Vilniaus apygardos teismo nutartis

7. Savavališkos statybos akte Inspekcija konstatavo ne savavališką statybą, bet tariamą techninio projekto A laidos neatitiktį projektavimo sąlygoms. Šį tariamą pažeidimą Inspekcija nustatė pasiremdama tuo, kad ieškovui nežinomoje Regioninio parko direkcijos išvadoje, Regioninio parko direkcija nustatė, jog techninio projekto A laida neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje. Šiuo atveju konstatuodama pastato savavališką statybą Inspekcija viršijo savo kompetencijos ribas ir sprendė, kad architekto parengta techninio projekto A laida yra netinkamas dokumentas pastato projektinių sprendinių teisėtumui. Nustatyti, ar techninio projekto A laida neatitinka Projektavimo sąlygų, nepriklauso Inspekcijos kompetencijai ir tai negali būti savavališkos statybos atvejis. Peržengdama savo kompetencijos ribas, Inspekcija nesilaikė įstatymo viršenybės principo, todėl skundžiami aktai naikintini.

8. Įvertinus iki techninio projekto buvusią faktinę situaciją sklype, techninio projekto sprendinius ir faktinę situaciją šiai dienai, ieškovas nepažeidė jokių norminių techninių reikalavimų ar kitų asmenų interesų, nes tokio sutikimo neturėjo gauti. Pastatas yra ūkinis, buvo rekonstruojamas, bet ne statomas naujai, todėl norminis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nėra taikomas. Neįvertindama Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir neatsižvelgdama į faktą, kad vyko ne pastato nauja statyba, o rekonstrukcija, Inspekcija iš esmės pažeidė ieškovo interesus. Techniniame projekte buvo nurodyta ir pavaizduota, kad pastatas yra rekonstruojamas (plečiamas pristatant priestatą). Techninio projekto A laida nepakeitė šių pastato išdėstymo sklype sprendinių. Pastatas buvo išplėstas į priešingą pusę nei yra kaimyninis žemės sklypas. Šiandien pastato atstumas iki rytinėje pusėje esančio žemės sklypo yra toks pats, kaip ir šiai dienai faktinę situaciją patvirtinančioje geodezinėje nuotraukoje (daryta 2020 m. lapkričio 12 d.).

9. Tuo tarpu Skundžiamais aktais teigdama, kad tariamai nėra išlaikytas norminis atstumas, Inspekcija de facto ginčija Statybos leidimą, nors tam jokio pagrindo nenurodo. Techninio projekto A laida pastato daliai atitinka visus norminius reikalavimus, o ją rengiant nereikėjo vadovautis Projektavimo sąlygomis. Skundžiamuose aktuose Inspekcija nurodė, kad techninio projekto A laida neatitinka 2010 m. išduotų Projektavimo sąlygų techniniam projektui rengti. Šis motyvas yra pagrindinis, kodėl Inspekcija neteisėtai atsisakė vertinti techninio projekto A laidą. Techninis projektas buvo rengiamas remiantis ankstesniu statybos teisinių santykių reguliavimu ir dar iki 2010 m. sausio 11 d. (Projektavimo sąlygų išdavimo) galiojusia Statybos įstatymo redakcija. 2010 m. spalio 1 d. Statybos įstatymas pasikeitė iš esmės ir buvo atsisakyta projektuojant reikalavimo gauti projektavimo sąlygas ir projektavimo sąlygų sąvadą (į kurį įėjo ir saugomos teritorijos administracijos išduodamos projektavimo sąlygos). Nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Statybos įstatymo redakcijoje (taigi ir techninio projekto A laidos rengimo metu galiojusioje SĮ redakcijoje) neliko projektavimo sąlygų (išduodamų ir už saugomą teritoriją atsakingos institucijos) kaip privalomo projektavimo dokumento (kaip apibrėžta iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio SĮ 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte). Vietoje to, Statybos įstatyme atsirado specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai, kurių prašyti statytojas gali savo pasirinkimu (SĮ 2 straipsnio 47 punktas). Todėl rengdamas techninio projekto A laidą (pastato daliai) ieškovas neprivalėjo vadovautis Projektavimo sąlygomis.

10. Architektė turėjo vadovautis techninio projekto A laidos rengimo metu galiojančiais teisės aktais: tarp jų ir saugomų teritorijų dokumentais (kaip patenkančiais į teritorijų planavimo dokumentų sąvoką. Pastato statybos vyko Verkių regioniniame parke. Projektavimą ir statybą regioniniame parke reglamentuoja Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, Verkių regioninio parko tvarkymo planas, tačiau nei viename iš šių teisės aktų nenurodyta, kad draudžiama ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir leidžiami tik dvišlaičiai stogai. Nuostatų 9 punktas reglamentuoja bendruosius reikalavimus pastatų architektūrai: „pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį“. Kaip matyti iš techninio projekto A laidos aiškinamojo rašto, architektė atsižvelgė į šiuos reikalavimus: „pastatas yra sklypo gilumoje, todėl stogo tipo pakeitimas neturės neigiamo poveikio aplinkai“. Nėra aišku, kaip pagal Inspekcijos argumentus ieškovas turėjo teisėtai atnaujinti Pastato sprendinius, nes Projektavimo sąlygų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai yra negaliojantys ir tokios sąlygos neišduodamos.

13. Atsakovė laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad savavališkos statybos akte Inspekcija konstatavo ne savavališką statybą, bet tariamą projekto A laidos neatitiktį projektavimo sąlygoms. Ieškovo atžvilgiu buvo inicijuota savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, kuri atlikta teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tyrimą, surinkus visus reikšmingus duomenis ir nustačius pažeidimą – nukrypimą nuo suderinto projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių. Aplinkybė užfiksuota savavališkos statybos akte, kad „<...> laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje, reg. Nr. 29-1 bei Verkių regioninio parko nuostatų“ nurodyta papildomai, administracinio akto išsamumui, bei nustatytų aplinkybių pagrindimui, paaiškinant, kodėl nagrinėjamu atveju nevertinti kaip neaktualūs projekto A laidos sprendiniai. Paaiškina, kad statybos leidimo sudėtyje yra Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos Nr. 29-1 (toliau – specialiosios projektavimo sąlygos), kuriose nurodyta „projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais“.

14. Projekto A laidos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme 5 straipsnyje nurodoma, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ir saugomų teritorijų nuostatai, saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų tipinis apsaugos reglamentas. Verkių regioninio parko nuostatuose įtvirtinta, kad pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai, ar keturšlaičiai, tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje. Atsakovė nustatė, kad pastato laikančiosios konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 ir pakeista stogo konstrukcija (suderinta dvišlaitis, pakeista į vienšlaitį), taigi projekto A laidoje suprojektuoti kitokie statinio sprendiniai, nei buvo numatyti statinio projekte, tokie sprendiniai neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų. Parengta statinio projekto A laida neatitinka nagrinėjamam atvejui taikytinų reikalavimų bei neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų, todėl vertinant atliktų statybų teisėtumą tikrinama, ar statybos darbai atitinka statinio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas sprendinius, o ne statinio projekto A laidos sprendinius, kaip pageidauja ieškovas.

15. Ieškinyje teigiama, kad Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad statyba vykdoma neišlaikant norminio atstumo iki gretimo sklypo ribos, nes anot ieškovo statybos darbai atliekami pagalbinio ūkio pastato dalyje, kuri nesiriboja su gretimu sklypu. Tokie ieškovo teiginiai, atsakovės teigimu, nėra pagrįsti teisės aktų normomis. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį, kai numatoma statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, reikalinga sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Ūkinis pastatas rekonstruojamas apie 1,4 metro nuo gretimo sklypo (nors pagal projektą ūkinis pastatas turėtų būti 1,158 metro nuo gretimo sklypo. Nagrinėjamu atveju rekonstruojant ūkinį pastatą bei nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių yra įrengiamos naujos konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 ir pakeista stogo konstrukcija, ir šiems statybos darbams gretimo žemės sklypo savininko sutikimas gautas nebuvo.

16. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad administraciniai aktai naikintini, nes Inspekcija neinformavo apie atliekamą patikrinimą, dėl ko ieškovas negalėjo pateikti paaiškinimų. Toks argumentas paneigiamas paties ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad „<...> ieškovas pateikė dalį prašomų dokumentų, tame tarpe ir pastato geodezinę išpildomąją nuotrauką (3 priedas), kuri patvirtintų faktinius duomenis“, taigi akivaizdu, kad ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir duomenis, kuria jis pasinaudojo. Ieškovui 2020 m. rugpjūčio 25 d. kvietimas „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje“ Nr. PLI2-902 buvo išsiųstas registruotu paštu. 2020 m. rugsėjo 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1834 užfiksuota, kad „Tikrinimo metu pastato savininkas V. B. pateikė statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755 ir ūkinio pastato techninį projektą Nr. 10/412, kuris parengtas UAB „Sapienti SAT“. Projektas parengtas 2010 metais.“ Prie šio akto pridėtos fotonuotraukos – nufotografuotas statinio projektas bei statybvietė patvirtina, kad ieškovas dalyvavo statybos patikrinime, todėl nėra suprantama, kodėl ieškiniu siekiama klaidinti teismą teigiant, kad apie vykdomą procedūrą bei patikrinimą jam nebuvo žinoma.

17. Ieškovas dubliku palaikė ieškinio reikalavimus.

19. Ieškovui nereikėjo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo, nes faktinis atstumas skiriasi nuo techniniame projekte numatyto ir yra mažesnis nei numatytas techniniame projekte, o A laida nebuvo sumažinamas (lyginant su techniniu projektu) atstumas nuo pastato iki besiribojančio žemės sklypo ribos; naujos konstrukcijos (sienų paaukštinimas ir keičiama stogo konstrukcija) buvo numatyta dar 2010 m. parengtame techniniame projekte, kuriam yra gautas statybos leidimas ir jo teisėtumo Inspekcija neginčija; techniniame projekte numatyta pastato konstrukcija (dvišlaitis stogas) yra keičiama į kitą konstrukciją (vienšlaitį stogą). Stogas bet kuriuo atveju turi būti, tai nėra nauja konstrukcija, kurios neva nebuvo techniniame projekte; pastato konstrukcijos keitimas iš dvišlaičio stogo į vienšlaitį nėra toks esminis techninio projekto sprendinys, kuriam būtų reikalinga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 48 punkte numatyta, kad pakeitus esminius projekto sprendinius, bet keičiant laikančiąsias konstrukcijas į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas ir iki 1 metro didinant statinio išorės matmenis, neprivaloma gauti naują statybą leidžiančio dokumento.

20. Tiek įgyvendinant Techninį projektą, tiek pakeistus sprendinius pagal pakeistą techninio projekto A laidą, pastatas vis tiek turėtų stogą ir bet kuriuo atstumas iki kito sklypo ribos būtų tas pats, ar tai būtų vienšlaitis, ar dvišlaitis stogas. Atlikdama patikrinimą ir priėmusi pradinį privalomąjį nurodymą pateikti papildomus dokumentus ir juos gavusi, Inspekcija sukūrė teisėtą lūkestį, jog neturi daugiau nurodymų pastato statybos atžvilgiu. Tačiau net po daugiau nei po 8 (aštuonių) mėnesių nuo patikrinimo atlikimo (2021 m. gegužės mėn. pabaigoje), Inspekcija vis tik konstatavo savavališkas statybas, todėl tokie Inspekcijos veiksmai – delsimas matant, kad yra vykdomi statybos darbai – ir jų stabdymas po daugiau nei 8 (aštuonių) mėnesių, savaime pažeidžia ieškovo teisėtus interesus ir lūkesčius.

21. Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Papildomai nurodė, kad Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija užtikrina saugomos teritorijos apsaugą, veikdama savo kompetencijos ribose, turi teisę nustatyti reikalavimus statybos procesui. Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai ar keturšlaičiai, tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje. Šiuo atveju nustatyta, kad pastato laikančiosios konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 m (t. y. daugiau nei 1 m) ir pakeista stogo konstrukcija (suderinta dvišlaitis, pakeista į vienšlaitį tokių veiksmų nederinant su Direkcija), taigi projekto A laidoje suprojektuoti kitokie statinio sprendiniai, nei buvo numatyti statinio projekte ir jie neatitinka Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų (specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų), todėl nėra teisinio pagrindo vertinti projekto A laidos sprendinių atitikimą vykdomai statybai.

23. Ieškovas, norėdamas teisėtai vykdyti statybos darbus pagal parengtą statinio projekto A laidą privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o to nepadarius, teisinio pagrindo vertinti ir laikyti techninio projekto A laidą tinkamu, teisę į statybą leidžiančiu dokumentu, nėra pagrindo. Laikytina, kad parengta statinio projekto A laida neatitinka nagrinėjamam atvejui taikytinų reikalavimų, Direkcijos išduotų specialiųjų projektavimo sąlygų. Atsakovė neneigia ir niekada neneigė statytojo teisės įgyvendinimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis ieškovo dėstoma logika, nepaisant aplinkybių, kad valstybinio parko ribose galioja griežtesnis reglamentavimas, ir nepaisant tokiai statybai keliamų reikalavimų, projektų sprendinius derinti su Direkcija, statytojai galėtų atlikti bet kokius statybos darbus pagal savo pageidavimą, jų nederindami su jokiomis atsakingomis institucijomis, ir nukrypdami nuo išduotų reikalavimų bei statybos leidimų, vien tik pagal savo sumanymą pasirengę statybos projekto A laidą. Dėl to saugomos teritorijos, valstybinių parkų ar draustinių apsauga netektų prasmės, nes asmenys galėtų statyti tokiu būdu ir ten, kur jie pageidauja, o ne taip, kaip numato teisės aktai.

24. Aplinkybė ar faktiškai statomas statinys atitinka techninio projekto A laidą, ar neatitinka nagrinėjamu atveju neturi teisinės įtakos, nes techninio projekto A laidos parengimas nesuteikia teisės ieškovui įgyvendinti statytojo teisės. Ieškovui yra išduotas galiojantis statybos leidimas nuo kurio sprendinių jis nukrypo, norėdamas, kad statyba būtų vykdoma pagal techninio projekto A laidą, jis privalėjo užbaigti procedūrą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Rekonstruojant ūkinį pastatą bei nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių įrengiamos naujos konstrukcijos – sienos paaukštintos nuo 4,36 iki 6,30 (t. y. sienos aukštinamos daugiau nei 1 m) ir pakeista stogo konstrukcija, o šiems statybos darbams gretimo žemės sklypo savininko sutikimas gautas nebuvo. Kadangi buvo nustatytas savavališkos statybos faktas bei naujų konstrukcijų įrengimas neišlaikant minimalaus atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, toks atvejis nepatenka į STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 priedo 8 punkte numatytą išimtį, todėl yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas.

26. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes tiek projekto rengimo metu (nuo 2008 m. iki 2010-09-09, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. GN/841/10-0755), tiek rengiant projekto A laidą, teisės aktuose buvo įtvirtintos privalomosios nuostatos projektuojant statinius valstybiniame parke atsižvelgti į regioninio parko teritorijos architektūros savitumus.

27. Vadovaujantis ginčo metu galiojusių Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ 28.1 punktu, ekstensyvaus tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje: palaikomas bendras susiformavęs užstatymo pobūdis ir urbanistinė struktūra; vykdant statybas, aplinka radikaliai nepertvarkoma, apsiribojama daugiausia renovacijos priemonėmis. Projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo (2010-09-09) metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 121 punkte buvo įtvirtinta, kad nauji ir rekonstruojami statiniai bei įrenginiai nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose turi harmoningai derintis su gamta ir kultūros paveldu, juos statyti siūloma iš tradicinių statybinių medžiagų, laikantis tradicinės architektūros formų.

47. Po to, kai 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas patikrinimas vietoje (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas 2020 m. rugsėjo 8 d.), Inspekcija pradiniu privalomuoju nurodymu aiškiai paprašė pateikti papildomus dokumentus. Tačiau daugiau jokios kitos informacijos apie atliekamus veiksmus nepateikė. Todėl apeliantui kilo natūralus lūkestis ir teisės norma pagrįstas tikėjimas, kad pastato statybos patikrinimas yra užbaigtas. Tačiau, kaip paaiškėjo iš Inspekcijos pateikto atsiliepimo, Inspekcija kažkodėl laukė net iki 2021 m. kovo mėn. ir tik 2021 m. kovo 19 d. kreipėsi į Parko direkciją dėl išvadų pateikimo. Taigi, Inspekcijos patvirtintame Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo 48.2.1 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas buvo praleistas daugiau nei akivaizdžiai.

48. Inspekcijos pradinis privalomasis nurodymas pateikti papildomus dokumentus buvo pateiktas apeliantui 2020 m. rugsėjo 9 d. Inspekcijos pareikalauti dokumentai buvo pateikti 2020 m. lapkričio mėnesį. Apeliantas bendravo telefonu su Inspekcijos atstovu, kuris patikino, kad šių dokumentų pakanka ir daugiau jo atžvilgiu nebus atliekama jokių veiksmų. Apeliantas negali pateikti rašytinių įrodymų dėl šių aplinkybių, nes kalbėjo su Inspekcijos atstovu telefonu. Tačiau bet kuriuo atveju joks vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo negalėjo net tikėtis, kad administracinis procesas bus tęsiamas dar papildomus 4 mėnesius ir tik 2021 m. gegužės 26 d. bus jam pateikti skundžiami aktai.

49. Teigia, kad apeliantui kiltų pareiga gauti naują statybą leidžiantį dokumentą tik tuo atveju, kai pastato išorės matmenys keičiami daugiau nei 1 metrą. Dėl neaiškių priežasčių Inspekcija prilygino sienų matmenis pastato išoriniams matmenims. Pastato išorinis matmuo, kaip ir apibrėžia nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktas, yra ne sienų matmenys, o pastato aukštis, ilgis ir plotis (būtent išorės matmuo). Remiantis naujos projekto laidos sprendiniais, pastato išorės matmenys nesikeičia daugiau nei 1 metrą ir šį faktą patvirtina bylos duomenys: (i) pastato aukštis (pagal aukščiausią tašką) pagal projektą: 8,00 metro, o pagal naują projekto laidą: 8,24 metro (bendras). Skirtumas yra 0,24 metro (<1 metras); (ii) pastato ilgis (pagal stogą) pagal projektą: 18,36 metro, o pagal naują projekto laidą: 17,96 metro. Skirtumas yra -0,4 metro (<1 metras); (iii) pastato plotis (pagal sienas) pagal projektą: 6,06 metro, o pagal naują projekto laidą: 6,30 metro. Skirtumas yra 0,24 metro (<1 metras).

50. Stogo konstrukcijos pakeitimas nereiškia pastato konstrukcijos pakeitimo į blogesnes savybes turinčias konstrukcijas. Vienšlaitė stogo konstrukcija nėra blogesnių savybių nei dvišlaitė stogo konstrukcija. Tokios konstrukcijos pakeitimas nepažeidė jokių statybą leidžiančio dokumento išimtyse išvardintų teisės aktų ir reikalavimų, nes: (i) nei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, nei Verkių regioninio parko tvarkymo planas nedraudžia ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir nesudaro galimybių įrengti vien tik dvišlaičius stogus. Apskritai nė viename iš šių teisės aktų nėra reglamentuojama stogo konstrukcija; (ii) projektavimo sąlygose niekur nėra nurodyta, kad pastatas privalo būti su dvišlaičiu stogu. Direkcija yra peržiūrėjusi pradinio projekto (taigi, ir pastato) projektinius pasiūlymus ir leidusi projektuoti pagal peržiūrėtos projektinius pasiūlymus. Leidžiant naują projekto laidą, statytojas nukrypo nuo projektinių pasiūlymų leistinose ribose (laikydamasis STR nurodytų išimčių), laikydamasis teisės aktų reikalavimų, ir tai niekaip negali reikšti projektavimo sąlygų pažeidimo.

52. Pasisakydamas dėl pareigos gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, apeliantas nurodo, kad Inspekcija plečiamai aiškina faktą, jog stogo konstrukcijos keitimas yra naujos konstrukcijos įrengimas šalia besiribojančio žemės sklypo ribos. Apeliantas turi teisę remtis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai 7 priedo 8 punkte numatyta išimtimi neturėti besiribojančio žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimo pastato rekonstrukcijos atveju, nes faktinės aplinkybės visiškai sutampa su šios išimties apibrėžimais: (i) nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Tiek įrengiant vienšlaitį stogą, tiek ir dvišlaitį stogą atstumas nesikeičia; (ii) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų. Apeliantas neįrenginėja jokių naujų konstrukcijų, nes pagal techninį projektą pastatas turi stogą, o techninio projekto laida yra keičiamas tik šio stogo tipas (keičiama konstrukcija, bet ne įrenginėjama nauja).

54. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisę tikslinti techninio projekto sprendinius ir šių sprendinių tikslinimo sąlygas po to, kai 2010 m. pasikeitė statybos teisinis reglamentavimas. Projektavimo sąlygos neriboja apelianto teisės keisti techninio projekto sprendinius (negaunant statybą leidžiančio dokumento), jeigu šie keitimai yra atliekami laikantis teisės aktuose apibrėžtų statybą leidžiančio dokumento gavimo išimčių. Teisės aktų leistinose ribose atliekami techninio projekto pakeitimai negali būti vertinami kaip projektavimo sąlygų pažeidimas ar jų nesilaikymas. Statytojui išduotos projektavimo sąlygos yra pridėtos prie projekto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyriaus išduotų architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniuose reikalavimuose Nr. AUR 2801 skyriuje Statinių aukštis, aukštų skaičius, užstatymo tankis ir intensyvumas nurodyta, kad šie rodikliai (aukštai, užstatymo tankis) yra nustatomi vadovaujantis Direkcijos peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais. Taigi, iš esmės projektavimo sąlygomis net ir nebuvo nustatyta, jog pastato stogo konstrukcija privalo būti dvišlaitė ir negali būti vienšlaitė.

55. Naujos projekto laidos rengimo metu galiojusiame teisiniame reguliavime apskritai nėra tokio teisinio instituto (dalyko) kaip projektavimo sąlygos ir projektavimo sąlygų sąvadas. 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nauja Statybos įstatymo redakcija panaikino šiuos teisinius institutus ir juos pakeitė projektuotojo pareiga rengti projektus remiantis teisės aktų reikalavimais (savivaldybės administracijai neišduodant jokių išankstinių privalomų dokumentų (specialiųjų reikalavimų), nebent statytojas tokių pats individualiai prašytų). Todėl statytojas objektyviai neturi galimybės atnaujinti projektavimo sąlygų ar jų pakeisti. Nei Statybos įstatyme, nei statybos techniniuose reglamentuose nėra sureguliuoti atvejai, kokių veiksmų statytojas turėtų imtis projektavimo sąlygų atžvilgiu, kai yra keičiamas projektas (leidžiama nauja projekto laida). Tačiau vien tokio reguliavimo nebuvimas negali užkirsti kelio statytojui įgyvendinti jo teisę keisti projekto sprendinius, jeigu tokios teisės įgyvendinimas nepažeidžia teisės aktų.

56. Savavališką statybą Inspekcija būtų galėjusi konstatuoti tik tuo atveju, jeigu rengdamas naują projekto laidą statytojas apskritai ignoruotų šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tačiau šio ginčo atveju to nebuvo: (i) projektavimo sąlygose nebuvo nurodytas konkretus įpareigojimas projektuoti pastatą tik su dvišlaičiu stogu užkertant galimybę keisti pastato stogo konstrukciją. Projektavimo sąlygomis buvo suderinti konkretūs pastato projektiniai pasiūlymai. Tačiau tai niekaip negalėjo užkirsti kelio projektuoti kitaip, jeigu tai leidžia teisės aktai; (ii) nei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatai, nei Verkių regioninio parko tvarkymo planas nedraudžia ginčui aktualioje zonoje (teritorijoje) statyti pastatus su vienšlaičiu stogu ir nesudaro galimybių įrengti vien tik dvišlaičius stogus. Apskritai nė viename iš šių teisės aktų nėra reglamentuojama stogo konstrukcija.

60. Taip pat paaiškina, kad statybos leidimo sudėtyje yra Direkcijos 2010 m. sausio 11 d. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos Nr. 29-1 (toliau – specialiosios projektavimo sąlygos), kuriuose nurodyta „projektuoti vadovaujantis 2008 m. gruodžio 8 d. peržiūrėtais projektiniais pasiūlymais“. Projekto A laidos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Pažymi, kad Direkcija nurodė, kad šioje saugomoje teritorijoje tradiciniai stogai yra dvišlaičiai, ar keturšlaičiai (primintina, kad būtent Direkcija turi teisę nustatyti reikalavimus statybos procesui), tačiau ne vienšlaičiai, kaip numatyta projekto A laidoje.

61. Atsakovė pasiremia Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, nustatančia, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, o kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Nurodo, kad nepaisant to, jog nuo statybos leidimo išdavimo praėjo daugiau nei dešimt metų, ir pasikeitė įstatyme vartojamos sąvokos, teismas pagrįstai vadovavosi principu, kad tokie atvejai yra sureglamentuoti ir aiškiai nurodyta, kad statinio projektas turi atitikti reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, o kai atliekami neesminiai pakeitimai ir kuriam nereikia gauti naujo statybos leidimo, turi atitikti tuos teisės aktus ir tą padėtį, kuri galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną.

70. Atsakovė kreipėsi į Direkciją 2021 m. kovo 19 d. „Dėl išvadų pateikimo“ Nr. PLI2-224, prašydama paaiškinti, ar ieškovo statybos projekto A laidos sprendiniai neprieštarauja ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo bei kitų saugomų teritorijų, susijusių su Pavilnių ir Verkių regioniniu parku, reglamentų nuostatų. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsakovei 2021 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. PLI2-224, kurioje nurodė, jog Projekto „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. statybos projektas, Laida A“ aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pakeičiamas stogo tipas: dvišlaitį stogą numatoma pakeisti vienšlaičiu“, t. y. keičiama projektiniais pasiūlymais suderinto statinio architektūra. Verkių regioninio parko nuostatuose įtvirtinta, kad „pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ar teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį“. Projektuojamo ūkio pastato vienšlaičio stogo konstrukcija negali būti priskiriama Verkių regioninio parko architektūros savitumui (formai), kadangi tradiciniai šioje teritorijoje stogai yra dvišlaičiai, kartais pasitaiko ir keturšlaičiai. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija konstatavo, kad Projekto „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. statybos projektas, Laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Reg. Nr. 29-1 bei Verkių regioninio parko nuostatų.

74. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48 punktas numato, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida. Jei projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentams suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516:2015 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti projekto naujos laidos projektinių sprendinių dokumentai pasirašomi reglamento nustatyta tvarka. Šio reglamento 43 punkte įtvirtina, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė (kai privaloma), pakeistas projektas patvirtintas (kai privaloma), pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

75. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas (toliau – Statybos įstatymas) apibrėžia savavališkos statybos sąvoką kaip statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

78. Kaip minėta anksčiau, Inspekcija 2021 m. gegužės 24 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-210524-00035 konstatavo, kad statomas pagalbinis ūkio pastatas nukrypstant nuo suderinto projekto: statomas vienšlaitis pagalbinis ūkio pastatas paaukštinant sieną sklypo šiaurinėje pusėje 6,60 m. ir vakarinėje pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m, pietinėje pusėje – 8,24 m, rytinėje pusėje nuo 8,24 m iki 6,60 m; „Pagalbinio ūkio paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. statybos projektas, laida A“ neatitinka 2010 m. sausio 11 d. išduotų Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Reg. Nr. 29-1.

81. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos statinio projektavimo sąlygų, jų sąvadų, statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, jeigu statytojas (užsakovas) nepageidauja, kad šios procedūros būtų vykdomos pagal teisės aktus, galiojančius po šio įstatymo įsigaliojimo.

82. Taigi, pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai įstatymų leidėjas nustatė projektavimo sąlygų išdavimo tvarką, kuri nesuponuoja išvadų dėl sąlygų laikymosi privalomumo pakitimo statytojui, todėl vien tai, kad pasikeitė Statybos įstatymo redakcija, nereiškia išduotų projektavimo sąlygų negaliojimo fakto, kuriuo šiuo atveju remiasi apeliantas, o tai savo ruožtu reiškia, kad statytojas privalo vadovautis išduotu statybos leidimu ir jo sudėtyje esančiu statinio projektavimo sąlygų sąvadu, t. y. konkrečiomis statybos leidimo metu nustatytomis sąlygomis ir įgaliotų institucijų nurodymais statytojui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl specialiųjų projektavimo sąlygų tikslo yra išaiškinęs, jog sąvadą sudarančios projektavimo sąlygos yra viešųjų tikslų išraiška, šiose sąlygose nustatomi reikalavimai, kuriems privalo paklusti projektuotojas, išreikšdamas statytojo privačius tikslus projektiniuose sprendiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2010). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog ieškovui rengiant projekto laidą A įstatymas nebenumatė privalomo reikalavimo gauti projektavimo sąlygas, nepaneigė viešojo tikslo, kuris buvo užtikrintas ieškovui išduodant specialiąsias projektavimo sąlygas.

83. Apeliaciniame skunde taip išdėstomi argumentai, kad remiantis naujos techninio projekto laidos A sprendiniais, ūkinio pastato matmenys nesikeičia daugiau nei 1 metrą, kadangi pastato aukštis pagal pirminį projektą siekia 8 metrus, o pagal naujo techninio projekto A laidą 8,24 m, t. y. neviršija 1 m. Apelianto teigimu, šie duomenys patvirtina tai, kad STR 1.05.01:2017, 48.4 punkto prasme, statybą leidžiančio dokumento įgijimas šiuo atveju nebuvo reikalingas.