- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1655-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18134-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- L. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. V., prašydamas: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės; 2) ieškovo siūlomu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą; 3) priteisti iš atsakovės 16 427,50 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą; 4) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (motina); 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti ieškovo siūlomą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką; 7) atsakovei pageidaujant, jos pavardę palikti nepakeistą; 8) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 9) įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui jo asmeninius daiktus; 10) atidėti likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
2. 2020 m. liepos 24 d. teisme gautas atsakovės L. V. atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog su ieškiniu atsakovė sutinka iš dalies bei teismo prašo: (1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; (2) netenkinti ieškovo prašymo pritiesti iš atsakovės 16 427,50 Eur dydžio kompensaciją; (3) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 14 481,00 Eur kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudotas asmenines atsakovės lėšas; (4) sumažinti ieškovo dalį iš bendro turto 25 000,00 Eur suma; (5) atsakovei priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį PIAGGIO VESPA PRIMAVERA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Multisiuntos“ 25 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kilnojamąją pirtį; (6) pašalinti iš dalintino turto balanso grandininį pjūklą; (7) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsakovės L. V. atsiliepimui dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų nustatė 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Likusioje dalyje atsiliepimą priėmė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nesutikdama su ieškovo pareikštais reikalavimais dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių (ar vieno iš jų) kalte, siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu, atsakovė gali šiuos reikalavimus ginčyti pateikdama teismui procesinį dokumentą – atsiliepimą į ieškinį, tačiau bet kokie savarankiški šalių priešpriešiniai reikalavimai byloje yra reiškiami pateikiant priešieškinį bei sumokant įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pareikštam atsiliepimui dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti.
5. Pažymėjo, jog reiškiant priešieškinį byloje privalo būti suformuluoti konkretūs priešieškinio reikalavimai. Už kiekvieną iš reiškiamų savarankiškų reikalavimų privalo būti sumokėtas įstatymų nustatyto dydžio žyminis mokestis ir teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (atsakovė) L. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį atsakovės L. V. atsiliepimui dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų nustatyti 14 (keturiolikos) dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti ir perduoti atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo.
7. Nurodė, kad teismas be pagrindo jos prieštaravimą ieškovo tvirtinimui, kad santuoka iširo dėl jos kaltės ir nesutikimą su ieškovo siūlomu santuokoje įgyto turto padalijimu vertino kaip savarankiškus priešpriešinius reikalavimus. Atsakovė pasinaudojo savo teise išdėstyti atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo atsiliepime į ieškinį ir jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos pateikto procesinio dokumento trūkumus.
Atsiliepimas
8. Aptariamu atveju ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi tik pareigą išaiškinti atsakovei jos teisę pateikti byloje priešieškinį, tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl ta aplinkybė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus bei reikalavimus negali būti pagrindas laikyti jos atsiliepimą į ieškinį priešieškiniu (juo labiau nustatyti priešieškinio trūkumus).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Pirmosios instancijos teismas atsakovės pareikštam atsiliepimui dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti priešieškinį ir sumokėti žyminį mokestį. Nepateikimas priešieškinio byloje negali būti vertinamas bet kokio procesinio dokumento trūkumu, kadangi priešieškinys yra atskiras procesinis dokumentas, jis nėra atsiliepimo į apeliacinį skundą dalis, todėl atsakovei atsiliepime nurodžius argumentus, kaip turi būti dalijamas sutuoktinių turtas, prašant įtraukti į sutuoktinių bendro turto masę tam tikrą turtą, ar prašant jo neįtraukti tokiais argumentais, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinų nuosavybė, tai yra jau pareikšto ieškinio pagrindu nagrinėtinos aplinkybės, priešieškinio nebuvimas nėra kliūtimi vertinti atsakovės atsikirtimus dėl ieškinio dalyje dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo. CPK 142 straipsnio 2 dalis numato, kad atsiliepimai į ieškinį turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus turinio reikalavimus, kas privalomai turi būti nurodyta atsiliepime, nustato CPK 142 straipsnio 2 dalies 1-6 punktai. Nepareiškimas priešieškinio nėra kliūtimi padaryti išvadas dėl to, koks turtas dalintinas kaip bendras sutuoktinių turtas, koks turtas, vieno iš sutuoktinių nurodytas kaip bendras sutuoktinių turtas, yra vieno iš jų asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti atsakovei termino trūkumams pašalinti atsiliepimo į ieškinį dalyje, kurioje buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, kadangi priešieškinio pateikimas nėra atsakovės pareiga, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepimas dalyje dėl savarankiškų reikalavimų nagrinėtinas kaip atsiliepimo į ieškovo ieškinį argumentai. Atsakovė prašo priteisti iš R. V. jos naudai 14481 eurų kompensaciją už turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudotas asmenines L. V. lėšas, tuo iš esmės ji prašo nustatyti, kad jos dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, t. y. prašo nagrinėti turto, dėl kurio pareikštas ieškinys, padalijimo tarp sutuoktinių klausimą, tai nėra savarankiškas ieškovės reikalavimas, todėl jis turi būti nagrinėjamas pagal pareikštą ieškinį. Reikalavimas sumažinti R. V. dalį iš bendro turto 25000 eurų suma, kurią, kaip nurodo atsakovė, jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, yra aplinkybėmis, dėl kurių prašoma sumažinti ieškovui priteistiną bendro turto dalį, todėl šios aplinkybės nagrinėtinos byloje nesant atskiro ieškinio. Prašymas po santuokos nutraukimo L. V. asmeninės nuosavybės teise papildomai priteisti 1.0800 ha žemės sklypą, esantį Krūmėniškių k., Janiūnų sen., Širvintų raj., kurio rinkos vertė – 1 750 Eur, yra reikalavimu kitaip, nei prašo ieškovas, padalinti bendrą sutuoktinių turtą, tai nėra savarankišku atsakovės reikalavimu, todėl teismas turi padaryti išvadą, kuriam iš sutuoktinių šis turtas priteistinas natūra, kuriam ir kokio dydžio priteistina dėl šio turto padalijimo kompensacija. Ieškovas prašo jam priteisti asmeninės nuosavybės teisėmis 0.6600 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 10 200 Eur; 0.4100 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė – 591 Eur; motorolerį PIAGGIO VESPA PRIMAVERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 500; 25 vienetų vardinių paprastųjų akcijų Multisiuntos, UAB, kurių vertė 724 Eur; kilnojamąją pirtį, kurios vertė – 3 000 Eur; grandininį pjūklą Husqvarna, kurio vertė – 100 Eur, o atsakovė atsiliepime prašo dalį šio turto priteisti jos asmeninėn nuosavybėn, tokiu būdu padalijant bendrą turtą, prašo išjungti grandininį pjūklą Husqvarna iš dalintino turto, todėl tai yra to paties turto, kurį prašo padalinti ieškovas, dalinimas, tik prašant dalinti kitaip, nei prašo ieškovas, todėl tai nėra savarankiškais reikalavimais, o siūlymas kitokio to paties turto dalijimo būdo, todėl teismas turėjo priimti tokio turinio atsiliepimą ir nagrinėti bylą vertindamas ieškovo ir atsakovės argumentus dėl turto padalijimo būdo, sutuoktinių panaudojimą asmeninių lėšų šiam turtui įsigyti, tikslingumą priteisti turtą natūra vienam iš sutuoktinų. Įvertinus, kad atsiliepime buvo nurodyti atsakovės atsikirtimai dėl pareikšto ieškinio, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai nustatė trūkumus , nurodydamas juos pašalinti atsakovei. Apeliantės (atsakovės) L. V. argumentai, jog ji savo atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo turi teisę išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį, o ne reikšti savarankiškus reikalavimus, paduodama priešieškinį, yta pagrįsti, teismo nutartis dalyje dėl trūkumų šalinimo naikintinas teismui netinkamai taikius CPK 142 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.
12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 , nurodė, kad gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai. Teisėjų kolegija <...> sprendė, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma. Teisėjų kolegija <...> konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo argumentus dėl darbų trūkumų pašalinimo kainos, dėl statybos sutarties turinio aiškinimo ir vertinimo remdamasis vien tuo, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio dėl darbų kainos pagal rangos sutartį sumažinimo.??? ??? Darytina išvada, kad vertinant atsiliepimo į ieškinį turinį, šios bylos yra analogiškos, todėl daroma išvada, kad teismas turi vertinti atsakovės atsiliepime nurodytus atsikirtimus į ieškinį.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus.
14. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atsiliepimą į ieškinį priėmė dalyje, o kitoje dalyje, kurioje atsakovė išdėstė savarankiškus reikalavimus pasiūlė pateikti priešieškinį ir sumokėti žyminį mokestį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis).
15. Be to, nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį bei perduoti atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dalį atsakovės atsiliepimo priėmė, todėl atsakovė turėjo pateikti atskirąjį skundą tik dėl dalies nutarties , t. y. tos dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas dalyje dėl priimtos atsiliepimo dalies į ieškinį, nutrauktinas.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė atsiliepimo į ieškinį trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė dalyje dėl trūkumų pašalinimo, nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis dalyje dėl trūkumų nustatymo naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - atsakovės L. V. atsiliepimas į ieškinį dalyje priimamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį procesą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria dalis atsiliepimo į ieškinį priimta, nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį dalyje dėl trūkumų nustatymo panaikinti ir atsakovės L. V. atsiliepimą į ieškinį priimti.