimų pagal likusias šešias PVM sąskaitas faktūras: Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-01112 atsakovė nepripažino, nurodžiusi, jog pirma sąskaita išrašyta pagal visai kitą sutartį, kuri į bylą nepateikta, kitų sąskaitų nėra gavusi ir nežino, už kokias paslaugas jos išrašytos. Ieškovė papildomų rašytinių įrodymų dėl sąskaitų pagrindimo nepateikė, aplinkybėms dėl šių sąskaitų apmokėjimo pateikė mokėjimo nurodymus, kuriuose mokėjimo paskirtyje nurodoma, jog mokama pagal kitas sąskaitas faktūras bei pagal grafiką skola UAB Mano būstas.
5.4. Įvertinus visetą šalių pateiktų rašytinių įrodymų apie byloje pareikštų reikalavimų patenkinimą ir jų atsisakymą, teismas vertina labiau tikėtinu, jog ieškovė ieškinio atsakovei atsisakė dėl dalies – 11 030,00 Eur (7 865,00 Eur + 3 165,00 Eur) reikalavimų patenkinimo po bylos iškėlimo teisme, o kitų reikalavimų nusprendė nepalaikyti dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakove. Atitinkamai konstatuotina, jog kitų reikalavimų 15 705,82 Eur sumai (26 735,82 - 11 030 Eur) atsisakymas yra vertintinas atsakovės naudai, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems atlygintinos proporcingai ieškovės patenkintų ir atsisakytų nepatenkintų reikalavimų dydžiui, t. y. ieškovei priklauso 41,26 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (11 030*100/26 735,82), atsakovei – 58,74 procentai;
5.5. Remiantis nustatyta šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų procentine išraiška ieškovei iš atsakovės priklausytų 336,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,26 procentai nuo 816,00 Eur), atsakovei iš ieškovės – 352,44 Eur (58,74 procentai nuo 600,00 Eur);
5.6. Įvertinus bylos baigtį ir šalims priteistinų sumų dydžius (įskaičius priteistinas sumas susidaro 15,76 Eur skirtumas), teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju šalių teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nebus pažeistos ir tai atitiks šalių interesus, jei kiekviena šalis liks prie savo bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisia (CPK 93 straipsnis 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria laikyti, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta atsakovė ir būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (visa apimtimi), todėl priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 124-128). Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
6.1. Teismas nerūpestingai bei netinkamai įvertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus, o teismo argumentai buvo grįsti tik prielaidomis;
6.2. Ieškinio reikalavimas buvo kildinamas dėl atsakovės nesumokėtų PVM sąskaitų – faktūrų už suteiktas paslaugas. Atsakovė pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras buvo nesumokėjusi 26 735,82 Eur sumos, tačiau po ieškinio pateikimo turimus įsipareigojimus įvykdė. Aplinkybė, jog atsakovė mokėjimo paskirtyje nurodydavo kitą juridinį asmenį UAB „Mano Būstas“, nepaneigia faktinių aplinkybių, jog skolos dengimas buvo vykdomas pagal 2020-04-30 skolų suderinimo aktą, nes atsakovės atliktų mokėjimų visuma identiškai sutapo su ieškinio suma;
6.3. Teismo argumentai, jog atsakovė neva nebuvo gavusi PVM sąskaitų faktūrų: Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-01112, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė pažymi, jog šių argumentų teisingumas buvo grindžiamas tik atsakovės deklaratyviai teiginiais, jos nuomone;
6.4. Ieškovės vertinimu, vien jau atsakovės veiksmai – skolos sumokėjimas, rodo, jog ieškinio reikalavimas buvo laikomas pagrįstu. Atsakovei sumokėjus ieškinio reikalavimą, ieškovei nekilo jokia papildoma procesinė pareiga įrodinėti suteiktų paslaugų teisingumo ir pagrįstumo, todėl teismo argumentai, jog ieškovė neva nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad ydingi bei nepagrįsti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nepagrįstai bei netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškinio pateikimą įtakojo būtent atsakovės neteisėti veiksmai, o pareikštas reikalavimas buvo įvykdytas tik po civilinės bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 134-138). Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
7.1. 2019-06-30 PVM sąskaita-faktūra CSE19-04272 (7 865,00 Eur) ieškinio pateikimo dieną nebuvo apmokėta, bet numatyta apmokėti pagal 2020-01-30 Skolų grąžinimo grafiką, kas ir buvo padaryta 2020-08-26, 2020-10-08, 2020-10-23 mokėjimais. 2020-10-23 mokėjimas pagal 2020-01-30 skolų grąžinimo grafiką turėjo būti sumokėtas tik 2020 metų gruodį;
7.2. Prie ieškinio pridėtų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių serija ir Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-0111 atsakovė nėra gavusi. Iš PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos informacijos nėra galimybės suprasti, už kokias tariamai atliktas paslaugas šios sąskaitos yra išrašytos. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovei paslaugos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-0111 buvo suteiktos ir perduotos atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka, ir už tokias suteiktas paslaugas atsakovei pateiktos PVM sąskaitos – faktūros;
7.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tarp šalių, įvertino tai, kad didžioji ieškinio reikalavimo suma ieškinio pateikimo dienai buvo patenkinta. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog labiau tikėtina, jog ieškovė ieškinio atsakovei atsisakė dėl dalies – 11 030 Eur (7 865 Eur + 3 165 Eur) reikalavimų patenkinimo po bylos iškėlimo teisme, o kitų reikalavimų nusprendė nepalaikyti dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-421/2019; 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
11. Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1963-370/2020; 2019-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1575-790/2019).
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindė tarp šalių 2018-08-29 sudaryta sutartimi Nr. 1-08-13E ir jos pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis, nurodydama, jog atsakovė pateiktas sąskaitas apmokėdavo tik iš dalies ir ieškinio pateikimo dieną liko skolinga 26 735,82 Eur (b. l. 15-18). 2020-10-29 ieškovė pateikė pranešimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog ieškinio pateikimą nulėmė atsakovės veiksmai, o 2020-04-30 skolų suderinimo akte nurodytą skolą atsakovė padengė tik 2020-10-23, t.y. jau po ieškinio pateikimo, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 60-62). Taigi, iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio spręstina, kad ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų iš esmės dėl to, jog atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos padengė susidariusį įsiskolinimą.
13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių procesinį elgesį, aplinkybes, dėl kurių ieškovė atsisakė pareikšto ieškinio bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, ginčo nutartyje nurodė, kad šešios ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo pilnai apmokėtos iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, dvi PVM sąskaitos faktūros buvo pilnai apmokėtos po ieškinio pateikimo, reikalavimų pagal likusias šešias PVM sąskaitas faktūras atsakovė nepripažino, o ieškovė papildomų rašytinių įrodymų dėl sąskaitų pagrindimo nepateikė. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovė ieškinio atsisakė dėl dalies reikalavimų patenkinimo po bylos iškėlimo teisme, o kitų reikalavimų nusprendė nepalaikyti dėl aplinkybių, nesusijusių su atsakove ar jos procesiniu elgesiu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, taip pat byloje esančius rašytinius įrodymus neturi pagrindimo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pateiktą ieškinį grindė šiomis atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis: 2018-06-20 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-05069 6 299,03 Eur sumai; 2018-08-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-06447 12 075,80 Eur sumai; 2018-10-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-08551 7 865,00 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-09338 7 865,00 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-09339 2 256,99 Eur sumai; 2018-12-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE18-09862 2 382,49 Eur sumai; 2019-01-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-00014 2 412,09 Eur sumai; 2019-01-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-00015 2 276,80 Eur sumai; 2019-01-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-00016 2 277,84 Eur sumai; 2019-02-28 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-01082 7 865,00 Eur sumai; 2019-02-20 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-01112 3 267,05 Eur sumai; 2019-03-31 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-01793 7 865,00 Eur sumai; 2019-04-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-03005 7 865,00 Eur sumai; 2019-06-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-04272 7 856,00 Eur sumai; 2020-04-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE20-02548 2 621,67 Eur sumai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 3, CBP-16122).
15. Kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą dėl ieškinio atsiėmimo atsakovė pateikė įrodymus, jog 2018-08-31 PVM sąskaita – faktūra CSE18-06447 buvo apmokėta 2019-03-13 mokėjimo nurodymu 4847,14 Eur sumai, 2018-12-28 mokėjimo nurodymu 3228,66 Eur sumai ir 2019-12- 19 mokėjimo nurodymu 4 000,00 Eur sumai; 2018-10-31 PVM sąskaita – faktūra CSE18-08551 buvo apmokėta 2019-02-26 mokėjimo nurodymu 4 700,00 Eur sumai ir 2019-12-19 mokėjimo nurodymu 3165,00 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita – faktūra CSE18-09338 buvo apmokėta 2019-03-26 mokėjimo nurodymu 4 565,00 Eur sumai, 2019-03-26 mokėjimo nurodymu 3 000,00 Eur sumai ir 2019-02-26 mokėjimo nurodymu 300,00 Eur sumai; 2018-11-30 PVM sąskaita-faktūra CSE18-09339 buvo apmokėta 2020-01-30 mokėjimo nurodymu 2256,99 Eur sumai; 2019-04-30 PVM sąskaita-faktūra CSE19-03005 buvo apmokėta 2019-05-22 mokėjimo nurodymu 7865,00 Eur sumai; 2020-04-30 PVM sąskaita-faktūra CSE20-02548 buvo apmokėta 2020-05-18 mokėjimo nurodymu 2621,67 Eur sumai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 70, DOK-215891). Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad šešios ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo pilnai apmokėtos dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. iki 2020-06-04, todėl ieškovė neturėjo pagrindo reikšti reikalavimo dėl šių sąskaitų apmokėjimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad dalį savo įsipareigojimų ieškovei atsakovė įvykdė tik po ieškinio pateikimo, t. y. pagal 2019-02-28 PVM sąskaitą – faktūrą CSE19-01082 mokėjimai 1 062,01 ir 2 102,99 Eur sumoms buvo atlikti 2020-06-11 ir 2020-16-19, o pagal 2019-03-31 PVM sąskaitą – faktūrą CSE19-01793 mokėjimas 1 139,01 Eur sumai atliktas 2020-06-19, tačiau minėti mokėjimai sudaro pakankamai nedidelę ieškiniu prašomos priteisti skolos dalį. Taip pat pažymėtina, jog mokėjimai pagal ieškinyje nurodytą 2019-06-30 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. CSE19-04272 atsakovės buvo atlikti atitinkamai 2020-08-26 (sumokėta 1 381,01 Eur), 2020-10-08 (sumokėta 3 242,00 Eur) ir 2020-10-23 (sumokėta 3 241,99 Eur), tačiau su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė šalių 2020-01-30 pasirašytą skolų grąžinimo grafiką („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 31, DOK-130808), nurodydama, jog galutinis mokėjimas pagal aukščiau nurodytą PVM sąskaitą – faktūrą turėjo būti sumokėtas tik 2020 metų gruodžio mėnesį. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde šios aplinkybės neginčijo, todėl konstatuotina, kad 2019-06-30 PVM sąskaita – faktūra Nr. CSE19-04272 ieškinio pateikimo metu galėjo būti neapmokėta.
17. Atskirajame skunde ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai nurodė, jog atsakovė neva nebuvo gavusi PVM sąskaitų faktūrų: Nr. CSE1805069, CSE18-09862, CSE19-00014, CSE19-00015, CSE19-00016, CSE19-01112. Apeliantės vertinimu, toks teismo argumentas buvo grindžiamas išimtinai tik deklaratyviais atsakovės teiginiais. Teismas su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka.
18. Nagrinėjamu atveju nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu, apeliantė nepateikė įrodymų, jog aukščiau nurodytos PVM sąskaitos – faktūros buvo pateiktos atsakovei, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog paslaugos pagal minėtas PVM sąskaitas – faktūras buvo realiai suteiktos atsakovei (CPK 178 straipsnis). Nors būtent ieškovas turėjo procesinę naštą įrodyti nurodytas aplinkybes. Reikalavimas atsakovui įrodyti, kad jam nebuvo pateiktos sąskaitos, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei ieškovas mano, kad sąskaitos buvo įteiktos, jis turi būti pajėgūs įrodyti tokių aplinkybių buvimą.
19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog didelė ieškiniu reikalaujamos priteisti skolos dalis buvo sumokėta iki ieškinio pateikimo, o po ieškinio pateikimo atsakovė sumokėjo tik nedidelę skolos dalį, o ir ji galėjo būti sumokėta ieškovui nesikreipiant į teismą, jeigu ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos būtų atidžiai ir rūpestingai įsigilinęs į ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pagrindęs prašomos priteisti skolos dydį ir informavęs apie tai atsakovę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovei atsisakius ieškinio, teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus ieškovės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės UAB „City Service Engineering“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-25 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.