- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-510-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03432-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Igvana“, uždarajai akcinei bendrovei „Ingvana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Spectrum logistika“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.3Sulaikymo teisė
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 2.6.26Vežimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Igvana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Spectrum logistika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingvana“ dėl įpareigojimo grąžinti krovinį ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Spectrum logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Ingvana“ grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausantį krovinį, nustatant grąžintino krovinio vertę – 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio natūroje nėra; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai be pagrindo įgytus 5 000 Eur; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. atsakovė, kaip vežėja, ir ieškovė, kaip užsakovė, sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo organizuoti ieškovės perduoto krovinio – kompiuterinės technikos (kietųjų diskų ir operatyvinės atminties) (toliau – ir Krovinys) – pervežimą tarptautiniu maršrutu po to, kai bus parengti ir atsakovei perduoti Krovinį lydintys dokumentai. Krovinį ieškovė pristatė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) Krovinį priėmė atsakovės atstovas.
3. Atsakovė, nesulaukusi Krovinį lydinčių dokumentų iš ieškovės, be ieškovės žinios pradėjo Krovinio pervežimo tarptautiniu maršrutu procedūras. 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovės transporto priemonė, gabenusi Krovinį, Baltarusijos muitinės pareigūnų buvo sustabdyta patikrinimui, kurio metu nustatyta, kad transporto priemonėje yra muitinei nedeklaruotas Krovinys be jį lydinčių dokumentų. Atsakovė susiekė su ieškove, prašydama pateikti Krovinio sąskaitą, ką ieškovė ir padarė – pateikė atsakovei Krovinio 2020 m. lapkričio 9 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovei su Kroviniu grižus į Lietuvą, atsakovė Krovinio ieškovei negrąžino, bet ir pareikalavo, kad ieškovė atlygintų atsakovės išlaidas, patirtas sumokėjus baudą Baltarusijos muitinėje už nedeklaruoto Krovinio gabenimą. Ieškovė, turėdama įsipareigojimus savo klientui dėl Krovinio, tikėdamasi, kad atsakovė grąžins krovinį, 2020 m. lapkričio 18 d. pervedė atsakovei 5 000 Eur. Tačiau Krovinys ieškovei grąžintas nebuvo.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, įskaityti 5 000 Eur kaip žalos atlyginimą už Gardino miesto Spalio rajono teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu atsakovei paskirtą baudą, priteisti iš ieškovės 3 881,07 Eur žalą, patirtą sumokant 8 881,08 Eur baudą pagal Gardino miesto Spalio rajono teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą už ieškovės Krovinio pervežimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmetė: įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei jai priklausantį krovinį, detalizuotą 2020 m. lapkričio 9 d. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant grąžintino krovinio vertę – 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad grąžintino krovinio natūroje nėra; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 000 Eur, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 252,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis – konsensualinė, nes pripažįstama, jog ji sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Tokios sąlygos nustatomos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog esminėmis tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygomis laikytinos tokios sąlygos kaip: duomenys apie krovinį, pasikrovimo vieta ir laikas, pervežimo kaina, jos apmokėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012). Naujausioje praktikoje kasacinis teismas akcentuoja, jog esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2022);
Šalies argumentai
6.2. ieškovė nurodė, kad šalys preliminariai susitarė dėl krovinio pervežimo paslaugų, vežant Krovinį iš Lietuvos į Rusiją (Maskvą) už 500 Eur atlyginimą. Šiuos ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų byloje nėra. Tačiau šalys nesusitarė dėl tikslaus adreso, kuriuo Krovinys turėjo būti pristatytas, nesusitarė, kur ir kada bus pakrautas Krovinys, neaptarė terminų, per kuriuos turėjo būti pervežtas Krovinys ir sumokėta už Krovinio vežimą. Taip pat atsakovei nebuvo perduoti Krovinio dokumentai. Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad šalys tik preliminariai susitarė dėl krovinio pervežimo paslaugų, tačiau susitarimo, kuriuo būtų susitarta dėl visų esminių sąlygų, pasiekta nebuvo. Teismo vertinimu, tarp šalių dar nebuvo susiklostę sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo keliais santykiai;
6.3. nors atsakovė nurodė, kad Krovinys atsitiktinai pakliuvo į atsakovės transporto priemonę pasikraunant kitą krovinį, viena vertus, šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nėra, kita vertus, jie neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės pareigos grąžinti Krovinį. Nagrinėjant šį klausimą svarbu nustatyti, kam priklauso Krovinys, kur šiuo metu yra Krovinys ir ar teisėtai Krovinys yra pas šį asmenį;
6.4. pirmosios instancijos teismo vertinimu, nei CMR važtaraštis, nei atsakovės buveinės nuotraukos, nei kiti rašytiniai įrodymai nepaneigia ieškovės argumentų, kad Krovinys buvo perduotas atsakovei. Įvertinus byloje esančius įrodymus, labiausiai tikėtina, kad ieškovė atsakovei perdavė Krovinį, neperduodama Krovinio dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis);
6.5. tai, kad ieškovė perdavė atsakovei Krovinį laikyti iki tol, kol bus sudaryta pervežimo sutartis bei perduoti Krovinio dokumentai, leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, CMR konvencijos nuostatos netaikomos;
6.6. atsakovė, nesudariusi krovinio gabenimo sutarties su ieškove, nežinodama tikslios Krovinio pristatymo vietos, termino, per kurį privalo nugabenti Krovinį, neturėdama Krovinio dokumentų, neturėjo teisės pradėti gabenti Krovinį. Taigi atsakovė neįgijo jokios reikalavimo teisės į ieškovę, ieškovei nekilo jokių prievolių, kurias turėjo įgyvendinti atsakovei. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų kriterijų, apibrėžiančių, kokiais atvejais daiktas gali būti sulaikomas;
6.7. atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigojama grąžinti ieškovei Krovinį, nustatant Krovinio vertę – 29 993,14 Eur, jeigu vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad Krovinio natūroje nėra;
6.8. ieškovė pervedė atsakovei 5 000 Eur baudai, kurią paskyrė Baltarusijos muitinės pareigūnai, apmokėti. Ieškovės teigimu, minėtą sumą ji sumokėjo atsakovei manydama, kad jei nebus sumokėta bauda, Krovinys bus konfiskuotos ir ieškovė patirs didelius nuostolius. Taigi lėšų pervedimas atsakovei buvo ne savanoriškas baudos sumokėjimas, o siekimas išvengti Krovinio konfiskavimo;
6.9. byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kas pakrovė Krovinį į atsakovės transporto priemonę. Bylos duomenimis, Krovinys buvo pakrautas UAB „Gevara“ sandėlyje. Taigi už Krovinio, kuris negalėjo būti vežamas, pakrovimą, ieškovė negali būti atsakinga;
6.10. atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo pareigos sumokėti atsakovei skirtą baudą. Tai, kad ieškovė pervedė atsakovei 5 000 Eur, siekdama, kad Krovinys nebūtų konfiskuotas ir būtų kuo greičiau grąžintas į Lietuvą, nereiškia, kad ieškovė turėjo prievolę sumokėti minėtą baudą, nes Krovinio konfiskavimas grėsė ne dėl ieškovės kaltės;
6.11. atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo (nesant sutartinių santykių su ieškove, neturint Krovinio dokumentų), veikdama savo atsakomybe ir rizika, būdama verslininke ir išmananti vežimo procedūras, vežė Krovinį. Pareigą įsitikinti tuo, kas automobilyje yra vežama, turėjo vairuotojas, kuris buvo atsakovės darbuotojas, taigi atsakovė ir yra atsakinga už paskirtą baudą dėl nedeklaruoto Krovinio vežimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.264 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, o ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
7.1. pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pareiktų rašytinių įrodymų: 1) patikrinimo akto, kuriame pažymėta, kad atsakovės vežtą krovinį sudarė 4 vietos (vietos skaičiuojamos pagal pakuotes, krovinį sudarė 4 paletės aptrauktos polietilenine plėvele), taip pat pažymėta, kad automobilis buvo užplombuotas; 2) ieškovės teiktas muitinei paaiškinimas, kad Krovinys buvo pakrautas per krovėjo klaidą; 3) atsakovės direktoriaus pateiktos foto nuotraukos, kurios paneigia liudytojo M. J. parodymus apibūdinant atsakovo įmonės ofisą (vietoje mažo medinio namelio – didelis pastatas);
7.2. nevertinti ir nenuoseklūs bei prieštaringi ieškovės direktoriaus paaiškinimai 2020 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje, kur jis, atsakydamas, kodėl perdavė Krovinį be dokumentų vežėjui, paaiškino, kad labai skubėjo, nes prieš šventes norėjo greičiau išsiusti Krovinį, o vėliau dėl dokumentų nepateikimo jau aiškina, kad jam dar nebuvo žinomas Krovinio gavėjas ir Krovinio paskirties adresas. Todėl visai neaišku, kam Krovinį be dokumentų vežti vežėjui;
7.3. netinkamą teismo išvadą nulėmė netinkamas įrodymų vertinimas, netinkamas šalių veiksmų bei paaiškinimų vertinimas. Pripažįstant tokią išvada, tampa visiškai nepaaiškinama tolesnė įvykių tąsa, kai vežėjas be dokumentų, neva preliminariai gavęs pasaugoti Krovinį, nežinodamas Krovinio gavėjo bei paskirties adreso, šį Krovinį pasikrauna ir išveža nežinia kur. Be to, jis dar spėja šį Krovinį patalpina į kitą trečio asmens krovinį;
7.4. tinkamai ir objektyviai vertinant įrodymų visetą, šalių veiksmus bei paaiškinimus, labiau tikėtina, kad ieškovė siuntė Krovinį be atsakovės žinios, pasinaudodama ar kito siuntėjo prekėmis, ar pakrovimo vietos darbuotojų ar dar kažkokių asmenų paslaugomis;
7.5. pirmosios instancijos teismas tvirtina, kad CMR konvencijos nuostatos netaikytinos. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, nes ginčas kyla dėl žalos, atsiradusios vykdant pervežimo paslaugą. Ir krovinio siuntėjas ir sandėlis, kuriame pakrautas kito siuntėjo krovinys, atsiribojo nuo sąsajų su Kroviniu. Esant tokioms aplinkybėms, Krovinys, kaip užstatas už skiriamą baudą, turėjo būti sulaikytas Baltarusijos muitinės sandėlyje. Tačiau pradėjus aiškintis dėl Krovinio, skambinėti žinomiems vadybininkams, pats ieškovės atstovas paskambino, prisistatė Krovinio savininku ir įkalbinėjo sulaikytą Krovinį, kaip pakrautą per klaidą, parvežti jam atgal. Taip pat žadėjo atlyginti patirtus nuostolius bei sumokėti paskirtą baudą. Esminė aplinkybė čia, kad ieškovė, nors ir savavališkai, bet naudojosi tarptautine pervežimo paslauga, atliko konkrečius veiksmus (siuntė Krovinio sąskaitas, paaiškinimus, dalinai pervedė užstato apmokėjimą), todėl konkliudentiniais veiksmais tampa pervežimo paslaugos subjektu ir jos veiksmai bei civilinė atsakomybė turi būti vertinami CMR konvencijos aspektu;
7.6. vežėjo teisinė atsakomybė prasideda nuo krovinio priėmimo. Vežėjas laikomas priėmęs krovinį, kai pasirašo CMR važtaraštį. Priimdamas krovinį, vežėjas sutikrina krovinio vietų skaičių ir pakuotę pagal siuntėjo pateiktus dokumentus. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vežėjas priėmė 4 vietų krovinį (4 paletės), sutikrino važtaraščio duomenų atitikimą su faktiniu krovinio vietų skaičiumi, įsitikino, kad nepažeista pakuotė. Todėl, pagal numatytas CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas savo pareigas atliko pilnai;
7.7. nuo Krovinio sulaikymo muitinėje ir užstato įnešimo buvo praėję tik 12 dienų ir atsakovė, negavusi iš ieškovės visiško žalos atlyginimo, sulaikė Krovinį iki Baltarusijos teismo sprendimo paskelbimo, t. y. iki faktinio žalos dydžio paaiškėjimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. atsakovės teiginius, jog atsakovei Krovinys galimai buvo pakrautas UAB „Gevara“ sandėlyje, paneigia tiek trečiojo asmens UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ rašytiniai paaiškinimai, tiek liudytojų UAB „Gevara“ darbuotojų G. D. ir R. P. paaiškinimai bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šie asmenys neturi jokių sąsajų su ieškove, UAB „Gevara“ neteikia jokių paslaugų ieškovei, todėl abejoti šių liudytojų teiktais paaiškinimais nėra jokio teisinio pagrindo;
8.2. CMR važtaraštyje, prie siuntėjo nurodymų, nėra jokios žymos apie plombą, jos numerį ir pan., kuri būtų uždėta pakrovimo vietoje, t. y. UAB “Gevara” sandėlyje. Bylos nagrinėjimo metu apklausti UAB „Gevara“ darbuotojai G. D. ir liudytoja R. P. patvirtino, kad transporto priemonė nebuvo plombuojama. Taip pat liudytojai paaiškino, kad UAB „Gevara“ sandėlyje transporto priemonės nėra plombuojamos;
8.3. į bylą pateiktas išrašas iš Baltarusijos Respublikos muitinės internetinio puslapio su vertimu į lietuvių kalbą paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad gabentas krovinys buvo apvyniotas juoda plėvele. Iš išrašo turinio ir jame pateiktų Baltarusijos muitinės pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad į Baltarusijos Respubliką be dokumentų įvežtas Krovinys buvo rastas ne įpakuotas tarp UAB „Gevara“ pakrauto vežto krovinio, o šalia UAB „Gevara“ pakrauto krovinio, o UAB „Gevara“ pakrautas krovinys akivaizdžiai nėra įpakuotas į jokią juodą plėvelę;
8.4. faktą, kaip atsakovės vadovas po krovinio sulaikymo Baltarusijos muitinėje iš ieškovės gavo Krovinio sąskaitą faktūrą, ieškovės paaiškinimą ir pan., patvirtina ieškovės teismui pateiktas rašytinis įrodymas – susirašinėjimas Viber tarp ieškovės vadovo ir darbuotojos K. Ū., iš kurio matyti, kad K. Ū. ieškovei perdavinėja atsakovės vadovo nurodymus, kokius dokumentus ir su kokiu turiniu reikia siųsti atsakovei, kad ši pateiktų muitinei, o ieškovė, vykdydama atsakovės nurodymus, tuos dokumentus parengė, nusiuntė K. Ū., ši persiuntė atsakovei, o atsakovė juos pateikė muitinės pareigūnams. Vėliau šių dokumentų pagrindu atsakovei leista grįžti į Lietuvos Respubliką nekonfiskavus Krovinio;
8.5. pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, kad atsakovė, neturėdama Krovinio dokumentų, vežė Krovinį savo atsakomybe ir rizika;
8.6. CK 6.813 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduodamus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo mokestis ir kitos sumos, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato ko kita. Tačiau jokių susitarimų su ieškove dėl pervežimo atsakovė nesudarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ sudarytos pervežimo sutarties pagrindu atsakovės krovininiu automobiliu (toliau – ir Atsakovės automobilis) vežė krovinį (4 paletes maisto papildų) (toliau – ir Kitas krovinys) iš Lietuvos į Rusiją. Kitas krovinys buvo vežamas su CMR važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir CMR važtaraštis). CMR važtaraštyje nurodyta, kad Kito krovinio siuntėjas yra Sensient Technologies Europe GmbH, gavėjas – Centrohim LLC, Kitą krovinį sudaro 4 paletės (padėklai), kartu pridedama 2020 m. lapkričio 6 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie Krovinį, jo siuntėją, gavėją, Krovinio dokumentus CMR važtaraštyje nebuvo nurodyti.
12. Atsakovės automobilis buvo patikrintas Baltarusijos Respublikos Gardino regiono muitinėje. Atsakovės automobilyje, be Kito krovinio, buvo rastas Krovinys, kuris buvo vežamas be CMR važtaraščio ir kitų dokumentų, reikalingų muitinės bei kitiems formalumams atlikti, taip pat nebuvo deklaruotas muitinės tranzito deklaracijoje. Už šį pažeidimą Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Spalio rajono teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu atsakovei skyrė 26 376,78 rublių (8 881,07 Eur) baudą. Krovinys buvo grąžintas atsakovei, kuri Krovinį parvežė į Lietuvą.
13. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43/2022).
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta Krovinio vežimo sutartis, nes byloje nėra įrodymų, jog šalys buvo susitarusios dėl Krovinio nugabenimo į konkrečią paskirties vietą. Ieškovė nurodė, kad ieškovė Krovinį perdavė atsakovei adresu (duomenys neskelbtini) ir su atsakove susitarė, jog atsakovė perveš Krovinį tarptautiniu maršrutu po to, kai bus parengti ir atsakovei pateikti Krovinio dokumentai. Tačiau nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios, kur konkrečiai turi būti nugabentas Krovinys, t. y. kokia yra konkreti Krovinio paskirties vieta. Byloje nėra duomenų, kad dėl konkrečios Krovinio paskirties vietos šalys susitarė vėliau.
15. Iš byloje esančių įrodymų – Baltarusijos Respublikos Gardino regiono muitinės 2020 m. lapkričio 17 d. patikros (apžiūros) akto Nr. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos Gardino regiono muitinės 2021 m. vasario 22 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“, Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Spalio rajono teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo – matyti, kad atsakovė gabeno Krovinį pažeisdama nustatytas muitinės tranzito procedūras – Krovinys nebuvo nurodytas muitinei pateiktuose dokumentuose (CMR važtaraštyje, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nedeklaruotas muitinės tranzito deklaracijoje. Atsakinga už šį pažeidimą buvo pripažinta atsakovė, kuriais buvo skirta 26 376,78 rublių (8 881,07 Eur) bauda.
16. Atsakovė teigia, kad Krovinį į Atsakovės automobilį be atsakovės žinios pakrovė ieškovės darbuotojai ar kiti asmenys. Šie atsakovės teiginiai nėra įrodyti (CPK 178 str.).
17. Pagal bylos duomenis, Kitas krovinys, vežtas pagal CMR važtaraštį, į Atsakovės automobilį buvo pakrautas trečiojo asmens UAB „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ darbuotojų UAB „Gevara“ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ direktorės 2022 m. balandžio 4 d. rašte nurodyta, kad pagal trečiojo asmens ir atsakovės sudarytą pervežimo sutartį turėjo būti vežamas tik trečiojo asmens užsakytas krovinys, apie papildomo krovinio vežimą tame pačiame Atsakovės automobilyje nebuvo tartasi, atsakovė neinformavo trečiojo asmens, kad kartu bus vežamas ir kito užsakovo krovinys. Trečiojo asmens „Ekspedicinių paslaugų agentūra“ direktorės 2022 m. gegužės 9 d. rašte nurodyta, kad trečiasis asmuo niekada nedirbo su ieškove. UAB „Gevara“ 2022 m. gegužės 5 d. „Atsakyme į 2022-05-09 prašymą dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad neturi jokių duomenų ir dokumentų apie Krovinio buvimą UAB „Gevara“ sandėlyje. Pirmosios instancijos teisme liudiję trečiojo asmens darbuotojai nenurodė aplinkybių, kad Automobilio pakrovimo metu UAB „Gevara“ sandėlyje buvo ieškovo darbuotojai ar kiti asmenys, kurie krovė (galėjo pakrauti) į Atsakovės automobilį Krovinį ar paslėpti jį tarp Kito krovinio prieš trečiojo asmens darbuotojams Kitą krovinį pakraunant į Atsakovės automobilį.
18. Atsakovės teiginiai, kad Atsakovės automobilis, jį pakrovus UAB „Gevara“ sandėlyje, trečiojo asmens darbuotojų buvo užplombuotas, taip pat nėra įrodyti. CMR važtaraštyje nėra žymos, kad Atsakovės automobilis, pakrovus Kitą krovinį, buvo užplombuotas. Pirmosios instancijos teisme liudiję trečiojo asmens darbuotojai nurodė, kad Atsakovės automobilis nebuvo užplombuotas, taip pat, kad UAB „Gevara“ sandėlyje pakrautos transporto priemonės apskritai nėra plombuojamos. Baltarusijos Respublikos Gardino regiono muitinės 2020 m. lapkričio 17 d. patikros (apžiūros) akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta apie Atsakovės automobilio identifikacinę priemonę (duomenys neskelbtini), kuri nepažeista, tačiau kitų duomenų apie tai, kokia tai identifikacinė priemonė, patikros (apžiūros) akte nėra. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad ši identifikacinė priemonė yra plomba, kurią uždėjo trečiojo asmens darbuotojai pakrovę Atsakovės automobilį UAB „Gevara“ sandėlyje.
19. Neįrodyti ir atsakovės teiginiai, kad Kitas krovinys buvo apvyniotas juoda nepermatoma plėvele, kad Krovinys buvo paslėptas po šia plėvele, todėl atsakovės vairuotojas Krovinio negalėjo matyti. Ieškovė pateikė į bylą duomenis iš Baltarusijos Respublikos muitinės internetinio puslapio apie sulaikytą Krovinį. Šiame puslapyje pateiktos Krovinio nuotraukos nepatvirtina, nei kad Kitas krovinys buvo įvyniotas į juodą nepermatomą plėvelę, nei kad Krovinys buvo paslėptas Kito krovinio pakuotėse taip, kad akivaizdžiai nebuvo matomas. Atsakovė, veždama Kitą krovinį, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies a) punktą turėjo patikrinti, ar teisingai nurodytas Kito krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija CMR važtaraštyje, ir nepriimti vežti Krovinio, nenurodyto CMR važtaraštyje.
20. Nurodytų aplinkybių kontekste ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. paaiškinimas, kad Krovinį per klaidą pakrovė nepatyręs darbuotojas (krovikas) ir 5 000 Eur mokėjimai atsakovei, skirti baudai sumokėti, vertinami kaip bandymas išvengti galimo Krovinio konfiskavimo.
21. Nesant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Krovinio vežimo sutarties, atsakovė neturėjo teisėto pagrindo pradėti vežti Krovinį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ar per Baltarusijos Respubliką. Byloje nėra įrodymų, kad Krovinys į Atsakovės automobilį buvo pakrautas be atsakovės žinios, kad Krovinys buvo paslėptas Kitame krovinyje taip, kad atsakovė negalėjo Krovinio pastebėti. Taigi, Atsakovė turėjo žinoti apie Atsakovės automobiliu vežamą Krovinį. Tai, kad atsakovė žinojo apie Krovinį, patvirtina ta aplinkybė, kad, sulaikius Krovinį Gardino regiono muitinėje, dėl šios aplinkybės ir Krovinio dokumentų pateikimo atsakovė kreipėsi būtent į ieškovę. Atsakovės teiginiai, kad atsakovė skambino įvairioms krovinių ekspedijavimu užsiimančioms įmonėms ir būtent taip sužinojo, kad Krovinio siuntėja yra ieškovė, byloje neįrodyti.
22. Veždama Krovinį nesant sudarytos Krovinio pervežimo sutarties, neturėdama ir nereikalaudama iš ieškovės Krovinio dokumentų, reikalingų muitinės ir kitiems formalumams atlikti, taip pat nedeklaruodama Krovinio muitinės tranzito deklaracijoje, atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes – pareigą sumokėti Baltarusijos Respublikos Gardino miesto Spalio rajono teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimu skirtą baudą. Todėl atsakovė neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovė atlygintų atsakovės patirtus 26 376,78 rublių (8 881,07 Eur) nuostolius (skirtą baudą), atitinkamai, atsakovė neturėjo ir pagrindo sulaikyti Krovinį dėl ieškovės neįvykdytos prievolės atlyginti atsakovės patirtus nuostolius (CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteisiamos, o iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 1 089 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Igvana“ ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Spectrum logistika“ naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.