Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1139-896/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: e2A-1139-896/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04606-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: A. B., A. G.
Atsakovas: V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1139-896/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04606-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir A. G., atsakovų V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-776-429/2022 pagal ieškovų A. B. ir A. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovų V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P. priešieškinį A. B. ir A. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai A. B. ir A. G. (toliau kartu – ieškovai, atskirai – ieškovė, ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti 0,1566 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ieškovei A. B. pagal I variantą: a) ieškovei A. B. paskirti naudotis sklypo dalimis A1 (65 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 6-7-8-29-28-26, ir A2 (41 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 21-22-23-24-25-31; b) sklypo dalimi B (712 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 9-10-11-14-15-12-13-16-17-18-19-20-22-23-24-26-28-29-30 – paskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams: A. B., D. S., V. A., D. E., Č. E., T. P., L. K., A. G.; c) sklypo dalimi C1 (639 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 1-2-3-4-5-6-27-26-25-31-21-20-19-18-17-16-13, C2 (85 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 11-12-15-14, ir C3 (24 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 8-9-30-29 – paskirti naudotis bendrai atsakovams D. S., V. A., D. E., Č. E., T. P., L. K., atmetus A. G. skaičiuotiną plotą 103 kv. m; arba pagal II variantą: a) ieškovei A. B. paskirti naudotis sklypo dalimi A (106 kv. m.) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 6-7-8-9-28-27-25-26; b) sklypo dalimi B (712 kv. m.) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 9-10-11-14-15-12-13-16-17-18-19-20-21-22-23-24-25-27-28 – paskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams: A. B., D. S., V. A., A. G., D. E., Č. E., T. P., L. K.; c) sklypo dalimis C1 (663 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 1-2-3-4-5-6-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-13, ir C2 (85 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr.11-12-15-14 – paskirti naudotis bendrai atsakovams D. S., V. A., D. E., Č. E., T. P., L. K., atmetus A. G. skaičiuotiną 103 kv. m plotą pagal A. G. pateiktą naudojimosi tvarkos planą; 2) nustatyti 0,1566 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: a) ieškovui A. G. paskirti naudotis sklypo dalimis D1 (30 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 6-7-28-27, ir D2 (73 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 14-15-16-35; b) sklypo dalimi E (23 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 25-26-27-28-29 paskirti naudotis bendrai ieškovui A. G. ir atsakovams V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S. ir T. P.; c) sklypo dalimi B (712 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 9-10-11-14-15-12-13-16-17-18-19-20-22-23-24-26-28-29-30 paskirti naudotis bendrai visiems bendraturčiams: ieškovams A. B. ir A. G., atsakovams V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P.; d) sklypo dalimi C1 (637 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 1-2-3-4-5-6-27-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-15 ir C2 (85 kv. m) – koordinačių žiniaraščio taškų Nr. 12-13-33-34 paskirti naudotis bendrai bendraturčiams atsakovams.

2. Atsakovai priešieškiniu prašė teismo: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą 2020 m. rugsėjo 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo (1 566 kv. m) naudojimosi tvarkos planą M1:500, nustatęs, kad: 1.1. atsakovė L. K. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksais: D (20 m²), koordinačių taškai 6-5-24-25 ir D1 (28 m²), koordinačių taškai 29-30-31-32; 1.2. atsakovė T. P. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi C (28 m²), koordinačių taškai 5-4-3-23-24 ir C1 (20 m²), koordinačių taškai 47-48-17-16; 1.3. atsakovas Č. E. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi I (48 m²), koordinačių taškai 32-31-33-34; 1.4. atsakovė D. E. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi B (11 m²), koordinačių taškai 3-2-21-22-23 ir B1 ( 37 m²), koordinačių taškai 8-26-27-38-39-9; 1.5. atsakovė V. A. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi H (42 m²), koordinačių taškai 36-32-34-35 ir H1 (6 m²), koordinačių taškai 11-40-41-42-12; 1.6. atsakovas D. S. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi G (22 m²), koordinačių taškai 48-49-18-17, G1 (5 m²), koordinačių taškai 12-42-43-13, ir G2 (21 m²), koordinačių taškai 27-28-36-37-38; 1.7. N. G. teisių ir pareigų perėmėjas ieškovas A. G. individualiai naudosis žemės sklypo dalimi E (32 m²), koordinačių taškai 7-6-25-26-8 ir E1 (16 m²), koordinačių taškai 13-44-45-14; 2) nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (1182) tiek atsakovai, tiek ieškovai naudojasi bendrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geomatininkai“ 2020 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo planą: L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskyrė naudoti plotus, pažymėtus A (148 kv. m), D (20 kv. m), D1 (28 kv. m), T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (147 kv. m), C (28 kv. m), C1 (20 kv. m)., Č. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (148 kv. m), I (48 kv. m), D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (148 kv. m), B (11 kv. m), B1 (37 kv. m), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (148 kv. m), E (32 kv. m), E1 (16 kv. m), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (148 kv. m), H (42 kv. m), H1 (6 kv. m), D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (148 kv. m), C (22 kv. m), G1 (5 kv. m.), G2 (21 kv. m), A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – plotus, pažymėtus A (147 kv. m), F (42 kv. m), F1 (6 kv. m); valstybei priteisė iš ieškovės A. B. 5,76 Eur, iš ieškovo A. G. 5,77 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

4. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams A. G. (196/1566 dalys), A. B. (65/522 dalys), atsakovams D. S. (196/1566 dalys), V. A. (196/1566 dalys), D. E. (196/1566 dalys), Č. E. (196/1566 dalys), T. P. (195/1566 dalys), L. K. (196/1566 dalys). Žemės sklypas buvo nupirktas T. P., L. K., N. G., V. A., E. K. S., D. K., D. E., Č. E. sudarius susitarimą pirkti žemės sklypą tarp bendrasavininkų, kuriuo jie susitarė įsigyti po 1/8 dalį žemės sklypo. Ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 34/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. G. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 12/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris uzufrukto teise leidžia naudotis seseriai I. V. D. L.. Atsakovei V. A. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 12/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui Č. E. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 83/1000 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei L. K. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 15/1000 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei D. E. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 35/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui D. S. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priklausančios 12/100 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1994 m. rugsėjo 21 d. žemės sklypo bendrasavininkai V. A., Č. E., L. K., D. E., K. S. (buvusi bendrasavininkė), D. K. (buvęs bendrasavininkas), N. G. (buvusi bendrasavininkė), P. P. (buvusi bendrasavininkė) sudarė rašytinį žemės sklypo naudojimo planą. Šis žemės sklypo naudojimo planas notaro patvirtintas nebuvo. Byloje tiek ieškovai, tiek atsakovai neginčijo fakto, kad žemės sklype yra fiksuotas savavališkos statybos faktas, nes ieškovė A. B. savavališkai praplatino jos valdomą garažą (2022 m. kovo 15 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

5. Vertindamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo sutarta dar 1994 m. rugsėjo 21 d., sudarant rašytinį žemės sklypo naudojimo planą. Byloje nustatyta, kad šis naudojimo planas nebuvo notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau bendraturčiai juo vadovavosi ir faktiškai naudojo žemės sklypo dalis taip, kaip buvo numatyta plane, tai trunka jau daugiau nei dvidešimt metų (sprendimo priėmimo metu – beveik dvidešimt aštuonerius metus). Byloje taip pat yra nustatyta, kad ieškovė A. B. jai priklausančią žemės sklypo dalį (65/522 dalis) įgijo 2016 m. gegužės 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu, ji šio dydžio žemės sklypo dalimi beveik ketverius metus naudojosi pagal 1994 m. rugsėjo 21 d. nustatytą naudojimo planą, iki kol 2019 m. neatliko savavališkos statybos veiksmo – garažo apimčių praplatinimo. Ieškovas iki 2020 m., kai buvo pateiktas ieškovės ieškinys, taip pat nekėlė klausimų dėl žemės sklypo naudojimo pagal nusistovėjusią tvarką, įtvirtintą 1994 m. rugsėjo 21 d. naudojimo plane.

6. Teismas nurodė, kad tiek ieškovės I ir II variantuose, tiek ieškovo siūlomame žemės sklypo naudojimo tvarkos variante yra išskiriamos tik konkrečios ieškovų naudotinos žemės sklypo dalys (I varianto atveju ieškovei tektų naudotis sklypo dalimi A1 (65 kv. m), ieškovei ir bendraturčiams paskirti naudoti plotą B (712 kv. m), bendraturčiams D. S., V. A., D. E., Č. E., T. P., L. K. paskirti naudotis plotu C1 (639 kv. m), atmetus ieškovui A. G. skaičiuotiną 103 km. m plotą, II varianto atveju ieškovei asmeniškai naudotis skiriamas plotas A (106 kv. m), ieškovei ir bendraturčiams plotas B (viso 712 kv. m) ir tik kitiems bendraturčiams plotas C (748 kv. m), o ieškovo siūlomame variante ieškovei asmeniškai naudotis skiriamas plotas A (106 kv. m), visiems bendraturčiam bendrai naudotis skiriamas plotas B (viso 712 kv. m), ieškovui – asmeniškai naudotis plotas D (103 kv. m), visiems bendraturčiams (išskyrus ieškovę A. B.) bendrai naudotis plotu E (viso 23 kv. m)), o kitiems bendraturčiams yra skiriamos bendram naudojimui likusios žemės sklypo dalys, jų konkrečiai nepaskirstant.

7. Teismas vertino, kad tokie žemės sklypo naudojimo variantai neatitinka šiuo metu nusistovėjusios ir daug metų naudojamos žemės sklypo naudojimo tvarkos, kuria kiekvienam iš bendraturčių yra paskirta po žemės sklypo dalį (po 1/8 dalį), kuria jie gali savo poreikiams naudoti ir faktiškai naudojasi. Tuo tarpu atsakovų siūloma žemės naudojimo tvarka pagal UAB „Geomatininkai“ 2020 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo planą realiai paskiriama kiekvienam bendraturčiui jo realiai naudojama žemės sklypo dalis, atitinkanti jų nuosavybės teise turimą idealiąją dalį (t. y., L. K. skiriama naudoti plotas A (148 kv. m), D (20 kv. m), D1 (28 kv. m), T. P. – plotai A (147 kv. m), C (28 kv. m)., C1 (20 kv. m)., Č. E. – plotai A (148 kv. m), I (48 kv. m), D. E. – plotai A (148 kv. m), B (11 kv. m)., B1 (37 kv. m), N. G. (A. G.) – plotai A (148 kv. m), E (32 kv. m), E1 (16 kv. m), V. A. – plotai A (148 kv. m), H (42 kv. m), H1 (6 kv. m), D. S. – plotai A (148 kv. m), C (22 kv. m), G1 (5 kv. m), G2 (21 kv. m), A. B. – plotai A (147 kv. m), F (42 kv. m), F1 (6 kv. m)). Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad būtent atsakovų priešieškiniu siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus bei palaiko šių interesų pusiausvyrą, tuo tarpu nustačius kurį nors iš ieškovų siūlomų žemės sklypo naudojimo tvarkos variantų būtų nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam (keliems) iš bendraturčių.

8. Teismas, vertindamas tiek ieškovų, tiek atsakovų bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus papildomus siūlomus naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantus (registracijos Nr. DOK-16901 ir DOK-145964) (iš ieškovų pusės – 2021 m. lapkričio 10 d. UAB „Inventora“ planas, iš atsakovų – 2022 m. sausio 24 d. UAB „Geomatininkai“ planas), atlikęs vietos apžiūrą, pažymėjo, kad nei ieškovai, nei atsakovai jų nepateikė kaip patikslinto ieškinio ir priešieškinio patikslintų reikalavimų. Tačiau atsakovų siūloma UAB „Geomatininkai“ naudojimosi tvarka siūloma nustatyti ir naudojimosi tvarką iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), fasadinės pusės, dėl ko ginčo tarp šalių nėra, o ieškovų siūlomu UAB „Inventora“ naudojimo tvarkos variantu vis tiek nėra nustatoma kiekvieno bendraturčio konkrečiai naudojama žemės sklypo dalis, šiuo planu yra iškraipoma nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka (ieškovei priskirtina naudotis žemės sklypo dalis A (50 kv. m), kuria ji pagal nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką (pagal 1994 m. rugsėjo 21 d.) nesinaudoja). Todėl teismas šių naudojimosi tvarkų nevertino kaip tinkamų ir atitinkančių bendraturčių interesų pusiausvyros.

9. Teismas, atmetęs ieškovų patikslintą ieškinį, ieškovams bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų nepriteisė. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nepriteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad byla yra nagrinėjama jau dvejus metus, bylos šalys jos nagrinėjimo metu nesielgė ekonomiškai, vis teikė naujus prašymus ir pavienius įrodymus, kas sąlygojo bylos nagrinėjimo ištęsimą bei koncentracijos principo pažeidimą. Pačios šalys nesikreipė pas notarą tikslu sudaryti sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nors abi šalys to siekė, o teismas ne kartą tai siūlė, o po vietos apžiūros tai pakartotinai siūlė atlikti abiem šalims, tačiau jos pačios nesiėmė iniciatyvos tai išspręsti su notaro pagalba.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai A. B. ir A. G., atstovaujami advokatės D. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Sprendimo rezoliucinė dalis visiškai neatitinka byloje tenkinto procesinio dokumento rezoliucinės dalies, t. y. teismas, tenkindamas priešieškinį, neįvardijo priešieškiniu rezoliucija išreikštų reikalavimų, o suformulavo savo rezoliuciją, kuri padarė sprendimą apskritai nesuprantamu. Laikytina, kad teismas visgi netenkino pilnai atsakovų reikalavimo. Teismas rezoliucijoje nurodė, kad visos bylos šalys naudosis tam tikrais žemės plotais, pažymėtais skirtingomis raidėmis (su nurodytu plotu), o plotu A (kurio dydis 147 kv. m arba 148 kv. m) naudosis taip pat visos šalys atskirai kiekviena. Pagal teismo sprendimą laikytina, kad ginčo plote išskirtinas plotas A (147 kv. m arba 148 kv. m) priskiriamas ir ieškovams (atskirai), ir atsakovams (atskirai). Atsakovai savo priešieškinyje ir prašė plotą A skirti visoms šalims naudotis bendrai. Dėl tokio teismo sprendimo, kuris netenkino nė vienos iš ginčo šalių reikalavimų, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

11. Apeliaciniu skundu atsakovai V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovų atsakovų naudai jų pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 4 786,45 Eur sumoje, iš jų: T. P. priteisti iš ieškovų 100 Eur, atsakovui D. S. 4 240 Eur už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas, pasirengiant bylos nagrinėjimui, atstovaujant teisme, 363 Eur už UAB ,,Geomatininkai“ suteiktas paslaugas, 83 Eur žyminio mokesčio bei 0,45 Eur administravimo išlaidas už žyminio mokesčio pervedimą; priteisti iš ieškovų A. B. ir A. G. atsakovų (apeliantų) naudai jų patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 500 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sprendimas dalyje, kuria teismas sprendė, jog atsakovams bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos, yra nepagristas, neteisėtas, todėl keistinas. Šalims nesutariant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, akivaizdu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka notarine tvarka dėl objektyvių aplinkybių negalėjo būti patvirtinta. Pats įstatymas numato, jog kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog šalys vykstant ginčui teisme nesusitarė ir į notarą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos patvirtinimo ne ginčo tvarka nesikreipė, nėra ir negali būti vertinama kaip nesąžiningas šalių elgesys ir/ar būti pagrindu nepriteisti bylą laimėjusiai šaliai bylinėjimosi išlaidų.

11.2. Aplinkybė, kad byla buvo nagrinėjama dvejus metus ar, kad bylos šalys jos nagrinėjimo metu teikė naujus prašymus ir įrodymus, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, jog būtent tai sąlygojo bylos ištęsimą bei koncentracijos principo pažeidimą, kaip ir nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar kad bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti, jie patyrė dėl savo nerūpestingumo ar per didelio išlaidavimo. Spręsdamas, jog atsakovams bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteistinos, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Byloje nėra nustatytas atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis faktas. Dėl papildomų dokumentų teikimo nebuvo atidedami teismo posėdžiai, tikslu susipažinti su naujai teikiamais dokumentais. Teismo posėdžių atidėjimas dėl paskelbto karantino negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

11.3. Už atsiliepimo į ieškinį bei atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą atsakovai patyrė 1 420 Eur (už atsiliepimą į ieškinį - 1000 Eur, už atsiliepimą į patikslintą ieškinį – 420 Eur) advokato išlaidų. Už priešieškinio parengimą ir papildomo priešieškinio reikalavimo suformulavimą atsakovai patyrė iš viso 360 Eur (už priešieškinį - 180 Eur ir papildomą reikalavimą – 180 Eur) bei 83 Eur žyminio mokesčio ir 0,45 Eur administravimo išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Būtinumus pareikšti papildomą priešieškinio reikalavimą kilo po vietos apžiūros, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Už atstovavimą teisme, konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams atsakovai patyrė iš viso 2460 Eur (100 Eur apmokėjo atsakovė T. P., 2360 Eur – atsakovas D. S.); už UAB „Geomatininkai“ suteiktas paslaugas (planų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos parengimą) atsakovai patyrė 363 Eur dydžio išlaidas. Atsakovų patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

12. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai V. A., Č. E., L. K., D. E., D. S., T. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovų priešieškinis ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, palikti nepakeistą, ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. Nėra CPK numatytų pagrindų bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tokių pagrindų nenurodo ir patys ieškovai.

12.2. Vien ta aplinkybė, kad teismas sprendime nurodė kiekvienai iš šalių tenkančią dalį bendram naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje A, o ne bendrą žemės sklypo dalies A plotą, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas yra su trūkumais, ar, kad šiuo konkrečiu atveju nė vieno iš bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu nėra pilnai nustatytos ir suprantamos. Jeigu sprendimas yra neaiškus, ieškovai galėjo pasinaudoti CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta teise kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad tenkina priešieškinį ir nustato žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Geomatininkai“ 2020 m. rugsėjo 9 d. žemės sklypo planą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

15. Atsakovai priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (1182), tiek atsakovai, tiek ieškovai naudojasi bendrai. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs priešieškinio reikalavimus, be kita ko, sprendimo rezoliucijoje nurodė, kad visi žemės sklypo savininkai naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, tačiau nepažymėjo, jog bendrai, o nurodė kiekvieną iš savininkų atskirai, pvz:, kad A. B. naudosis plotu, pažymėtu A (147 kv. m).

16. Ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei buvo prašoma priešieškiniu, o teismo rezoliucinė dalis nesuprantama.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 5 nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti aiškus, išdėstytas suprantamai, sudaryti vieningą visumą.

18. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį ir lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, koks bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas taikomas, kad nekiltų abejonių, nustatoma naudojimosi tvarka ar įvykdomas atidalijimas. Teismo sprendimas turi būti aiškus, nepaliekantis galimybių skirtingai jį interpretuoti, todėl rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai ir suprantamai išdėstyta nustatyta naudojimosi tvarka, identifikuojamos paskirtos naudotis daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinę dalį suformulavo kitaip nei buvo suformuluotas priešieškinio reikalavimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas išėjo už reikalavimo ribų ar ginčą išnagrinėjo kitaip nei to prašė atsakovai.

20. Iš sprendimo rezoliucinės dalies aiškiai matyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, turi teisę naudotis kiekvienas iš bendrasavininkių, todėl visiškai aišku, kad jie visi šia žemės sklypo dalimi gali naudotis bendrai.

21. Be to, sutiktina su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog tuo atveju, jei teismo sprendimas yra neaiškus, byloje dalyvaujantis asmuo turi teisę naudotis sprendimo išaiškinimo institutu (CPK 278 straipsnis), o sprendimo panaikinimas ir bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra galimas tik įstatyme nustatytais atvejais (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalis), kurie šiuo atveju nenustatyti. Todėl ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo

22. Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkinęs priešieškinį, atsakovams nepriteisė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad byla yra nagrinėjama jau dvejus metus, bylos šalys jos nagrinėjimo metu nesielgė ekonomiškai, vis teikė naujus prašymus ir pavienius įrodymus, kas sąlygojo bylos nagrinėjimo ištęsimą bei koncentracijos principo pažeidimą. Pačios šalys nesikreipė pas notarą tikslu sudaryti sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nors abi šalys to siekė, o teismas ne kartą tai siūlė, o po vietos apžiūros tai pakartotinai siūlė atlikti abiem šalims, tačiau jos pačios nesiėmė iniciatyvos tai išspręsti su notaro pagalba.

23. Taigi, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad nė viena šalis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes ginčo nesprendė pačios, o kreipėsi į teismą.

24. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26. Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

27. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybes teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Šiuo konkrečiu atveju šalys nesutarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Tiek ieškovai, tiek atsakovai teikė savo pasiūlymus dėl naudojimosi žemes sklypu tvarkos nustatymo. Tokiu būdu, šalims nesutariant, akivaizdu, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka galėjo būti patvirtinta tik teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalių kreipimasis į teismą ir savo interesų gynimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas ar nesąžiningas elgesys.

28. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta jokių šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, o teisėtas kreipimasis į teismą siekiant išspręsti ginčą nelaikytinas piktnaudžiavimu procesu. Be to, ir bylos nagrinėjimo metu įrodymų teikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nes šalys turi teisę teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs, jog įrodymai pateikiami tokioje proceso stadijoje, kada jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, gali atsisakyti įrodymus priimti, tačiau teismas tokių veiksmų nesiėmė, t. y. sprendė, kad jie pateikiami tinkamai ir laiku. Kitų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių pirmosios instancijos teismas neįvardijo.

29. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog tuo atveju, kai priešieškinio pareiškimo metu atsakovai turėjo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę, ir šia teise pasinaudojo, o bylos nagrinėjimo metu elgėsi sąžiningai, nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“.

30. Todėl, ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė T. P. patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas D. S. patyrė 4120 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Be to, matyti, kad atsakovai, reikšdami priešieškinį, sumokėjo 83,45 Eur žyminį mokestį. Daugiau įrodymų, patvirtinančių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra. Nors atsakovai prašo priteisti ir 121 Eur už UAB „Geomatininkai“ suteiktas paslaugas, tačiau iš kvito (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 1 priedas) matyti, kad pagal sąskaitą sumokėjo ne kuris nors iš atsakovų, o bendrija J. namai. Todėl šios išlaidos nepriskirtinos atsakovų patirtoms išlaidoms.

32. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 4120 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė už advokato atstovavimą teisme, konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, be to, 363 Eur išlaidos susidarė už planų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintų dydžių, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra pagrindo.

33. Priešieškinį patenkinus pilnai iš ieškovų A. B. ir A. G. lygiomis dalimis, t. y. po 56,95 Eur priteistina T. P., o taip pat po 2066,95 Eur D. S. bei po 6,95 Eur V. A., Č. E., L. K., D. E..

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, iš ieškovų priteistinos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. D. S. patyrė 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimą advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis D. S. priteistina po 450 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Priteisti iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po 56,95 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 95 ct) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 2066,95 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus 95 ct) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei po 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Č. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė