Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-480-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
AN2-480-891/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02670-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-480-891/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02670-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. įgalioto atstovo L. K. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3397-992/2019, kuriuo E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 2600 € bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. K. nubaustas už tai, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie R. B. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido R. B. dirbti ir 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., įmonės naudai, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vykdyti kabelio tiesimo darbus. E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu E. K. įgaliotas atstovas L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą.

3. Teigia, kad R. B. ne pirmi metai, kaip piktnaudžiauja alkoholiu, duodamas parodymus teisme nurodė, kad įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat jis nuolat keitė savo parodymus, neadekvačiai aiškino aplinkybes, į tą patį klausimą atsakinėjo skirtingai, jo psichologinė būklė kelia įtarimų, todėl jo nenuoseklūs paaiškinimai negali būti vertinami kaip pagrindinis įrodymas šioje byloje. Pažymi, kad teismui pateikta medžiaga, jog neužilgo po įvykio R. B. grįžo į savo seną darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur, jų žiniomis, kaip tik dirba asmuo vardu J., kurį R. B. nurodė savo paaiškinime kaip asmenį, su kuriuo tarėsi dėl darbo ir 400 € atlyginimo. O UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ joks asmuo vardu J. nedirba. Taigi, apelianto manymu, R. B. galėjo supainioti juridinius asmenis, kur kalbėjo dėl darbo ir ruošėsi dirbti, tačiau apie šią aplinkybę apylinkės teismas niekaip nepasisakė. Be to, pats R. B. antrame paaiškinime paneigė savo pirminius parodymus, tačiau teismas pasiliko prie nuomonės, kad pirmas jo paaiškinimas yra teisingas ir nepaisant akivaizdaus nesutapimo (turima omeny J.) bei nepaisant fakto, kad visi kiti dėl baudžiamosios atsakomybės įspėti liudytojai teisme irgi paneigė R. B. parodymus, teismas jį vertina kaip pagrindinį įrodymą. Apelianto manymu, toks įrodymų vertinimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, o visi įrodymų neaiškumai ir abejonės teismo turėjo būti vertinamos silpnosios pusės, tai yra E. K., o ne Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) naudai. Apelianto teigimu, VDI pareigūnai, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, yra suinteresuoti neprarasti nei vieno darbo rezultato ir yra labai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl aklai vertinti VDI veiksmus kaip objektyvius, nevertinant kitų aplinkybių, yra neteisinga. Be to, šioje byloje nustatyta, kad VDI pareigūnai darė patikrinimą net nežinodami, ką konkrečiai tikrina, tai yra be jokios išankstinės informacijos – tiesiog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė kažką darančius vyrus, atliko trumpą jų stebėjimą ir priėjo aiškintis aplinkybes. Viską, ką jie žino, tai iš neadekvačių ir prieštaringų R. B. paaiškinimų apie niekam nežinomą J. ir su juo suderintą darbą, o R. B. dar ir lietuviškai supranta prastai.

4. Taip pat nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo vienašališka, nesant jokiai specialistų išvadai ar kitiems įrodymams, padaryta išvada, kad R. B. žino darbą ir moka dirbti, nes prieš dvejus metus jau dirbo įmonėje. Pirma, pasikeitė darbo technologija per tuos dvejus metus. Antra, pats R. B. brigadininkui K. Š. kėlė didelius įtarimus dėl polinkio alkoholiui ir kilo klausimas, ar jis apskritai yra geros fizinės ir psichologinės formos darbui atlikti, nes tai yra svarbiausias reikalavimas darbuotojui, dirbančiam su technika. Taigi, anot apelianto, pagrindinis klausimas, kuris tą dieną Šumsko gatvėje buvo svarstomas, ar R. B. tinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip darbuotojas, o ne jo žinios apie darbą, kaip rašo teismas. Be to, pažymi, kad, kaip užfiksuota dokumentuose, R. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę po 9 val. ir dar su kažkokiu draugu, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbo valandos yra nuo 8 iki 17 val. Tuo tarpu, J. T. 8 val. dalyvavo brigadininkų rytiniame susirinkime ir tada išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę susitikti su R. B. kaip su kandidatu į darbuotojus. Tą savaitę (duomenys neskelbtini) gatvėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų neatlikinėjo, objektas buvo laikinai užšaldytas dėl darbų kitame rajone.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad VDI nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą.

6. Pažymi, kad apelianto teiginiai, jog nelegaliai dirbęs R. B. galėjo supainioti juridinį asmenį, vertintini kritiškai, nes kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai. Taip pat tvirtina, kad VDI patikrinimo metu, tai yra 2019 m. balandžio 24 d. nenustatyta, kad R. B. būtų apsvaigęs nuo alkoholio. R. B. patikrinimo metu elgėsi adekvačiai, kas matoma ir iš patikrinimo metu daryto vaizdo įrašo. R. B. liudydamas teisme nurodė, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai neturėjo įtakos jo teikiamiems paaiškinimams. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. gegužės 3 d. R. B. atvyko į VDI blaivus (tai buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu) ir teikdamas parodymus tik vėl patvirtino, kad 2019 m. balandžio 24 d. buvo atvykęs į objektą pabandyti dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir žinojo, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet nežinojo, ar dokumentai sutvarkyti. R. B. 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. paaiškinimus teikė ir surašė lietuvių kalba, kurią jis pats pasirinko ir nors darė gramatinių klaidų, iš paaiškinimų turinio matyti, kad jie yra suprantami ir tikrai nėra neadekvatūs. Apie galimybę pasirinkti kalbą ir savo paaiškinimų turinį R. B. patvirtino ir liudydamas teismo posėdžio metu. Teigia, kad apelianto teiginiai apie susitarimo su R. B. dėl atlygio nebuvimą ir nesutikimas su R. B. paaiškinimais, kad jis tikėjosi 400 € atlygio, nes toks yra minimalus atlyginimas, vertintini kritiškai, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmuo darbovietėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos sudaryti darbo sutartį ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą. Taip pat teigia, kad nesutinka su apelianto teiginiais, jog situacija su R. B. turėtų būti vertinama kaip darbo pokalbis su statybininku siekiant įvertinti, ar R. B. žino darbą ir moka dirbti. Tai galima atlikti tik atliekant tęstinius darbus ir stebint kandidato būklę darbo metu. Pažymi, kad palaiko skundžiamame nutarime teismo išdėstytus motyvus. Atsiliepime taip pat pažymima, kad apelianto teiginiai apie tuo metu nevykdytus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbus objekte (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, neatitinka tikrovės ir vertintini kritiškai. Be to, teigiama, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai, kad E. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nepasirūpino tinkamu dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. VDI įsitikinimu, E. K., būdamas juridinio asmens vadovu, turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių su darbuotoju sudaryti darbo sutartį raštu, taip pat norminių teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui pateikti duomenis apie R. B. darbo pradžią.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia, kad E. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nustatyta tvarka pranešta taip pat nebuvo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad R. B. 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., buvo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė kabelio tiesimo darbus. Taip pat apeliaciniu skundu neginčijama ir tai, kad būtent bendrovės vadovas E. K. šiuo atveju yra už bendrovės veiklos organizavimą atsakingas asmuo, taip pat atsakingas ir už darbuotojų priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo. Esminis ginčas kyla dėl to, ar R. B. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti realiai ir ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. santykiai turi darbo sutarties požymių. Skunde apeliantas iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė E. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, konstatuodamas, kad E. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi tik nepatikimais, prieštaringais ir abejotinais R. B. paaiškinimais, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi E. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai yra įrodyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

11. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pirmiausia pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. K. neigė padaręs jam inkriminuotą nusižengimą, paaiškindamas, jog iš kur R. B. atsirado objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, negali paaiškinti, jis pats asmeniškai neleido jam dirbti, įmonėje darbą organizuoja brigadininkas K. Š., kuris ieško reikalingų žmonių. Teisinę pusę kuruoja L. K., o jis pats tik pasirašo darbo sutartis. Kaip suprato iš brigadininko paaiškinimo, R. B. atvažiavo į vietą su prašymu įsidarbinti, atvyko tik pasižiūrėti, kokia technologija dirbama, pabandyti dirbti, apie darbo užmokestį su R. B. nebuvo kalbėta. Tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai atmesta. Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas E. K. kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, rėmėsi tik nepatikimais, prieštaringais ir abejotinais R. B. paaiškinimais, kurie negali būti pagrindiniu įrodymu, tačiau su tokia apelianto pozicija nesutiktina.

12. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi ne tik liudytojo R. B. paaiškinimais, kuriais jis patvirtino, kad minėtą dieną dirbo (bandė dirbti) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai, dėl darbo tarėsi iš anksto, jam mokamas darbo užmokestis turėtų būti apie 400 € per mėnesį. Teismas taip pat rėmėsi 2019 m. gegužės 17 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu, kuriame VDI inspektoriai užfiksavo aplinkybes, kad 2019 m. balandžio 24 d., 11.30 val., aptariamame objekte rasti kabelio tiesimo darbus vykdantys J. T. ir R. B., kurios patvirtina R. B. nurodytas aplinkybes. Be to, teismas vadovavosi ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti, ir tik ištyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadas dėl E. K. kaltės. Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Dėl surinktų įrodymų skundžiamame nutarime yra motyvuotai pasisakyta, nurodyta, kuriais įrodymais teismas grindžia savo išvadas. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinai išvadai dėl E. K. kaltės.

13. Apeliantas, bandydamas pagrįsti liudytojo R. B. parodymų nepatikimumą, teigia, kad savo pirminį paaiškinimą R. B. davė būdamas neblaivus, gerai nesuprasdamas lietuviškai, taip pat nurodė neadekvačias aplinkybes, tai yra, kad jį, neva, pasamdė asmuo vardu J., nors asmuo tokiu vardu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirba (toks asmuo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje R. B. vėliau įsidarbino, todėl jis galėjo supainioti juridinius asmenis), be to, vėliau keitė parodymus. Šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš nelegalaus darbo tyrimo akto, VDI atlikto patikrinimo metu, tai yra 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, rasti kabelio tiesimo darbus kartu vykdantys J. T., dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, ir R. B.. Kaip užfiksuota minėtame akte, tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. T., tiek R. B. patikrinimo metu aiškiai nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir tiesia šviesolaidinį kabelį. Tai matyti ir iš byloje esančios filmuotos medžiagos, kurioje užfiksuota, kaip R. B. nurodo, jog dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veda šviesolaidinį internetą, dirba savaitę-dvi, brigadininkas yra K., o viršininkas L. K.. Taigi nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad R. B. galėjo supainioti juridinį asmenį. Tai, kad R. B. negalėjo tiksliai įvardinti asmens, kuris jam pasiūlė darbą, kad asmuo vardu J. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirba, nepaneigia tos aplinkybės, jog kabelio tiesimo darbai buvo vykdomi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, R. B. neteisingai nurodė ir viršininko vardą – ne E., o L..

14. Atsakant į apelianto argumentus dėl R. B. apsvaigimo nuo alkoholio pažymėtina, kad VDI patikrinimo metu nenustatyta, jog R. B. būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš patikrinimo metu VDI inspektorių daryto vaizdo įrašo, R. B. patikrinimo metu elgėsi adekvačiai. Liudydamas teisme R. B. nurodė, kad tą dieną buvo vartojęs alkoholio, tačiau tai neturėjo įtakos jo teikiamiems paaiškinimams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. gegužės 3 d., kuomet atvyko į VDI rašyti pakartotinio paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių, R. B. atvyko blaivus (tai patvirtino ir posėdžio metu), ir teikdamas parodymus tik vėl patvirtino, kad 2019 m. balandžio 24 d., buvo atvykęs į objektą pabandyti dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir žinojo, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bet nežinojo, ar dokumentai sutvarkyti. Tuo pačiu pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantas, R. B. savo parodymų iš esmės nekeitė. Nors duodamas parodymus teisme jis konkrečiai nenurodė, kad atvyko dirbti ar pabandyti dirbti (nurodė atvykęs pakalbėti dėl darbo ir užtrukęs neilgai), tačiau visas kitas aplinkybes iš esmės nurodė analogiškas kaip ir savo 2019 m. balandžio 24 d. (b. l. 6) ir 2019 m. gegužės 3 d. (b. l. 7) duotuose rašytiniuose paaiškinimuose. R. B. paaiškinimai sutampa su VDI inspektorių užfiksuotomis aplinkybėms, taip pat J. T. pirminiais paaiškinimais, taigi apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi būtent 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. R. B. pateiktais rašytiniais paaiškinimais kaip patikimais įrodymais, kuriais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad savo paaiškinimus R. B. teikė ir surašė lietuvių kalba. Kaip nurodė apklaustas teismo posėdžio metu, jam buvo suteikta galimybė pasirinkti paaiškinimų teikimo kalbą – kalbą, kurią jis moka ir supranta. R. B. pasirinko rašyti lietuvių kalba ir nors tekste darė gramatinių klaidų, tačiau iš paaiškinimų turinio matyti, kad jie yra suprantami ir tikrai nėra neadekvatūs. Be to, savo paaiškinimų turinį R. B. patvirtino ir apklaustas teismo posėdžio metu.

15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog VDI inspektoriai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo. Apelianto manymu, priešingai, jie yra labai suinteresuoti bylos baigtimi, nes siekia neprarasti nei vieno darbo rezultato, todėl aklai vertinti VDI veiksmus kaip objektyvius, nevertinant kitų aplinkybių, yra neteisinga. Šie apelianto teiginiai yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, visiškai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nenustatyta, kad VDI inspektoriai siektų nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. K. ar būtų aiškiai suinteresuoti šios bylos baigtimi. Be to, VDI inspektorių nelegalaus darbo tyrimo akte pateiktus paaiškinimus patvirtina tiek R. B., tiek J. T. rašytiniai paaiškinimai, vaizdo įraše užfiksuoti duomenys. Taigi teigti, kad apylinkės teismas, pripažindamas VDI inspektorių parodymus patikimais, nevertino kitų aplinkybių, nėra jokio pagrindo.

16. Apeliantas skunde taip pat neigia susitarimus dėl atlygio ir nesutinka su R. B. paaiškinimais, kad jis tikėjosi 400 € atlygio, nes toks yra minimalus atlyginimas, nes, kaip nurodė savo rašytiniame paaiškinime, R. B. dėl atlyginimo derino su niekam nežinomu J., kuris galimai dirba kitoje įmonėje, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ čia visai niekuo dėta. Šie apelianto teiginiai niekaip nešalina E. K. atsakomybės. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos sudaryti darbo sutartį ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-87-895/2015, 2AT-25-942/2018).

17. Apeliacinio skundo argumentai, kad 2019 m. balandžio 24 d. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo svarstomas klausimas, ar R. B. tinka UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip darbuotojas, kadangi nors R. B. jau buvo dirbęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prieš dvejus metus, tačiau per juos pasikeitė darbo technologija, be to, pats R. B. brigadininkui K. Š. kėlė didelius įtarimus dėl polinkio alkoholiui ir savo formos darbui atlikti, laikytini visiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kaip nurodoma ir skundžiamame nutarime, DK nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, to apeliaciniame skunde neginčija ir apeliantas, kad R. B. buvo leista keletą valandų pabandyti dirbti tikrintame objekte, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui, tuo pažeidžiant DK nuostatas.

18. Be to, pažymėtina, kad R. B. šiuo atveju negali būti laikomas kandidatu, atvykusiu tik į darbo pokalbį. Pirmiausia, R. B. minėtame objekte praleido apie 2,5 val. Be to, toje vietoje vykdomi statybos darbai, todėl pašalinių asmenų buvimas statybose yra draudžiamas dėl saugumo. Nors apeliantas teigia, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tą savaitę jokių darbų neatlikinėjo, objektas buvo laikinai užšaldytas dėl kitame rajone esančių darbų, tačiau ši versija, kuri buvo iškelta tik apeliaciniame skunde, neatitinka tikrovės, jos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, teismo proceso metu nebuvo kilęs ginčas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdymo (nevykdymo) Šumsko gatvėje esančiame objekte, be to, ir pats E. K. savo parodymais patvirtino, kad tai įmonės objektas, kuriame vykdomi šviesolaidinio optinio kabelio tiesimo darbai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš tikrųjų nelogiška, jog apelianto vadinamo darbo pokalbio, kurio metu būtų pasižiūrėta, ar R. B. yra tinkamas įmonei darbuotojas, funkcijas vykdė ne įmonės vadovas ar už darbuotojų priėmimą atsakingas asmuo, o to paties lygmens darbuotojas – darbininkas J. T..

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-3397-992/2019 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. įgalioto atstovo L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Budrys