Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Aganus“ ieškinį atsakovams M. A. ir E. G. (E. G.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė M. A. nei savo, nei nepilnamečio sūnaus vardu, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie iškeltą civilinę bylą atsakovei M. A. pranešta tinkamai (asmeniškai 2019 m. rugsėjo 10 d.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė į bylą rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodė, jog atsakovų šeima nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba taip pat nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų/pranešimų ar skundų dėl nepilnamečio E. G. teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Pažymėta, jog šiuo metu atsakovai gyvena nuomojame trijų kambarių bute, Laisvės pr. 67-18, Vilniuje, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilnius šeima išsikėlė, nes kreditoriai atjungė elektrą dėl įsiskolinimo.

Į parengiamąją teismo posėdį atvykusi ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė byloje priimti sprendimą už akių.

Atsakovai į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos.

Kadangi atsakovams apie parengiamojo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, į parengiamąjį teismo posėdį jie neatvyko ir nepateikė jokių neatvykimą pateisinančių priežasčių, yra visi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje (anksčiau ir toliau – ginčo butas) nuosavybės teise pagal 2018 m. kovo 15 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P1-1275 priklauso ieškovei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog buto nuosavybės teisių perleidimas buvo atliktas kaip įsipareigojimų pagal dvi Verslo paskolos sutartis: Nr. PASK0315/01 ir PASK0315/02 vykdymo užtikrinimas. 2018 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovė M. A. sudarė iš viso 4 sandorius: dvi minėtas paskolos sutartis, ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį bei ginčo buto atpirkimo sutartį, pagal kurią sulygo dėl buto atpirkimo, įvykdžius visus įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė M. A. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal paskolų sutartis, todėl prarado teisę į ginčo buto atpirkimą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-189/2011). Vadovaujantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos negatorinį ieškinį reglamentuojančios teisės normos. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovui tenka pareiga įrodyti savo veiksmų, kuriais jis neleidžia ieškovui naudotis jo nuosavybe esančiu turtu, teisėtumą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1635-603/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ginčo nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Aganus“ nėra, duomenų, kad sandoriai, kurių pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, būtų pripažinti negaliojančiais arba, kad dėl to vyktų teisminiai ginčai, taip pat nėra. Aplinkybių, kad po ieškinio teismui pateikimo ir iki šiol butas nebuvo atlaisvintas, atsakovai neginčijo, kokiu teisėtu pagrindu iki šiol naudojasi ieškovei priklausančiu butu, neįrodinėjo, todėl laikytina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai būtų iškeldinti iš ginčo buto.

Remiantis išdėstytu ieškinys tenkintinas pilnai, atsakovai iškeldintini iš buto teismo sprendimu. Iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuoja CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl teismas nagrinėdamas bylą dėl asmenų iškeldinimo nepasisako dėl iškeldinimo lėšų paskirstymo.

Ieškovės prašymu nustatytinas 30 dienų terminas sprendimui įvykdyti (CPK 284 straipsnis).

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovės M. A. priteistinas už ieškinį sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 10,98 Eur priteistinos iš atsakovės M. A. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovus M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnametį sūnų E. G. (E. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš UAB „Aganus“, juridinio asmens kodas 303199012, nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje.

Priteisti ieškovei UAB „Aganus“, juridinio asmens kodas 303199012, iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10,98 Eur (dešimt eurų ir 98 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvitą būtina pateikti teismui.

Atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.