- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-2206-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18310-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Kristina Lysionok
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. B., J. Č., E. Č., Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. (toliau - ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
1.1. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir atsakovė, Inspekcija) 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210524-00035(2) (toliau - ir savavališkos statybos aktas);
1.2. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-210526-00030;
1.3. panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210526-00031;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ginčija atsakovės Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento surašytus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus dėl tariamai savavališkos ūkinio pastato statybos. Inspekcijos vertinimu, ieškovas vykdė ūkinio pastato statybos darbus ne pagal 2010 m. parengtą techninį projektą (taigi ir statybos leidimą), o ieškovo 2020 m. parengta nauja techninio projekto laida A neatitinka ankstesniam techniniam projektui keltų reikalavimų (projektavimo sąlygų). Tačiau ieškovas tinkamai parengė naują techninio projekto laidą A ir pagal ją teisėtai atliko ūkinio pastato statybos darbus, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos. Pagal techninį projektą buvo atliekami gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybos darbai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 9 d. statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755 (toliau – statybos leidimas). Statybos leidimas išduotas pagal UAB „Sapianti SAT“ 2010 m. parengtą techninį projektą. Techniniu projektu ir statybos leidimu buvo siekiama rekonstruoti sklype buvusius neypatingus Statinius: gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (toliau ir ūkinis pastatas, pastatas).
7. Savavališkos statybos akte Inspekcija konstatavo ne savavališką statybą, bet tariamą techninio projekto A laidos neatitiktį projektavimo sąlygoms. Šį tariamą pažeidimą Inspekcija nustatė pasiremdama tuo, kad ieškovui nežinomoje Regioninio parko direkcijos išvadoje, Regioninio parko direkcija nustatė, jog techninio projekto A laida neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje. Šiuo atveju konstatuodama pastato savavališką statybą Inspekcija viršijo savo kompetencijos ribas ir sprendė, kad architekto parengta techninio projekto A laida yra netinkamas dokumentas pastato projektinių sprendinių teisėtumui. Nustatyti, ar techninio projekto A laida neatitinka Projektavimo sąlygų, nepriklauso Inspekcijos kompetencijai ir tai negali būti savavališkos statybos atvejis. Peržengdama savo kompetencijos ribas, Inspekcija nesilaikė įstatymo viršenybės principo, todėl skundžiami aktai naikintini.
8. Įvertinus iki techninio projekto buvusią faktinę situaciją sklype, techninio projekto sprendinius ir faktinę situaciją šiai dienai, ieškovas nepažeidė jokių norminių techninių reikalavimų ar kitų asmenų interesų, nes tokio sutikimo neturėjo gauti. Pastatas yra ūkinis, buvo rekonstruojamas, bet ne statomas naujai, todėl norminis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nėra taikomas. Neįvertindama Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir neatsižvelgdama į faktą, kad vyko ne pastato nauja statyba, o rekonstrukcija, Inspekcija iš esmės pažeidė ieškovo interesus. Techniniame projekte buvo nurodyta ir pavaizduota, kad pastatas yra rekonstruojamas (plečiamas pristatant priestatą). Techninio projekto A laida nepakeitė šių pastato išdėstymo sklype sprendinių. Pastatas buvo išplėstas į priešingą pusę nei yra kaimyninis žemės sklypas. Šiandien pastato atstumas iki rytinėje pusėje esančio žemės sklypo yra toks pats, kaip ir šiai dienai faktinę situaciją patvirtinančioje geodezinėje nuotraukoje (daryta 2020 m. lapkričio 12 d.).
9. Tuo tarpu Skundžiamais aktais teigdama, kad tariamai nėra išlaikytas norminis atstumas, Inspekcija de facto ginčija Statybos leidimą, nors tam jokio pagrindo nenurodo. Techninio projekto A laida pastato daliai atitinka visus norminius reikalavimus, o ją rengiant nereikėjo vadovautis Projektavimo sąlygomis. Skundžiamuose aktuose Inspekcija nurodė, kad techninio projekto A laida neatitinka 2010 m. išduotų Projektavimo sąlygų techniniam projektui rengti. Šis motyvas yra pagrindinis, kodėl Inspekcija neteisėtai atsisakė vertinti techninio projekto A laidą. Techninis projektas buvo rengiamas remiantis ankstesniu statybos teisinių santykių reguliavimu ir dar iki 2010 m. sausio 11 d. (Projektavimo sąlygų išdavimo) galiojusia Statybos įstatymo redakcija. 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymas pasikeitė iš esmės ir buvo atsisakyta projektuojant reikalavimo gauti projektavimo sąlygas ir projektavimo sąlygų sąvadą (į kurį įėjo ir saugomos teritorijos administracijos išduodamos projektavimo sąlygos). Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje (taigi ir techninio projekto A laidos rengimo metu galiojusioje SĮ redakcijoje) neliko projektavimo sąlygų (išduodamų ir už saugomą teritoriją atsakingos institucijos) kaip privalomo projektavimo dokumento (kaip apibrėžta iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio SĮ 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte). Vietoje to, Statybos įstatyme atsirado specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kurių prašyti statytojas gali savo pasirinkimu (SĮ 2 straipsnio 47 punktas). Todėl rengdamas techninio projekto A laidą (pastato daliai) ieškovas neprivalėjo vadovautis Projektavimo sąlygomis.
10. Architektė turėjo vadovautis techninio projekto A laidos rengimo metu galiojančiais teisės aktais: tarp jų ir saugomų teritorijų dokumentais (kaip patenkančiais į teritorijų planavimo dokumentų sąvoką. Pastato statybos vyko Verkių regioniniame parke. Projektavimą ir statybą regioniniame parke reglamentuoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, Verkių regioninio parko tvarkymo planas, tačiau nei viename iš šių teisės aktų nenurodyta, kad draudžiama ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir leidžiami tik dvišlaičiai stogai. Nuostatų 9 punktas reglamentuoja bendruosius reikalavimus pastatų architektūrai: „pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį“. Kaip matyti iš techninio projekto A laidos aiškinamojo rašto, architektė atsižvelgė į šiuos reikalavimus: „pastatas yra sklypo gilumoje, todėl stogo tipo pakeitimas neturės neigiamo poveikio aplinkai“. Nėra aišku, kaip pagal Inspekcijos argumentus ieškovas turėjo teisėtai atnaujinti Pastato sprendinius, nes Projektavimo sąlygų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai yra negaliojantys ir tokios sąlygos neišduodamos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
12. Nurodė, kad įvertinus tyrimo metu surinktus dokumentus bei gautas išvadas, ir nustačius, kad pagalbinis ūkio pastatas statomas nukrypstant nuo suderinto projekto ir išduoto statybos leidimo, Inspekcija statytojui dėl pagalbinio ūkinio pastato statybos, surašė savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovui savavališkos statybos aktas surašytas nustačius, kad nepaisant to, jog ieškovas turi statybos leidimą, tačiau nukrypo nuo jo sprendinių. Buvo nustatyta, kad pagal parengtą projektą ir išduotą leidimą, pagalbinio ūkio pastato stogas turi būti dvišlaitis, aukštis (kraigo viršaus 7,50 m, gegnių atrėmimo į sieną aukštis – 4,36 m), tačiau faktiškai, nukrypstant nuo suderinto projekto, statomas vienšlaitis pagalbinis ūkio pastatas paaukštinant sieną sklypo šiaurinėje pusėje 6,60 m ir vakarinėje sklypo pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m, pietinėje pusėje 8,24 m, rytinėje sklypo pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m. Rytinėje sklypo pusėje neišlaikytas norminis atstumas iki gretimo sklypo ribos. Nustačius šias aplinkybes, vadovaujantis Priežiūros įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 14 straipsnio 1 dalies pagrindu surašė savavališkos statybos aktą.
13. Atsakovė laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad savavališkos statybos akte Inspekcija konstatavo ne savavališką statybą, bet tariamą projekto A laidos neatitiktį projektavimo sąlygoms. Ieškovo atžvilgiu buvo inicijuota savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, kuri atlikta teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tyrimą, surinkus visus reikšmingus duomenis ir nustačius pažeidimą – nukrypimą nuo suderinto projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Aplinkybė užfiksuota savavališkos statybos akte, kad „<...> laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje, reg. Nr. 29-1 bei Verkių regioninio parko nuostatų“ nurodyta papildomai, administracinio akto išsamumui, bei nustatytų aplinkybių pagrindimui, paaiškinant, kodėl nagrinėjamu atveju nevertinti kaip neaktualūs projekto A laidos sprendiniai. Paaiškina, kad statybos leidimo sudėtyje yra Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos Nr. 29-1 (toliau – specialiosios projektavimo sąlygos), kuriose nurodyta „projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais“.
14. Projekto A laidos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme 5 straipsnyje nurodoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ir saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas. Verkių regioninio parko nuostatuose įtvirtinta, kad pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai, ar keturšlaičiai, tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje. Atsakovė nustatė, kad pastato laikančiosios konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 ir pakeista stogo konstrukcija (suderinta dvišlaitis, pakeista į vienšlaitį), taigi projekto A laidoje suprojektuoti kitokie statinio sprendiniai, nei buvo numatyti statinio projekte, tokie sprendiniai neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų. Parengta statinio projekto A laida neatitinka nagrinėjamam atvejui taikytinų reikalavimų bei neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų, todėl vertinant atliktų statybų teisėtumą tikrinama, ar statybos darbai atitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas sprendinius, o ne statinio projekto A laidos sprendinius, kaip pageidauja ieškovas.
15. Ieškinyje teigiama, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad statyba vykdoma neišlaikant norminio atstumo iki gretimo sklypo ribos, nes anot ieškovo statybos darbai atliekami pagalbinio ūkio pastato dalyje, kuri nesiriboja su gretimu sklypu. Tokie ieškovo teiginiai, atsakovės teigimu, nėra pagrįsti teisės aktų normomis. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, reikalinga sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Ūkinis pastatas rekonstruojamas apie 1,4 metro nuo gretimo sklypo (nors pagal projektą ūkinis pastatas turėtų būti 1,158 metro nuo gretimo sklypo. Nagrinėjamu atveju rekonstruojant ūkinį pastatą bei nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių yra įrengiamos naujos konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 ir pakeista stogo konstrukcija, ir šiems statybos darbams gretimo žemės sklypo savininko sutikimas gautas nebuvo.
16. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad administraciniai aktai naikintini, nes Inspekcija neinformavo apie atliekamą patikrinimą, dėl ko ieškovas negalėjo pateikti paaiškinimų. Toks argumentas paneigiamas paties ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad „<...> ieškovas pateikė dalį prašomų dokumentų, tame tarpe ir pastato geodezinę išpildomąją nuotrauką (3 priedas), kuri patvirtintų faktinius duomenis“, taigi akivaizdu, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir duomenis, kuria jis pasinaudojo. Ieškovui 2020 m. rugpjūčio 25 d. kvietimas „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje“ Nr. PLI2-902 buvo išsiųstas registruotu paštu. 2020 m. rugsėjo 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1834 užfiksuota, kad „Tikrinimo metu pastato savininkas V. B. pateikė statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755 ir ūkinio pastato techninį projektą Nr. 10/412, kuris parengtas UAB „Sapienti SAT“. Projektas parengtas 2010 metais.“ Prie šio akto pridėtos fotonuotraukos – nufotografuotas statinio projektas bei statybvietė patvirtina, kad ieškovas dalyvavo statybos patikrinime, todėl nėra suprantama, kodėl ieškiniu siekiama klaidinti teismą teigiant, kad apie vykdomą procedūrą bei patikrinimą jam nebuvo žinoma.
17. Ieškovas dubliku palaikė ieškinio reikalavimus.
19. Ieškovui nereikėjo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo, nes faktinis atstumas skiriasi nuo techniniame projekte numatyto ir yra mažesnis nei numatytas techniniame projekte, o A laida nebuvo sumažinamas (lyginant su techniniu projektu) atstumas nuo pastato iki besiribojančio žemės sklypo ribos; naujos konstrukcijos (sienų paaukštinimas ir keičiama stogo konstrukcija) buvo numatyta dar 2010 m. parengtame techniniame projekte, kuriam yra gautas statybos leidimas ir jo teisėtumo Inspekcija neginčija; techniniame projekte numatyta pastato konstrukcija (dvišlaitis stogas) yra keičiama į kitą konstrukciją (vienšlaitį stogą). Stogas bet kuriuo atveju turi būti, tai nėra nauja konstrukcija, kurios neva nebuvo techniniame projekte; pastato konstrukcijos keitimas iš dvišlaičio stogo į vienšlaitį nėra toks esminis techninio projekto sprendinys, kuriam būtų reikalinga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 48 punkte numatyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius, bet keičiant laikančiąsias konstrukcijas į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas ir iki 1 metro didinant statinio išorės matmenis, neprivaloma gauti naują statybą leidžiančio dokumento.
20. Tiek įgyvendinant Techninį projektą, tiek pakeistus sprendinius pagal pakeistą techninio projekto A laidą, pastatas vis tiek turėtų stogą ir bet kuriuo atstumas iki kito sklypo ribos būtų tas pats, ar tai būtų vienšlaitis, ar dvišlaitis stogas. Atlikdama patikrinimą ir priėmusi pradinį privalomąjį nurodymą pateikti papildomus dokumentus ir juos gavusi, Inspekcija sukūrė teisėtą lūkestį, jog neturi daugiau nurodymų pastato statybos atžvilgiu. Tačiau net po daugiau nei po 8 (aštuonių) mėnesių nuo patikrinimo atlikimo (2021 m. gegužės mėn. pabaigoje), Inspekcija vis tik konstatavo savavališkas statybas, todėl tokie Inspekcijos veiksmai – delsimas matant, kad yra vykdomi statybos darbai – ir jų stabdymas po daugiau nei 8 (aštuonių) mėnesių, savaime pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir lūkesčius.
21. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Papildomai nurodė, kad Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija užtikrina saugomos teritorijos apsaugą, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę nustatyti reikalavimus statybos procesui. Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai ar keturšlaičiai, tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje. Šiuo atveju nustatyta, kad pastato laikančiosios konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 m (t. y. daugiau nei 1 m) ir pakeista stogo konstrukcija (suderinta dvišlaitis, pakeista į vienšlaitį tokių veiksmų nederinant su Direkcija), taigi projekto A laidoje suprojektuoti kitokie statinio sprendiniai, nei buvo numatyti statinio projekte ir jie neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų (specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų), todėl nėra teisinio pagrindo vertinti projekto A laidos sprendinių atitikimą vykdomai statybai.
23. Ieškovas, norėdamas teisėtai vykdyti statybos darbus pagal parengtą statinio projekto A laidą privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o to nepadarius, teisinio pagrindo vertinti ir laikyti techninio projekto A laidą tinkamu, teisę į statybą leidžiančiu dokumentu, nėra pagrindo. Laikytina, kad parengta statinio projekto A laida neatitinka nagrinėjamam atvejui taikytinų reikalavimų, Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų. Atsakovė neneigia ir niekada neneigė statytojo teisės įgyvendinimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ieškovo dėstoma logika, nepaisant aplinkybių, kad valstybinio parko ribose galioja griežtesnis reglamentavimas, ir nepaisant tokiai statybai keliamų reikalavimų, projektų sprendinius derinti su Direkcija, statytojai galėtų atlikti bet kokius statybos darbus pagal savo pageidavimą, jų nederindami su jokiomis atsakingomis institucijomis, ir nukrypdami nuo išduotų reikalavimų bei statybos leidimų, vien tik pagal savo sumanymą pasirengę statybos projekto A laidą. Dėl to saugomos teritorijos, valstybinių parkų ar draustinių apsauga netektų prasmės, nes asmenys galėtų statyti tokiu būdu ir ten, kur jie pageidauja, o ne taip, kaip numato teisės aktai.
24. Aplinkybė ar faktiškai statomas statinys atitinka techninio projekto A laidą, ar neatitinka nagrinėjamu atveju neturi teisinės įtakos, nes techninio projekto A laidos parengimas nesuteikia teisės ieškovui įgyvendinti statytojo teisės. Ieškovui yra išduotas galiojantis statybos leidimas nuo kurio sprendinių jis nukrypo, norėdamas, kad statyba būtų vykdoma pagal techninio projekto A laidą, jis privalėjo užbaigti procedūrą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Rekonstruojant ūkinį pastatą bei nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių įrengiamos naujos konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 (t. y. sienos aukštinamos daugiau nei 1 m) ir pakeista stogo konstrukcija, o šiems statybos darbams gretimo žemės sklypo savininko sutikimas gautas nebuvo. Kadangi buvo nustatytas savavališkos statybos faktas bei naujų konstrukcijų įrengimas neišlaikant minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, toks atvejis nepatenka į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punkte numatytą išimtį, todėl yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.
Atsiliepimas
25. Tretieji asmenys E. Č. ir J. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
26. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes tiek projekto rengimo metu (nuo 2008 m. iki 2010-09-09, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755), tiek rengiant projekto A laidą, teisės aktuose buvo įtvirtintos privalomosios nuostatos projektuojant statinius valstybiniame parke atsižvelgti į regioninio parko teritorijos architektūros savitumus.
27. Vadovaujantis ginčo metu galiojusių Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ 28.1 punktu, ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo (2010-09-09) metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 punkte buvo įtvirtinta, kad nauji ir rekonstruojami statiniai bei įrenginiai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose turi harmoningai derintis su gamta ir kultūros paveldu, juos statyti siūloma iš tradicinių statybinių medžiagų, laikantis tradicinės architektūros formų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 40,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
29. Teismas nustatė, kad pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai (2020 m. spalio 1 d.), ieškovas 2020 m. parengė ūkinio pastato techninio projekto A laidą nesivadovaudamas 2010 m. spalio 11 d. išduotomis specialiosiomis projektavimo sąlygomis statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje projektavimo sąlygomis, motyvuodamas tuo, kad Statybos įstatymas nebenumatė reikalavimo gauti specialiąsias projektavimo sąlygas, o per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė ieškovo ir jo šeimos poreikiai bei architektūros tendencijos, todėl stogo konstrukcija buvo pakeista iš dvišlaičio į vienšlaitį, atitinkamai keitėsi ir ūkinio pastato matmenys. Šiuos ieškovo argumentus teismas pripažino nepagrįstais.
30. Teismas nustatė, kad ieškovui išduoto statybos leidimo sudėtyje yra Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos Nr. 29-1, kuriose nurodyta projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais. Projekto Aiškinamajame rašte, techninės specifikacijos, architektūriniai sprendimai 3 punkte išorės ir vidaus apdailos principiniai sprendimai nurodyta, kad ūkinio pastato stogas – dvišlaitis.
31. Teismas nurodė, kad Projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo (2010 m. rugsėjo 9 d.) metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo 139 punkte buvo įtvirtinta, kad pastatai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo (2010 m. rugsėjo 9 d.) metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo 139 punkte buvo įtvirtinta, kad pastatai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
32. Tuo metu galiojusiuose Verkių regioninio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ 23 punkte buvo įtvirtinta, kad regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose. Šio teisės akto 9 punkte įtvirtinta, kad pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
33. Teismas pažymėjo, kad Verkių regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1084 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 8 punkte įtvirtinta, kad pastatai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir (ar) kapitališkai remontuojami, teritorijų planavimo ir kiti dokumentai rengiami atsižvelgiant į Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono daliai – Vilniaus kraštui ir Vilniaus priemiesčiams – būdingos statybos, architektūros ir planavimo tradicijas. 9.7 punkte įtvirtinta, kad gyvenamasis namas – stačiakampio formos. Stogai – simetriški, dvišlaičiai, keturšlaičiai, 35–45° nuolydžio. Sodybos pagalbiniai ūkio pastatai – vieno aukšto, jų stogai – dvišlaičiai, pusvalminiai arba keturšlaičiai.
34. Teismas nurodė, kad iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad tiek išduodant ieškovui leidimą statybai (2010 m. rugsėjo 9 d.), tiek ieškovui parengus techninio projekto A laidą, tiek bylos nagrinėjimo metu galiojo reikalavimas Verkių regioniniame parke statybą vykdyti laikantis šiai saugomai teritorijai būdingo teritorijos architektūros savitumo (aukštingumo, pobūdžio, formų) bei kraštovaizdžio ypatumų. Direkcija, kurios kompetencijai priskirta architektūros savitumo išsaugojimo priežiūra ir dalyvavimas statybų techninių projektų rengimo bei derinimo procese, 2010 m. sausio 11 d. išduodama privalomas specialiąsias projektavimo sąlygas, įvertino tai, kad ūkinio pastato stogas bus dvišlaitis, t. y. kad stogas atitinka tradicinę saugomos teritorijos architektūrinę formą. Iš tiesų, kaip nurodo ieškovas, pasikeitusios redakcijos Statybos įstatymas nebenumatė statinio projektavimo sąlygų privalomumo (2 straipsnio 32 dalis), bet įtvirtino specialiuosius reikalavimus, neprivalomus, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (2 straipsnio 47 dalis). Tačiau tai nepaneigė galiojančio teisinio reglamentavimo, susijusio su reikalavimu išlaikyti saugomoje teritorijoje esančios architektūros (nagrinėjamu atveju – stogo tipo) savitumą.
Šalies argumentai
35. Ieškovas, teigdamas, jog jis turėjo teisę parengdamas projekto laidą A be statybos leidimo gavimo valstybiniame parke esančiam statiniui pakeisti stogą iš dvišlaičio į vienšlaitį kaip atitinkantį tradicinės architektūros stogo tipą, turėjo pareigą teikti duomenis, pagrindžiančius, kad vienšlaitis stogas atitinka šiai saugomai teritorijai keliamus architektūros savitumo, tradicinių formų reikalavimus. Tačiau tokie duomenys į bylą nebuvo pateikti. Teismas vertino, kad 2020 m. pagalbinio ūkio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. techninio darbo projekto laidoje A aiškinamajame rašte projekto vadovės nurodyta aplinkybė, kad „pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu. Pastatas yra sklypo gilumoje, todėl stogo tipo pakeitimas neturės neigiamo poveikio aplinkai“, nepatvirtina, kad stogo tipo pakeitimas yra paremtas vadovaujantis tradicinės architektūros formomis. Teismas, išklausęs paaiškinimus, klausė ieškovo, ar palaiko prašymą projekto vadovę apklausti kaip liudytoją, tačiau ieškovas šio prašymo nebepalaikė. Ieškovo pateiktus duomenis apie tai, kad Verkių regioniniame parke stovi vienšlaičių namų, teismas vertino kaip nepatvirtinančius, kad šioje teritorijoje tradiciškai statomi vienšlaičiai statiniai.
Žemesnės instancijos teismas
36. Pasisakant dėl statybos leidimo reikalingumo, teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovo padaryti pastato projekto pakeitimai nepatenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 48 punkte įtvirtintą išimčių sąrašą, kuomet nereikalingas statybos leidimas.
37. Ieškovas, įrodinėdamas, kad yra minėtame 48.1 punkte įtvirtinta išimtis (laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas), pateikė specialisto dr. Dariaus Kalibato vertinimo aktą, tačiau akte teigiama, kad konkreti stogo konstrukcija priklauso, be kita ko, nuo tam tikrų specialių tai teritorijai keliamų reikalavimų, o ne tik nuo pasikeitusių architektūros tendencijų ar ieškovo poreikių, vizijos, kaip teigiama ieškinyje. Teismas dar kartą akcentavo, kad statinys yra saugomoje teritorijoje – valstybiniame parke. Šiuo atveju teismas taip nustatė, kad statinio sienos (laikanti konstrukcija) paaukštintos nuo 4,36 m iki 6,30 m, t. y. daugiau nei 1 m, ir pakeista stogo konstrukcija (iš suderinto dvišlaičio į nesuderintą vienšlaitį).
38. Nors ieškovas teisingai nurodė, kad dėl stogo tipo pakeitimo statinio išoriniai parametrai kaip tokie pasikeitė nežymiai, tačiau iškėlus dalį stogo (padarius vieną šlaitą), dalis stogo panaikinta, jo vietoje įrengiant sieną. Dėl to šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pastato buvimo vietą, reikšmę turi ne tik bendro statinio aukščio pasikeitimas, bet sienos aukščio pasikeitimas toje vietoje, kurioje buvo pakeltas stogas, kas iš esmės reiškia statinio išorės matmens pasikeitimą. Dėl to teismas sutiko su atsakove, kad tokiu atveju ieškovas teisėtai vykdyti statybos darbus pagal parengtą statinio projekto A laidą galėjo tik gavęs statybą leidžiantį dokumentą, to nepaneigia ir ieškovo pateikta specialisto dr. Dariaus Kalibato vertinimo akte pateikta pozicija. Bylos duomenimis nurodytiems statybos darbams (pagal projekto laidą A) gretimo žemės sklypo savininko (trečiojo asmens) sutikimas nebuvo gautas.
39. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai ieškovo atliktą ūkio pastato statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą tikrino vadovaudamasi statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, o ne ginčo statinio techninio projekto A laidos sprendinius. Dėl to kaip neįrodytus atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovė be teisėto pagrindo konstatavo savavališkos statybos faktą.
40. Teismas nustatė, kad ginčo ūkinis pastatas rekonstruojamas apie 1,4 m, o pagal projektą galėtų būti 1,158 metro nuo gretimo sklypo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas savavališkos statybos faktas ir naujų konstrukcijų įrengimas neišlaikant minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, toks atvejis nepatenka į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punkte numatytą išimtį, todėl nepaneigta, jog tokiu atveju buvo reikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 185 straipsnis).
41. Teismas nurodė, kad ieškovas, norėdamas vykdyti statybą pagal techninio darbo projekto (Laida A) sprendinius, turėjo užbaigti procedūrą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad jis įgyvendino Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai pradėjo ir vykdė savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą ir turėjo teisę surašyti ieškovo ginčijamus aktus.
42. Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų dėl ginčijamų aktų neatitikimo jiems keliamiems reikalavimams ir gero viešo administravimo principų, nes ieškovas nebuvo informuotas apie atliekamą patikrinimą, o ginčijami aktai priimti per nepagrįstai ilgą laiką, dėl to buvo pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis, kad atliekama statinio rekonstrukcija pagal projekto A laidą yra teisėta bei sukurtos neproporcingos pasekmės, teismas nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovui buvo žinoma apie atsakovės atliekamą patikrinimą dėl galimai savavališkos statybos, be to, atsakovė iš ieškovo pareikalavo pateikti papildomus dokumentus bei kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas (Vilniaus miesto savivaldybę, Direkciją) tikslu gauti papildomus dokumentus, informaciją ir išvadas bei atitinkamai tik tuomet priėmė ginčijamus aktus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti esant saugotiną ieškovo teisėtą lūkestį, dėl kurio atsakovės surašyti ginčijami aktai būtų pripažinti neproporcinga priemone, kadangi ieškovas, teigdamas, jog atsakovė nepagrįstai ilgai nepriėmė ginčijamų aktų, pats neteikė duomenų apie savo atliktus veiksmus, bendradarbiavimą, pastangas, siekiant išsiaiškinti, ar procedūra yra baigta, jog kreipėsi į atsakovę, siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes, tačiau atsakovė nereagavo ir panašiai.
43. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo žinomas ir atsakovės specialisto elektroninio pašto adresas, kuriuo atsakovė atsiuntė ieškovui paklausimą. Ieškovo pasyvus lūkestis ir manymas, kad atsakovė nenustatė savavališkos statybos fakto bei aktyvūs veiksmai toliau tęsiant statinio rekonstrukciją negali būti vertinami kaip atidūs ir rūpestingi. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, jis nebuvo įpareigotas nugriauti ūkio pastatą.
44. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo prašomi panaikinti privalomieji nurodymai savo turiniu prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams ar būtų priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, todėl ieškovo reikalavimus dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškovo skundžiamus administracinius aktus surašė atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, t. y. veikdama jai, kaip viešojo administravimo institucijai, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose. Teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį, sprendė, kad jie yra pagrįsti teisės normomis (aiškus teisinis pagrindas), juose nurodomi pagrindiniai faktai (faktinis pagrindas) ir argumentai, įrodymai, motyvų ir argumentų išdėstymas, yra aiškus, pakankamas ir suprantamas. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su skundžiamų aktų turiniu, savaime nėra pagrindas juos panaikinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai
45. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) V. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
46. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu teismas nesureikšmino aplinkybės, jog Inspekcija priėmė skundžiamus aktus beveik po 9 (devynių) mėnesio po to, kai atliko pastato statybos patikrinimo procedūras. Apelianto įsitikinimu, tai yra viena iš esminių aplinkybių skundžiamų aktų teisėtumui įvertinti. Per šį laikotarpį apeliantas atliko ir praktiškai užbaigė pastato statybos darbus, todėl tokie uždelsti inspekcijos veiksmai sukėlė apeliantui reikšmingus nuostolius. Tačiau po pradinio privalomojo nurodymo Inspekcija neteikė jokios informacijos, kad galimai vykdoma savavališka statyba. Todėl apeliantas manė, kad patikrinimas yra baigtas ir todėl toliau investavo savo lėšas ir vykdė statybos darbus. Net ir patikrinusi faktinius duomenis, dokumentus, tame tarpe statybos leidimą, techninį projektą, techninio projekto A laidą, Inspekcija vis tiek nepriėmė jokių sprendimų.
47. Po to, kai 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 8 d.), Inspekcija pradiniu privalomuoju nurodymu aiškiai paprašė pateikti papildomus dokumentus. Tačiau daugiau jokios kitos informacijos apie atliekamus veiksmus nepateikė. Todėl apeliantui kilo natūralus lūkestis ir teisės norma pagrįstas tikėjimas, kad pastato statybos patikrinimas yra užbaigtas. Tačiau, kaip paaiškėjo iš Inspekcijos pateikto atsiliepimo, Inspekcija kažkodėl laukė net iki 2021 m. kovo mėn. ir tik 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Parko direkciją dėl išvadų pateikimo. Taigi, Inspekcijos patvirtintame Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo 48.2.1 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas buvo praleistas daugiau nei akivaizdžiai.
48. Inspekcijos pradinis privalomasis nurodymas pateikti papildomus dokumentus buvo pateiktas apeliantui 2020 m. rugsėjo 9 d. Inspekcijos pareikalauti dokumentai buvo pateikti 2020 m. lapkričio mėnesį. Apeliantas bendravo telefonu su Inspekcijos atstovu, kuris patikino, kad šių dokumentų pakanka ir daugiau jo atžvilgiu nebus atliekama jokių veiksmų. Apeliantas negali pateikti rašytinių įrodymų dėl šių aplinkybių, nes kalbėjo su Inspekcijos atstovu telefonu. Tačiau bet kuriuo atveju joks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo negalėjo net tikėtis, kad administracinis procesas bus tęsiamas dar papildomus 4 mėnesius ir tik 2021 m. gegužės 26 d. bus jam pateikti skundžiami aktai.
49. Teigia, kad apeliantui kiltų pareiga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą tik tuo atveju, kai pastato išorės matmenys keičiami daugiau nei 1 metrą. Dėl neaiškių priežasčių Inspekcija prilygino sienų matmenis pastato išoriniams matmenims. Pastato išorinis matmuo, kaip ir apibrėžia nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas, yra ne sienų matmenys, o pastato aukštis, ilgis ir plotis (būtent išorės matmuo). Remiantis naujos projekto laidos sprendiniais, pastato išorės matmenys nesikeičia daugiau nei 1 metrą ir šį faktą patvirtina bylos duomenys: (i) pastato aukštis (pagal aukščiausią tašką) pagal projektą: 8,00 metro, o pagal naują projekto laidą: 8,24 metro (bendras). Skirtumas yra 0,24 metro (<1 metras); (ii) pastato ilgis (pagal stogą) pagal projektą: 18,36 metro, o pagal naują projekto laidą: 17,96 metro. Skirtumas yra -0,4 metro (<1 metras); (iii) pastato plotis (pagal sienas) pagal projektą: 6,06 metro, o pagal naują projekto laidą: 6,30 metro. Skirtumas yra 0,24 metro (<1 metras).
50. Stogo konstrukcijos pakeitimas nereiškia pastato konstrukcijos pakeitimo į blogesnes savybes turinčias konstrukcijas. Vienšlaitė stogo konstrukcija nėra blogesnių savybių nei dvišlaitė stogo konstrukcija. Tokios konstrukcijos pakeitimas nepažeidė jokių statybą leidžiančio dokumento išimtyse išvardintų teisės aktų ir reikalavimų, nes: (i) nei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, nei Verkių regioninio parko tvarkymo planas nedraudžia ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir nesudaro galimybių įrengti vien tik dvišlaičius stogus. Apskritai nė viename iš šių teisės aktų nėra reglamentuojama stogo konstrukcija; (ii) projektavimo sąlygose niekur nėra nurodyta, kad pastatas privalo būti su dvišlaičiu stogu. Direkcija yra peržiūrėjusi pradinio projekto (taigi, ir pastato) projektinius pasiūlymus ir leidusi projektuoti pagal peržiūrėtos projektinius pasiūlymus. Leidžiant naują projekto laidą, statytojas nukrypo nuo projektinių pasiūlymų leistinose ribose (laikydamasis STR nurodytų išimčių), laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir tai niekaip negali reikšti projektavimo sąlygų pažeidimo.
Šalies argumentai
51. Apeliantas taip pat teigia, kad į bylą buvo pateikęs specialisto Dr. Dariaus Kalibato išvadą dėl būtinybės gauti naują leidimą, po pastato stogo konstrukcijų pakeitimo. Specialistas nurodė, kad: (i) pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo ar pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) aukščiausio taško. Keičiant pastato stogo konstrukcijos tipą iš dvišlaičio į vienšlaitį, pastato aukštis tiek vienu tiek kitu atveju skaičiuojamas iki aukščiausios stogo konstrukcijos: dvišlaičio stogo – iki kraigo; vienšlaičio stogo iki viršutinio karnizo. Šiuo atveju išorinių sienų paaukštinimas pastato aukščio skaičiavimams, tuo pačiu ir pastato gabaritams, kurie yra nurodyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, įtakos neturi; (ii) statinio rekonstrukcijos atveju, stogo konstrukcijos pakeitimas iš dvišlaitės į vienšlaitę ir atitinkamas išorės sienos padidėjimas, nėra vertinami kaip naujos konstrukcijos įrengimas pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte įtvirtintą „naujos konstrukcijos“ sąvoką, jeigu nėra pagrindo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento.
52. Pasisakydamas dėl pareigos gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, apeliantas nurodo, kad Inspekcija plečiamai aiškina faktą, jog stogo konstrukcijos keitimas yra naujos konstrukcijos įrengimas šalia besiribojančio žemės sklypo ribos. Apeliantas turi teisę remtis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte numatyta išimtimi neturėti besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo pastato rekonstrukcijos atveju, nes faktinės aplinkybės visiškai sutampa su šios išimties apibrėžimais: (i) nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Tiek įrengiant vienšlaitį stogą, tiek ir dvišlaitį stogą atstumas nesikeičia; (ii) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Apeliantas neįrenginėja jokių naujų konstrukcijų, nes pagal techninį projektą pastatas turi stogą, o techninio projekto laida yra keičiamas tik šio stogo tipas (keičiama konstrukcija, bet ne įrenginėjama nauja).
Atsiliepimas
53. Naujos konstrukcijos (sienų paaukštinimas ir keičiama stogo konstrukcija) buvo numatyta dar 2010 m. parengtame techniniame projekte, kuriam yra gautas statybos leidimas ir jo teisėtumo Inspekcija neginčija. Nors Inspekcija atsiliepime akcentuoja, kad įrengiamos naujos konstrukcijos pastate. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes techniniame projekte numatyta pastato konstrukcija (dvišlaitis stogas) yra keičiama į kitą konstrukciją (vienšlaitį stogą). Stogas bet kuriuo atveju turi būti, tai nėra nauja konstrukcija, kurios neva nebuvo techniniame projekte, pastato konstrukcijos keitimas iš dvišlaičio stogo į vienšlaitį nėra toks esminis Techninio projekto sprendinys, kuriam būtų reikalinga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Šiuos apelianto paaiškinimus patvirtino ir specialisto išvada: „Statinio rekonstrukcijos atveju, (1) stogo konstrukcijos pakeitimas iš dvišlaitės į vienšlaitę ir (2) atitinkamas išorės sienos padidėjimas, nėra vertinami kaip naujos konstrukcijos įrengimas pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte įtvirtintą „naujos konstrukcijos“ sąvoką, jeigu nėra pagrindo gauti naujo statybą leidžiančio dokumento“.
54. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisę tikslinti techninio projekto sprendinius ir šių sprendinių tikslinimo sąlygas po to, kai 2010 m. pasikeitė statybos teisinis reglamentavimas. Projektavimo sąlygos neriboja apelianto teisės keisti techninio projekto sprendinius (negaunant statybą leidžiančio dokumento), jeigu šie keitimai yra atliekami laikantis teisės aktuose apibrėžtų statybą leidžiančio dokumento gavimo išimčių. Teisės aktų leistinose ribose atliekami techninio projekto pakeitimai negali būti vertinami kaip projektavimo sąlygų pažeidimas ar jų nesilaikymas. Statytojui išduotos projektavimo sąlygos yra pridėtos prie projekto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriaus išduotų architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniuose reikalavimuose Nr. AUR 2801 skyriuje Statinių aukštis, aukštų skaičius, užstatymo tankis ir intensyvumas nurodyta, kad šie rodikliai (aukštai, užstatymo tankis) yra nustatomi vadovaujantis Direkcijos peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais. Taigi, iš esmės projektavimo sąlygomis net ir nebuvo nustatyta, jog pastato stogo konstrukcija privalo būti dvišlaitė ir negali būti vienšlaitė.
55. Naujos projekto laidos rengimo metu galiojusiame teisiniame reguliavime apskritai nėra tokio teisinio instituto (dalyko) kaip projektavimo sąlygos ir projektavimo sąlygų sąvadas. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nauja Statybos įstatymo redakcija panaikino šiuos teisinius institutus ir juos pakeitė projektuotojo pareiga rengti projektus remiantis teisės aktų reikalavimais (savivaldybės administracijai neišduodant jokių išankstinių privalomų dokumentų (specialiųjų reikalavimų), nebent statytojas tokių pats individualiai prašytų). Todėl statytojas objektyviai neturi galimybės atnaujinti projektavimo sąlygų ar jų pakeisti. Nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose nėra sureguliuoti atvejai, kokių veiksmų statytojas turėtų imtis projektavimo sąlygų atžvilgiu, kai yra keičiamas projektas (leidžiama nauja projekto laida). Tačiau vien tokio reguliavimo nebuvimas negali užkirsti kelio statytojui įgyvendinti jo teisę keisti projekto sprendinius, jeigu tokios teisės įgyvendinimas nepažeidžia teisės aktų.
56. Savavališką statybą Inspekcija būtų galėjusi konstatuoti tik tuo atveju, jeigu rengdamas naują projekto laidą statytojas apskritai ignoruotų šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau šio ginčo atveju to nebuvo: (i) projektavimo sąlygose nebuvo nurodytas konkretus įpareigojimas projektuoti pastatą tik su dvišlaičiu stogu užkertant galimybę keisti pastato stogo konstrukciją. Projektavimo sąlygomis buvo suderinti konkretūs pastato projektiniai pasiūlymai. Tačiau tai niekaip negalėjo užkirsti kelio projektuoti kitaip, jeigu tai leidžia teisės aktai; (ii) nei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, nei Verkių regioninio parko tvarkymo planas nedraudžia ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir nesudaro galimybių įrengti vien tik dvišlaičius stogus. Apskritai nė viename iš šių teisės aktų nėra reglamentuojama stogo konstrukcija.
Žemesnės instancijos teismas
57. Iš esmės tik Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų 9 punktas reglamentuoja bendruosius reikalavimus pastatų architektūrai (<...> Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį <...>). Nei Inspekcija, nei Direkcija teismui nepateikė, o teismas nesirėmė jokiu šaltiniu spręsdamas dėl to, kas yra Verkių regioninio parko teritorijos architektūros savitumai. Teismo posėdžio metu nei Inspekcijos, nei Direkcijos atstovai nepaaiškino, kur apeliantas galėjo susipažinti su šiais architektūros savitumais rengdamas techninio projekto A laidą ir tikslindamas sprendinius. Kaip patvirtina ir į bylą apelianto pateikti įrodymai – pastatų Verkių regioniniame parke nuotraukos ir sužymėjimai žemėlapyje – Verkių regioniniame parke yra gausų pastatų su vienšlaičiais ir (ar) sutapdintais stogais. Priešingai pateiktiems įrodymams, teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliantas nepateikė pakankamai įrodymų architektūros savitumui įrodyti. Todėl nėra aišku, kokius dar įrodymus turėjo pateikti apeliantas siekdamas įrodyti Verkių regioninio parko architektūros savitumus.
Atsiliepimas
58. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
59. Atsiliepime atsakovė iš esmės atkartoja argumentus, nurodytus teiktuose procesiniuose dokumentuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir teigia, kad su jais sutinka.
60. Taip pat paaiškina, kad statybos leidimo sudėtyje yra Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos Nr. 29-1 (toliau – specialiosios projektavimo sąlygos), kuriuose nurodyta „projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais“. Projekto A laidos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Pažymi, kad Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai, ar keturšlaičiai (primintina, kad būtent Direkcija turi teisę nustatyti reikalavimus statybos procesui), tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje.
61. Atsakovė pasiremia Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, nustatančia, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, o kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Nurodo, kad nepaisant to, jog nuo statybos leidimo išdavimo praėjo daugiau nei dešimt metų, ir pasikeitė įstatyme vartojamos sąvokos, teismas pagrįstai vadovavosi principu, kad tokie atvejai yra sureglamentuoti ir aiškiai nurodyta, kad statinio projektas turi atitikti reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, o kai atliekami neesminiai pakeitimai ir kuriam nereikia gauti naujo statybos leidimo, turi atitikti tuos teisės aktus ir tą padėtį, kuri galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.
Atsiliepimas
63. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
64. Trečiasis asmuo atsiliepime iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nurodo, kad su jais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
66. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 663/1200 dalių 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Verkių regioninio parko teritoriją. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš kurių ir valstybiniai parkai (0,12 ha). Šiame žemės sklype įregistruotas gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso J. Č. ir E. Č., bei garažas (unikalus Nr.(-)), ūkio pastatas (unikalus Nr.(-)) ir ūkio pastatas (unikalus Nr. (-)), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui V. B.
67. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 9 d. išdavė ieškovui statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755 vienbučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato (unikalus Nr.(-)) statybai ir rekonstrukcijai adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Sapienti SAT“ parengtą techninį projektą. Statybos leidime nurodyta, kad statytojas privalo griežtai laikytis projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų (leidžiamos nuokrypos nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų ir jų kompensavimo priemonės nurodytos šiame leidime). Statybos leidimas galiojo iki 2020 m. rugsėjo 9 d.
68. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 25 d. kvietimu Nr. PLI2-902 „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje“ pranešė ieškovui apie faktinių duomenų patikrinimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, surašė 2020 m. rugsėjo 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir atliko fotofiksaciją. Šiame akte nurodyta, kad tikrinimo metu nustatyta, jog rekonstruojami trys pastatai – garažas ir du ūkio pastatai į vieną ūkinį pastatą; pastatas vieno aukšto su mansarda; pastato aukštis 7,7 m, pastatas su stogu, tačiau stogo danga dar neįrengta; ūkinis pastatas rekonstruojamas apie 1,4 metro nuo gretimo sklypo tvoros. Atsakovė elektroniniame laiške 2020 m. rugsėjo 1 d. įpareigojo ieškovą pateikti statybos leidimą, projektą, gretimo sklypo savininko sutikimą dėl statomo pastato atstumo nuo sklypo ribos ir sklypo padalijimo į dvi dalis susitarimą.
69. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN-1141 įpareigojo ieškovą pateikti duomenis, susijusius su ūkio pastatu. Ieškovas 2020 m. spalio 5 d. pateikė prašymą pratęsti aukščiau nurodyto privalomojo nurodymo Nr. PN-1141 įvykdymo terminą. Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. raštu „Dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini)“ Nr. PLI2-1277 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti statybos projektą bei leidimą, kurie buvo pateikti su 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. A51-151004/20(3.3.2.26E-VMA). Atsakovė 2020 m. lapkričio 24 d. „Dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini)“ Nr. PLI2-1278 kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, kuri 2021 m. kovo 10 d. rašte Nr. 1D-4449 nurodė, kad patikrino esamus 2010 m. ir vėlesnių metų Direkcijos registrus ir nustatė, kad 2010 m. sausio 11 d. Direkcija išdavė projektavimo sąlygas Nr. 39-1 vienbučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kurių viena iš sąlygų – projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais; vėlesniais metais dėl šių statinių architektūrinių sprendinių į Direkciją nebuvo kreiptasi.
70. Atsakovė kreipėsi į Direkciją 2021 m. kovo 19 d. „Dėl išvadų pateikimo“ Nr. PLI2-224, prašydama paaiškinti, ar ieškovo statybos projekto A laidos sprendiniai neprieštarauja ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei kitų saugomų teritorijų, susijusių su Pavilnių ir Verkių regioniniu parku, reglamentų nuostatų. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsakovei 2021 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. PLI2-224, kurioje nurodė, jog Projekto „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. statybos projektas, Laida A“ aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Verkių regioninio parko nuostatuose įtvirtinta, kad „pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ar teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį“. Projektuojamo ūkio pastato vienšlaičio stogo konstrukcija negali būti priskiriama Verkių regioninio parko architektūros savitumui (formai), kadangi tradiciniai šioje teritorijoje stogai yra dvišlaičiai, kartais pasitaiko ir keturšlaičiai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija konstatavo, kad Projekto „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. statybos projektas, Laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Reg. Nr. 29-1 bei Verkių regioninio parko nuostatų.
71. Atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210524-00035, Atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo ieškovas įpareigotas nevykdyti jokių statomo ūkinio pastato statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Atsakovė 2021 m. gegužės 26 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo ieškovą išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir jei būtina, sutvarkyti statybvietę, atstatyti ūkinį pastatą pagal UAB „Sapienti SAT“ 2010 m. parengtą projektą. Ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2021 m. lapkričio 24 d.
72. Ieškovas nesutiko su atsakovės išvadomis dėl ūkinio pastato savavališkos statybos ir prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-210524-00035(2), 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-210526-00030, 2021 m. gegužės 26 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-210526-00031.
73. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantas iš esmės įrodinėja šiomis aplinkybėmis: (i) keičiant ūkinio pastato stogo konstrukciją apeliantas neturėjo pareigos įgyti statybą leidžiantį dokumentą; (ii) apeliantas turėjo teisę tikslinti techninio projekto sprendinius kai 2010 m. pasikeitė statybos teisinis reglamentavimas; (iii) nei Inspekcija, nei Direkcija teismui nepateikė, o teismas nesirėmė jokiu šaltiniu spręsdamas dėl to, kas yra Verkių regioninio parko teritorijos architektūros savitumai; (iv) keičiant ūkinio pastato stogo konstrukciją apeliantas neturėjo pareigos gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą; (v) savo veiksmais ir skundžiamais aktais Inspekcija pažeidė apelianto teisėtų lūkesčių principą.
Dėl reikalingumo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą
74. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktas numato, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516:2015 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti projekto naujos laidos projektinių sprendinių dokumentai pasirašomi reglamento nustatyta tvarka. Šio reglamento 43 punkte įtvirtina, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.
75. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) apibrėžia savavališkos statybos sąvoką kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
76. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” (toliau - STR 1.05.01:2017) 48 punkte įtvirtinta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: 48.1. laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas; 48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis; 48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje); 48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys; 48.5. mažinami statinio išorės matmenys.
77. Statybos leidimo sudėtyje yra 2010 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2801, kuris, be kita ko, susideda ir iš Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje. Sąlygose nustatyti įpareigojimai statant ir rekonstruojant vienbutį gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Specialiosiomis sąlygomis Reg. Nr. 29-1 patvirtintame brėžinyje buvo numatyta, kad ūkinio pastato stogas bus dvišlaitis, ūkinio pastato aukštis bus 7,50 m, gegnių atrėmimo į sieną aukštis – 4,36 m.
78. Kaip minėta anksčiau, Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-210524-00035 konstatavo, kad statomas pagalbinis ūkio pastatas nukrypstant nuo suderinto projekto: statomas vienšlaitis pagalbinis ūkio pastatas paaukštinant sieną sklypo šiaurinėje pusėje 6,60 m. ir vakarinėje pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m, pietinėje pusėje – 8,24 m, rytinėje pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m; „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. statybos projektas, laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Reg. Nr. 29-1.
79. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nauja Statybos įstatymo redakcija panaikino šį teisinį institutą (projektavimo sąlygas) bei projektavimo sąlygų sąvadą. Nurodoma, kad kadangi projektavimo sąlygos nebėra išduodamos pagal dabartinį reguliavimą, todėl atnaujinant projektą statytojas neprivalo gauti projektavimo sąlygų.
80. Taigi, iš apeliacinio skundo turinio seka išvada, kad šiuo atveju apeliantas kvestionuoja pačių specialiųjų projektavimo sąlygų laikymosi privalomumą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija iš tiesų nebenustatė statinio projektavimo sąlygų sąvado kaip privalomojo statinio projekto rengimo dokumento. Vis dėl to, tai nereiškia, kad iš dalies pasikeitus teisiniam reguliavimui, statytojas gali nesivadovauti jau išduotomis projektavimo sąlygomis (jų sąvadu) ar kad įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, jau išduoti specialieji reikalavimai tapo neprivalomi statytojams.
81. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.
82. Taigi, pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai įstatymų leidėjas nustatė projektavimo sąlygų išdavimo tvarką, kuri nesuponuoja išvadų dėl sąlygų laikymosi privalomumo pakitimo statytojui, todėl vien tai, kad pasikeitė Statybos įstatymo redakcija, nereiškia išduotų projektavimo sąlygų negaliojimo fakto, kuriuo šiuo atveju remiasi apeliantas, o tai savo ruožtu reiškia, kad statytojas privalo vadovautis išduotu statybos leidimu ir jo sudėtyje esančiu statinio projektavimo sąlygų sąvadu, t. y. konkrečiomis statybos leidimo metu nustatytomis sąlygomis ir įgaliotų institucijų nurodymais statytojui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl specialiųjų projektavimo sąlygų tikslo yra išaiškinęs, jog sąvadą sudarančios projektavimo sąlygos yra viešųjų tikslų išraiška, šiose sąlygose nustatomi reikalavimai, kuriems privalo paklusti projektuotojas, išreikšdamas statytojo privačius tikslus projektiniuose sprendiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog ieškovui rengiant projekto laidą A įstatymas nebenumatė privalomo reikalavimo gauti projektavimo sąlygas, nepaneigė viešojo tikslo, kuris buvo užtikrintas ieškovui išduodant specialiąsias projektavimo sąlygas.
83. Apeliaciniame skunde taip išdėstomi argumentai, kad remiantis naujos techninio projekto laidos A sprendiniais, ūkinio pastato matmenys nesikeičia daugiau nei 1 metrą, kadangi pastato aukštis pagal pirminį projektą siekia 8 metrus, o pagal naujo techninio projekto A laidą 8,24 m, t. y. neviršija 1 m. Apelianto teigimu, šie duomenys patvirtina tai, kad STR 1.05.01:2017, 48.4 punkto prasme, statybą leidžiančio dokumento įgijimas šiuo atveju nebuvo reikalingas.
84. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nauja techninio projekto laida A buvo keičiami sprendiniai paaukštinant statinio sienas bei keičiant stogo konstrukciją. Remiantis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikančiųjų konstrukcijų, t. y. pastato sienos paaukštinimas buvo sąlygotas kitos stogo konstrukcijos įrengimo (dvišlaičio stogo konstrukcijos pakeitimo į vienšlaitį). Ši išvada seka iš to, kad nepaaukštinus statinio sienų, vienšlaičio stogo įrengimas šiuo atveju nebūtų įmanomas. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, statytojas, pakeisdamas stogo konstrukciją pažeidė statybos leidimą, konkrečiai jo sudėtyje esančias projektavimo sąlygas, įtvirtinančias ūkinio pastato stogą kaip dvišlaitį. Taigi, net ir vertinant apelianto nurodomus argumentus kaip pagrįstus, jie savaime nesuteikia pagrindo taikyti STR 1.05.01:2017, 48 punkte, įtvirtintą išimtį iš bendrosios taisyklės, kad pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.
85. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Inspekcija pagrįstai ieškovo atliktą ūkio pastato statybos (rekonstrukcijos) teisėtumą tikrino vadovaudamasi statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinius, o ne ginčo statinio techninio projekto A laidos sprendinius.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
86. Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-210524-00035 taip pat konstatavo, kad „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. statybos projektas, laida A“ neatitinka Verkių regioninio parko nuostatų.
87. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Verkių regioninio parko gyvenamojo prioriteto teritoriją, bendrojo tvarkymo miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną (GŪe) (Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 492 „Dėl Verkių regioninio parko ir jo zonų ribų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. D1-342 „Dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. D1-362 „Dėl Verkių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“). Ieškovui priklausantis žemės sklypas (dalis), kuriame vykdomi ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai, yra saugomoje valstybinio parko teritorijoje.
89. Apelianto teigimu, nei Inspekcija, nei Direkcija nenurodė, kokie yra Verkių Regioninio parko teritorijos architektūros savitumai.
90. Nagrinėjamu atveju Direkcija, kurios kompetencijai priskirta architektūros savitumo išsaugojimo priežiūra ir dalyvavimas statybų techninių projektų rengimo bei derinimo procese, 2010 m. sausio 11 d. išduodama privalomas specialiąsias projektavimo sąlygas, įvertino tai, kad ūkinio pastato stogas bus dvišlaitis, t. y. kad stogas atitinka tradicinę saugomos teritorijos architektūrinę formą. Apeliantui teigiant, kad saugomos teritorijos architektūrinę formą atitinka tiek dvišlaičiai, tiek vienšlaičiai stogai, šias aplinkybes turėjo įrodyti būtent apeliantas. Vis dėlto, ieškovo pateikti duomenys (nuotraukos ir sužymėjimai žemėlapyje) apie tai, kad Verkių regioniniame parke stovi ir vienšlaičių namų, nepatvirtina, kad šioje teritorijoje tradiciškai statomi vienšlaičiai statiniai, be to, teismas neturi duomenų dėl šių statinių teisėtumo.
91. Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-210524-00035 taip pat konstatavo, jog rytinėje pusėje neišlaikytas norminis atstumas iki gretimo sklypo ribos ir neturint gretimo sklypo savininko sutikimo.
92. STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai” 4 punkte yra įtvirtinta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai reikalingi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. To paties priedo 8 punktas numato išimtį, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
93. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ūkinis pastatas yra pastatytas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Ginčo ūkinis pastatas yra rekonstruojamas apie 1,4 m, kai pagal projektą galėtų būti 1,158 metro nuo gretimo sklypo, taigi formaliai taikant minėto STR 1.05.01:2017, 7 priedo 8 punkte, nustatytą išimtį iš esmės besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai nebūtų reikalingi. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo keičiami esminiai statinio sprendiniai pagal statinio techninio projekto A laidą, kuriam šiuo atveju nebuvo gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas, tai suponuoja išvadą, kad įrengiat naujas konstrukcijas, besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimas buvo reikalingas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).
94. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog Inspekcija pažeidė apelianto teisėtų lūkesčių principą. Apeliantas nurodo, kad po to, kai 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje, Inspekcija pradiniu privalomuoju nurodymu aiškiai paprašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau daugiau jokios informacijos apie atliekamus veiksmus nepateikė. Todėl apeliantui kilo natūralus lūkestis ir pagrįstas tikėjimas, kad pastato statybos patikrinimas yra užbaigtas, tačiau net po daugiau nei 8 mėnesių nuo patikrinimo atlikimo Inspekcija konstatavo savavališkas statybas.
95. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas ir pan. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
96. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovė nepagrįstai ilgai nepriėmė ginčijamų aktų, pats neteikė duomenų apie savo atliktus veiksmus, bendradarbiavimą, pastangas, siekiant išsiaiškinti, ar procedūra yra baigta, jog kreipėsi į atsakovę, siekdamas išsiaiškinti šias aplinkybes. Ieškovui buvo žinomas ir atsakovės specialisto elektroninio pašto adresas, kuriuo atsakovė atsiuntė ieškovui paklausimą. Ieškovo pasyvus lūkestis ir manymas, kad atsakovė nenustatė savavališkos statybos fakto bei aktyvūs veiksmai toliau tęsiant statinio rekonstrukciją negali būti vertinami kaip atidūs ir rūpestingi. Be to, anksčiau minėti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo atveju neturi esminės įtakos galutinėms išvadoms dėl apelianto atliktų statinio rekonstrukcijos darbų teisėtumo.
Dėl procesinės bylos baigties
97. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos teisėtumo klausimus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
98. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apelianto (ieškovo) V. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.