Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A. M.–C., atstovaujamos M. M., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, J. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja tiek palikėjo mirties dieną, tiek dabar yra nepilnametė, todėl pati savo teisės į tėvo palikimo priėmimą įgyvendinti negalėjo ir negali. Pareiškėjos motina M. M. nėra Lietuvos Respublikos pilietė, niekada negyveno Lietuvoje, su mirusiojo šeima nepalaikė jokių ryšių ir nežinojo, jog S. Č. Lietuvoje savo mirties dieną turėjo nekilnojamojo turto. Taigi, pareiškėjos įstatyminė atstovė dėl objektyvių priežasčių nepilnametės pareiškėjos teisių į tėvo palikimą per tris mėnesius neįgyvendino. Apie nekilnojamąjį turtą pareiškėjai tapo žinoma tik 2024 m. vasaros pradžioje, kada su pareiškėjos motina per mirusiojo S. Č. brolį J. Č. susisiekė nekilnojamojo turto brokeris G. B., paaiškindamas situaciją ir nurodydamas, jog mirusiojo brolis J. Č. norėtų parduoti paveldėtą turtą. Pareiškėjos įstatyminė atstovė nedelsiant atliko aktyvius veiksmus: 2024 m. birželio 18 d. sudarė Įgaliojimą, 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo pasirašyta teisinių paslaugų teikimo sutartis, įregistravo S. Č. mirties faktą, pareiškėjos gimimo faktą Lietuvos Respublikoje. Testamento palikėjas nepaliko, kitų asmenų, galinčių pretenduoti į pareiškėjo palikimą nėra.

4. Palikėjo nekilnojamasis turtas yra tik Lietuvoje, kitų įstatyminių įpėdinių mirusysis neturėjo, mirusiojo brolis gyvena Lietuvoje, todėl įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta turėtų būti laikoma Lietuvoje. Palikėjas buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjo ryšį su Lietuva pagrindžia ir tai, jog pareiškėjai yra duoti du lietuviški vardai. Pareiškėjos tėvas iki šios dienos nėra palaidotas, jo urną saugo pareiškėja, ketina laidoti Lietuvoje. Palikėjas savo nuolatinę/įprastinę gyvenamąją vietą laikė asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame nekilnojamame turte Lietuvoje. Palikėjas ilgą savo gyvenimo dalį gyveno ir dirbo Lietuvoje, tik dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Palikėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo keliamus reikalavimus bei kylančias mokestines prievoles, privalėjo deklaruoti išvykimą į užsienį, tačiau tiek jo socialiniai ryšiai, tiek šeimos nariai, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo ir yra Lietuvoje. Palikėjas su pareiškėjos motina nebuvo sudaręs santuokos, nevedė bendro ūkio. Nors palikėjas mirties dieną buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo paveldėjęs motinai priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Palikimo priėmimo po motinos mirties faktas patvirtina palikėjo siekį nuolatinę gyvenamąją vietą turėti Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini), kurioje jis jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise neįsigijo. Visas palikėjo nuo darbo laisvas laikas, atostogos, šventinės dienos buvo planuojamos ir praleidžiamos Lietuvoje kartu su artimais žmonėmis, giminaičiais. Palikimo bylos vedimas (duomenys neskelbtini) prieštarautų ne tik elementariems protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams, tačiau ir nepilnametės pareiškėjos turtiniams interesams, taip pat palikėjo aiškiai išreikštai pozicijai Lietuvos Respublikoje išlaikyti asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centrą – turėti nekilnojamąjį turtą (el. b. l. 1-7, 34-35).

7. Apie brolio dukrą buvo žinoma, tačiau nepalaikė su ja jokių ryšių. 2024 m. vasarą nusprendus parduoti paveldėtą motinos turtą, paaiškėjo aplinkybės, jog to padaryti negali, nes nėra priimtas brolio palikimas ir nėra registruota brolio mirtis Lietuvoje. Pareiškėja yra nepilnametė brolio vienintelė dukra, todėl ji reiškia teisėtą reikalavimą. Į brolio palikimą, esant aiškiai išreikštai pirmosios eilės įstatyminės įpėdinės valiai, nepretenduoja. Palankaus teismo sprendimo priėmimas pareiškėjos atžvilgiu tiesiogiai teigiamai įtakos ir suinteresuoto asmens kaip bendraturčio teises, nes galės parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

8. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo S. Č. palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja yra S. Č. dukra (el. b. l. 18). Mirties įrašas, valstybės įmonės „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad S. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20,37). Testamentų registro duomenimis po S. Č. mirties palikimo priėmimo/palikimo atsisakymo faktų neregistruota (el. b. l. 29). Kauno rajono 5-asis notarų biuras atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą apie palikimo priėmimą, kadangi mirusiojo paskutinė gyvenamoji vieta buvo užsienio valstybėje; praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti (el. b. l. 53-54).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o pagal CK 5.4 straipsnio 1 dalį, palikimo atsiradimo vieta – paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: 1) vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno; 2) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 straipsnio 2 dalis). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

13. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-324/2008).

14. Nagrinėjamu atveju, teismui nėra pagrindo netikėti pareiškėjos bei suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybe, jog S. Č. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) tik dėl būtinumo. Taip pat aplinkybe, kad iki išvykimo jis dirbo ir gyveno Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas turėjo tikslą išvykti į (duomenys neskelbtini) gyventi visam laikui ir šią valstybę pripažinti savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Duomenų, kad mirusysis turėjo ten turto, byloje nėra. S. Č. mirė būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu. Byloje nustatyta, kad S. Č. motinos E. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurį po jos mirties priėmė J. Č. ir S. Č. (el. b. l. 25-27). Palikėjo mirties dieną vienintelis S. Č. turtas buvo Lietuvoje. Darytina išvada, kad palikėjas savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru laikė Lietuvą. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Atsižvelgiant į nurodytą pareiškimas šioje dalyje tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po S. Č. mirties, atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.4 straipsnis).

15. Juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

16. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

17. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, nurodydama, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė (šiuo metu taip pat). Teismo vertinimu termino praleidimą lėmė ir pareiškėjos, jis atstovės gyvenimo individualios aplinkybės – gyvena ne Lietuvoje. Pareiškėjos atstovės elgesys, nagrinėjamu atveju vertinamas kaip sąžiningas – sužinojusi, kad po S. Č. mirties liko palikimas, ėmė tvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus (el. b. l. 9-16). Suinteresuotas asmuo J. Č. su pareiškimu sutiko. Įvertinus nurodytas aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, pareiškėjos atstovės elgesį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus, teismas vertina, kad pareiškėja įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą atsiradusį po jos tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

18. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Atnaujinti I. A. M.-C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamai M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatytą terminą palikimui po S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.