Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuoto asmens atstovui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, K. Š., po savo tėvo J. Š. mirties – nuo 2019 m. kovo 25 d. – priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą.

Suinteresuotas asmuo prieštaravimų neišsakė. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. Š. mirė 2019 m. kovo 25 d. (pateikta medicininio mirties liudijimo kopija). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje. J. Š. mirė būdamas našliu – sutuoktinė G. Š. mirė 2011 m. gruodžio 14 d. Pareiškėjas netrukus po tėvo mirties sunkiai susirgo – po ištikto insulto jis iki šiol sunkiai vaikšto, jam reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba buityje ( pateiktos medicininių dokumentų kopijos, neįgaliojo pažymėjimo kopija). Tačiau tėvo palikimą faktiškai priėmė, pradėdamas jį valdyti ir prižiūrėti kaip savo: perėmė visus kilnojamuosius tėvo daiktus, buvusius name, o taip pat ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje. Jis G. ir J. Š. šeimoje buvo vienintelis sūnus (pateikta Gyventojų registro pažyma).

Pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau faktiškai, kaip nurodyta, pradėjo paveldėtą turtą valdyti – mokėjo mokesčius, rūpinosi priežiūra, tvarkė namus (pateikti mokesčių mokėjimo kvitai). Paveldimą turtą sudaro ½ ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono savivaldybėje (Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas – b.l. 6-8). Kita ½ dalis priklauso kitam asmeniui. Be to, iš pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą nurodytu adresu nuo 2018 m. balandžio 30 d. Testamento palikėjas nebuvo surašęs (duomenys pateikti).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, jog jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. palikimo perėjimą valstybei. Teigia, jog jei būtų pateikta pakankamai įrodymų, kad K. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjas po tėvo mirties tik faktiškai priėmė jo palikimą - pareiškėjo teisės į paveldimą turtą ( mirusio tėvo palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjas nurodė, jog jis po tėvo mirties nepertraukiamai rūpinosi jo paliktu turtu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas, nors ir praleido terminą kreiptis įstatymu nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo, tačiau terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, tačiau aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo J. Š. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties - 2019 m. kovo 25 d. - priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jo turtą kaip savo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.