Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. kovo 3 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir laidavimo instituto taikymas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be paties kaltinamojo A. R. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis pripažino vairavęs automobilį neblaivus, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. D. parodymai, kad 2025 m. kovo 3 d., apie 13.30 val., dirbant kartu su specialiste R. A., nuvyko pas įskaitoje esantį asmenį N. D., tačiau jų tikrinamojo asmens namuose nebuvo. Apie 13.45 val. į kiemą įvažiavo automobilis „Audi A4“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš keleivio vietos išlipo N. D., kuris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus. Kilus įtarimui, kad automobilio vairuotojas taip pat gali būti neblaivus, priėjo prie automobilio priekinių vairuotojo pusės durelių, su automobilyje sėdinčiu vyriškiu pasisveikino, prisistatė ir paklausė vairuotojo ar jis yra vartojęs alkoholio. Vairuotojas teigė, kad yra blaivus, tačiau nuo jo sklido stiprus specifinis alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl paaiškino vairuotojui, kad neleis jam toliau vairuoti automobilio ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kadangi vairuotojas atkakliai neigė vartojęs alkoholį, pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 3,03 promilių neblaivumas. A. R. neblaivumo nustatymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos bei daiktų apžiūros metu užfiksuotos įvykio vieta bei A. R. vairuotas automobilis. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas į įvykį reagavusių policijos pareigūnų bendravimas su A. R., jo neblaivumo nustatymo aplinkybės. Be to, A. R. nustatytas neblaivumas užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte. Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. kovo 3 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. A. R. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos trys sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Byloje gautas S. S. prašymas dėl A. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 144-145). Teisiamojo posėdžio metu S. S. nurodė, jog ji su A. R. pažįstami jau penkerius metus, dvejus metus gyvena kartu kaip šeima. Ji apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Ji miegojo namuose, jai pasakė kaimynė. Po to, pats A. R. papasakojo, kad draugas paprašė pavežti ir jis pasidavė draugo įtakai. Jis labai pergyveno dėl šio įvykio. Po įvykio A. R. elgesys labai pasikeitęs, jis nebevartoja alkoholio, jai padeda, daug dirba, su A. R. ketina susituokti. Ji neteista, nebausta administracine tvarka, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Ji sutinka ir nori būti A. R. laiduotoja, yra susipažinusi su laiduotojo atsakomybe.

Iš byloje esančių duomenų ir iš S. S. paaiškinimų teisme matyti, jog ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 142, 146). Jos ryšys su kaltinamuoju yra glaudus ir artimas, jie pažįstami daugiau kaip penkerius metus, kaip šeima gyvena apie dvejus metus, ketina sudaryti santuoką. S. S. nurodė, kad A. R. elgesys po įvykio labai pasikeitęs ir jis nebevartoja alkoholio. Įvertinęs pateiktus S. S. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimus, įvertinęs ir tai, jog prokuroras neprieštaravo pateiktam laidavimo prašymui, teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. R..

Byloje nustatyta, kad A. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau minėtas nusižengimas padarytas daugiau nei prieš ketverius metus, paskirtas baudas A. R. yra sumokėjęs. Kaltinamasis šiuo metu nedirba (1 t., b. l. 77-84). A. R. kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir A. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Taigi, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos S. S. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą A. R. nutraukti. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, jos gaunamas nedideles pajamas, kitus teigiamai laiduotoją charakterizuojančius duomenis, užstatas laiduotojai neskirtinas.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad A. R. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdama neblaivi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog A. R. šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi šia specialia teise, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. A. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 3,01 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Kaip matyti, A. R. baustas administracine tvarka, nors šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą neblaiviam, nustatyto greičio viršijimą). Kita vertus, kaltinamasis neteistas, savo kaltę viso proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą. Taigi, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti bus pakankamas prokuroro pasiūlytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, todėl A. R. skirtinas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) įstatyme numatytam 3 (trejų) metų terminui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Byloje nustatyta, jog minėtas A. R. įvykio metu vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jis yra konfiskuotinas turtas. Šioje byloje jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta, taip pat teismas nenustatė, kad šio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Audi A4“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo būtent A. R.. Įvertinus A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumą, į tai, jog įvykio metu jis vairavo automobilį „Audi A4“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, A. R. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A4“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, trims mėnesiams nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. birželio 4 d. buvo laikinai apribotos kaltinamojo A. R. nuosavybės teisės į automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti; turto saugotoju paskirtas – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK (1 t., b. l. 65-66). 2025 m. birželio 4 d., pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui, taikytos procesinės prievartos priemonės terminas nebuvo pratęstas.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta, tačiau priimtas procesinis sprendimas nėra galutinis, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pasibaigė 2025 m. birželio 4 d., o BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog galimam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, be to, 2025 m. kovo 4 d. prokuroro nutarimu kaltinamojo A. R. turtui taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę, todėl teismas daro išvadą, jog yra tikslinga pakartotinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teises į jam priklausantį automobilį, taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą iki turto konfiskavimo šioje byloje įvykdymo (BPK 151 straipsnis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (1 t., b. l. 61-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020). Teisme gauta pažyma dėl A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas Vilmantas Ančiukaitis (1 t., b. l. 137-140). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 252,08 Eur. Teismas kaltinamajam gynėją paskyrė, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įvertinęs tai, kad byla nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis). Bylos medžiagoje esantis A. R. pasas - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos S. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą A. R. nutraukti.

Išaiškinti A. R., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. R. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį „Audi A4“ , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 26 d., iki šioje byloje taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo dienos, skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą ir apriboti A. R. nuosavybės teises į turtą – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir juo disponuoti, turto saugotoju paskiriant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. A. R. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R..

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną kompaktinę laikmeną – palikti saugoti bylos medžiagoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. R. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.