Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas M. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog M. K. pagrįstai pripažinta kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės ), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis Taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).

Tarnybiniuose pranešimuose Tauragės AVPK Šilalės r. PK vyriausiasis patrulis G. Liutkus (b. l. 6) ir patrulė S. Petrauskaitės (b. l. 7) nurodė, kad 2015-04-16 jie (duomenys neskelbtini) mstl. fiksavo pravažiuojančių automobilių greitį. 23.51 val. su greičio matavimo prietaisu užfiksavo atvažiuojančio automobilio greitį 57 km./h. Sustabdžius nustatė, kad greitį viršijo automobilį Audi A4 v. n. (duomenys neskelbtini) vairavusi M. K.. Tarnybiniame automobilyje kalbantis su M. K. nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl su alkotesteriu jai patikrino girtumą ir nustatė 0,44 promilių girtumą.

Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2015-04-17 00.02 val., patikrinus M. K. girtumą (neblaivumą) prietaisu „ Alkotest 6810“ matuoklis parodė 0,44 promiles (b. l. 8).

Tą pačią naktį M. K. nuvyko į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, kur jai 01.51val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 21).

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0011, kuriuo policijos pareigūnas tikrino M. K. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0000375 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2015 m. vasario 17 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1 proc. promilės, gali būti ± 0,017 procentai (b. l. 18). Nustatytą 0,44 promilės girtumą sumažinus tariama 0,017 procentų paklaida, girtumas patikrinimo metu 00.02 val. buvo ne mažiau kaip 0,43 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole M. K. pasirašyti atsisakė, taip paaiškinimo nepateikė. Tik teismo posėdžio metu ji parodė, kad prieš sustabdant vartojo burnos skalavimo priemonę „Listerine“, tačiau alkoholio vartojusi nebuvo. Apylinkės teismas, atlikdamas eksperimentą, šią M. K. versiją paneigė. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad pasipurškus burną skalavimo skysčiu „Listerine“ po 11 minučių M. K. nustatyta 0,36 promilės alkoholio iškvepiame ore, po 15 min. nustatyta 0,17 promilių alkoholio, po 20 min. nustatyta 0,08 promilių alkoholio koncentracija iškvepiame ore. Taigi, pagal M. K. versiją, jog ji naudojo burnos skalavimo priemonę, policijos pareigūnų atliktos patikros metu turėjo būti nustatyta žymiai mažesnė alkoholio koncentracija, dėl ko pažeidėjos paaiškinimas apie burnos skalavimo skysčio naudojimą laikytinas kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į pačios M. K. parodymus, jog versiją dėl skalavimo priemonės „Listerine„ naudojimą ji pateikė tik teismo posėdžio metu, pareigūnams apie tai nieko neminėjo, tiesiog nesutiko su alkotesterio parodymais, nenurodydama priežasties.

M. K. pateikta specialisto išvada Nr. T-A 3226/1501), kurioje nurodyta, kad pažeidėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepatikimas įrodymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles asmuo, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, gali kreiptis į sveikatos priežiūros instituciją patikrinti neblaivumą medicininės apžiūros būdu. Pažymėtina, kad pagal taisykles neblaivumo nustatymo būdai tikrinant alkotesteriu ar atliekant medicininį tyrimą yra visiškai savarankiški, atsakomybei kilti pakanka, kad vienu iš būdų būtų tinkamai užfiksuotas asmens neblaivumo laipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. 505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2 punkte nustatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 16 punkte nustatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas neatliekamas ir išvada neformuluojama tik tada, kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių. Šiuo atveju medicinos įstaigoje M. K. nebuvo atliktas nei bendras asmens būklės vertinimas, nei užpildytas medicininės apžiūros aktas, kuriame būtų nurodyta išvada dėl asmens blaivumo ar neblaivumo, nors metodikos 16 punkte nustatytų sąlygų nebuvo. Be to byloje nepateiktas siuntimas, iš kurio duomenų taip pat būtų galima spręsti ar nebuvo pažeistos su kraujo ištyrimu susijusios procedūros. Visos paminėtos aplinkybės, sudaro pagrindą abejoti kraujo tyrimo rezultatų patikimumu ir teisingumu.

Remiantis teismų praktika, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apeliantės iniciatyva atliktas kraujo tyrimas etilo alkoholio nustatymui savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Kaip matyti iš M. K. skundo argumentų, ji neigia vartojusi alkoholį, tačiau neneigia vartojusi skalavimo priemonę „Listerine“. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja iš tiesų vartojo šią skalavimo priemonę. Kita vertus, ATPK 126 straipsnyje įtvirtinto draudimo vairuoti transporto priemones, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą). Informaciniame „Listerine“ lapelyje nurodyta, kad joje yra etilo alkoholio, taigi, visiškai nesvarbu kokiu būdu, ar vartojant svaigiuosius gėrimus, ar naudojant juos kaip kitą priemonę, ar kaip vaistus, neturi įtakos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nustatymui. Apygardos teismas pažymi kad, asmuo vairuodamas transporto priemones ir naudodamas tokias priemones, turi žinoti galimą jų poveikį, todėl jų nevartoti, arba pavartojus – nevairuoti.

Apeliantės argumentą, jog byloje nėra duomenų apie alkotesterio patikrą, paneigia byloje esantis dokumentas – patikros sertifikatas Nr. 0000375, kuris kaip minėta anksčiau naudojimui yra tinkamas ir galioja iki 2015-08-16 ( b. l. 18).

M. K. skunde teigia, kad jai nesutikus su alkotesterio parodymais, pareigūnai privalėjo leisti pasitikrinti dar kartą. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo, juolab, kad jie M. K. sustabdė dėl greičio viršijimo ir tik vėliau pajutus alkoholio kvapą buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. Taip pat pažymėtina, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę ir pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui. Nors pareiškėja tvirtina policijos pareigūnų automobilyje išbuvusi labai ilgai, todėl neturėjo galimybės laiku, t. y. per vieną valandą, nuvykti į medicinos įstaigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Taisyklių 10 punktas įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 punktas, kuriame nėra nustatytas joks terminas. Taigi ir vėliau nei per vieną valandą atlikto patikrinimo rezultatai gali būti teismo priimami kaip įrodymai, o jų įrodomoji vertė nustatoma tiriant ir vertinant juos kartu su kitais bylos duomenimis.

Apygardos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog eksperimento duomenys gali būti laikytini nepatikimais, nes negalima atkurti tų pačių sąlygų – asmens sveikatos būklę, vartotą maistą ir kt. Tačiau asmuo vairuoti transporto priemonę turi tik įsitikinęs, kad sveikatos būklė jam tai leidžia, nes naudoja padidinto pavojaus šaltinį ir asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o iš bylos duomenų matyti, kad neginčijamai nustatyta, kad M. K. automobilį vairavo būdama neblaivi, kokios priemonės ir sąlygos sukėlė neblaivumą, šiuo atveju reikšmės neturi.

Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog M. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d. yra įrodyta. Ta aplinkybė, kad M. K. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei ji mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.

Skirdamas baudos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į M. K. prašyme nurodytas aplinkybes ir paskyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, nurodytos aplinkybės nėra pripažįstamos išskirtinėmis, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. ir neskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad naikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.