- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-717-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00572-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- K. J.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kęstučio Dargužio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. liepos 23 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. J. bausmę atlieka pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 6 dalį 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jis nuteistas galutine 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 6 MGL dydžio bauda (laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. liepos 4 d., pabaiga – 2021 m. spalio 4 d.).Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam K. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatę įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis K. J. skunde prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra teisėtas ir pagrįstas. K. J. manymu, apylinkės teismas neįvertino Komisijos pateiktų argumentų ir oficialių duomenų (socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų), kurie patvirtina, kad bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį jis buvo 1 kartą skatintas, dirba, daug skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę geri, jis nuolat vyksta savaitgaliais namo, pagrindinis jo pajamų šaltinis iki suėmimo ir bausmės atlikimo metu yra gaunamas darbo užmokestis. Nuteistasis taip pat pažymi, kad jis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir adekvačiai suvokia nusikaltimo padarinius, priežiūrą ir apribojimus vertina teigiamai, palaiko bendras visuomenėje priimtas dorovines normas. Jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, riziką mažina jau aptartos aplinkybės dėl palaikomų socialinių ryšių, ketinimai įsidarbinti laisvėje, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą, gyvenimo sąlygos laisvėje, jo požiūris į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.Nuteistasis K. J. skunde taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad jo neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 2 mėnesiai 15 dienų, dar yra pakankamai didelė. Jo vertinimu, šis motyvas iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, kurios numato, kokią teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį privalo atlikti nuteistasis, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas taip pat nevertino, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį, jog kuo plačiau būtų taikomas lygtinis paleidimas kaip specifinė alternatyva bausmių vykdymo sistemoje ir priemonė, mažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Nuteistojo teigimu, dėl visų šių aplinkybių priimta skundžiama teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali būti laikoma pagrįsta.Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo K. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.Nustatyta, kad K. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (33 balai, iš jų 20 balų statiniai). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad K. J. rizikos vertinimas nuo paskutinio 2018 m. sausio 29 d. atlikto rizikos vertinimo sumažėjo 3 balais (prieš tai buvo 36 balai), tačiau tokį rizikos mažėjimą lėmę veiksniai ir priežastys nėra nurodyti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors K. J. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sprendžiant apie jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turėtų būti ne tik formaliai atsižvelgiama į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinami jo elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.Apygardos teismas pritaria skundžiamoje teismo nutartyje padarytai išvadai, kad K. J. bausmės atlikimo metu daro tam tikrą pažangą. Jis mokosi ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, dirba, už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo vieną kartą paskatintas, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, po ko pakeitė požiūrį į alkoholio vartojimą. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar išlieka aktualus K. J. nustatytas kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir mažinti minėto kriminogeninio veiksnio įtaką nustatytai rizikai pakartotinai nusikalsti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistajam ankstesnio klausimo dėl lygtinio paleidimo svarstymo metu buvo nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su lėšų tvarkymu (civilinio ieškinio atlyginimu). Nors šiuo metu šis rizikos veiksnys nenustatytas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nuosprendžiu iš K. J. yra priteista daugiau nei 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, tačiau teismui nėra pateikta jokių duomenų, kad nuteistasis, bausmės atlikimo metu dirbdamas apmokamą darbą, būtų atlyginęs bent dalį priteistų civilinių ieškinių ir tokiu būdu siektų sumažinti jo padarytu sunkiu nusikaltimu sukeltas neigiamas pasekmes (dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vienas asmuo žuvo, kitam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata). Nors skunde K. J. nurodo, kad kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta visiškai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir dar priimant socialinio tyrimo išvadą kaltę jis pripažino iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų, išskyrus tai, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę.Nors pritartina K. J. skundo argumentams, kad neatlikta bausmės dalis negali būti pagrindas atsisakyti asmeniui taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau nagrinėjamu atveju visapusiškai įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat ir nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti mažinančius veiksnius (tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija, ryšių palaikymas su artimaisiais, nusiteikimas laikytis teismo skirtų įpareigojimų) ir kitus skunde nurodomus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, teisų kolegijai dar kyla abejonių dėl to, ar K. J., atlikęs trečdalį jam paskirtos bausmės, paleistas lygtinai sugebės atsiriboti nuo jam būdingo ankstesnio lengvabūdiško teisei priešingo elgesio ir laikysis įstatymų.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad K. J. šiuo metu neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo mąstymo pokyčiai nusikaltimų analizės aspektu dar nėra pakankami konstatuoti įstatymo reikalaujamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, priešingai nei teigia nuteistasis, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2018 m. liepos 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo K. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.