Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-617-919/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-05-30Kauno apygardos teismas
  2. T-750-840/2017Nutartis · 2017-11-07Kauno apylinkės teismas
  3. T-1806-753/2018Nutartis · 2018-08-22Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-19Kauno apygardos teismas
  5. T-1193-753/2019Nutartis · 2019-07-18Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-14Kauno apygardos teismas
  7. T-2304-753/2019Nutartis · 2019-11-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1S-617-919/2019
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00572-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Valdas Vitunskas, Danguolės Šiugždinytės
Nuteistasis
K. J.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-617-919/2019Proceso Nr. 1-66-1-00572-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. J. (toliau – K. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimą taikyti K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą - taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė teistumui, nusikalstamų veikų pobūdžiui, nusikaltimų sunkumui, gana didelei likusiai atlikti bausmės daliai ir kitomis aplinkybėms nesusijusiomis su lygtinio paleidimo taikymo institutu, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Teismas pripažįsta, kad K. J. koreguoja savo elgesį teigiama linkme, vykdo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę dirba, tačiau teismas visai nekonstatuoja nuteistojo elgesio pažangos, nors tai viena iš pagrindinių sąlygų nuteistajam taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, skunde pažymima, kad K. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už netyčinį nusikaltimą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog K. J. yra nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, ją susiejo su netyčiniu nusikaltimu, todėl yra pagrindas teigti, kad jis turi polinkį nusikalsti. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė atlikta 2015 m. sausio 16 d., 6 MGL bauda sumokėta, o dėl autoįvykyje patirtos žūties ir kito asmens sunkaus kūno sužalojimo, nuoširdžiai gailėjosi ir niekada nevengė atsakomybės dėl sukeltų padarinių autoįvykyje, tačiau pakeisti pasekmių dabar nebegali.

4.2. Skunde akcentuojama, kad šiuo atveju teisingumo principas jau yra pasiektas, bausmė paskirta ir ji atliekama. Lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas, neprieštarauja progresyvaus bausmės atlikimo principui, o tuo labiau bausmės esmei ir teisingumo principui. Todėl skunde konstatuotina, kad teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos išvadas. Šiuo atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, kadangi bausmę jis tęstų kontroliuojamas probacijos tarnybos darbuotojų.

4.3. Skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas nevisapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, kadangi jis neatsižvelgė į tai, kad K. J. per visą bausmės atlikimo laiką pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, buvo skatinamas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 24 balai, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pataisos namuose dirba, dengia civilinį ieškinį, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, du kartus buvo išleistas atostogų 10 dienų, pažeidimų nepadarė, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

4.4. Skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo, kurioje nurodoma, jog lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. EŽTT praktikoje yra numatyta, jog nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Atlikus nuteistojo K. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 24 balai. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9. Įvertinus K. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose baigė 11 klasę, pradėjo mokytis 12 klasėje, 1 kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam buvo du kartus suteiktos 10 dienų atostogos, grįžo laiku, pažeidimų nepadarė, dengia civilinį ieškinį. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. J. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal „OASys“ metodiką atitinka 24 balams, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 10 balų, iš ko seka, kad K. J. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nekito nuo ankstesnio tyrimo (2018 m. lapkričio 27 d.) ir išliko tokia pati.

11. Nuteistojo skundo argumentą, jog apylinkės teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, negalėjo remtis buvusiais teistumais, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, kadangi nors ir padarytos nusikalstamos veikos, jų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės nėra esminiai faktoriai tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytus teisės pažeidimus atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju K. J. bus įdarbintas UAB „G.“, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo toje pačioje įmonėje, tačiau, akivaizdu, kad darbo turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien galimybė įsidarbinti, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino K. J. nusikalstamumo. Analogiškai vertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nuteistojo socialiniai ryšiai neabejotinai turėtų būti vertinami kompleksiškai, t. y. visų kitų nuteistojo asmenybę bei jos pokytį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl vien tai, kad nuteistasis K. J. palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nesudaro.

13. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ analizė. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo K. J. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisDanguolės ŠiugždinytėsValdas Vitunskas