- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-10
- Bylos Nr.
- II-146-322/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00009-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. Š. pateikė skundą ( b.l.2), prašo panaikinti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės 2022 m. balandžio 21 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta nuobauda - 150 Eur bauda. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), jo gyvuliai, ištrūkę iš elektriniu piemeniu saugomo aptvaro, atėjo į M. G. žemės sklypą ir subadė jame buvusius 15 vnt. šienainio rulonų, kurių vertė 300 Eur. Teigia, kad nubaustas nepagrįstai, nes dėl M. G. pareiškimo nebuvo atliktas joks tyrimas, o pasinaudota paties M. Š. fraze apie galimą gyvūnų pasileidimą iš jo aptvaro. Įvykio dieną policijos pareigūnai neapžiūrėjo įvykio vietos nei M. G. šieno rulonų. Gyvuliai buvo laikomi aptverti nauju, techniškai tvarkingu elektriniu piemeniu „Horizont“. Kas sugadino M. G. šieno rulonus neišsiaiškinta, galimai tai padarė laukiniai žvėrys, ar tyčia koks nors žmogus ar kitų žmonių galvijai, kurie ganosi (duomenys neskelbtini) kaimo ribose.
Atsiliepimas
Institucija, ne teismo tvarka priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą ( b.l.3), prašė netenkinti skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje M. Š. prašo patenkinti skundą, nurodo, kad jis savo gyvulių prie M. G. šienainio rulonų nematė, todėl mano, kad šienainio rulonus galėjo sugadinti kitų ūkininkų atklydę gyvuliai ar net laukiniai žvėrys. Nurodė, kad jo pieva ribojasi su M. G. pieva, ir kad M. G. jam paskambinęs pranešė, neva jo, M. Š., karvės M. G. pievoje subadė 14 išvežimui paruoštų šienainio rulonų. Nuvykęs į savo ganyklą pamatė, kad kelios jo karves ( 4-6) yra išėjusios į M. G. ganyklą. Tada jis, padedant M. G. darbininkui A. Ž., „per kanalą“ parvarė karves atgal į jo ganyklą, kaip karvės išėjo iš jo ganyklos, kuri yra aptverta, paaiškinti negali, nes nerado jokios vietos, kad būtų sugadinta tvora ar pan. Mano, kad gyvuliai į M. G. pievą galėjo patekti „per kanalą“. Bet, kad karvės būtų nuėjusios į tą pievą, kurioje buvo šienainio rulonai, jis nematė.
Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą, atstovas prašo skundą atmesti, nurodo, kad byloje surinkti įrodymai ( liudytojų A. Ž., Ž. A. ir T. M. parodymai, įvykio vietoje apžiūrą atlikusių pareigūnų naudotų body kamerų įrašai patvirtina, kad niekieno kito, o būtent M. Š. gyvuliai ištrūkę iš aptvaro atėjo į M. G. žemės sklypą ir sugadino ( subadė) 15 vnt. šienainio rulonų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
M. Š. nubaustas 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus tyrėjo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau - ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2021 m. rugsėjo 14 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), M. Š. gyvuliai, ištrūkę iš elektriniu piemeniu saugomo aptvaro, atėjo į M. G. žemės sklypą ir subadė jame buvusius 15 vnt. šienainio rulonų, kurių vertė 300 Eur, tuo M. Š. pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose“ taisyklių 23 punktą.
Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
Teismas, tikrindamas administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. skundo argumentus, atliko įrodymų tyrimą:
Nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), supresavo šienainio rulonus. Sekančią dieną, 09-14 nusiuntė ūkio darbuotoją A. Ž. parvežti iš lauko šienainio rulonus, tačiau A. Ž. paskambinęs pranešė, kad mato, kaip pievoje M. Š. galvijai „bado“ šienainio rulonus. Tuo metu nuvykti į vietą prie šienainio rulonų neturėjo galimybės, todėl paskambino ir pranešė galvijų savininkui M. Š., kad jo gyvuliai padarė nuostolius, klausė, ką šis mano daryti, nes jo galvijai jau ne pirmą kartą padaro nuostolius subadydami pievoje šienainio rulonus, prašė pusės valandos bėgyje paskambinti, tačiau M. Š. nieko nesakė, nepaaiškino ir nebepaskambino, todėl apie įvykį pranešė policijai. M. Š. galvijai iš 36 pievoje buvusių šienainio rulonų subadė 15 vnt., kurių bendra vertė 300 Eur. Vėliau A. Ž. pasakojo, kad padėjo M. Š. išsivaryti iš pievos galvijus į M. Š. ganyklą.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad dirba M. G. ūkyje darbininku. 2021 m. rugsėjo 14 d. apie 14 val. atvyko į M. G. pievą vežti šienainio rulonų, dar neprivažiavęs iš tolo matė, kad pievoje tarp šienainio rulonų vaikšto palaidi galvijai. Kai privažiavo pievą ir sustojo, pamatė, kad kai kurie šienainio rulonai yra subadyti, galvijai jau ėjo „per kanalą“ link M. Š. ganyklos. Jis iš karto suprato, kad tai M. Š. gyvuliai, todėl paskambino ir pranešė M. G., taip pat savo telefonu nufotografavo ir nufilmavo sudraskytus šienainio rulonus ir prie jų buvusius galvijus bei žolėje galvijų išmintą taką, kuriuo jie iš M. Š. ganyklos atėjo prie šienainio rulonų. Netrukus į pievą atėjo M. Š. ir išsivarė savo galvijus į savo ganyklą. Jis padėjo M. Š. galvijus išvaryti ir iš karto jam pasakė, kad jo galvijai sudraskė šienainio rulonus, tačiau M. Š. niekaip nereagavo, tik paklausė kiek yra sudraskytų rulonų. Dar vėliau atvažiavo policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo visus sugadintus šienainio rulonus, juos suskaičiavo ir nufotografavo. Sugadinta buvo 15 šienainio rulonų.
Liudytojas Ž. A. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą dėl raguočių sugadintų šienainio rulonų su ūkininko M. G. darbuotoju A. Ž. nuvyko į pievą, kur darbuotojas parodė šienainio rulonus, aptrauktus baltos spalvos polietileno plėvele ir paaiškino, kad M. Š. gyvuliai sugadino dalį šienainio rulonų. Vaikščiodami po pievą suskaičiavo šienainio rulonus, kurių apsauginė plėvelė buvo subadyta ir taip jie buvo sugadinti. Rado 15 sugadintų šienainio rulonų. Tolumoje matėsi besigananti karvių banda, link tos bandos žolėje aiškiai matėsi karvių ištryptas takas. A. Ž. nurodė, kad tolumoje besigananti karvių banda yra M. Š.. Sugadintus šienainio rulonus nufilmavo body kameromis ir nufotografavo.
-iš bendrojo pagalbos centro informacijos matosi, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. 15 val. 28 min. gautas M. G. pranešimas, kad M. Š. priklausantys raguočiai sugadino M. G. šienainio rulonus; pradėta AN teisena ( administracinė byla, b.l. 9);
Žemesnės instancijos teismas
-iš tarnybinio pranešimo matosi, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. į įvykio vietą pagal gautą pranešimą atvykę pareigūnai naudojosi body kameromis, vaizdo įrašai iš body cam. buvo perkelti į DVD laikmeną ir pridėti prie bylos medžiagos. Teismo posėdyje buvo peržiūrėta DVD vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kad policijos pareigūnai 2021 m. rugsėjo 14 d. 16:24 atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią pievą ( ganyklą) ir kartu su nukentėjusiojo M. G. darbuotoju A. Ž. apžiūrėjo įvykio vietą, užfiksavo, kad 15 -kos šienainio rulonų yra pažeista( subadyta) apsauginė plėvelė, prie šienainio rulonų matomas šviežias karvių mėšlas ( b.l. 6,19 );
- iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matosi, kad 2022 m. kovo 7 d. A. Ž. pateikė policijos tyrėjui tris failus su skaitmenine vaizdo medžiaga, kurios peržiūra užfiksuota 2022 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole. Pirmame faile užfiksuota pieva ir joje toliau nuo filmavimo vietos esantys gyvuliai. Antrame faile užfiksuota pievoje besiganančios karvės, girdisi kaip filmuojantysis pasako: „ va čia gyvuliai, takai išminti“ ir filmuojama žolė, joje išmintas gyvulių takas. Trečiame faile yra fotonuotrauka, kurioje užfiksuota pieva, du balti šienainio rulonai ir tarp jų stovintis galvijas ( b.l.13)
Pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nematė savo galvijų prie M. G. priklausančių šienainio rulonų, kad galimai šienainio rulonus sugadino kitų ūkininkų gyvuliai, kad nėra jokių įrodymų, kad jo gyvuliai buvo atėję į M. G. pievą, kurioje buvo šienainio rulonai, paneigia byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma. Pirmiausia objektyvi vaizdo medžiaga, kurią savo mobiliajame telefone užfiksavo atvykęs į pievą išvežti šienainio rulonus A. Ž., o būtent prie šienainio stovintis galvijas, žolėje galvijų išmindžiotas takas vedantis iš M. G. pievos į M. Š. ganyklą, taip pat liudytojo A. Ž. parodymai, kad aplink sudraskytus šienainio rulonus vaikščiojo būtent M. Š. galvijai, kad M. Š. atvykęs tuos galvijus išsivarė į savo ganyklą. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sudraskytus šienainio rulonus, juos suskaičiavo, visa įvykio vietos apžiūra fiksuota body kameromis. Liudytojas Ž. A. nurodė, kad galvijų žolėje išmintas takas matėsi aiškiai ir vedė iš M. G. pievos, kurioje buvo šienainio rulonai, link tolumoje besiganančios galvijų bandos. Galiausiai paties administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. parodymai, kad po M. G. telefoninio skambučio atvykęs į ganyklą rado kelias savo karves išėjusias iš aptvaro ir, padedamas A. Ž., parvarė jas atgal į aptvarą, patvirtina, kad šienainio rulonus sugadino būtent jo galvijai. Pastebėtina ir tai, kad pirminiuose paaiškinimuose 2021 m. rugsėjo 17 d. M. Š. paaiškino: „...nedelsiant nuvykau į vietą ir radau iš aptvaro ištrūkusius savo gyvulius ir iškart juos suvariau atgal į aptvarą ir jį sutvarkiau, kad gyvuliai nebeištrūktų“, „...atidžiai rulonų aš neapžiūrėjau, neneigiu , kad ištrūkę mano gyvuliai galėjo ragais apgadinti keletą pievoje buvusių rulonų“. M. Š. iškeltą versiją, neva šienainio rulonus galėjo sudraskyti, apgadinti kitų ūkininkų gyvuliai ar laukiniai žvėrys, teismas vertina kritiškai kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti A. Ž. parodymais, kad būtent M. Š. galvijus užtiko pievoje prie subadytų šienainio rulonų, juo labiau, kad pats M. Š. atvykęs savo galvijus išsivarė į savo ganyklą.
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeisti kitų asmenų teisių, ir teisėtų interesų.
2013 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 23 punkte nurodyta, kad „Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribos. Teisme nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. Š. neužtikrino, kad aptvare laikomi jo galvijai, neišeitų už aptvaro ribos ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, tai yra nebuvo pakankamai atidus, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas vertintinas kaip padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo) (ANK 9 str. 3 d.).
ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą, būtent administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečias teisės normas, kurias asmuo galimai pažeidė. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo tiksliai žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. aiškiai žinotų, nuo ko jis turėtų gintis tiek faktine prasme, tiek juridine prasme. Byloje šių reikalavimų priimant nutarimą buvo laikytasi, išskyrus tai, kad neteisingai nurodyta įsakymo, kuriuo patvirtintos Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės, data 2012 m. gegužės 29 d. kai turi būti 2013 m. gegužės 29 d.
Teismas daro išvadą, kad nutarimas, kuriuo M. Š. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį yra pagrįstas, nes priimtas teisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines teisės normas ir naikinti nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.