Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-08-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3397-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
A5.-3397-992/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02670-2019-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-3397-992/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02670-2019-08Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Linai Sadovskai,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VDI ar Darbo inspekcija) atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui G. Z.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui L. K.,vertėjaujant G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. B. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido R. B. dirbti ir 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., įmonės naudai, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti kabelio tiesimo darbus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. K. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, paaiškino, kad apie R. B. darbo aplinkybes sužinojo iš darbo inspektoriaus. Aplinkybių, iš kur R. B. atsirado minėtame objekte, negali paaiškinti. Įmonėje yra už tai atsakingi žmonės, darbą organizuoja brigadininkas K. Š., jis ieško reikalingų žmonių, o teisinę pusę kuruoja L. K.. Darbo sutartis pasirašo jis pats (E. K.), gali pasakyti, kad asmeniškai neleido R. B. dirbti ir nežino, iš kur jis atsirado. Žino, kad minėtas darbuotojas kažkada dirbo įmonėje, tačiau buvo atleistas, o jo prašymo vėl įdarbinti jis negavęs. Po įvykio jis aiškinosi aplinkybes, kiek suprato iš brigadininko paaiškinimo, R. B. atvažiavo į vietą su prašymu įsidarbinti ir dirbo su jais, daugiau paaiškinimų nebuvo. Atsakydamas į VDI atstovo klausimus, paaiškino, kad kabeliui tiesti reikia nuo 1 iki 5 žmonių brigados, ją sudaro brigadininkas ir darbuotojai. Dėl atlyginimo su R. B. nesitarė ir nieko apie tai negirdėjo. Dėl minėto asmens įdarbinimo ir inkriminuojamo nusižengimo nesijaučia kaltas, kadangi yra delegavęs įdarbinimo funkcijas, jis tik pasirašinėja darbo sutartis, už pranešimą Sodrai atsakinga buhalterė, brigadininkas suranda žmones, priima sprendimą apie įdarbinimą, jis (E. K.) pasirašo prašymą priimti į darbą, tas prašymas priduodamas direktoriaus pavaduotojai L. K., ji perduoda prašymą buhalterei, kuri informuoja Sodrą. Buhalterė informuoja Sodrą apie įdarbinimą arba atleistą žmogų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad dėl darbo tarėsi su brigadininku, 2019 m. balandžio 24 d. į (duomenys neskelbtini) objektą jis (R. B.) atvyko pakalbėti dėl darbo, dėl užmokesčio nesitarė, objekte prabuvo apie 15-30 min. Prieš tai dėl darbo tarėsi su K. (K. Š.) telefonu, jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jam (R. B.) paaiškins, kaip ką daryti, atvažiavęs ten rado darbuotoją T., su kuriuo kalbėjo apie darbą. Rašydamas 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinimą, buvo išgėręs, kodėl skiriasi jo pasakojimas, negali paaiškinti. Įmonėje (duomenys neskelbtini) jis yra dirbęs anksčiau, dirbo su interneto kabeliais, juos pajunginėdavo žmonėms. Įvykio dieną T. parodė, kuo užsiima, kaip kabelį pravesti, nes anksčiau jie kasė tranšėją ir dėjo laidą, o dabar jie kitaip daro, per vamzdelį kabelį perkiša, pasikeitė technologija, nors kabelis tas pats. Minėtą dieną atvažiavo, nes norėjo įsidarbinti, J. aiškino, ką daro, kaip daro. Kur yra UAB (duomenys neskelbtini) biuras, jis nežino, apie algą manė, jog kalbėtų tada, kai įsidarbintų, atlyginimas siekia maždaug 400-500 eurų, nes Lietuvoje tokia minimali alga. Dėl konkretaus atlyginimo nesitarė. Byloje esančius paaiškinimus darbo inspekcijai surašė pats, tik jei nežinodavo kokio lietuviško žodžio, jam padėjo inspektorius, iš esmės viską surašė pats, aptariamo įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, o kai rašė 2019 m. gegužės 3 d. paaiškinimą, buvo blaivus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. T. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, 2019 m. balandžio 24 d. jis pirmą dieną atėjo į darbą po atostogų, iš pat ryto paskambino brigadininkui K., kad žinotų, kur vykti, nes yra ne vienas objektas, šis jam pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kad ten bus vienas žmogus, kuriam reikės parodyti, kaip jie dirba, kaip kloja kabelius. Į (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo apie 9 val., ten stovėjo du vyrukai, vienas jų – R. B.. Šiuo metu įmonėje dirbama kita technika, jis bandė R. B. parodyti, kaip kloja ir tempia kabelį, R. B. stovėjo, žiūrėjo, vaikščiojo, vėliau atvažiavo du vyrukai su mašina, paklausė, ar jie dirba UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškinus, kad tiesia šviesolaidį kabelį internetui, vyrukai parodė pažymėjimus, kad yra iš Darbo inspekcijos. Kabelio tiesimo darbo išmokti nėra sudėtinga, per pusdienį - dieną tokį darbą galima perprasti. Atvykę inspektoriai klausinėjo, tikrino R. B., paaiškėjo, kad jis neįdarbintas, pradėjo rašyti protokolą. Į teismo klausimą, kokį pavedimą jam 2019 m. balandžio 24 d. davė K. Š., liudytojas J. T. paaiškino, kad jam K. Š. sakė, jog objekte bus kandidatas į darbą, kad jam reikia parodyti, kaip klojamas kabelis ir pasižiūrėti tinka ar netinka darbas kandidatui. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) brigadininku. 2019 m. balandžio 24 d. R. B. buvo pasiprašęs susitikti, apžiūrėti, J. T. buvo pasakyta, kad bus susitikimas su R., kad jam reikia pasižiūrėti, kaip jis dirba. Su R. B. jis buvo susitikęs ir anksčiau, kovo pabaigoje, tada jį atsisakė įdarbinti, nes į susitikimą atvyko girtas. 2019 m. balandžio 24 d. jam paskambino J. T., kad juos ir R. B. sulaikė Darbo inspekcija. Iš J. T. buvo girdėjęs, kad R. B. išmano techniką, bet turi žalingų įpročių, išgėrinėja. 2019 m. balandžio 24 d. R. B. atvyko į objektą, nes norėjo pažiūrėti, ką šis gali, parodyti jam, kokie įmonės planai, J. T. turėjo R. B. parodyti, kas tai per darbas, ką jie daro objekte, tiesiog tai buvo susitikimas. Jokių funkcijų R. B. jis nebuvo pavedęs. Su R. apie užmokestį nebuvo kalbėta. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes.

2019 m. gegužės 17 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1090-0094 nurodyta, kad atlikus planinį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimo metu nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini) , rasti kabelio tiesimo darbus vykdantys J. T., R. B. ir dar vienas asmuo, kuris patikrinimo metu pasišalino automobiliu. J. T. ir R. B. žodžiu nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). R. B. buvo paprašytas prieš vaizdo kamerą įvardinti, kur dirba. Asmuo nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), veda šviesolaidinį internetą, dirba savaitę - dvi, brigadininkas yra K., o viršininkas – L. K.. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatyta, kad J. T. yra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Duomenų apie R. B. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nerasta. 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., teikdamas paaiškinimą raštu VDI Vilniaus skyriui, R. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini) , klojo kabelį UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Dėl darbo tarėsi prieš dvi savaites, darbą pasiūlė Jaroslavas, kurio pavardės nežino. Jis pasakė, kad ,,dirbsi UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimas bus 400 eurų per mėnesį“. Darbo sutarties nėra pasirašęs.

Byloje pateiktas E. K. paaiškinimas, kad jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, žino, kad atsakomybė tenka jam, kaip įmonės vadovui. Apie R. B. buvimą įmonės objekte nieko paaiškinti negali.

Byloje pateiktas R. B. 2019 m. balandžio 24 d. paaiškinimas, kad 2019 m. balandžio 24 d., (duomenys neskelbtini) klojo kabelį UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Dėl darbo tarėsi prieš dvi savaites, darbą pasiūlė Jaroslavas, kurio pavardės nežino. Jis pasakė, kad ,,dirbsi UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimas bus 400 eurų per mėnesį“. Darbo sutarties nėra pasirašęs. 2019 m. gegužės 3 d. papildomame paaiškinime R. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. į objektą (duomenys neskelbtini), atvažiavo pabandyti dirbti UAB (duomenys neskelbtini) - per paruoštus vamzdžius pratraukti kabelį. Į objektą atvažiavo 9.00 val., ir apie 2 valandas kartu su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju J. T. tiesė kabelį. Kartu buvo draugas, kuris atvežė jį į darbą. Dėl darbo susitarė prieš dieną su UAB (duomenys neskelbtini) meistru K., kai buvo atvažiavęs į objektą (duomenys neskelbtini). K. pasakė, kad ,,rytoj atvažiuosi į (duomenys neskelbtini), apie 8.00 val.“ Pasakė, kad priims į darbą, jeigu gerai dirbs ir negers. Kai atvyko Darbo inspekcija, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), bet nežinojo, ar dokumentai dėl įdarbinimo sutvarkyti.

Byloje pateiktas J. T. paaiškinimas, kad 2019 m. balandžio 24 d., apie 9.30 val., brigadininkas Kazimieras jam pristatė R. B..

Byloje pateiktas J. T. paaiškinimas, adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, jog 2019 m. balandžio 24 d., iš darbų vadovo K. Š. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) parodyti kandidatui į meistrus R. B., kaip klojami kabeliai, paklausyti jo komentarų, užduoti klausimus, kad praneštų darbų vadovui apie kandidato kompetenciją. R. B. pažįsta nuo to laiko, kada jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). R. B. svarsto dėl grįžimo į UAB (duomenys neskelbtini) ir laukia finansinio pasiūlymo iš K. Š. ir L. K.. R. B. iki tol buvo kelis kartus atvažiavęs į objektą, bet K. Š. jo nepriėmė, nes pastarasis buvo išgėręs. Apie 9.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), susitiko su R. B. ir jo draugu, kuris R. B. atvežė. R. B. buvo šiek tiek išgėręs, bet tai netrukdė bendrauti. Jam parodė objekto specifiką, kad reikia šviesolaidį tempti per jau paklotus vamzdelius. R. B. bandė suprasti. Jie daug vaikščiojo per gatvę ir staiga priėjo du vyrai ir pradėjo klausinėti, ką jie daro. Pamanė, kad priėjo vietiniai gyventojai, todėl galvodami, kad tai būsimi klientai ir norėdami palaikyti teigiamą UAB (duomenys neskelbtini) įvaizdį, paaiškino, kad čia šviesolaidį kloja UAB (duomenys neskelbtini), neva dirba seniai, sakė, ką paprastai gyventojai nori išgirsti, nors realiai atvažiavo į objektą trumpam dėl pokalbio. Kažkiek pagražino, pamelavo. Darbo inspekcijos specialistai pradėjo įrašinėti pokalbius, vėliau padiktavo, ką reikia rašyti.

Byloje pateiktas K. Š. paaiškinimas, adresuotas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, jog 2019 m. balandžio 24 d. davė nurodymą J. T. vykti į (duomenys neskelbtini) ir parodyti kandidatui į meistrus R. B., kaip klojami kabeliai, paklausyti jo komentarų, užduoti klausimus, kad praneštų jam (K. Š.) ir L. K. apie kandidato kompetenciją. Jis sutiko R. B. kažkuriame UAB (duomenys neskelbtini) objekte kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje, R. B. atvažiavo į pokalbį girtas, jis objekte prabuvo apie 3 val., trukdė dirbti. Vėliau susitiko objekte (duomenys neskelbtini), kur pasakė, kad pastarasis turi užsikoduoti, jei nori dirbti, kitaip jis nereikalingas. Parodė techniką, kaip ji veikia. R. B. pravaikščiojo objekte 3-4 val., iš pokalbio matėsi, kad R. B. supranta techniką, bet kilo abejonių dėl jo polinkio alkoholiui. Atidėjo pokalbį dėl darbo ir atlyginimo ateičiai, norėdamas, kad sprendimas būtų bendru sutarimu. Kai grįžo iš atostogų J. T., 2019-04-24 nusiuntė jį pakalbėti su R. B., duoti jam užduotį pažiūrėti, ar jis išspręs, tačiau vėliau jam paskambino J. T. ir pasakė, kad Darbo inspekcija R. B. įformino kaip nelegalų darbuotoją. Tai yra netiesa, R. B. nebuvo priimtas ir su juo net apie atlyginimą nebuvo kalbėta.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. B. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido R. B. dirbti ir 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., įmonės naudai, adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti kabelio tiesimo darbus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atlikus planinį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais, 2019-04-24, apie 11.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), rasti kabelio tiesimo darbus vykdantys J. T., R. B. ir dar vienas nustatytas asmuo, kuris patikrinimo metu pasišalino automobiliu. Patikrinimo metu J. T. ir R. B. žodžiu nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini).

Iš liudytojo R. B. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog 2019 m. balandžio 24 d. jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). pakalbėti dėl darbo, prieš tai dėl darbo tarėsi su brigadininku K. Š. telefonu, pastarasis nurodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje jam bus paaiškinta, kaip ką daryti, o atvažiavęs ten rado darbuotoją J. T.. Tiek iš UAB (duomenys neskelbtini) brigadininko K. Š., tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus E. K. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, jog, jų manymu, tai nebuvo darbas, R. B. atvyko tik apsižiūrėti, pasibandyti darbą, pasižiūrėti, kokia technologija dirbama. 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 3 d. paaiškinimuose R. B. nurodė, jog minėtą dieną dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, jam mokamas darbo užmokestis turėtų būti apie 400 eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. bei K. Š. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, ne tik nesutampa su liudytojo R. B. paaiškinimais, bet ir prieštarauja byloje surinktiems duomenims. R. B. teigimu, į minėtą objektą jis atvyko apie 9.00 val. ryto, ir kartu su J. T. apie 2 valandas tiesė kabelį. Kai atvyko inspektoriai, jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nežinojo, ar dokumentai dėl jo įdarbinimo sutvarkyti. Būtent tokios aplinkybės užfiksuotos ir 2019 m. gegužės 17 d. nelegalaus darbo tyrimo akte, t.y. 2019 m. balandžio 24 d., 11.30 val. aptariamame objekte rasti kabelio tiesimo darbus vykdantys J. T. ir R. B.. Pažymėtina, jog VDI inspektoriai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, kad jie siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jų parodymai yra nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaraujantys, todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra pagrindo.

Iš liudytojo K. Š. pateiktų paaiškinimų matyti, kad jis su R. B. susitarė, jog jis pabandys dirbti, pažiūrės, ar jam tiks darbas. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu R. B. duotų paaiškinimų ir byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų, minėtoje bendrovėje jis jau buvo dirbęs, iš esmės darbo pobūdis jam buvo žinomas, todėl kritiškai vertintina iškelta versija, kad asmuo norėjo pažiūrėti, koks tai darbas ir ar aptariamas darbas jam tiks. Be to, objekte jis praleido daugiau nei vieną valandą, o atsižvelgiant į darbo specifiką, teismo vertinimu, toks laiko tarpas nėra pagrįstas, siekiant vien tik pažiūrėti, koks tai yra darbas.

Įstatyme nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. Teismas atkreipia dėmesį, kad DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama VSDFV, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Nagrinėjamu atveju, R. B. buvo leista keletą valandų pabandyti dirbti tikrintame objekte, nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo darbo pradžią nepranešus Sodros teritoriniam skyriui.

Nesutampa ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. K. bei liudytojo R. B. parodymai dėl susitarimo su darbdaviu dėl darbo atlygintinumo. E. K. teigimu, jis nesitarė su R. B. dėl atlyginimo už darbą ir nežinojo apie minėto asmens buvimą įmonės objekte. Liudytojo R. B. manymu, atlyginimas už darbą turėjo siekti apie 400 eurų, nes toks yra minimalaus atlyginimo dydis ir tokio atlyginimo jis tikėjosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-87-895/20152, AT-25-942/2018).

Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginius, pasakytus per baigiamąją kalbą, kad situacija su R. B. turi būti vertinama kaip darbo pokalbis su statybininku, kadangi į darbą priimant statybininką turi būti tikrinama, kaip jis elgiasi su įrankiais, ar turi supratimą apie technologiją, darbo pobūdį, kadangi, pirma, jau buvo minėta, kad R. B. prieš dvejus metus net keletą metų buvo išdirbęs įmonėje, todėl pripažintina, kad pagrindinius darbo elementus buvo įvaldęs, darbdavys tikrai žinojo, kaip R. B. valdo įrankius ir kokį supratimą apie darbo technologiją R. B. turi. Teismo neįtikino E. K. ir liudytojo K. Š. teiginiai, kad šiuo metu naudojama šviesolaidinio kabelio tiesimo per vamzdelį technologija yra tiek esmingai pasikeitusi nuo naudotos prieš keletą metų (kabelio tiesimo tiesiai į iškastą griovį), kai įmonėje dirbo R. B., kad jį būtų reikėję tam specialiai mokyti norint įsitikinti, ar R. B. yra tinkamas darbui UAB (duomenys neskelbtini). Antra, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliekami darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo statybos darbai, posėdyje bylos dalyviai teigė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje apskritai vyksta statybos, statomas kvartalas, aplinkui dirba daug kitų įmonių, įvairių darbininkų. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymai detaliai reglamentuoja darbuotojų saugą statybose ir draudžia pašalinių asmenų buvimą jose, dėl tos priežasties rimtos, didelę apyvartą turinčios įmonės, kokią UAB (duomenys neskelbtini) pristatė teismui jos vadovas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K., atstovo teiginiai, jog į statybos objektą buvo įleistas R. B. tik tam, kad ne brigadininko, ne padalinio vadovo ar įmonės vadovo, o to paties lygmens darbuotojo (darbininko J. T.) būtų pasižiūrėta, ar tinkamas bendrovei į darbuotojus yra kandidatas R. B., yra prasilenkiantys su logika ir atsakingu kasdienio įmonės darbo organizavimu. E. K. teiginiai, jog ne jis yra atsakingas už R. B. buvimą objekte, nes jis kaip įmonės vadovas neužsiima personalo atranka, tą atlieka brigadininkas ir jo atstovas teisme, teisininkas L. K., o duomenis VSDFV teikia buhalterė, neeliminuoja jo, kaip uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigos organizuoti kasdienę įmonės veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. K. neveikimas dėl įstatyme nustatyta tvarka privalomo darbo santykių įforminimo ir neužkirtimas kelio, kai oficialiai neįdarbintas asmuo buvo jo vadovaujamos įmonės statybos objekte, laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jam atsakomybę už nelegalų darbą. Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojo R. B. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, leido R. B. dirbti ir 2019 m. balandžio 24 d., apie 11.30 val., įmonės naudai, adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti kabelio tiesimo darbus, todėl ši jo veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl nuobaudos skyrimo

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas nuobaudą E. K., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. K. – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus, tačiau už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti E. K. paskyrus baudą, mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – .

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Viktorija Šelmienė