- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-30
- Bylos Nr.
- AN2-24-526/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00575-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. J.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Aleksandras Višnevskis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato Aleksandr Višnevski apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjas 2022-07-24 I. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022-07-24 03.39 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,22 promilės ± 1,7 proc. neblaivumas. Nurodyta, kad taip I. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022-09-20 nutarimu Nr. 30-ANR_N-12860-2022 pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį I. J. paskirta 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas advokatas A. V. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. atstovo advokato A. V. skundo netenkino ir nurodė, jog aplinkybė, jog būtent I. J. reikšmingu bylai momentu ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) byloje įrodinėjama policijos pareigūnų A. K. ir M. Z., kaip tiesioginių administracinio nusižengimo požymių turinčio įvykio liudininkų, parodymais teisme bei pirmuoju detaliu rašytiniu paaiškinimu 2022-07-24 tarnybiniame pranešime viršininkui (b. l. 13), taip pat tyrimą atlikusios institucijos pateiktais ir teismo posėdyje peržiūrėtais policijos pareigūno (liudytojo P. G.) ant drabužių dėvėtu vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu padarytais vaizdo įrašais bei I. J. atstovo advokato pateiktais ir teismo posėdyje peržiūrėtais liudytojos įvykio vietoje padarytais vaizdo įrašais. Teismo vertinimu, abiejų liudytojų A. K. ir M. Z. parodymai išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose. Tiesioginiai nusižengimo įvykio liudytojai A. K. ir M. Z. yra statutiniai valstybės pareigūnai, kurie su I. J. iki tol neturėjo jokių asmeninių santykių, taigi ir bet kokių nesutarimų, atvirkščiai, sprendžiant iš vaizdo įrašų, policijos pareigūnai su I. J. elgėsi pagarbiai, teisme jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismas nenustatė nieko, kas galėtų teikti bent menkiausią pagrindą abejoti šių pareigūnų liudijimų patikimumu. Tai kartu su visuma aukščiau aptartų aplinkybių duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad pareigūnų liudijimai atitinka bylos aplinkybes, yra patikimi, įtikinantys, jų nurodyti duomenys sudaro įtikinančią, neprieštaringą loginę įvykių grandinę (seką). Teismo vertinimu, nors I. J. nurodytą aplinkybę, kad jis nevairavo automobilio, jį vairavo R. B., patvirtino tiek R. B., tiek kiti tą dieną kartu su juo buvę asmenys, tačiau teismas mano, jog I. J. ir jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymai vertintini kaip siekis išvengti (padėti išvengti) I. J. administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Šiuo analizuojamu atveju, I. J. iš karto po įvykio pareigūnams nenurodė tokios svarbios aplinkybės, kad automobilį vairavo R. B.. Teismas pažymi, jog įvykio metu nei vienas asmuo, kuomet I. J. buvo tikrinamas neblaivumas, nenurodė, jog vairavo R. B.. Pats I. J. 2022-09-19 paaiškinime/prašyme administracinio nusižengimo byloje nenurodė, jog administracinio nusižengimo metu automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. B. (b. l. 29-30), šią versiją I. J. pateikė tik teisme. Taigi, teismo nuomone, kaip siekis išvengti (padėti išvengti) administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą, vertintini ir patraukto atsakomybėn asmens naudai liudijusių K. S., M. M. ir R. B., su kuriais I. J. sieja draugiški santykiai, parodymai, – šių asmenų parodymai, kad automobilį vairavo ne I. J., o R. B., prieštarauja teismo byloje nustatytoms ir aukščiau aprašytoms įvykio aplinkybėms, šioje dalyje yra visiškai paneigti kitais aukščiau analizuotais faktiniais bylos duomenimis, ir teismo vertinami neatitinkančiais tikrovės, siekiant padėti išvengti atsakomybės draugui I. J., todėl toje dalyje atmetami. Teismo vertinimu, liudytojų policijos pareigūnų A. K. ir M. Z. parodymai kartu su juos papildančiais ir patvirtinančiais kitų liudytojų S. G. bei P. G. parodymais, vaizdo įrašais, savo visuma, kaip teisėtai gauti ir įrodymais pripažįstami faktiniai duomenys, sudaro pakankamą faktinį pagrindą teismui spręsti, kad pareiškėjas I. J. įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra dėl to kaltas ir byloje yra pagrįstai dėl to patrauktas atsakomybėn. Teismo manymu, aplinkybė, kad I. J. vairavimas ar automobilio sustabdymas vaizdo ar garso įrašymo įrenginiu neužfiksuotas, savaime nepaneigia galimybės visa tai pamatyti teismui liudijusiems policijos pareigūnams M. Z. ir A. K., ir nesudaro pagrindo abejoti jų parodymais. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėjo nusižengimą fiksavę ir teismui liudiję policijos pareigūnai su pareiškėju iki tol neturėjo jokių asmeninių santykių, ar nesutarimų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Pareigūnai nurodė teismui tai, ką jie konkrečiai patys matė ir girdėjo, neesminių įvykio aplinkybių jie galėjo neužfiksuoti dėl savo kasdieninio darbo specifikos ir koncentravimosi į tam tikrus dalykus. Tas aplinkybes pareigūnai nurodė ir savo apklausose.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas advokatas A. Višnevski prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną I. J. nutraukti. Taip pat gynėjas prašo priteisti iš valstybės I. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą.
4.1. Apelianto atstovas skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi pareigūnų M. Z. ir A. K. parodymais, kaip patikimais įrodymais byloje, tuo pačiu atmetant kitų byloje dalyvavusių liudytojų parodymus, tačiau pareigūnų duoti paaiškinimai yra prieštaringi, vietomis nelogiški, o pati situacija yra kupina neaiškumų, kurie turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atstovo nuomone, šiuo atveju yra svarbu akcentuoti, kad l. J. yra žinomas verslininkas kaip Klaipėdos taip ir visos Lietuvos mastu, dėl to tikėtina, kad policijos pareigūnai iki įvykio l. J. pažinojo. Taip pat, kaip byloje nurodė ne vienas liudytojas, tarp M. Z. ir l. J. įvykio metu buvo kilęs konfliktas, dėl kurio pareigūnams M. Z. ir A. K. galėjo atsirasti suinteresuotumas „nubausti“ su jais konfliktavusį ir galimai juos „užgavusį“ asmenį l. J.. Atstovo tvirtinimu, nors byloje yra daugelis įrodymų pagrindžiančių, kad l. J. įvykio metu transporto priemonės nevairavo, tačiau pareigūnai, kurie yra suinteresuoti l. J. „nubaudimu“, teigia priešingai. Dėl to, šių liudytojų parodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į tikėtiną, šių liudytojų suinteresuotumą, šios bylos baigtimi.
4.2. Apelianto atstovo vertinimu, M. Z. ir A. K. parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, o konkrečiai į bylą pateiktiems vaizdo įrašams, taip pat kitų, byloje apklaustų liudytojų parodymams. Pažymima, jog pareigūnė M. Z. nurodė, kad prie jos su pareigūnu A. K. priėjo apsaugos darbuotojas ir nurodė į triukšmaujančią kompaniją, ji pamatė kaip būrelis jaunuolių triukšmauja, o I. J. nusisukęs šlapinosi. Mano, jog svarbu pažymėti, kad su M. Z. buvęs pareigūnas A. K. šių aplinkybių nenurodė, o tik pasakė, kad pamatė grupę asmenų, kurie stovėjo prie automobilio, triukšmavo. Po kurio laiko šie asmenys sulipo į automobilį. Atstovo nuomone, kelia klausimą tai, kad pareigūnai, kurių parodymais, yra motyvuojama teismo nutartis pagrindu, matė tą patį įvykį, bet matė jį skirtingai, t. y. pareigūnė M. Z. matė šiuos įvykius, o A. K., ne ir apie juos net nepaminėjo, nors pasak M. Z. jie buvo priėję kartu. Atkreipia dėmesį į tai, kad apie šiuos įvykius (galimus pažeidimus) nei M. Z., nei A. K. nenurodė atvykusiems pareigūnams S. G. ir P. G., nes jie duodami parodymus apie šiuos įvykius neminėjo, nenurodė šių įvykių savo tarnybiniuose pranešimuose, neužfiksavo vaizdo kameromis.
4.3. Nurodo, jog A. K. duodamas parodymus nurodė, kad matė keturis asmenis, o teismui pasiteiravus ar visi asmenys sulipo į automobilį, nurodė, kad visi. Automobilis pradėjo judėti. Tuo tarpu I. J. ir liudytojai R. B., M. M., K. S. nurodė, kad asmenų iš viso buvo penki. Link automobilio nuėjo trise (R. B., l. J. ir M. M.) ir tik du I. J. ir R. B. įlipo į automobilį. Pareigūnai A. K. ir M. Z. paklausti apie tai kiek asmenų buvo automobilyje, atsakyti negalėjo. Teigė, kad nepastebėjo arba nematė. Nurodo, jog iš esmės yra neaišku kaip A. K. matė kaip kompanija iš keturių asmenų įlipo į automobilį ir jis pradėjo važiuoti, o M. Z., kuri buvo šalia ir specialiai stebėjo kompaniją, nurodė, kad to nematė, o pamatė tik kai užsidegė automobilio žibintai ir automobilis pajudėjo, todėl nubėgo jo stabdyti. Atkreipia dėmesį į tai, kad pasak M. Z., ji stebėdama kompaniją liepė A. K. sėsti į tarnybinį automobilį, bet pati kiek žmonių įsėdo į automobilį nematė, tuo tarpu A. K., kuris sėdosi į tarnybinį automobilį ir negalėjo stebėti stovėjimo aikštelės, matė kiek žmonių įsėdo į automobilį. Mano, jog svarbu pažymėti, kad liudytojo R. B. parodymai sutampa su M. Z. parodymais, nes abu nurodė, kad pareigūnė stabdė automobilį ir kelis kartus pabeldė į vairuotojo pusės langą.
4.4. Pažymima, jog M. Z. nurodė, kad liepė savo partneriui (A. K.) šokti į automobilį, o pati nubėgo stabdyti transporto priemonės, kuri mėgino išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu A. K. to nepatvirtino, o tik nurodė, kad jis nematė kaip M. Z. stabdė automobilį. Jis ketino sėsti į automobilį, palenkė galvą ir kai ją pakėlė, matė, kad M. Z. jau sustabdė automobilį ir priėjo prie automobilio vairuotojo pusės lango. Tada ir jis iš karto priėjo. Akcentuotina, kad ne tik šioje vietoje skiriasi pareigūnų parodymai. A. K. nurodė ir dar kartą patvirtino, kad jis palydėjo l. J. į tarnybinį automobilį. Tuo tarpu M. Z. teigia, kad tai ji nurodė l. J. išlipti iš automobilio ir palydėjo jį į policijos tarnybinį automobilį. Atstovo manymu, tai yra akivaizdus prieštaravimas tarp dviejų pareigūnų, dirbusių tuo pat metu, toje pačioje vietoje, parodymų. Be to, nurodoma, jog pareigūnas A. K. paklaustas ar policijos pareigūnas išmušė l. J. spurgą ar vandenį iš rankų, atsakė, kad nematė šito. Tuo tarpu iš byloje esančio vaizdo įrašo „2022_0724_034627 _013.pm4“ (4:38 min.) akivaizdu, kad pareigūnas stovi šalia, už l. J. nugaros. Atsižvelgiant į tai, atstovas daro išvadą, kad pareigūnas nesako tiesos. Tai dar karta patvirtina jau šiame skunde nurodytą aplinkybę, kad byloje liudytojais apklausti pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia nubausti konkrečiai l. J., nepriklausomai nuo to, kad jis įvykio metu transporto priemonės nevairavo.
4.5. Nurodo, jog atsakydamas į I. J. atstovo klausimą, ar atvykęs pareigūnas matė kas vairavo transporto priemonę, ar šią aplinkybę jam nurodėte, pats A. K. atsakė, kad „mes jam nurodėm, aš galima sakyti“. Tuo tarpu apklausta M. Z. sakė, kad tai ji nurodė atvykusiam P. G., kas vairavo automobilį ir nurodė I. J.. Apklaustas P. G. nurodė, kad kas vairavo automobilį nurodė M. Z. ir A. K.. Šiuo atveju taip pat nėra aišku, kuris iš pareigūnų, atvykusiam į vietą policininkui iš tikrųjų nurodė automobilio vairuotoją. Taip pat nėra aišku, kuris iš pareigūnų matė, kad būtent l. J. vairavo automobilį ir buvo sustabdytas būtent jis. Atstovo manymu, keistai atrodo situacija, kai policijos pareigūnai sulaiko neblaivų vairuotoją ir net nenustatinėja jo tapatybės, ką patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas ir policijos pareigūnų parodymai. Vaizdo įraše „2022_0724_033129_010.mp4“ (02:08 val.) pareigūnė M. Z. klausia I. J., koks jo vardas, o (03:05 min.) pareigūnas (tikėtina P. G.) paprašo I. J., kad pastarasis pateiktų savo dokumentą. Vėliau (03:34 min.) paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, į ką I. J. atsako, kad turi vairuotojo pažymėjimą, bet nevairuoja. Nurodo, kad A. K. paklaustas ar I. J. patikrinimo metu nurodė, kad vairavo kitas asmuo, liudytojas pasakė, kad nenurodė, nebuvo nė kalbos. Nors teigė, kad visą laiką buvo šalia I. J.. Analogiškai liudytojas S. G. nurodė, kad negirdėjo, kad I. J. sakytų jog jis nevairavo transporto priemonės. Atsakydamas į policijos atstovės klausimus, patvirtino, kad I. J. nesakė, kad jis nevairavo. Apklausta M. Z. atsakydama į klausimą ar tikrinant blaivumą I. J. nurodė, kad ne jis vairavo transporto priemonę, pareigūnė atsakė, kad tokių dalykų negirdėjo. Visi šie pareigūnai atsakydami į teismo klausimą patvirtino, kad visą laiką buvo šalia I. J.. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo „2022_0724_033129_010.mp4“ (03:35 min.) matyti kaip pareigūnas klausia ar vairavote automobilį, I. J. atsako, kad ne, ir iš vaizdo įrašo „2022_0724_033629_011.mp4“ (01 :06 min.) I. J. klausia: ,,parodykit kur jis vairavo“, matyti, kad tiek A. K., tiek S. G., tiek M. Z. buvo šalia I. J.. Atstovo manymu, nurodyti vaizdo įrašai tik dar kartą patvirtina, kad liudytojai duoda neteisingus parodymus teismui. Kyla daug abejonių ne tik dėl parodymų teisingumo ir liudytojų papasakotų faktinių aplinkybių tikrumo.
4.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog A. K. parodė, kad komisariate užtruko dėl to, kad buvo ieškoma, kas parvairuos tą automobilį. Tuo tarpu liudytojai patvirtino, kad vairuotojas buvo surastas ir automobilis grąžintas jau stovėjimo aikštelėje, dar ten esant I. J.. Apklaustas liudytojas S. G., nurodė, kad juos iškvietė į įvykio vietą M. Z., nes reikėjo pagalbos, tuo tarpu A. K. nurodė, kad kolegas kvietė jis. Apklausta M. Z. sakė, kad ji iškvietė pareigūnų ekipažą. Mano, jog S. G. parodymai, kad I. J. nustūmė jį su durelėmis ir išlipo iš tarnybinio automobilio atrodo neįtikinami ir primena fantazijas, juolab, kad kiti pareigūnai teigė, kad I. J. vykdė nurodymus, buvo išlaipintas iš tarnybinio automobilio. Nurodoma, jog apie tai, kad I. J. nesiblaškė po aikštelę ir nestumdė pareigūno, o viskas buvo atvirkščiai, patvirtina pateikti vaizdo kamerų įrašai. Jis tiesiog negalėjo to padaryti, nes buvo apsuptas pareigūnų.
4.7. Nurodoma, jog apklausta liudytoja M. Z., negalėjo teismui nurodyti kiek asmenų buvo automobilyje, koks buvo atstumas tarp jos ir jos sustabdyto automobilio, teigė, kad negirdėjo kaip I. J. neigė vairavęs, R. B. atpažinti negalėjo, tačiau yra įsitikinusi, kad vairavo I. J., o ne kitas asmuo. Atstovo manymu, visa tai kelia daug ir pagrįstų abejonių liudytojos parodymu tikroviškumu ir tuo, ar pažeidimą tikrai padarė I. J.. Mano, jog liudytojos parodymų, kad I. J. šaukė, jog jo kišenėse pilna narkotikų, nepatvirtino nei vienas liudytojas. To nepatvirtina ir pačios pareigūnės elgesys, kadangi ji šio fakto net nesiteikė patikrinti, atlikti asmens apžiūrą. Mano, jog tai suponuoja išvadą, kad tokios frazės (pareiškimo) tiesiog nebuvo ir pareigūnė išsigalvoja, kad neigiamai charakterizuotų atsakomybėn traukiamą asmenį.
4.8. Nurodoma, jog A. K. teigė, kad Body kameros įįungiamos kai situacija konfliktinė, tuo tarpu ši situacija nebuvo konfliktinė dėl to kameros nejungė. Kiti policijos pareigūnai nurodė, kad jos turi veikti nuolat, tačiau neveikė. Taigi, pagrindinio įrodymo, kaip buvo sustabdyta transporto priemonė ir kas ją vairavo byloje nėra. Sprendžiant iš M. Z. ir kitų liudytojų – R. B., M. M., K. S. parodymų, konfliktas tarp l. J. ir pareigūnų visgi buvo, tačiau nėra aišku dėl kokių priežasčių Bodykamera nebuvo įjungta, juo labiau, kad kaip teigia M. Z., ji matė, kad situacija problematiška. Atstovo manymu, šios aplinkybės taip pat kelia abejones pareigūnų davusių parodymus byloje objektyvumu bei jų parodymų patikimumu. Taip pat nurodoma, jog byloje nėra iš esmės jokių neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent I. J. buvo sulaikytas vairuojant. Pažymi, jog įtartinai visi vaizdo registratorių įrašai prasideda nuo to momento kai jau buvo tikrinamas l. J. blaivumas, o ne nuo transporto priemonės sustabdymo momento. Tuo tarpu iš policijos pareigūnų parodymų, kad registratoriai privalo veikti nuolat arba kai atliekami kokie nors veiksmai, bei iš pareigūnų elgesio, pareigūnė M. Z. nebuvo gerai nusiteikusi aplinkinių atžvilgiu ir elgėsi ganėtinai agresyviai, ką patvirtina pateiktas įrašas 688481143.470646.MP4, nuo 04.00 min. Nurodoma, jog pareigūnas S. G. taip pat naudojo prievartos priemones, ką patvirtina vaizdo registratoriaus įrašas ,,2022_0724_034627 _013.mp4“. Nors teismas nutartyje ir teigia, kad R. B., kuris tvirtina, kad vairavo automobili, įvykio metu nereiškė noro pasitikrinti neblaivumą, tačiau tai prieštarauja tiek paties R. B. duotiems parodymams, tiek liudytojo P. G. parodymams, kuris iš esmės patvirtino R. B. parodymus. P. G. atsakydamas i klausimą ar buvo su I. J. susijusių asmenų, kurie išreiškė norą pasitikrinti blaivumą, atsakė – gal ir buvo.
4.9. Apelianto atstovas nurodo, jog teismas nutartyje padarė išvadą, kad R. B. nėra „Teodoras“, kurį minėjo l. J., jog automobilį vairavo asmuo vardu Teodoras. Teismas konstatavo, kad vaizdo įrašai patvirtina šią išvadą. Tuo tarpu kaip matyti iš vaizdo įrašų ir paties teismo konstatavimo, l. J. buvo neblaivus ir ne tik R. B. galėjo pavadinti „Teodoru“, bet ir pats prisistatė P. E., t. y. tuo metu toks buvo asmens aplinkybių suvokimas, o kadangi „Teodoru“ vadino Romaną juokais, galėjo pavartoti ši vardą. Pažymima, jog teismas nurodė, kad Teodoro vardas buvo paminėtas vieną kartą, atkreipia dėmesį į tai, kad ir P. E. vardas, kuriuo prisistatė l. J., taip pat paminėtas vieną kartą. Taigi, atstovo manymu, teismo padarytos išvados, neva vaizdo įrašai patvirtina, kad R. B. nėra T., yra nepagrįstos. Pažymi, jog teismas nesiaiškino asmenų bendravimo ypatumų ir nenustatinėjo, kaip konflikto su policijos pareigūnais metu aplinką suvokė neblaivus I. J..
4.10. Nurodoma, jog apklausti liudytojai R. B., M. M. ir K. S. patvirtino, kad vairavo ne I. J., nuosekliai išdėstė įvykių seką. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems bei paneigia pareigūnų parodymus, neva automobilį vairavo I. J.. Atstovo tvirtinimu, lieka neaišku, dėl ko kilo konfliktas tarp pareigūnės M. Z. ir I. J., ir kodėl M. Z. pasirinko tokią veikimo taktiką, bet akivaizdu, kad byloje trūksta įrodymų patvirtinančių, kad už automobilio vairo buvo I. J.. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamas R. B., M. M. ir K. S. parodymais nurodė, kad šie asmenys yra l. J. draugai bei, kad jie turėjo pakankamai laiko suderinti savo parodymus su l. J. pozicija, tačiau pažymėtina, kad tokie teismo teiginiai, dėl kurių nebuvo vadovautasi šių liudytojų parodymais, yra vertintini tik kaip prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką in dubio pro reo principas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013, 2K- 228-895/2018). Pažymima, jog R. B., M. M. ir K. S. parodymai yra nuoseklūs, logiški, sutampantys tarpusavyje ir su I. J. parodymais, o kas svarbiausia sutampa su byloje esančiais vaizdo įrašais. Kai tuo tarpu būtent pareigūnų parodymai yra vertintini kaip nepatikimi dėl to, kad jie yra nelogiški, prieštaringi ir yra duoti pareigūnų, kurie dėl tarp jų ir l. J. kilusio konflikto yra suinteresuoti l. J. nubaudimu, nepaisant to, kad pastarasis būdamas neblaivus transporto priemonės nevairavo.
4.11. Atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog teismas nutartyje akcentavo, kad I. J. ne kartą yra baustas administracine tvarka, todėl padarė išvadą, kad l. J. linkęs daryti nusižengimus. Mano, jog šioje vietoje būtina pažymėti, kad vien ankstesni asmens padaryti administraciniai nusižengimai (baustumas) jokiu būdu neįrodo I. J. kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pažymima, kad šia transporto priemone „Mercedes-Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. B. taip pat yra padaręs administracinių nusižengimų, todėl vadovaujantis tokia teismo logika, nėra kliūčių konstatuoti, kad vairavo ne I. J., o R. B.. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad I. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus yra abejotina, t. y. byloje keliančios abejones aplinkybės buvo aiškinamos akivaizdžiai ne I. J. naudai, kas akivaizdžiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijai ir iš jos išplaukiančiam in dubio pro reo principui. Atstovo tvirtinimu, byloje nėra jokių neabejotinų ir tiesioginių įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, kad I. J. įvykio metu vairavo transporto priemonę, o ši aplinkybė teismo yra nustatyta iš esmės vadovaujantis prielaidomis ir abejotinų liudytojų paaiškinimais, tuo pačiu paneigiant kitų liudytojų duotus paaiškinimus, kurie iš esmės atitinka LR ANK 569 str. 1 d. nurodytų įrodymų byloje apibrėžimo sąvoką. Nurodoma, jog atsižvelgiant į teismų formuojamą teismų praktiką, policijos pareigūnų parodymai negali būti laikomi vieninteliu patikimu šaltiniu. Taip Vilniaus apygardos teismas vienoje iš išnagrinėtų apeliacine tvarka bylų yra konstatavęs, kad vien policininko tarnybinis pranešimas nepakankamas kaltei pagrįsti, be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali būti siejamas išimtinai tik su žmogaus nubaudimu. Atstovo manymu, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis yra laikoma nepagrįsta ir neteisėta, o I. J. yra laikomas nekaltu dėl jam inkriminuojamo pažeidimo bei jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena yra nutrauktina.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. gynėjo advokato A. Višnevski apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje I. J. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių buvimą I. J. veikoje.
9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių I. J. kaltę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai teisme, vaizdo įrašai bei kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Apeliaciniame skunde I. J. atstovas advokatas A. V. nurodo ir akcentuoja, jog teismas dėl I. J. kaltės išvadas darė įrodymus vertindamas selektyviai, pareigūnų M. Z. ir A. K. parodymus nepagrįstai vertino kaip patikimus, o kitų liudytojų parodymus atmetė kaip nepagrįstus. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog sprendžiant I. J. kaltės klausimą buvo remiamasi ne tik apeliaciniame skunde minimais pareigūnų parodymais, bet ir kitais administracinėje byloje esančiais objektyviais įrodymais, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų išsamiais ir sutampančiais parodymai teisme, įvykio vietoje darytais vaizdo įrašais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog būtent I. J. reikšmingu bylai momentu ir vietoje vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje įrodinėjama policijos pareigūnų M. Z. ir A. K., kaip tiesioginių administracinio nusižengimo požymių turinčio įvykio liudininkų, parodymais teisme bei pirmuoju detaliu rašytiniu paaiškinimu 2022-07-24 tarnybiniame pranešime viršininkui (b. l. 13), taip pat tyrimą atlikusios institucijos pateiktais ir teismo posėdyje peržiūrėtais policijos pareigūno (liudytojo P. G.) ant drabužių dėvėtu vaizdo ir garso įrašymo įrenginiu padarytais vaizdo įrašais bei I. J. atstovo advokato pateiktais ir teismo posėdyje peržiūrėtais liudytojos įvykio vietoje padarytais vaizdo įrašais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės tarpusavyje sutampančiais policijos pareigūnų M. Z. ir A. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais apie tai, kad jie abu matė, kad už vairo sėdėjo būtent I. J., o ne kitas asmuo. Pažymėtina, jog tokias pačias įvykio aplinkybes jie išdėstė 2022-07-24 surašytame tarnybiniame pranešime (b. l. 13). Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes visiškai pavirtina ir byloje esančių vaizdo įrašų turinys. Nors vaizdo įrašuose ir nėra užfiksuota, jog automobilį vairavo būtent I. J., tačiau iš jų matyti, kokia įvykių seka buvo po to. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog minėtų vaizdo įrašų turinys bei liudytojų parodymai visiškai paneigia I. J. nurodytą aplinkybę, jog automobilį vairavo ne jis, o R. B..
12. Apeliaciniame skunde I. J. atstovas nurodo, jog pareigūnų M. Z. ir A. K. parodymai prieštaringi, vietomis nelogiški, o pati situacija yra kupina neaiškumų, kurie turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad abiejų liudytojų A. K. ir M. Z. parodymai išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose. Pažymėtina, jog M. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog su I. J. jai teko bendrauti dar prieš sustabdant automobilį „Mercedes-Benz“, kadangi I. J. ir su juo kartu buvę asmenys paliko automobilį stovėti aikštelėje, kurioje neturėjo leidimo palikti stovėti automobilį. Dėl to M. Z. su savo kolega A. K. prevenciniais tikslais nuėjo prie I. J. ir jo draugų informuoti, jog policijos pareigūnai stebi situaciją. Priėjus I. J. atsisukęs į automobilį šlapinosi. Ji su kolega A. K. pabendravo su I. J. ir su juo kartu buvusiais asmenimis, tai yra dar dviem vaikinais ir dviem merginomis. Bendravo prevenciniais tikslais, siekdama, jog asmenys nesugalvotų iš aikštelės išvažiuoti automobiliu būdami neblaivūs, kadangi akivaizdžiai matė, jog asmenys buvo vartoję alkoholio. Eidama link tarnybinio automobilio visą laiką stebėjo asmenų kompaniją ir po kurio laiko pamatė, jog automobilio „Mercedes-Benz“ variklis buvo užkurtas, užsidegė automobilio šviesos. Supratusi, kad minėtas automobilis gali išvykti iš stovėjimo aikštelės, ji lazdele (krivule) su raudonu atšvaitu, skirta eismo stabdymui, stabdė automobilį. Bėgant pro automobilio kairę pusę, dešinėje rankoje laikė lazdelę, du kartus smūgiavo su lazdele į vairuotojo lango stiklą, kad vairuotojas atkreiptų dėmesį. Vairuotojas, pastebėjęs ją, pristabdė automobilį, ji užbėgo už automobilio priekio ir lazdele sustabdė automobilį. Kai automobilis sustojo, ji nedelsdama priėjo prie vairuotojo pusės durelių ir pamatė, jog automobilį vairavo tas pats vyriškis, kuris prieš tai šlapinosi, t. y. I. J., kuris dalyvavo teismo posėdyje. I. J. palydėjo į tarnybinį automobilį ir įsodino į automobilio galą, o A. K. stovėjo šalia I. J.. Liudytoju teisme apklaustas A. K. nurodė, jog patruliuojant prie automobilio pamatė kelių asmenų kompaniją, kurie vartojo alkoholinius gėrimus, triukšmavo. Po kurio laiko minėta asmenų kompanija įsėdo į automobilį ir ėmė judėti. Jis pasiliko prie tarnybinio automobilio dėl asmenų pasišalinimo tikimybės, o kolegė M. Z. nuėjo sustabdyti automobilį „Mercedes-Benz“. Kai pamatė, kad automobilis sustojo, tada ir jis priėjo prie automobilio bei šalia automobilio buvusios kolegės M. Z.. Automobilio langas buvo pravertas, todėl matė, jog prie automobilio vairo sėdėjo I. J.. Priėjęs prie minėto automobilio matė tik I. J., kadangi automobilio langai tamsinti bei niekas nebuvo išlipęs iš automobilio. Kai kolegė M. Z. nurodė I. J. išlipti iš automobilio, tada jis kartu su I. J. nuėjo iki tarnybinio automobilio ir I. J. buvo pasodintas į tarnybinio automobilio galą. Kol I. J. sėdėjo tarnybinio automobilio gale, jis buvo šalia I. J.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pareigūnų liudijimai atitinka bylos aplinkybes, yra patikimi, įtikinantys, jų nurodyti duomenys sudaro įtikinančią, neprieštaringą loginę įvykių grandinę (seką).
13. Apeliaciniame skunde I. J. atstovas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino kitų liudytojų – R. B., M. M. ir K. S. parodymus, atmetė juos kaip nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nors I. J. nurodytą aplinkybę, kad jis nevairavo automobilio, jį vairavo R. B., patvirtino tiek R. B., tiek kiti tą dieną kartu su juo buvę asmenys, tačiau teismas mano, jog I. J. ir jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymai vertintini kaip siekis išvengti (padėti išvengti) I. J. administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, jog liudytojų M. M., R. B. ir K. S. parodymai turi būti vertinami rezervuotai – jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. padėti savo draugui išvengti gręsiančios administracinės atsakomybės. Be to, pritartina ir teismo išvadai, jog iki apylinkės teisme vykusio posėdžio I. J. ir liudytojai turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad liudytojų parodymai bent iš dalies atitiktų I. J. pateiktą įvykių versiją, kad 2022-07-24 automobilį vairavo R. B..
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo analizuojamu atveju, I. J. iš karto po įvykio pareigūnams nenurodė tokios svarbios aplinkybės, kad automobilį vairavo R. B.. Pažymėtina, jog įvykio metu nei vienas asmuo, kuomet I. J. buvo tikrinamas neblaivumas, nenurodė, jog vairavo R. B.. Pats I. J. 2022-09-19 paaiškinime/prašyme administracinio nusižengimo byloje nenurodė, jog administracinio nusižengimo metu automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. B. (b. l. 29-30), šią versiją I. J. pateikė tik teisme. Liudytoja policijos pareigūnė M. Z. nurodė, jog įvykio metu nebuvo priėjęs joks asmuo, kuris nurodytų, jog būtent jis vairavo transporto priemonę ir prašytų pasitikrinti neblaivumą. Ji aiškiai matė, kad automobilį vairavo I. J., jei nekėlė įtarimų, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Liudytojas S. G. nurodė, jog įvykio metu R. B. nebuvo priėjęs ir nesakė, kad vairavo automobilį. Vaizdo įrašuose, kurie daryti nuo to momento, kai į įvykio vietą atvyksta papildomas policijos ekipažas siekiant patikrinti I. J. blaivumą, R. B. nesakė policijos pareigūnams, kad jis vairavo transporto priemonę, neprašė patikrinti jo neblaivumo. Priešingai, R. B. nuolat klausinėjo policijos pareigūnų dėl tolimesnio automobilio likimo, pareigūnas pagarbiai atsakydavo į jo užduodamus klausimus, taip pat neužfiksuota, jog R. B. būtų policijos pareigūnų stumiamas ar jam nebūtų leidžiama pasisakyti.
15. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo I. J. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovas A. V. taip pat prašė priteisti iš valstybės I. J. bylinėjimosi išlaidas patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir BPK nustatyta tvarka iš valstybės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. J. atstovo advokato A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.