Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims valstybei, atstovaujamai VMI, antstoliui Jonui Petrikui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis 2016 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog jo atliktas procesinis veiksmas, vykdant skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių sumų, neprieštarauja CPK 688 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms, kadangi siekiant užtikrinti skolininko būtinų, esminių ir gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad 2007 m. spalio 8 d. Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija pateikė antstoliui J. Petrikui vykdyti 2007 m. sausio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-03314-528/07, kuriame nurodoma, kad 1,43 Eur (4,95 Lt) bylinėjimosi išlaidų suma turi būti išieškota iš skolininko V. L. valstybės naudai (vykd. b. l. 2). Siūlymas sumokėti skolą bei kiti antstolio priimti dokumentai skolininkui buvo išsiųsti gyvenamosios vietos adresu (vykd. b. l. 7, 16). 2014 m. gegužės 5 d. priimtas patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd. b. l. 34). Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas V. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd. b. l. 60). 2015 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuris pateiktas Vilniaus pataisos namams (vykd. b. l. 65). Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 1,43 Eur skolos ir 38,24 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 39,67 Eur, pateksiančių ir esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių pareiškėjui V. L. ir įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio Jono Petriko depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 65). 2016 m. rugsėjo 27 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriame nurodė, kad išieškojimas turi būti atliekamas, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos sumai (vykd. b. l. 74).

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis jam pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, todėl tik imantis visų CPK numatytų priverstinio vykdymo priemonių gali būti pasiekti vykdymo proceso tikslai ir uždaviniai. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (žr. 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. 2S-1166-479/2015).

CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą, pagal kurį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1 d., 2 d.). Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti piniginių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, areštą, kadangi, jo teigimu, areštas yra neteisėtas.

Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis numato, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pagal šiuo metu kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis priimdamas 2015 m. gruodžio 9 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovavosi ankstesne praktika, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nepatenka į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo.

Įvertinus skundžiamo patvarkymo turinį, matyti, kad priimant šį patvarkymą antstoliui nenurodžius, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, ši aplinkybė sudarytų pagrindą pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio 2015 m. gruodžio 9 d. patvarkymą.

Tačiau, iš vykdomosios bylos duomenų taip pat matyti, kad antstolis 2016 m. rugsėjo 27 d. gavęs pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė patvarkymą Nr. 0172/07/01155, nurodydamas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliai mėnesinės algos (MMA) sumai.

Tokiu būdu darytina išvada, kad antstolis 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė naują patvarkymą dėl to paties dalyko ir iš esmės tenkino skolininko skundą, o ginčijamas 2015 m. gruodžio 9 d. patvarkymas nebeteko prasmės.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, teismui nustačius, kad skolininko skundo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, pakartotinai tenkinti pareiškėjo skundo nurodytais motyvais ir argumentais nebėra pagrindo (CPK 510 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

V. L. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/07/01155 grąžinti antstoliui J. Petrikui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.