Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-10758-769/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
e2-10758-769/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06907-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Atsakovas
A. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-10758-769/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06907-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: .6.1.5; 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. Ž. individualios įmonės ieškinį atsakovui A. Ž. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 239,64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimų į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimą įmonei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix“. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi buvo patvirtintas bankrutavusios A. Ž. individualios įmonės kreditorių sąrašas ir bendra reikalavimų suma – 6 239,64 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad bankrutavusios A. Ž. individualios įmonės vadovo pareigas ėjo ir jos savininku buvo atsakovas. Įmonei tapus nemokia, jis įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, kurio pareiškimo pagrindu buvo iškelta bankroto byla A. Ž. individualios įmonės atžvilgiu. Bankrutavusi A. Ž. individuali įmonė liko skolinga kreditoriui, šių lėšų iš bankrutuojančios įmonės kreditorius neatgavo.

Nagrinėjančiam bylą teismui įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Bankroto bylos iškėlimas yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas. Todėl daroma išvada, kad atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad jo kaltės dėl skolos kreditoriams nėra, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką įmonės vadovas privalo atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jai pasiekus nemokumo būseną - įmonei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkinta kreditorių reikalavimų dalis (LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-567/2014). Kartu yra išaiškinta, kad žalos dydis neturi būti iš anksto siejamas su visais įmonės bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais. Įmonės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jo neteisėto delsimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne už visus nepatenkintus kreditorių reikalavimus įmonės bankroto byloje (LAT 2014 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2014). Todėl šios kategorijos bylose reikalinga nustatyti, kada vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. kada įmonė pasiekė nemokumo būseną, ir kokie kreditoriniai reikalavimai atsirado nuo to momento iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl ir šioje byloje atsakovas turėtų būti pripažintas atsakingu tik už kreditorinių reikalavimų padidėjimą per aukščiau nurodomą laikotarpį.

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartyje bankrutavusios A. Ž. individualios įmonės nemokumo momentas nėra nurodomas. Joje tik konstatuota, kad nagrinėjant bylą įmonė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, o byloje esančių duomenų visuma rodo, kad įmonė veiklos nevykdo ir yra nemoki. Todėl daroma išvada, kad atsakovas, nesikreipdamas į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, padarė žalą įmonei, o įmonės nemokumo (tuo pačiu – ir kreditorinių įsipareigojimų padidėjimo) momento negalima nustatyti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 6 239,64 Eur žalos, padarytos bankrutuojančiai įmonei jos vadovo neteisėtais veiksmais (nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo), priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkinamas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 140 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nustatyta tvarka yra atleistas, ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma sudaro 3,58 Eur, priteisiamas valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutavusiai A. Ž. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 141256577, 6 239,64 Eur (šeši tūkstančiai su šimtai trisdešimt devyni eurai 64 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. rugsėjo 19 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 143,58 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt trys eurai 58 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė