Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant atsakovui P. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui P. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Buvo numatyti du projekto įgyvendinimo etapai: išmokas išmokėti pagal avansinį mokėjimo prašymą ir galutinį mokėjimo prašymą.

2020 m. kovo 24 d. sukurtas avansinis mokėjimo prašymas Nr. 19SU-KM-19-2-11632- MP001 ir 2020 m. kovo 31 d. atsakovui išmokėta 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų) avansinė paramos dalis.

Grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastis – Sprendime dėl paramos skyrimo buvo nurodytas įsipareigojimas paskutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai buvo tinkamai įgyvendintas verslo planas, t. y. 2022 m. vasario 28 d. Galutinis mokėjimo prašymas nepateiktas.

Apie mokėjimo prašymo pateikimo terminą 2022 m. vasario 18 d. Atsakovas buvo informuotas Paraiškoje nurodytu telefonu. Iki 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo prašymas pateiktas nebuvo.

Atsakovas pakartotinai buvo informuotas 2022 m. kovo 2 d. informaciniu pranešimu Nr. BRK-2685 „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo“. Į raštą Nr. BRK-2685 Atsakovas neatsakė.

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 120 punktu, pavėluotai mokėjimo prašymą buvo galima teikti 60 darbo dienų, t. y. iki 2022 m. gegužės 25 d., tačiau mokėjimo prašymas per nustatytą laiką nepateiktas. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Kadangi atsakovas nepateikė mokėjimo prašymo iki 2022 m. gegužės 25 d., NMA priėmė 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KM-06-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau- Sprendimas), kuriuo atsakovui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 12 000 Eur (avansinė paramos dalis).

Apie priimtą Sprendimą Atsakovas buvo informuotas 2022 m. birželio 8 d. raštu reg. Nr. BRK-8148 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2022 m. birželio 8 d. raštas) Paraiškoje nurodytu el. pašto adresu, neregistruotu laišku ir NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt).

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 12 000,00 sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Atsakovas Sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

Iš atsakovui mokėtinų lėšų NMA 2022 m. spalio 19 d. – 2023 m. kovo 1 d. padengė palūkanas (319,23 Eur), apskaičiuotas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai), ir dalį (1 452,51 Eur) skolos.

Atsakovo skola NMA yra 10 547,49 Eur, todėl pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti nuo 10 547,49 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovo P. M. likusią negrąžintą 10 547,49 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2023 m. kovo 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 30 d. pateiktą paraišką Nr. 19SU-KM-19-2-11632-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – Paraiška).

2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. KM-412(10.6.1.E) „Dėl paramos skyrimo“ (toliau – Sprendimas dėl paramos skyrimo) atsakovui skyrė 15 000,00 Eur dydžio paramos sumą, iš jos: 1) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 12 750,00 Eur; 2) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur. Sprendime dėl paramos skyrimo buvo nurodytas įsipareigojimas paskutinį mokėjimo prašymą pateikti ne vėliau kaip vasario mėnesį, pasibaigus finansiniams metams, kai buvo tinkamai įgyvendintas verslo planas, t. y. 2022 m. vasario 28 d.

2020 m. kovo 24 d. sukurtas avansinis mokėjimo prašymas Nr. 19SU-KM-19-2-11632- MP001 ir 2020 m. kovo 31 d. atsakovui išmokėta 12 000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų) avansinė paramos dalis.

Galutinio mokėjimo prašymo atsakovas nustatytu terminu (iki 2022 m. vasario 28 d.) nepateikė.

Atsakovas 2022 m. kovo 2 d. informaciniu pranešimu Nr. BRK-2685 „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo“ buvo informuotas, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių 120 punktu pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje nustatytos datos, vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami. Tačiau atsakovas ir į šį raštą Nr. BRK-2685 neatsakė.

NMA 2022 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. KM-06-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau - Sprendimas), kuriuo atsakovui pritaikyta paramos susigrąžinimo sankcija, t. y. susigrąžinama 12 000 Eur (avansinė paramos dalis).

Apie priimtą Sprendimą atsakovas buvo informuotas 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. BRK-8148 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ jo Paraiškoje nurodytu el. pašto adresu, neregistruotu laišku ir NMA informaciniame portale (https://portal.nma.lt).

Pareiškėja nurodo, kad iš atsakovui mokėtinų lėšų nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. kovo 1 d. padengė palūkanas (319,23 Eur), apskaičiuotas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai), ir dalį skolos (1 452,51 Eur), todėl atsakovo skola NMA yra 10 547,49 Eur.

Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nenuginčijus sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir jo pagrįstumas nevertintinas.

Nurodyto išaiškinimo laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-459-629/2022, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-208-442/2023, 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-184-822/2023).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad atsakovas neskundė NMA 2022 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. KM-06-12 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, todėl jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Nenuginčijus šio Sprendimo ir atsakovui lėšų negrąžinus, taip pat nesant galimybės šias lėšas visiškai susigrąžinti Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), pareiškėjai atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir į tai, kad atsakovas skolą pripažįsta visiškai, teismas sprendžia, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros reikalavimas priteisti iš atsakovo likusią Sprendimu pripažintą ir taikant grąžintinų lėšų įskaitymą neišieškotą skolos dalį yra pagrįstas.

Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2022 m. birželio 8 d. raštu Nr. BRK-8148 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovui per 60 kalendorinių dienų reikalaujamą sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, atsakovei bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu atsakovei buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2022 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. KM-06-12 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra minėtu raštu informavo atsakovę apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes.

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių nustatyta, kad NMA pritaikė grąžintinų lėšų įskaitymą ir iš atsakovui mokėtinų lėšų nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. kovo 1 d. padengė palūkanas (319,23 Eur), apskaičiuotas nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. vasario 28 d. (imtinai), ir dalį skolos (1 452,51 Eur), todėl likusi atsakovo skola pagal Sprendimą yra 10 547,49 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo likusią 10 547,49 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2023 m. kovo 1 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl tenkintini.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnis nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015).

Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją, todėl prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011).

Sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo atsakovas motyvuoja sunkia savo turtine padėtimi, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas yra ūkininkas ir pats pripažįsta, kad pajamas bei paramos išmokas iš ūkininkavimo gauna, tuo tarpu savo teiginių apie sunkią turtinę padėtį jokiais konkrečiais rašytiniais duomenimis nepagrindė. Tai reiškia, kad byloje nėra konkrečiais duomenimis pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog susiklostė išimtinis atvejis dėl labai nepalankių aplinkybių, kurios kliudytų įvykdyti teismo sprendimą.

Vien tai, kad atsakovui būtų patogiau ir lengviau atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ilgesniam laikui nereiškia, kad yra ypatingai svarbios aplinkybės nepaisyti teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių ir nepaisyti teisėtų išieškotojo interesų, todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis. Kartu pažymėtina, kad tai neužkerta kelio atsakovui sudaryti taikos sutartį vykdymo procese pagal CPK 595 straipsnį, jeigu vykdant teismo sprendimą atsakovas iš tiesų nesugebės laiku jo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo P. M. 10 547,49 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt septynių eurų ir 49 ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2023 m. kovo 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.