Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-02-05 · Civilinė byla Nr. e2-1225-522/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-05
Bylos Nr.
e2-1225-522/2020
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00624-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irina Serafin
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Atsakovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1225-522/2020Proceso Nr. 2-44-3-00624-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 5 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 727,03 Eur negrąžintą kreditą, 125,65 Eur palūkanas, 76,74 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindžia tarp pradinio kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (ankstesnis pavadinimas – AB DNB bankas) ir atsakovo bei solidarios skolininkės L. A. 2008 m. gruodžio 17 d. sudaryta kreditavimo sutartimi, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė minėtiems kredito gavėjams solidariai 5 000 Lt kreditą, skirtą vartojimo reikmėms, tačiau kredito gavėjai kreditavimo sutarties tinkamai nevykdė. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 1 dalimi, sutarties 38.4 punktu, turėdamas teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų, prašo iš atsakovo pagal minėtą sutartį priteisti 727,03 Eur negražinto kredito bei 125,65 Eur palūkanų. 2017 m. birželio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus ir Lindorff Oy buvo sudaryta reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartis, pagal kurią Lindorff Oy buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovas perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą ir įgijo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Ieškovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 84).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti ir apie bylos nagrinėjimą teisme pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis) (el. b. l. 69-70, 71, 74-75, 76).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 17 d. tarp pradinio kreditoriaus AB DNB Nord banko (dabar – Luminor bank AS Lietuvos skyrius) ir kredito gavėjų atsakovo bei L. A. sudaryta kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis) kredito gavėjams buvo suteiktas 5 000 Lt vartojimo kreditas, iki 2013 m. lapkričio 30 d., numatant 55 Lt sutarties sudarymo mokestį, 19,03 proc. dydžio metines palūkanas, o kredito gavėjai įsipareigojo suteiktą kreditą grąžinti sutartyje nustatyta tvarka, mokėti palūkanas bei kitas sutartyje numatytas sumas (el. b. l. 7-15), bet prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė.

2017 m. birželio 15 d. tarp pradinio kreditoriaus ir Lindorff Oy sudarytos reikalavimų teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutarties pagrindu Lindorff Oy buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą (ieškovo teigimu, atsakovas apie tai buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku), o 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuo 2017 m. spalio 1 d. ieškovas (ankstesnis pavadinimas – UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą ir įgijo teisę į atsakovo įsiskolinimą (el. b. l. 16-19, 20-24, 30-32).

CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Sutarties bendrosios dalies 38.3, 38.4 punktuose (el. b. l. 15) taip pat numatyta, kad kredito gavėjo pusėje esant asmenų daugetui, už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kredito gavėjai atsako solidariai ir bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba iš bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę pagal sutartį, tiek ir bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba iš bet kurio iš jų atskirai. Šiuo atveju, ieškovas, remdamasis minėtomis nuostatomis, ieškinį pareiškė kredito gavėjui – atsakovui, kuris ieškovo paskaičiavimu, pagal sutartį liko skolingas 727,03 Eur negrąžinto kredito, 125,65 Eur palūkanų ir 76,74 Eur delspinigių. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, šių argumentų nepaneigė.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

CK 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie 2017 m. birželio 15 d. reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Be kita ko, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal sutartį, todėl atsižvelgiant į aptartas teisės normas, iš atsakovo ieškovui, perėmusiam reikalavimo teisę į atsakovo skolą, priteistina 727,03 Eur skola, 125,64 Eur pagal sutartį paskaičiuotos palūkanos bei sutarties ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu paskaičiuoti 76,74 Eur delspinigiai (0,05 proc. dydžio, už 180 dienų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 21 Eur žyminio mokesčio.

Už ieškinį mokėtinas 21 Eur žyminis mokestis, tačiau ieškovas sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 27). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ieškovui grąžintinas permokėtas 18 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ (į. k. 304615887) naudai 727,03 Eur skolą, 125,65 Eur palūkanas, 76,74 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 21 Eur žyminį mokestį.

Grąžinti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“ permokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 18 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Irina Serafin