Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., jo gynėjai advokatei Odetai Dominaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusiam, dirbančiam, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015-12-09 apie 15.26 val. ties Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,49 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Minėtais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

D. V. į teismo posėdį atvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia pažeidimo nepadaręs, savo kaltės nepripažino. Parodė, kad alkoholio nebuvo vartojęs. Pusvalandį prieš išvažiuojant iš kelto, naudojo burnos skalavimo skystį „Listerine“, kadangi kelte naudotis kitomis burnos higienos priemonėmis yra sudėtinga dėl karšto vandens nebuvimo. Gydytoja rekomendavo naudoti ryte ir po valgio. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir labai gailisi, kadangi žinojo, jog to nepadarius gręsia didesnė nuobauda, esą nurodomas sunkus girtumo laipsnis. Jo automobilį sustabdė prie vartų, kur tikrinamas vairuotojų blaivumas. Parodė prašęs pareigūnų pakartotinai patikrinti jo blaivumą, nes netikėjo pirminiais rezultatais. Teigia nenuvykęs į gydymo įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekio kraujyje, nes miestas jam nežinomas, taip pat pareigūnai buvo paėmę jo dokumentus protokolui surašyti ir grąžino juos po maždaug 50 min. Nurodė dirbantis vairuotoju, tai pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, taip pat finansiškai išlaiko vaikus, nes jiems sunku su darbais. Prašo neatimti teisės vairuoti.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatsimena, kadangi tokiems asmenimis administracinių teisės pažeidimų protokolus rašo kasdien. Paaiškino, kad antrasis patikrinimas buvo inicijuotas paties pažeidėjo prašymu, nes pagal praktiką pareigūnai atlieka tik vieną patikrinimą. Pareigūnai vežti asmens į gydymo įstaigą duoti kraujo neprivalo, tai asmuo gali daryti savo iniciatyva per valandą nuo patikrinimo, tačiau taip pat parodė, kad suspėti yra sudėtinga, nes protokolas rašomas taip pat apie valandą. Pakartotinis patikrinimas daromas, jau surašius visus dokumentus ir baigus pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Parodė, kad tarnybiniame pranešime yra nurodytos visos aplinkybės.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis yra iš to paties miesto kaip ir D. V., miestas nedidelis, todėl iš matymo pažįstami. Buvo susitikę kelte, sėdėjo vienoje bendroje salėje, kur yra sėdimos vietos. D. V. sėdėjo kitoje eilėje, tačiau teigia jį matęs. Parodė nematęs, kad jis būtų išėjęs ilgam ar kažką vartojęs, tačiau taip pat jo nestebėjo visą laiką. Kelte D. V. plaukė vienas, su jokia kompanija nebuvo, matė, kaip valgė, nes jis valgė tuo pačiu metu. Plaukė iš Kylio į Klaipėdą apie parą, vyko skirtingais automobiliais. Iš Rokiškio buvo dar apie du žmones. Ar laukimo salėje galima vartoti alkoholinius gėrimus nežino, tačiau žmonės dažniausiai to eina į barą, kuris yra kitose patalpose.

D. V. gynėja atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs pažeidimą, o neblaivumo laipsnis buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu, kuris nors ir sertifikuotas, tačiau sertifikato galiojimo laikotarpis yra trumpas, t.y. nuo 2015-07-03 iki 2016-01-02, o tikrinimas buvo atliktas iki šio sertifikato galiojimo pabaigos likus mažiau nei mėnesiui. Mano, kad matuoklio paklaida tuo metu galėjo būti didesnė. Taip pat liudytojas A. K. parodė nematęs D. V. vartojant alkoholinius gėrimus, dėl to tikėtina, kad neblaivumas galėjo būti nustatytas dėl panaudoto burnos skalavimo skysčio. Pastebėjo, kad galimybės atlikti kraujo tyrimus asmuo neturėjo, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kitų susijusių dokumentų pildymo laiko. Mano, kad ši galimybė iš asmens buvo atimta, taip pat jam leista pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba tik praėjus 50 minučių nuo pirmojo patikrinimo, po ko buvo nustatyta leistina norma. Nurodo, esant nemažai abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, dėl ko, šios turėtų būti traktuojamos jo naudai ir administracinė atsakomybė negalėtų būti taikoma. Prašo D. V. išteisinti.

2015-12-09 policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad D. V. pripažino padaręs pažeidimą, gailėjosi. Tai užfiksuota ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Taip pat užfiksuota ir tai, kad pakartotinai patikrinus neblaivumo laipsnį 16.16 val. buvo nustatytas 0,38 promilių neblaivumo laipsnis (b.l. 5).

Iš byloje esančių alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų kvitų matyti, kad D. V. 2015-12-09 15.26 val. nustatytas 0,49 promilių girtumas; 16.16 val., t.y. po 50 min. – 0,38 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikate nustatyta alkotesterio „Alcotest 6810“ parodymų paklaida, esant matavimo riboms nuo 0,01 iki 1,0 promilės, lygi 0,017 promilės (b.l. 6-7).

Metrologijos įstatymas (toliau – MĮ) numato, kad teisinė metrologija yra metrologijos sritis, kurios veiklą reglamentuoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai ir vykdo kompetentingos institucijos. Siekiant teisingų matavimų rezultatų yra atliekama teisinė metrologinė priežiūra, t.y. matavimo priemonių teisinės metrologijos reikalavimų atitikties kontrolė. Atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros srityje, naudojamos teisinei metrologijai priskirtos matavimo priemonės, kurių grupių sąrašą yra patvirtinusi Ūkio ministerija, kuri taip pat nustato ir laiko intervalus tarp patikrų (MĮ 15 str. 1 d. 5 p., 2 d., 19 str. 8 d.). Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių patikrų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014-08-01 įsakymu Nr. 4-523, 7.7 papunkčiu nustatyta, kad alkotesteriai, dujų chromatografai ir kitos matavimo priemonės alkoholio kiekiui žmogaus organizme ir kraujyje matuoti periodiškai tikrinami kas pusę metų.

Patikros sertifikatas alkotesteriui „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0125 išduotas ir patikra atlikta 2015-07-03, numatant, kad sertifikatas galioja pusę metų, kaip tai numatyta minėtame sąraše (b.l. 7). Teismas taip pat pažymi, kad net iškėlus dvejonę, jog alkotesterio paklaida galėjo būti pakitusi nuo paskutinės patikros, pažymėtina, jog paklaida turėjo būti 18,37 procento, kad alkotesterio rodmenys, po paklaidos pritaikymo, būtų leistinos normos ribose, dėl šios priežasties tokia tikimybė yra nelogiška ir neįmanoma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad jis likus pusei valandos iki išvykimo iš kelto naudojo burnos skalavimo skystį „Listerine“ (jo sudėtyje yra alkoholio), o tik pajudėjus iš kelto, prie vartų, pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir nustatė lengvą girtumo laipsnį. Teismų praktikoje yra pakankamai gausiai pasisakyta apie burnos skalavimo skysčio galimą įtaką atliekant tyrimus alkoholio matavimo prietaisais. Pirmąsias septynias minutes po burnos skalavimo skysčio „Listerine“ panaudojimo asmeniui pučiant į alkotesterį rodomos beveik 4 promilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Eksperimento atlikto kitoje byloje metu buvo nustatyta, kad pasipurškus burną skalavimo skysčiu „Listerine“ po 11 minučių nustatyta 0,36 promilės alkoholio iškvepiame ore, po 15 minučių – 0,17 promilių, po 20 min. – 0,08 promilių. Taigi, matyti, kad burnos skalavimo skystis, nors ir turi ypatingai ryškų poveikį pirmąsias septynias minutes, vėliau nenumaldomai mažėja. Taip pat matyti, kad po pusės valandos tikėtinas jokio poveikio nebuvimas (Klaipėdos apygardos teismo 2015-08-24 nutartis byloje Nr. ATP-532-360/2015). Įvertinus išdėstytą bei aplinkybę, kad D. V. 2015-12-09 15.26 val. nustatytas 0,49 promilių girtumas, o po 50 minučių, t.y. 16.16 val.,– 0,38 promilių girtumas, leidžia daryti logika grįstą išvadą, kad D. V. iškvėptame ore buvo nustatyta alkoholio koncentracija, kurią sukėlė ne burnos skalavimo skystis, nes priešingu atveju, praėjus 1 valandai 20 minučių po šio skysčio panaudojimo ir atliekant antrąjį patikrinimą, turėjo būti nustatyta 0,00 promilių koncentracija, t.y. alkoholis iš burnos ertmės ir plaučių turėjo būti išgaravęs. Teismo nuomone, D. V. iškelta versija yra neįtikima ir manytina, jog tokiu būdu jis siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Teismui pakankamą pagrindą abejoti D. V. paaiškinimais sudaro ir tai, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole dėl pažeidimo padarymo jis prisipažino ir dėl to labai gailėjosi. Nors D. V. teismo posėdžio metu teigė taip pasielgęs dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog jo nesutikimas reikš sunkesnės administracinės nuobaudos skyrimą, tačiau toks teiginys, įvertinant, kad asmuo turi vidurinį išsilavinimą, 28 metų vairuotojo stažą ir dirba vairuotoju,– yra abejotinas, dėl šios priežasties teismo vertintinas kritiškai. Teisme apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas Ž. M. patvirtino, kad įvykio metu pažeidėjui buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, o pakartotinis patikrinimas, pažeidėjo prašymu, atliktas jau užpildžius visus reikiamus dokumentus, kurių pildymas paprastai trunka apie valandą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei pareigūno tarnybiniame pranešime nėra užsimenama, kad pažeidėjas būtų minėjęs apie burnos skalavimo skysčio naudojimą nuo jo pirminio patikrinimo ir per visą dokumentų pildymo laikotarpį, trukusį apie valandą laiko. Manytina, jog tokią aplinkybę pažeidėjas galėjo paminėti nedelsiant. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno duotais parodymais bei pateikta į bylą rašytine medžiaga.

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, liudytojų parodymus, D. V. paaiškinimus nustatyta, kad šioje byloje nėra jokių protingų abejonių ir prieštaravimų, kurios galėtų šalinti administracinę atsakomybę. Remiantis išnagrinėta medžiaga nustatytina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir D. V. kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3-4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), alkotesterio parodymais (b.l. 6), patikros sertifikatu (b.l. 7), liudytojų parodymais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8) bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jam skirtina administracinė nuobauda.

D. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

D. V. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o tai, kad pažeidimo padarymo metu jis iš karto pripažino kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo teismas vertina kaip siekį išvengti proporcingos administracinės atsakomybės. Tokia išvada darytina įvertinus paties D. V. paaiškinimus apie motyvus, kodėl jis pripažino padaręs pažeidimą. Byloje taip pat nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai, tik 0,09 promilės, viršijo leistiną ribą, į pažeidėjo asmenybę – darbingo amžiaus, dirbantis, finansiškai remiantis savo vaikus, kurie yra darbingo amžiaus, anksčiau baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo saugumo srityje, tačiau nuodaubos nebegalioja (baudos sumokėtos), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą –289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK numerį 15053819320 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.