Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei I. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, trečiasis asmuo – L. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių ir pareigų perėmėja),

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo atmesti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas ir atsakovė, sudarydami Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laisva valia susitarė dėl pagrindinių ir esminių sąlygų, išsprendė svarbiausius tarpusavio klausimus, tarp jų – ir susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu. Šalys susitarė, kad „Atsiradus specialiems Šalių sūnaus M. J. poreikiams, pvz. būreliai, užsiėmimai, privatus darželis/mokykla, ligos atvejai, stovyklos, atostogos, medicininės išlaidos pas specialistus, auklės paslaugos ir t.t., Šalys tokias išlaidas įsipareigoja dengti per pusę“. Šalys aiškiai numatė pavyzdinį, tačiau nebaigtinį sąrašą poreikių, kurie gali būti laikomi specialiaisiais. Sutarties pasirašymo metu numatytas pavyzdinis specialiųjų poreikių sąrašas sudarytas iš esmės jau žinant, kokios papildomos išlaidos ir kokie specialieji sūnaus poreikiai egzistuos (ir kiek preliminariai tai kainuos): sutarties pasirašymo metu šalys žinojo, kad M. negavo vietos valstybiniame darželyje, kad vaikas lanko ir lankys baseiną, muzikos mokyklą, bei aiškiai susitarė šias išlaidas papildomai dalintis lygiomis dalimis. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai, už kuriuos atsakovė prašo atlyginti pusę sumos, nėra specialieji, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Teismas, skundžiamu sprendimu pažeidė tikrąją šalių valią, kuri buvo įvardinti šias papildomas, nekasdienes ir nenumatytas išlaidas, kurių nepadengia periodinėmis išmokomis mokėtina suma. Teismas, panaikindamas šalių sulygtą nuostatą, iš esmės viršijo jam suteiktus įgaliojimus, pažeidė šalių rungimosi ir vaiko interesų apsaugos (prioriteto) principus. Būtent sąlygos, susijusios su nepilnamečio vaiko išlaikymu, buvo esminės, šalims derantis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo: atsakovė sutiko su ieškovo mokėtinos išlaikymo sumos dydžiu su sąlyga, kad papildomos (specialiosios) sūnaus išlaidos bus apmokamos atskirai, lygiomis dalimis. Tuo atveju, jeigu sąlyga dėl specialiųjų sūnaus poreikių (papildomų išlaidų) apmokėjimo lygiomis dalimis nebūtų sulygta, atsakovė nebūtų sutikusi su sutartyje numatytos ieškovo mokėtinos periodinės išlaikymo sumos dydžiu, ši suma būtų ženkliai didesnė;Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Skundžiamas teismo sprendimas iš esmės prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, nes tokiu sprendimu iš esmės pažeistas vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pašalinus Sutarties nuostatą dėl specialiųjų vaiko poreikių tenkinimo, varžomos nepilnamečio vaiko galimybės turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis kaip asmenybei, gauti reikiamus medikamentus, gydytojų specialistų konsultacijas ir kt. Šalių sūnus gyvena tik su atsakove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Sutartimi šalys susitarė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, pagal kurią ieškovas turėtų ateiti pas vaiką 2­3 kartus per savaitę ir kas antrą savaitgalį leisti su vaiku. Šalys taip pat susitarė, jog išlaidas, kai vaikas būna su tėvu, dengia tėvas. Kadangi ieškovas visiškai nebendrauja su vaiku, atsakovei tenka žymiai daugiau išlaidų. Atsakovė neturi laisvo laiko, asmeninio gyvenimo, nes vaikas dar mažas, sunkiai pasilieka su kitais asmenimis, o po ilgo skyrybų proceso yra jautrus. Atsakovė su vaiku net kelis kartus lankėsi pas psichologą ir neurologą dėl sutrikusio miego, nuolat geria vaistus miegui gerinti.Ieškovas veikia nesąžiningai, mėgina išvengti prievolių rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nors jo turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovės. Ieškovas su vaiku nebendrauja, dėl to teismo sprendimu pakeista sutartis iš esmės padarytų tik dar didesnę žalą – atsakovė, siekdama užtikrinti geriausius nepilnamečio vaiko interesus, ugdymą, lavinimą, tinkamą sveikatos priežiūrą, visas šias išlaidas būtų priversta kompensuoti viena. Jokios prielaidos atsakovei piktnaudžiauti teismo pašalinta sutarties nuostata nebuvo ir negali būti sudarytos. Spręsti vykdymo klausimus nėra teismo kompetencija – vykdymo procesą vykdo antstolis. Atsakovė visas didesnes išlaidas derina su ieškovu el. paštu ir telefono žinutėmis, klausia jo nuomonės, visada informuoja apie sūnaus svarbiausius gyvenimo įvykius, tačiau ieškovas arba neatrašo atsakovei arba prieštarauja viskam, ką ji pasiūlo, nors pats savo pasiūlymų niekada neteikia. Spręsti dėl atsakovės piktnaudžiavimo būtų pagrindas tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės patirtos papildomos išlaidos specialiesiems (kaip ši sąvoka apibrėžta Sutartyje) sūnaus poreikiams tenkinti būtų patirtos nesant tam pagrindo, perteklinės, nereikalingos ir nepagrįstos. Civilinėje byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris galėtų tokias aplinkybes pagrįsti.Esminis ir pagrindinis ieškovo civilinėje byloje keltas reikalavimas – nepilnamečiam vaikui M. J. teikiamo išlaikymo sumos pakeitimas. Šis ieškovo reikalavimas atmestas visa apimtimi. Pagrindinės civilinėje byloje patirtos išlaidos susidarė būtent dėl šio ieškovo reikalavimo – atsakovė veikė aktyviai, rinko įrodymus pagrindžiančius, kad visiškai priešingai, nei pateiktu ieškiniu siekė įrodyti ieškovas, jo turtinė padėtis yra gera, po santuokos su atsakove nutraukimo netgi pagerėjusi. Tai akivaizdžiai matoma iš patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų (teisinių paslaugų suteikimą grindžiančių ataskaitų: atsakovės atstovai daug laiko skyrė ieškovo pateiktų dokumentų vertinimui, analizei, rašytinių paaiškinimų rengimui, trečiojo asmens L. K. dokumentų analizei, prašymams dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, siekiant surinkti ieškovo teiginius paneigiančius įrodymus ir kt.). Teismui tenkinus vieną iš papildomų ieškovo reikalavimų – dėl papildomų lėšų specialiesiems sūnaus poreikiams neskyrimo, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pasinaudojus CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtimi, nes pagrindinis civilinėje byloje keltas reikalavimas – vaiko išlaikymo sumos pakeitimas – teismo sprendimu atmestas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:Apeliantės pateiktas Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytos ,,specialiųjų poreikių“ nuostatos aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms, pažeidžia tėvo turtinius interesus bei sudaro pagrindą motinai piktnaudžiauti šia nuostata. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalykas yra specifinis, todėl jos nuostatas, reglamentuojančias vaiko išlaikymo sąlygas, būtina aiškinti, visų pirma, atsižvelgiant į tėvų teikiamo išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams sampratą ir paskirtį. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytos Sutarties sąlygas matyti, jog šalys susitarė, kad tėvas vaiką išlaiko kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus (po 450 Eur kas mėnesį iki vaikas pradės lankyti mokyklą; po 650 Eur kas mėnesį nuo tada, kai vaikas pradės lankyti mokyklą), taip pat kompensuodamas papildomų išlaidų, patirtų vaiko „specialiesiems“ poreikiams tenkinti, dalį.Teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijai. Vienas iš jų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šiuo atveju šalys susitarė dėl daugiau nei du kartus didesnio vaiko išlaikymo dydžio (450 Eur) iki jis pradės eiti į mokyklą, o vėliau dėl daugiau nei tris kartus didesnio išlaikymo dydžio (650 Eur). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė, įrodinėdama vaiko poreikius, nepareiškė reikalavimo padidinti vaikui teikiamą išlaikymą. Neperžiūrėjus šio klausimo teismo tvarka, nėra pagrindo teigti, kad vaiko poreikiams tenkinti išlaikymo suma yra per maža. Vaikui teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis atitinka vaiko poreikius, todėl teismo iš sutarties pašalinta nuostata nepažeidžia vaiko teisių ir interesų.Išlaidos, kurias apeliantė priskiria specialiesiems vaiko poreikiams, iš tiesų yra išlaidos, patenkančios į vaikui teikiamo periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį (kasdienės išlaidos). Aiškinant sutartį, būtina atsižvelgti į šalių ketinimus. Priešingai, nei nurodo apeliantė, šia nuostata buvo ketinta nustatyti tėvo pareigą lygia dalimi prisidėti prie išlaidų, kurios dėl tam tikrų nenumatytų aplinkybių viršijo vaikui priteistos išlaikymo periodinės išmokos dydį, t. y tam, kad atsirastų tėvo pareiga prisidėti prie šių išlaidų, jos privalo būti didesnės nei įprastinės, kasdienės vaiko išlaikymo išlaidos.Kasacinio teismo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlyga, kurioje nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, teiktinas kiekvieno iš sutuoktinių, gali būti pripažintas iš esmės pažeidžiančiu vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus tuo atveju, jei vienam iš sutuoktinių bus uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2009). Pagal sutartį ieškovas teoriškai privalo tenkinti vaiko kasdienius poreikius tiek periodinėmis išmokomis, tiek pagal nuostatą. Sutartyje detaliai nenumatyta, kokios išlaidos patenka į vaiko išlaikymo periodinę išmoką, nedetalizuota ieškovo pareigos atlyginti vaikui skirtas papildomas išlaidas vykdymo tvarka. Dėl to gali susidaryti situacija, kai motina vaiko poreikius tenkina iš tėvo skiriamo periodinėmis išmokomis išlaikymo, o vėliau šias išlaidas dar kartą išsiieško nuostatos pagrindu, tai gali lemti motinos nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo iš Sutarties pašalinta nuostata tėvui priskiria akivaizdžiai per didelę, neproporcingą vaiko išlaikymo naštą, todėl prieštarauja imperatyviajai CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatai, numatančiai, kad sutarties nuostatos turi atitikti abiejų sutuoktinių interesus;Tėvas neturi pareigos atlyginti papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, kurioms jis nedavė sutikimo. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tėvo ir motinos teisės savo vaikams yra lygios. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar nesusituokę, ar gyvena kartu, ar gyvena skyrium. Tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teises ir pareigas, priimant sprendimus dėl vaikams teikiamo išlaikymo paskirstymo. Aiškinant nuostatą visų Sutarties sąlygų kontekste, darytina išvada, kad ji pagrįsta vaiko tėvų – ieškovo ir apeliantės – bendradarbiavimu, gebėjimu priimti bendrus sprendimus dėl vaikui skirtinų papildomų išlaidų. Šalių santykiai komplikuoti, todėl, siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, galinčių neigiamai veikti vaiko emocinę būklę, iš Sutarties būtina pašalinti ginčo nuostatą. Teismas teisingai nurodė, kad tais atvejais, kai motina patyrė papildomų vaiko išlaikymo išlaidų negavusi tėvo sutikimo, tačiau šios išlaidos buvo pagrįstos, jos teisės nėra pažeidžiamos, nes ji turi teisę reikalauti kompensacijos už vaikui suteiktą didesnės dalies išlaikymą (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.228 straipsnį šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas pasitikėjo apeliante, tikėjosi, kad ji derins papildomas vaiko išlaikymo išlaidas, šios išlaidos bus protingos ir išimtinės. Tačiau, ieškovei piktnaudžiaujant savo teisėmis, tokia Sutarties nuostata nulemia esminę sutarties šalių nelygybę, t. y. faktiškai vaikui teiktino išlaikymo dydis išimtinai priklauso nuo vaiko motinos valios.Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Visi ieškinio reikalavimai susiję su vienu klausimu – vaiko išlaikymu. Kiekvieno iš jų įrodinėjimas turi didelę reikšmę kitiems ieškinio reikalavimams. Dėl nurodytų priežasčių neįmanoma nustatyti, dėl kurių reikalavimų įrodinėjimo ir nagrinėjimo bylinėjimosi išlaidų susidarė daugiausiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. J.. Civilinės bylos Nr. e2-645-897/2016 pagal ieškovės I. J. (dabar – B.) ieškinį atsakovui M. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo M. J. priešieškinį ieškovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, proceso metu šalys nusprendė nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sudarė Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu patenkino šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skirsnyje šalys susitarė, kad: nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina; tėvas M. J. įsipareigoja skirti sūnui 450 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka iki sūnus pradės lankyti mokyklą; sūnui pradėjus lankyti mokyklą, tėvas M. J. įsipareigoja skirti sūnui 650 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kiekvienais metais teisės aktų nustatyta tvarka, pervesdamas pinigus mokėjimo pavedimu į I. J. banko sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Šalys taip pat susitarė, kad M. J. per 30 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtinti Santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį įsiteisėjimo dienos įsipareigoja sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį su banku, sutartyje nurodant, jog investicinio gyvybės draudimo naudos gavėjas yra M. J.; M. J. įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti 100 Eur dydžio investicinio gyvybės draudimo įmokas, kurios bus nurašomos nuo M. J. sąskaitos iki M. J. pilnametystės. Be to, Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II skirsnio 5 punkte šalys susitarė, kad, atsiradus specialiems šalių sūnaus poreikiams, pvz. būreliai, užsiėmimai, privatus darželis/mokykla, ligos atvejai, stovyklos ir atostogos, medicininės išlaidos pas specialistus, auklės paslaugos ir t.t., šalys tokias išlaidas įsipareigoja dengti per pusę.Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas dėl pablogėjusios jo turtinės padėties pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtintą šalių Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sumažinti ieškovo sūnui išlaikyti skiriamą sumą iki 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nemokant investicinio draudimo įmokų ir neskiriant papildomų lėšų specialiesiems sūnaus poreikiams tenkinti.Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-645-897/2016 patvirtintą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitė – pašalino iš jos nuostatą „Atsiradus specialiems Šalių sūnaus M. J. poreikiams, pvz. būreliai, užsiėmimai, privatus darželis/mokykla, ligos atvejai, stovyklos ir atostogos, medicininės išlaidos pas specialistus, auklės paslaugos ir t.t., Šalys tokias išlaidas įsipareigoja dengti per pusę“; ieškinio reikalavimus sumažinti periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą, taip pat nemokėti investicinio sūnaus gyvybės draudimo įmokų atmetė.Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo panaikinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, dėl kurios šalys susitarė laisva valia, derybų ir abipusių nuolaidų būdu, nes po Sutarties sudarymo neįvyko jokių esminių pasikeitimų, dėl kurių ieškovas įgytų teisę reikalauti panaikinti sąlygą padengti pusę sūnui išlaikyti reikalingų papildomų išlaidų.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (panaikinimo)

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra jų suderintos valios išraiška. Teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis teisėta ir nepažeidžia kieno nors interesų. Tai reiškia, kad teismas ne tik patikrina, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kuriuos pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtina aptarti, bet ir įvertina, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų arba vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nenustatęs prieštaravimo imperatyvams, šalių nepilnamečio vaiko ar vieno iš sutuoktinių teisėms ar teisėtiems interesams. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas nė vienos iš šalių. Sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių, kaip ir bet kuri kita sutartis, sudaryta laisva šalių valia, turi šalims įstatymo galią (CK 189 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jam įsiteisėjus, įgyja res judicata galią ir šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jeigu esmingai pasikeičia aplinkybės (buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, kt.) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006). Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovas pripažįsta, jog, tariantis su atsakove dėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, be kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo, buvo susitarta dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų padengimo lygiomis dalimis, ir toks susitarimas atitiko abiejų šalių valią. Tai patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, jog vaiko motina nepiktnaudžiaus Sutarties nuostata, kad tėvai sprendimus dėl vaikui skiriamo išlaikymo panaudojimo priims bendrai. Pasak ieškovo, pasirašydamas Sutartį, jis pasitikėjo apeliante (atsakove), tikėjo, kad ji derins papildomas vaiko išlaikymo išlaidas, kad šios bus protingos ir išimtinės.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti ieškovo argumentai negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti šalių suderinta valia pasiektos sąlygos dėl ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Jau nurodyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, susijusios su buvusių sutuoktinių nepilnamečio vaiko išlaikymu, gali būti keičiamos arba jų atsisakoma tik esmingai pasikeitus aplinkybėms.Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad dėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ieškovas kreipėsi praėjus metams po Sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo tiek ieškovo, tiek atsakovės situaciją po to, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta Sutartis, ir priėjo prie išvados, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo nepablogėjo, šiuo metu yra daug geresnė nei atsakovės, ieškovas gyvena prabangiai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų visumą, visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs esmingai pasikeitusių aplinkybių ir atmetęs ieškovo reikalavimus sumažinti periodinėmis išmokomis kas mėnesį teiktino išlaikymo dydį bei panaikinti sąlygą dėl pareigos mokėti sūnaus investicinio gyvybės draudimo įmokas, neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo panaikinti šalių Sutartyje įtvirtintą sąlygą dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų dengimo lygiomis dalimis.Dėl teismo argumentų, kad ginčijama Sutarties sąlyga numatytas išlaidų specialiesiems vaiko poreikiams atlyginimas, tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog šalių sūnus turėtų specialiųjų poreikių, pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kaip ir bet kuri kita, turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnis).Nagrinėjamu atveju šalys, Sutartyje nurodžiusios, kad specialiųjų sūnaus poreikių išlaidas įsipareigoja dengti per pusę, kartu pateikė galimų tokių poreikių sąrašą – būreliai, užsiėmimai, privatus darželis/mokykla, ligos atvejai, stovyklos ir atostogos, medicininės išlaidos pas specialistus, auklės paslaugos ir t.t. Taigi šalys, pateikdamos nurodytą sąrašą, atskleidė, kokio pobūdžio vaiko poreikius jos šiuo atveju susitarė laikyti specialiais ir tokių poreikių išlaidas dengti lygiomis dalimis. Pripažintini pagrįstais apeliantės (atsakovės) argumentai, kad Sutartyje pavartota sąvoka „specialiųjų poreikių išlaidos“ reiškia ginčo šalių susitarimą dėl papildomų išlaidų, kurių nebaigtinis sąrašas nurodytas Sutarties sąlygoje ir kurias šalys sutarė dengti lygiomis dalimis papildomai šalia periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo. Iš ginčijamoje Sutarties sąlygoje pateikto galimų papildomų išlaidų pavyzdinio sąrašo matyti, kad tai – išlaidos, kurioms padengti gali nepakakti periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo. Pavyzdžiui, jeigu ginčo šalių sūnui tektų samdyti auklę, vien šios išlaidos viršytų periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo sumą, taigi neliktų lėšų būtiniems kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.Teismo nurodyti argumentai, kad Sutartyje šalys neaptarė, kokia tvarka bus sprendžiamas jų sūnaus specialiųjų poreikių tenkinimo klausimas, kad atsakovė nederina su ieškovu daiktų sūnui pirkimo klausimų, nebendradarbiauja su juo dėl pasirenkamų būrelių, nederina kitų išlaidų, nėra pagrindas naikinti šalių bendru sutarimu pasiektą Sutarties sąlygą. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra ta, kad šalys, sudarydamos Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, be kita ko, susitarė, jog tam tikros vaiko poreikių išlaidos, kurių pavyzdinį sąrašą šalys nurodė Sutarties sąlygoje, bus dengiamos papildomai, abiejų vaiko tėvų lygiomis dalimis. Tai, kad Sutartyje šalys neaptarė, kaip spręs papildomų sūnaus poreikių tenkinimo klausimą, nėra kliūtis šalims tai padaryti bet kuriuo metu. Akivaizdu, kad, spręsdami dėl vaiko papildomų poreikių tenkinimo, tėvai turi bendradarbiauti, prioritetiškai atsižvelgdami į vaiko interesus. Ieškovas turi teisę prašyti, kad atsakovė derintų su juo išlaidas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovas taip pat turi teisę pats teikti pasiūlymus dėl papildomų vaiko poreikių ir jų tenkinimui skirtinų išlaidų sumos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bylos duomenimis, ieškovas nebendrauja su sūnumi pagal šalių Sutartyje nustatytą tvarką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, jog tėvas sūnų paskutinį kartą lankė 2017 m. sausio mėn. pabaigoje, nesidomi vaiko sveikata, ugdymu, buvo išlaikymo skola. 2018 m. sausio 24 d. teismo posėdyje ieškovas neneigė, kad nebendrauja su sūnumi, jo nelanko, netgi nurodė, jog tėvas neturi pareigos bendrauti su vaiku, tai – tėvo teisė, ne pareiga.Ieškovo argumentai, kad ginčijama Sutarties sąlyga jam uždėta akivaizdžia per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta, šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, pabrėžtina tai, kad pagal aptariamą Sutarties sąlygą papildomas vaiko išlaikymo išlaidas ieškovas turi padengti ne vienas, bet per pusę su atsakove. Kita vertus, bylos duomenų analizė patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis ir galimybės uždirbti gerokai didesnės nei atsakovės. Tėvas, kurio turtinė padėtis ir galimybės gauti didesnes pajamas yra geresnės, gali teikti savo vaikui didesnį išlaikymą, kurio pakaktų ne tik minimaliems, būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jo argumentai, kuriais apeliuojama į vaikui reikalingo išlaikymo dydį, orientuotą į Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, atmestini kaip nepagrįsti. Tokia suma reikalinga vien minimaliems kasdieniams poreikiams patenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad būtent atsakovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta ir rūpestis jo kasdieniais poreikiais, auklėjimu, ugdymu, šiuo atveju būtų neproporcinga panaikinti ginčo šalių nutraukiant santuoką sulygtą sąlygą dėl papildomų vaiko poreikių tenkinimo, juolab kad nenustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo nustatant ginčijamą Sutarties sąlygą, esmingai pablogėjo.Bylos duomenys, kad ieškovas nededa pastangų bendrauti su vaiku ir teikti jam reikalingą išlaikymą, papildomai patvirtina, kad nėra pagrindo naikinti ieškovo kvestionuojamą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą. Priešingu atveju atsakovei, kuriai ir taip tenka didelė rūpinimosi vaiku našta, būtų uždėta papildoma pareiga kiekvienu atveju, kai ieškovas geranoriškai nepadengia papildomų, bet pagrįstų, vaiko išlaikymo išlaidų, kreiptis į teismą dėl tokių išlaidų dalies išieškojimo. Palikus galioti ginčijamą Sutarties sąlygą, ieškovo teisės nebus pažeistos, nes jis, manydamas, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja papildomų vaiko išlaikymo išlaidų ar reikalauja nepagrįstai daug, turi teisę ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo šalių sūnui yra treji metai, jo poreikiams tenkinti tėvo kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėtina 450 Eur suma yra nemaža. Be to, ieškovas teisingai nurodo, jog vaikui išlaikyti tam tikrą lėšų dalį turi skirti ir vaiko motina, nepaisant to, kad jai, su kuria vaikas gyvena, tenka kasdienio rūpinimosi vaiku našta. Atsakovė, tvarkydama vaiko gaunamas lėšas uzufrukto teise, šias lėšas turi naudoti išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, sąžiningai, ekonomiškai (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu būtiniems kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo lėšų lieka, atsakovė, elgdamasi sąžiningai, turėtų jas panaudoti kitiems, papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, nereikalaudama iš vaiko tėvo skirti papildomų lėšų (CK 3.5 straipsnio 2, 3 dalys).Ieškovo argumentai, kad ginčijama sąlyga, suteikianti atsakovei galimybę reikalauti papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, nors tam tikros išlaidos gali būti patenkintos iš periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo sumos, gali lemti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą, atmestini kaip nepagrįsti. Tėvas, teikiantis išlaikymą savo vaikui, gyvenančiam skyrium, turi teisę domėtis, kaip kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, naudoja vaikui skiriamą išlaikymą. Tuo atveju, jeigu vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti išleidžiama mažiau, nei skiria lėšų kiekvienas iš tėvų kas mėnesį, tai iš likusių lėšų gali būti padengiamos papildomų poreikių išlaidos.Ieškovo argumentai dėl teisės atsisakyti sutarties sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnis), atmestini kaip deklaratyvūs. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijama Sutarties sąlyga suteikė atsakovei teisę reikalauti iš ieškovo bet kokių vaiko išlaikymo išlaidų atlyginimo. Ginčo sąlygoje šalys susitarė, kokio pobūdžio išlaidos bus atlyginamos papildomai. Be to, reikalaujamos papildomos išlaidos turi būti pagrįstos. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta esmingai pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą, kuria šalys susitarė tam tikrų papildomų vaiko poreikių išlaidas dengti lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas nurodytą Sutarties sąlygą, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo sprendimu, sąlygų keitimą, taip pat sutarčių aiškinimo taisykles. Dėl to apskųstas teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamos sąlygos pašalinimo iš Sutarties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacine tvarka pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, visi ieškovo ieškinio reikalavimai yra atmesti. Atsižvelginat į tai, kad byla išspręsta atsakovės naudai, ieškovas turi atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 strapsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovės atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, renkant įrodymus, atstovaujant teisme.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė patyrė 2361,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos, įvertinus jų dydį pagal pirmaiu nurodytus kriterijus, pripažintinos pagrįstomis, todėl atlygintinos visa apimtimi, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 2361,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistina 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-645-897/2016 patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pašalinant iš jos nuostatą „Atsiradus specialiems Šalių sūnaus M. J. poreikiams, pvz. būreliai, užsiėmimai, privatus darželis/mokykla, ligos atvejai, stovyklos ir atostogos, medicininės išlaidos pas specialistus, auklės paslaugos ir t.t., Šalys tokias išlaidas įsipareigoja dengti per pusę“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2361,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų“.

Priteisti iš ieškovo M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.