- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2-879-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00336-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Bos Inox“
- Atsakovas
- UAB „Rudesta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „PROJEKTŲ BANKAS“, kreditorių UAB, „Konventa“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „LITNOBILES“, UAB „Gotartas“, UAB „Metoera“, UAB „Vaistena“, UAB „Raiška“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Grizenta“, UAB „MT Group“, UAB „Flameksas“, Ko, UAB „Mažeikių apdaila“, UAB „L&D sprendimai“, TILTŲ STATYBOS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „TILSTA“, UAB „ICC ENGINEERING“, UAB „NKG Transport“, UAB „Santechvita“, UAB „Transgeda“, UAB „Abonas“, UAB „Žemaitijos keliai“, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“
- Kreditorius
- UAB „Konventa“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „LITNOBILES“, UAB „Gotartas“, UAB „Metoera“, UAB „Vaistena“, UAB „Raiška“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Grizenta“, UAB „MT Group“, UAB „Flameksas“, Ko, UAB „Mažeikių apdaila“, UAB „L&D sprendimai“, TILTŲ STATYBOS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „TILSTA“, UAB „ICC ENGINEERING“, UAB „NKG Transport“, UAB „Santechvita“, UAB „Transgeda“, UAB „Abonas“, UAB „Žemaitijos keliai“, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bos Inox“, atsakovės UAB „Rudesta“, trečiojo asmens UAB „PROJEKTŲ BANKAS“, kreditorių UAB „Konventa“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „LITNOBILES“, UAB „Gotartas“, UAB „Metoera“, UAB „Vaistena“, UAB „Raiška“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Grizenta“, UAB „MT Group“, UAB „Flameksas“ ir Ko, UAB „Mažeikių apdaila“, UAB „L&D sprendimai“, TILTŲ STATYBOS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „TILSTA“, UAB „ICC ENGINEERING“, UAB „NKG Transport“, UAB „Santechvita“, UAB „Transgeda“, UAB „Abonas“, UAB „Žemaitijos keliai“, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-359-210/2017, kuria UAB „Rudesta“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai UAB „Bos Inox“, G. B. firma „Tringala“, UAB „Ukmergės keliai“, Estijos juridinis asmuo Ruukki Products AS, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Argensta“ teismo prašė atsakovei iškelti bankroto bylą, nurodė, kad ji UAB „Bos Inox“ skolinga 46 032,15 Eur, G. B. firmai „Tringala“ – 923,52 Eur, UAB „Ukmergės keliai“ – 99 728,74 Eur, Estijos juridiniam asmeniui Ruukki Products AS – 19 476,42 Eur, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ – 4 349,95 Eur, UAB „Argensta“ – 84 000 Eur. UAB „Rudesta“ direktorius V. K. prašė UAB „Rudesta“ iškelti restruktūrizavimo bylą.Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Rudesta“ iškelta restruktūrizavimo byla.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl bankroto bylos UAB „Rudesta“ iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, netinkamai taikė teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, jog atsakovei keltina ne bankroto, bet restruktūrizavimo byla. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi: 1) ieškovų UAB „Bos Inox“, G. B. firmos „Trinagala“, UAB „Ukmergės keliai“, Estijos juridinio asmens Ruuki Products AS, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinius dėl bankroto bylos UAB „Rudesta“ iškėlimo paliko nenagrinėtus; 2) pakeitė trečiojo asmens UAB „Lemora“ procesinį statusą iš trečiojo asmens į bendraieškio; 3) UAB „Rudesta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“; 4) areštavo UAB „Rudesta“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, taip pat uždraudė UAB „Rudesta“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą. Teismas, įvertinęs UAB „Rudesta“ teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, sprendė, kad UAB „Rudesta“ turto vertė nuo 2016-09-30 nuolat mažėjo, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2016-12-31 šiek tiek padidėjo, o 2017-02-08 sumažėjo, tačiau visu laikotarpiu įmonės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma buvo artima įmonės turto vertei. Per vienerius metus mokėtinos sumos tiek 2016-09-30, tiek 2016-11-03 balansų duomenimis buvo artimos mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumai, o iš 2016-12-31 ir 2017-02-08 finansinės atskaitomybės dokumentų iš per vienerius metus mokėtinų sumų UAB „Rudesta“ nepagrįstai eliminavo skolas tų kreditorių, kurie yra davę sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (UAB „Transgeda“, UAB „Žemaitijos keliai“, UAB „Lietemas“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Gotardas“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Raiška“, UAB „ICC ENGINEERING“, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, UAB „Mažeikių apdaila“, UAB „Prorentus“, UAB „MC Baltic“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „NKG Transport“, UAB „Santechvita“, UAB „Vaistena“, UAB „Metoera“ ir kt. įmonių finansiniai reikalavimai).Be to, 2017-02-08 balanse UAB „Bos Inox“ 46 032,15 Eur dydžio skola ir UAB „PROJEKTŲ BANKAS“ 79 191,87 Eur dydžio skola nurodyta kaip nepradelsta, nors Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-807-210/2016, ir Panevėžio apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-577-198/2016, yra išdavę vykdomuosius raštus dėl 55 932,15 Eur išieškojimo ir 16 048 Eur išieškojimo, o teisminiai ginčai dėl vykdomųjų raštų išdavimo yra baigti.Teismo vertinimu, UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 422 455,06 Eur, t. y. mažiausiai 79,44 proc. viso bendrovės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas pažymėjo, kad net UAB „Rudesta“ laimėjus ginčą su AB „Klaipėdos nafta“ ir šiuo pagrindu į turto masę įtraukus 314 539,15 Eur sumą, tai nepakeistų bendro pradelstų įsipareigojimų ir turto santykio (tokiu atveju įsipareigojimai sudarytų 72 proc. UAB „Rudesta“ balansinio turto vertės).Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės (ne)mokumo, įvertino ir tai, kad UAB „Rudesta“ nėra pradėjusi išieškojimo procedūrų iš debitorių, kurių įsipareigojimai, vėluojant atsiskaityti su atsakove 3 mėnesius, sudaro 94 503,86 Eur sumą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į debitorių sąrašą yra įtraukta UAB „Ekoatliekos“ su 74 344, 72 Eur skola, tačiau UAB „Ekoatliekos“ 229 445,89 Eur dydžio reikalavimas, pareikštas atsakovei Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-505-549/2017, nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą, pažymint, kad ieškinio tenkinimo atveju, atsakovės padėtis būtų dar blogesnė.Teismas, vertindamas UAB „Rudesta“ pateiktus duomenis apie sudarytas ir vykdomas sutartis, pažymėjo, kad iš pateikto tokių sutarčių sąrašo didesnės reikšmės turi tik viena 2016 m. IV ketvirtį pasirašyta sutartis. Nors į bylą pateikti įrodymai, jog pagal šią sutartį buvo gautas avansinis mokėjimas, tačiau nesant jokių preliminarių pelno ar sąnaudų paskaičiavimų pagal šią sutartį, teismo nuomone, neįmanoma įvertinti, kiek tokios sutarties įvykdymas galėtų pagerinti įmonės sudėtingą finansinę padėtį, juolab, kad apyvartinių lėšų trūkumas, priverstiniai išieškojimai kitiems kreditoriams gali pasunkinti šios sutarties vykdymą. Analogiškos išvados darytos ir dėl kitų sutarčių. Teismas kritiškai vertino UAB „Rudesta“ argumentą dėl veiklos efektyvumo didinimo, konstatuodamas, kad kitų statybos įmonių vidutiniai mėnesio pardavimai vienam darbuotojui 2015 metais yra kelis kartus didesni, nei UAB „Rudesta“ 2017 m. sausio mėn.Teismui nustačius, kad UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai žymiai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, sprendė, kad įmonė turi ilgalaikių nevykdomų įsipareigojimų, kurie nėra laikini.Teismas, vertindamas UAB „Rudesta“ veiklos pelningumą, atkreipė dėmesį, kad įmonė nuo 2014 metų patiria nuostolius (2015 m. jie sudarė 575 251 Eur, 2016 m. – 622 333 Eur), o pelnas mažėja (2016 metais, lyginant su 2015 metais, sumažėjo 8 319 888 Eur). Vien tai, kad atsakovė 2017 metais teigia gavusi 55 380 Eur pelno, atsižvelgiant į turimus įsipareigojimus, ši suma laikytina pernelyg maža, kad galėtų būti išspręstos įmonės mokumo problemos.Konstatavus UAB „Rudesta“ esant nemokią, teismas nesprendė klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje jau buvo padaręs išvadą dėl atsakovės nemokumo, kai byloje jau buvo duomenys apie atsakovės sudarytas sutartis. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl atsakovės nemokumo, laikytina aktualia, atsakovei į bylą nepateikus reikšmingų duomenų apie įmonės finansinės padėties pasikeitimą. Bylos nagrinėjimo metu pateikti penkių ieškovų ieškinių atsisakymai, susitarimai restruktūrizuotis, atsakovės kreditorių, sutikusių restruktūrizuotis, skaičių padidino iki 47 proc., tačiau nepasiekė 50 proc.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Kreditorė UAB „MT Group“ atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir UAB „Rudesta“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir todėl nepagrįstai iškėlė bankroto (o ne restruktūrizavimo) bylą. Pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovei bus iškelta bankroto byla, ji gali patirti didelių nuostolių, nes su UAB „Rudesta“ yra sudariusi didelės vertės sutartį dėl rangos darbų atlikimo. Atkreipė dėmesį, kad į bylą 2016-12-30 yra pateiktas UAB „MT Group“ sutikimas Nr. MT-MKi-314/1 dėl bendrovės restruktūrizavimo, kuriame ji sutiko atidėti atsakovės mokėtinų sumų mokėjimo terminus restruktūrizavimo proceso vykdymo laikotarpiui bei nurodė palaikanti atsakovės siekį pradėti restruktūrizavimo procedūrą. Kreditorė nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Rudesta“ neturi realių finansinių galimybių įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams – atsakovė turi pasirašytų ir vykdomų sutarčių, aktyviai siekia padidinti gaunamas pajamas sudarydama naujas sutartis, didžioji dalis jos kreditorių sutinka atidėti pradelstus mokėjimus, dauguma kreditorių, inicijavusių bankroto bylos iškėlimą, ieškinius yra atsiėmę. Taigi, kreditorės teigimu, tiek atsakovė, tiek jos kreditoriai siekia išvengti bankroto bylos atsakovei iškėlimo, o vieninteliai tuo suinteresuoti asmenys – atsakovės konkurentai, siekiantys atsakovės pašalinimo iš rinkos.UAB „Rudesta“ generalinis direktorius V. K. atskirajame skunde teismo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „Rudesta“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik tos, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Nagrinėjamu atveju teismas neteisingai įvertino UAB „Rudesta“ pradelstų įsipareigojimų sumą (jie neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės), be to, teismas nenustatė, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų (ĮBĮ 2 str. 8 d.).Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 422 455,06 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iš pradelstų įmonės įsipareigojimų išbraukti tų kreditorių reikalavimus, kurie yra sutikę su restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimu. Kreditoriai, sutikdami su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, taip pat yra išreiškę valią atidėti mokėjimo terminus restruktūrizavimo proceso vykdymo laikotarpiui, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, tokiu būdu be jokių motyvų neteisėtai ir nepagrįstai paneigdamas šalių valią susitarti dėl mokėjimo terminų atidėjimo, taip pat be jokio pagrindo apribojant kreditorių teisę teikti skolininkui pagalbą (CK 6.156 str. 1 d., 6.209 str. 1 d., ĮRĮ 24 str. 3 p.). Be to, ir restruktūrizavimo plano metmenyse pateiktame kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo plane matyti, kad dalis kreditorių reikalavimų galėtų būti pradėti vykdyti ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 31 d.Pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktas pradelstų įsipareigojimų paskaičiavimas atitinkamai lėmė ir netinkamos išvados padarymą dėl pradelstų įsipareigojimų ir atsakovės turimo turto santykio. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus apeliantės turimas turtas sudaro 3 049 597 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 1 167 647,84 Eur (taigi santykis sudaro 38,29 proc., o ne 79,44 proc., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Rudesta“ finansinėje apskaitoje pateikiama turto vertė ar trumpalaikių įsipareigojimų suma yra neteisinga. Sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, turi būti įvertintos ir kitos svarbios aplinkybės – veiklos vykdymas, jos pelningumas, debitorių skolos ir jų realaus išsiieškojimo galimybės, įmonės turimos licencijos ir leidimai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė veiklą vykdo, ji yra pelninga, pradėtas debitorių skolų teisminis išieškojimas, didžiausia skolininkė UAB „Ekoatliekos“ yra pajėgi padengti skolą, įmonė turi gerą reputaciją statybų sektoriuje.Teismas netinkamai įverto UAB „Rudesta“ veiklos rezultatus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantės pastangos įveikti sunkumus jau davė teigiamų rezultatų. Teismas nepagrįstai lygino 2015 ir 2017 metų veiklos rezultatus. Apeliantė neturėjo galimybės pasiekti 2015 metų rezultatų dėl restruktūrizavimo (bankroto) bylos (-ų) iškėlimo nagrinėjimo. Be to, net ir neiškėlus restruktūrizavimo bylos 2017 metais apeliantė veikė pelningai (per pirmuosius 2017 m. mėnesius gauta 55 380 Eur pelno), todėl akivaizdu, kad jau per pirmuosius ketverius metus iš gauto pelno gali būti patenkinti visi finansiniai reikalavimai.Nesutiktina su teismo motyvais, kad į bylą pateiktas 2017-02-08 kreditorių sąrašas nėra sudarytas remiantis teisingais skaičiavimais dėl UAB „Bos Inox“ ir UAB „PROJEKTŲ BANKAS“ reikalavimų nurodymo kaip nepradelstų. UAB „PROJEKTŲ BANKAS“ dar 2016-12-30 sutiko atidėti mokėjimo terminus, todėl jos skola pagrįstai neįskaičiuota į pradelstus įsipareigojimus, o su UAB „Bos Inox“ derybos užsitęsė, tačiau teismas apie tai buvo informuotas.Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė nemoka mokesčių valstybės ir VSDFV biudžetams. VSDFV Mažeikių skyriaus 2017-02-15 sutikimas dėl bendrovės restruktūrizavimo patvirtina, kad nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos atsakovė sumokėjo visus einamuosius mokėjimus, o viešai prieinami VMI duomenys patvirtina, kad apeliantės įsipareigojimai nepadidėjo ir valstybės biudžetui.Nesutiktina, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl skolų iš debitorių išieškojimo. Atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-505-569/2017 yra pareiškusi priešieškinį siekiant skolos iš UAB „Ekoatliekos“ išieškojimo. Nors šioje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nereiškia skolos priteisimo, tačiau ji akivaizdžiai patvirtina atliktus būtinus skolos išieškojimui veiksmus.Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės bankroto byla suinteresuotos išimtinai toje pačioje rinkoje veikiančios bendrovės.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė likvidavimo, o ne įmonės reabilitavimo tikslui, nenagrinėjo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o apie įmonės nemokumą sprendė remdamasis prielaidomis, nors pagal teismų praktiką bankroto byla turi būti keliama tik nesant abejonių dėl įmonės nemokumo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės sudarytų sutarčių vertė yra 1 405 718,25 Eur, todėl teismas nepagrįstai joms neteikė reikšmės.Apeliantės vykdoma veikla, sukuriamos darbo vietos yra itin reikšmingi Mažeikių miestui bei rajonui (apeliantės mokamas darbo užmokestis šiame regione yra vienas didžiausių).Kreditorė AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ atskirajame skunde prašo tenkinti UAB „Rudesta“ atskirąjį skundą. Nurodo, kad savo poziciją yra išreiškusi į bylą pateikiant sutikimą dėl UAB „Rudesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus įmonės pastangų atkurti mokumą, kreditorių valios, neatsižvelgus, kad UAB „Rudesta“ bankroto bylos iškėlimo iš esmės siekia 2 kreditoriai, kurie yra atsakovės konkurentai.Kreditorės UAB „Flameksas“ ir Ko, UAB „Bos Inox“, UAB „Grizenta“, UAB „PROJEKTŲ BANKAS“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Raiška“, UAB „Vaistena“, UAB „Metoera“, UAB „Gotartas“, UAB „LITNOBILES“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „Konventa“, UAB „Žemaitijos keliai“, UAB „Abonas“, UAB „Transgeda“, UAB „Santechvita“, UAB „NKG transport“, UAB „ICC ENGINEERING“, UAB „TILSTA“, UAB „L&D sprendimai“, UAB „Mažeikių apdaila“ atskiruosiuose skunduose teismo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir UAB „Rudesta“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Juose nurodyti argumentai yra analogiški kreditorės AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ nurodytiems argumentams, todėl nekartojami.UAB „Rudesta“ atsiliepime į UAB „Bos Inox“, UAB „PROJEKTŲ BANKAS“, UAB „Konventa“, UAB „UNIS Steel Baltija“, UAB „LITNOBILES“, UAB „Gotartas“, UAB „Metoera“, UAB „Vaistena“, UAB „Raiška“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Naftos dujos“, UAB „Grizenta“, AB „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“, UAB „MT Group“, UAB „Flamenksas“ ir Ko, UAB „Mažeikių apdaila“, UAB „L&D sprendimai“, UAB „Abonas“, UAB „Žemaitijos keliai“ atskiruosius skundus nurodė, kad su juose nurodytais motyvais sutinka, todėl Lietuvos apeliacinio teismo prašo juos tenkinti ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį.Kreditorė UAB „Lemora“ atsiliepime į atskiruosius skundus teismo prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi konstatavęs, kad atsakovei negali būti keliama restruktūrizavimo byla, pirmosios instancijos teismui grąžino iš naujo spręsti tik atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, susiję su restruktūrizavimo bylos UAB „Rudesta“ iškėlimu, nenagrinėtini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovę esant nemokia. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyti faktai dėl prisiimtų turtinių įsipareigojimų nevykdymo, mokesčių valstybei ir VSDFV nemokėjimo, pradelstų skolų ir į įmonės balansą įrašyto turto neigiamo santykio ir jo procentinės išraiškos (79,44 proc.), tęstinio pobūdžio sunkumų, patiriamų nuostolių nuo 2014 metų, pardavimo pajamų mažėjimo.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių pateikti sutikimai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo jų eliminuoti skaičiuojant atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų masę. Be to, kreditorių sutikimai negali būti vertinami kaip skolų mokėjimo terminų atidėjimai, nes jie duoti tik dėl to, kad atsakovei būtų keliama restruktūrizavimo byla (juose nėra nurodyta, kad kreditoriai atideda mokėjimo terminus). Į restruktūrizavimo plano metmenis įrašyti duomenys, kad kreditorių reikalavimai bus pradėti tenkinti nuo 2017-12-31, nereiškia mokėjimo termino atidėjimo. Teismui kilus abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, jis pagrįstai nesivadovavo atsakovės pateiktais duomenimis apie pradelstas skolas.Iš atsakovės į bylą pateiktų 2017-02-17 ir 2017-03-03 rašytinių paaiškinimų, papildomų rašytinių įrodymų matyti, kad po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties atsakovė atsiskaitė su atskirais kreditoriais, nors nebeturėjo teisės naudoti įmonės lėšų einamiesiems mokėjimams. Atsakovė iš areštuotų įmonės lėšų atsiskaičiusi su tam tikrais kreditoriais, šį faktą pateikia kaip įmonės finansinės padėties pagerėjimą, tačiau atsakovei įmonės lėšas panaudojus pradelstoms skoloms sumokėti, atitinkamu dydžiu sumažėjo tiek įmonės turtas (piniginės lėšos), tiek įsipareigojimai, t. y. jos mokumas nepakito.Kreditorė UAB „Argensta“ atsiliepime į atskiruosius skundus teismo prašė Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-04-13 gautas UAB „Argensta“ pareiškimas, kuriame nebepalaikoma pozicija ir reikalavimas, išdėstyti atsiliepime į atskiruosius skundus, o apeliacinės instancijos teismo prašoma Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.Kreditorė (trečiasis asmuo) UAB „Švykai“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo jų netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovę esant nemokia vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis. Analogiška išvada dėl atsakovės nemokumo konstatuota ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017, kurioje nustatyta, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai laikotarpiu nuo 2013 m. žymiai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, o bendra įsipareigojimų suma nuo 2013 metų išliko artima turto vertei. Nustačius nemokumo faktą, atsakovei keltina bankroto byla.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2014 metų atsakovė veikė nuostolingai, nuo 2016 metų turto vertė nuolat mažėjo, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis išliko artimas turto vertei.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neįrodė realios galimybės atgauti skolas iš debitorių, tinkamai nepagrindė dedamų pastangų inicijuoti šių skolų išieškojimo procedūras. Taip pat sutiktina su teismo išvadomis, kad atsakovės nurodomos įsipareigojimų bei įmonės turto sumos nėra pagrįstos teisingais skaičiavimais bei prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.Atsakovė, efektyvią įmonės veiklą įrodinėdama didelės vertės sutarčių sudarymu su kontrahentais, nepateikė jokių duomenų apie realų šių sutarčių vykdymą, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017, nurodė, kad dalis šių sutarčių vykdymo terminų yra pasibaigę. Atskirajame skunde nenurodytos ir jokios konkrečios aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties stabilizavimo per sąlyginai trumpą laikotarpį, o remiamasi tik prielaidomis.Atsiliepimo padavimo dieną atsakovė VSDFV skolinga 58 639,23 Eur (įskaitant netesybas), ji ilgą laiką buvo skolinga darbuotojams.Nesutiktina su argumentais, jog teismas neįvertino atsakovės sudarytų susitarimų su kreditoriais dėl įsipareigojimų vykdymo terminų atidėjimo, taip pat, kad netinkamai apskaičiavo atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2014 m. veikia nuostolingai, o į kreditorius dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo kreipėsi tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Atsakovės siekis atidėti prievolių įvykdymą, nenurodant jokių konkrečių pajamų šaltinių, iš kurių būtų atsiskaityta su kreditoriais, patvirtina, jog atsakovė toliau siekia vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vien aplinkybė, jog dalis kreditorių išreiškė sutikimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo savaime neįrodo ir kreditorių sutikimo dėl mokėjimo prievolių terminų atidėjimo, todėl šie įsipareigojimai negali būti išbraukti sprendžiant dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio.VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus teismo prašo juos tenkinti – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Rudesta“ grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad atsakovės skola VSDFV Mažeikių skyriui 2017-03-28 sudaro 58 369,23 Eur (57 679,63 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 959,6 Eur delspinigių), tačiau atsakovė 2017 metais laiku mokėjo visas einamąsias įmokas, taip pat dengė ankstesnių laikotarpių skolas (laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-28 atsakovei apskaičiuota 55 450,61 Eur dydžio įmokų suma, o šiuo laikotarpiu VSDFV Mažeikių skyriui sumokėta 78 340 Eur). Kreditorės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į daugumos kreditorių valią dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Bos Inox“, G. B. firma „Tringala“, UAB „Ukmergės keliai“, Estijos juridinis asmuo Ruukki Products AS, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Argensta“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Rudesta“ iškėlimo nemokumo pagrindu. Atsakovės UAB „Rudesta“ direktorius V. K. teismo prašė UAB „Rudesta“ iškelti restruktūrizavimo bylą. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Rudesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad nors UAB „Rudesta“ pradelsti įsipareigojimai (2 612 782 Eur) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (3 832 637 Eur), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įmonė toliau vykdo veiklą, sprendė nesant pagrindo daryti išvadą dėl atsakovės nemokumo kaip pagrindo kelti bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017, šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rudesta“ nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Rudesta“ iškėlė bankroto bylą. Taigi, šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Rudesta“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribų nenustatyta.CPK 1 straipsnyje reglamentuota, kad restruktūrizavimo ir bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Specialūs įstatymai bankroto ir (ar) restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra atitinkamai ĮBĮ ir ĮRĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto ir (ar) restruktūrizavimo procesu procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ ir (ar) ĮRĮ nuostatoms.Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, – teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 str. 5 d.).Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.Nagrinėjamu atveju esant faktinei situacijai – Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-275-241/2017, nustatytam UAB „Rudesta“ nemokumui, kuris sudarė pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rudesta“ nagrinėti iš naujo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮRĮ vienas iš pagrindų, kuomet turi būti atsisakoma įmonei kelti restruktūrizavimo bylą – įmonės nemokumas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su UAB „Rudesta“ atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vertino tik įmonės nemokumą, nepasisakydamas dėl pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes taip pat į atskirųjų skundų argumentus, darytina išvada, kad esminis klausimas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo atlikto UAB „Rudesta“ nemokumo, kaip pagrindo bankroto bylai iškelti, įvertinimas (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas sprendė UAB „Rudesta“ esant nemokia, nustatęs, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, UAB „Rudesta“ nėra pradėjusi išieškojimo procedūrų iš turimų debitorių, o pateiktų duomenų apie sudarytas ir vykdomas sutartis nevertinęs kaip aplinkybių, pagrindžiančių galimybes jas sėkmingai vykdyti ir taip pagerinti įmonės finansinę padėtį.Atskiruosiuose skunduose kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įmonės faktinio (ne)mokumo nustatymas, iš esmės nesutinkant su teismo atliktais skaičiavimais dėl pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykio, nurodant, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nepagrįstai, skaičiuojant pradelstus įsipareigojimus, į juos įskaičiavo kreditorių įsipareigojimus, kurie sutiko skolų mokėjimą atidėti restruktūrizavimo laikotarpiui, taip pat netinkamai įvertino kitus duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl atsakovės nemokumo (debitorių skolų išieškojimą, sudarytas ir vykdomas sutartis, gaunamą pelną).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsakovės nemokumo, pagrįstumą, reikšmingais laikytini Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-275-241/2017, nustatyti atsakovės finansinės padėties rodikliai pagal bylos duomenis nutarties priėmimo dieną.Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2013 m. sudarė 21 271 728 Lt (6 160 718,26 Eur), iš jo ilgalaikis turtas – 6 247 100 Lt (1 809 285,22 Eur), trumpalaikis turtas – 15 024 628 Lt (4 351 433,04 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 17 786 885 Lt (5 151 437,96 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 16 594 667 Lt (4 806 147,76 Eur). 2013 m. įmonė turėjo 1 470 250 Lt (425 813,83 Eur) pelno.2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2014 m. sudarė 20 460 935 Lt (5 925 896 Eur), iš jo ilgalaikis turtas – 6 354 623 Lt (1 840 426 Eur), trumpalaikis turtas – 14 106 312 Lt (4 085 470 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 18 774 726 Lt (5 437 536 Eur), iš jų – 18 550 858 Lt (5 372 700 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2014 m. įmonė patyrė 1 618 634 Lt (468 789 Eur) nuostolių.2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turtas 2015 m. sudarė 6 223 803 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 3 143 284 Eur, trumpalaikis turtas – 3 080 519 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 797 006 Eur, iš jų – 4 672 752 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2015 m. bendrovė patyrė 575 251 Eur nuostolių.2016 m. spalio 18 d. balanso duomenimis, 2016 m. rugsėjo 30 d. bendrovės turtas sudarė 3 832 637 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 907 580 Eur, trumpalaikis turtas – 1 925 058 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 289 721 Eur, iš jų – 3 193 461 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2016 m. spalio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė per devynis 2016 metų mėnesius patyrė 168 852 Eur nuostolių.2016 m. lapkričio 23 d. balanso duomenimis, 2016 m. lapkričio 3 d. bendrovės turtas sudarė 3 658 783 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 882 286 Eur, trumpalaikis turtas – 1 776 497 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 3 123 552 Eur, iš jų – 3 027 293 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2016 m. lapkričio 23 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad bendrovė per dešimt 2016 metų mėnesių patyrė 160 877 Eur nuostolių.2016 m. rugsėjo 30 d. UAB „Rudesta“ kreditorių sąrašo duomenimis, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 332 305,29 Eur, iš jų pradelsti – 2 612 782,63 Eur. 2016 m. lapkričio 3 d. UAB „Rudesta“ kreditorių sąrašo duomenimis, įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 3 123 552,35 Eur, iš jų pradelsti – 1 297 337,30 Eur.Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki (įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (2 612 782 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (3 832 637 Eur), o įmonė nuo 2014 metų veikia nuostolingai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog egzistuoja realios galimybės atsakovei atgauti debitorių skolas, nepateikti duomenys, lėmę nurodomą įmonės finansinės padėties pasikeitimą pagal 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą finansinę atskaitomybę 2016 m. lapkričio 3 d., taip pat duomenys apie realų sutarčių vykdymą.Atsižvelgiant į šiuos Lietuvos apeliacinio teismo motyvus, lėmusius išvadą dėl atsakovės nemokumo 2017 m. sausio 26 d. ir šiuo pagrindu grąžinus pirmosios instancijos teismui klausimą dėl bankroto bylos UAB „Rudesta“ iškėlimo nagrinėti iš naujo (ĮBĮ 10 str. 8 d.), sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vertintina, ar naujai pirmosios instancijos teismui į bylą pateikti duomenys yra (buvo) pakankami išvadai dėl konstatuoto atsakovės nemokumo paneigti.Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi įpareigojo UAB „Rudesta“ vadovą teismui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus 2016-12-31 ir 2017-02-08 datoms, įmonės kreditorių sąrašą, kuriame būtų nurodytos skolų sumos, atsiskaitymo terminai, išskirti pradelsti įsipareigojimai, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir vykdomus išieškojimus ne ginčo tvarka, įmonės debitorių sąrašas su atsiskaitymų terminais bei informacija apie pradėtus ir vykdomus skolų iš debitorių išieškojimus, bendrovės turimas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, įkeistas turtas, kiti įsipareigojimai 2017-02-08 datai bei kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.Iš į bylą pateikto UAB „Rudesta“ 2016-12-31 balanso už 2016 metus, sudaryto 2017-01-30, matyti, kad įmonė turėjo turto už 3 257 797 Eur (ilgalaikio turto už 1 832 112 Eur, trumpalaikio turto už 1 425 684 Eur, iš kurių per vienerius metus gautinos sumos sudaro 582 285 Eur), o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 3 215 302 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 564 944 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 650 358 Eur). Atsakovė per 2016 metus patyrė 622 333 Eur nuostolių (kurie, lyginant su praėjusiais metais – išaugo).Iš į bylą pateikto UAB „Rudesta“ 2017-02-08 balanso, sudaryto 2017-02-17, matyti, kad įmonė turėjo turto už 3 049 597 Eur (ilgalaikis turtas – 1 807 601 Eur, trumpalaikis turtas – 1 241 996 Eur, iš jų per vienerius metus gautinos sumos išaugo iki 594 810 Eur), o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 3 007 382 Eur (po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 413 260 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos įsipareigojimai – 1 594 122 Eur). Atsakovė iki 2017-02-08 gavo 55 380 Eur pelno.Įmonės nemokumas, kaip bankroto bylos iškėlimo pagrindas, apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2017 m. sausio 26 d. nutartį, nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 612 782 Eur ir ši suma viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (3 832 637 Eur), taip pat, kritiškai vertindamas atsakovės pateiktą 2016-11-03 balansą, pažymėjo, kad nėra aišku, kokios konkrečiai aplinkybės lėmė įmonės turtinės padėties pasikeitimą, juos lyginant su 2016-09-30 sudaryta finansine atskaitomybe. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateikti balansai 2016-12-31 ir 2017-02-08, taip pat pateiktas kreditorių sąrašas su paaiškinimais rodo sumažėjusią pradelstų įsipareigojimų sumą, ją lyginant su 2016-09-30 balanso duomenimis, kuriais vadovavosi Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, tačiau šis mažėjimas iš esmės grindžiamas kreditorių sutikimais dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, taip pat UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, G. B. firmos „Tringala“, UAB „Bos Inox“, Estijos juridinio asmens Ruukkki Products AS, UAB „Ukmergės keliai“ pareiškimais dėl ieškinių atsisakymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kokią įtaką Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. konstatuotam įmonės nemokumui turi šios aplinkybės.Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 str., 178 str., ĮBĮ 9 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas naujai pateiktų balansų ir juose nurodytų duomenų, kreditorių sąrašo nelaikė patikimais, dėl to, kad į juos nebuvo įtraukti tų kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie yra pateikę sutikimus atsakovei kelti restruktūrizavimo bylą. UAB „Rudesta“ atskirajame skunde nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, kad jie pažeidžia šalių laisvės principą (CK 6.156 str.), įmonės kreditorių valią, siekį įmonę restruktūrizuoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.Iš bylos medžiagos matyti, kad sutikimus dėl bendrovės restruktūrizavimo yra pateikusios UAB „Transgeda“, UAB AAA LAW, R. J. IĮ, UAB „Konventa“, UAB „Mažeikių apdaila“, V. N., UAB „RG Consulting“, UAB „Santechvita“, UAB „Žematijos keliai“, UAB „ICC ENGINEERING“, UAB „Grizenta“, UAB „Mažeikių Varduva“, UAB „Vaistena“, UAB „Žemaitijos sauga“, UAB „Abonas“, UAB „Mažeikių autoservisas“, UAB „Metoera“, UAB „Raiška“, UAB „L&D sprendimai“, UAB „MC Baltic“, UAB „NKG transport“, UAB „Naftos dujos“, UAB „LITNOBILES“, UAB „Alridas“, UAB „Žemaitijos agroprekyba“, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, UAB „Future Engineering“, UAB „HC Betonas“, UAB „MT Group“, UAB „Pirema“, UAB „PROJEKTŲ BANKAS“, VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „UNIS Steel Baltija“, V. K., UAB „Lietemas“, UAB „Flameksas“ ir Ko ir kt., juose nurodant, kad palaikomas UAB „Rudesta“ siekis vykdyti restruktūrizavimo procedūrą, todėl sutinkama atidėti UAB „Rudesta“ mokėjimo terminus restruktūrizavimo proceso vykdymo laikotarpiui ir gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą šio proceso metu pagal restruktūrizavimo planą. Byloje nustatyta, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2016-09-30 sudarė 2 612 782,63 Eur (toks pradelstų įsipareigojimų dydis 2016-09-30 datai nurodytas ir byloje esančiuose restruktūrizavimo plano metmenyse). Atsakovė, pirmosios instancijos teismui teikdama naujus duomenis, nurodė, kad sutikimus įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą yra davę kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 1 225 237 Eur, o 2017-03-03 rašytiniuose paaiškinimuose papildomai pažymėjo, kad 2017-02-17 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti 1 197 218,06 Eur pradelsti įsipareigojimai, mažintini 29 570,22 Eur suma ir sudaro 1 167 647,84 Eur, todėl turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis neatitinka ĮBĮ įtvirtinto nemokumo sąvokos (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą pateikti kreditorių sutikimai pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertinti kaip sutikimai atidėti skolų mokėjimo terminus, nes jie besąlygiškai siejami su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir finansinių reikalavimų tenkinimu pagal restruktūrizavimo planą, dėl to turi būti įskaičiuojami vertinant atsakovės (ne)mokumą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutikimus davusių asmenų finansinių reikalavimų suma (1 225 237 Eur) pridėtina prie pradelstų įsipareigojimų sumos pagal 2017-02-08 duomenis (1 197 218,06 Eur) ir sudaro 2 422 455,06 Eur, t. y. viršija pusę į 2017-02-08 balansą įrašyto turto vertės (3 049 597 Eur). Be to, kaip teisingai pažymėtina UAB „Lemora“ atsiliepime į atskirąjį skundą, tikėtinai įmonės turimi įsipareigojimai sumažėjo ir dėl atliktų atsiskaitymų su tam tikrais kreditoriais (UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, G. B. firma „Tringala“), tačiau tai kartu lemia ir santykinį įmonės turto mažėjimą, todėl sprendžiant (ne)mokumo klausimą atsiskaitymo su keliais kreditoriais faktas didelės reikšmės neturi. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie pakitusį atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, galintį paneigti nustatytą atsakovės nemokumą ĮBĮ prasme, į bylą nepateikta. Tai, kad, kaip teigiama UAB „Rudesta“ atskirajame skunde, pagal metmenis dalis kreditorių reikalavimų galėtų būti pradėti vykdyti ne anksčiau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., nekeičia padarytos išvados dėl esamo atsakovės nemokumo teisingumo, juolab, kad, kaip minėta, pati atsakovė restruktūrizavimo plane yra pateikusi pradelstų įsipareigojimų paskaičiavimą, kurio sumažėjimas neįrodytas (CPK 178 str.). Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju reikšmingas ne tik turimo turto ir įsipareigojimų santykis, bet ir kitos aplinkybės – veiklos vykdymas, pelningumas, debitorių skolos, jų išieškojimo galimybės ir kt., o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovės veiklos vykdymą, jos rezultatus.Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Pažymėtina, kad nors bankroto ir (ar) restruktūrizavimo bylose vyrauja viešasis interesas, suponuojantis teismo aktyvumo pareigą, tačiau jis nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, t. y. nagrinėjamu atveju būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti savo mokumą pagal ĮBĮ nuostatas.Pažymėtina, kad tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo. Teismai išsamiai pasisakė dėl atsakovės turimų debitorių skolų, įvertino galimybes jas išsiieškoti, taip pat dėl jų įtakos atsakovės (ne)mokumui. Daryti priešingas išvadas pagal byloje esančius duomenis, taip pat atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo (CPK 185 str.). UAB „Rudesta“ atskirajame skunde akcentuoja civilinę bylą Nr. e2-505-569/2017, kurioje yra pareiškusi priešieškinį siekiant išsiieškoti skolą iš UAB „Ekoatliekos“, tačiau nepagrindžia, kaip ši aplinkybė keičia (gali keisti) pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės nemokumo, juolab, kad pirmosios instancijos teismui pagal pačios apeliantės pateiktą debitorių sąrašą konstatavus, jog daugiau nei 3 mėnesius vėluojama atsiskaityti už 94 503,86 Eur sumą, atskirajame skunde nepateikiami jokie papildomi įrodymai ir (ar) argumentai dėl skolų išsiieškojimo iš debitorių, kurių skolų mokėjimo terminai yra suėję (CPK 178 str.)Analogiškos išvados darytinos ir dėl kitų UAB „Rudesta“ atskirojo skundo argumentų. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas vertino tiek į atsakovės pateiktas sutartis, tiek argumentus dėl veiklos efektyvumo, per pirmuosius 2017 metų mėnesius gautą pelną, tačiau konstatavo, kad šie duomenys ir pateikti rodikliai nėra pakankami spręsti apie galimybę įmonei toliau vykdyti veiklą, būti aktyvia rinkos dalyve, atsižvelgiant į nustatytą pradelstų įsipareigojimų ir turto santykį, nuo 2013 metų patiriamus nuostolius (išskyrus 2017-02-08 pelno nuostolių ataskaitoje nurodomą gautą 55 380 Eur dydžio pelną). Be to, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje, vien pats veiklos vykdymo faktas (į bylą jau buvo teikiamos sudarytos sutartys) savaime nelemia išvados apie įmonės mokumą, apeliantei nepateikus įrodymų apie sudarytų sutarčių realų vykdymą, kurių terminai yra suėję. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rudesta“ grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo UAB „Rudesta“ teismui pateikė naujų įrodymų, kuriais grindė sutarčių vykdymo faktą (kartu su 2017-02-17 pirmosios instancijos teismui pateiktos sutartys (2017-02-19 rangos sutartis Nr. 2017MT-R-2 su priedais. 2017 m. vasario 1 d. statybos darbų subrangos sutartis Nr. 17-R-001 su priedais, 2017 m. sausio 16 d. rangos sutartis Nr. 2017-01, 2017 m. vasario 6 d. statybos subrangos sutartis Nr. 2017-03 ir kt.), kt. dokumentai (pažymos apie atliktus darbus 2016 m. spalio-2017 m. sausio mėn. laikotarpiu), avanso pagal vieną sutartį mokėjimas), taip pat kartu su 2017-03-03 paaiškinimais pateiktos dvi naujos 2017 m. vasario 22 d. ir 2017 m. kovo 1 d. sutartys, tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, šie įrodymai pirmosios instancijos teismo, pagrįstai įvertinti kaip negalintys patvirtinti galimybių atkurti atsakovės mokumą. Pirmosios instancijos teismui nurodžius, jog UAB „Rudesta“ pateikti duomenys apie pasirašytas ir (ar) vykdomas sutartis nėra pakankami, apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių papildomų įrodymų (pelno, sąnaudų paskaičiavimo), tokių teisinių santykių eigos, taip pat, papildomų duomenų apie veiklos rezultatus, gaunamą pelną iš vykdomų sutarčių per laikotarpį nuo 2017-02-08 iki pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, avansinių mokėjimų pagal kitas naujai sudarytas sutartis ir (ar) kitų reikšmingų duomenų, nors kaip minėta, tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas. Be to, pažymėtina, kad ĮBĮ nustatytais atvejais nedraudžiama įmonei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, jei jos veiklos rezultatai mažina balanse rodomus nuostolius, net ir iškėlus bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Nors apeliantės argumentus dėl einamųjų mokesčių mokėjimo patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. VSDFV Mažeikių skyriaus sutikimas dėl bendrovės restruktūrizavimo, tačiau net ir ši aplinkybė, atsižvelgiant į likusią skolą (jos dydį) VSDFV (viešai prieinamais duomenimis 2017-04-26 skola sudarė 58 023,85 Eur, 2017-02-08 balanse nurodytą su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų dydį (230 719 Eur) bei nustatytų pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį, leidžia spręsti apie ilgalaikio pobūdžio sunkumus. Kiti atskirųjų skundų argumentai, susiję su bankroto bylos iškėlimo pasekmėmis (kreditorės UAB „MT Group“ galimi patirti nuostoliai, darbo vietų neišsaugojimas ir kt.), taip pat nurodomos aplinkybės dėl konkurentų siekimo atsakovę pašalinti iš rinkos, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir nustačius įmonės nemokumą ĮBĮ prasme (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nėra teisiškai reikšmingi.Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pabrėžiamas kreditorių siekis išsaugoti atsakovės veiklą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, kaip minėta, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal ĮBĮ nėra draudžiama įmonei toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o paskirtam bankroto administratoriui suteikiama teisė toliau vykdyti sutartis, jeigu tokios veiklos vykdymas mažina kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 13 p., ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.)Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės nemokumo kaip pagrindo UAB „Rudesta“ iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis). Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių
Šiaulių apygardos teismui 2017 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Rudesta“ iškėlus bankroto bylą, kartu nutarta areštuoti UAB „Rudesta“ nekilnojamąjį ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, taip pat uždrausti UAB „Rudesta“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą.Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-04-26 gautas UAB „Rudesta“ vadovo V. K. prašymas pakeisti byloje 2017 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nustatant, jog UAB „Rudesta“ turi teisę naudoti 300 000 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti, o visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, būtų mokami iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės blogina apeliantės finansinę padėtį, galimybes išsaugoti veiklą, nes taip ribojamos galimybės dengti einamuosius mokėjimus, taip pat pažeidžiamos ir kitų kreditorių teisės, nes nesant galimybės užbaigti pradėtus darbus, juos perduoti užsakovams, pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai, kurie gali lemti negautų pajamų ir netesybų atsiradimą.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą priėmus nutartį iškelti bankroto bylą teismas privalo uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Rudesta“ iškeldamas bankroto bylą pagrįstai areštavo atsakovės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą. Tačiau skundžiamoje nutartyje nemotyvuotas kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (draudimas UAB „Rudesta“ vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti įmonės turtą ar kitokiais būdais perleisti įmonei priklausantį turtą), kuris pagal ĮBĮ siejamas su nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo momentu (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).Nepaisant to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį, kuria UAB „Rudesta“ iškelta bankroto byla, UAB „Rudesta“ vadovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinimas nėra galimas, nes įsiteisėjus nutarčiai, kuria įmonei iškelta bankroto byla, ribojimus vykdyti prievoles nustato įstatymas, o įmonės, taip pat kreditorių interesus ima ginti paskirtas bankroto administratorius, kuriam suteikiama teisė valdyti bei disponuoti įmonės turtu (lėšomis) (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p., 10 str. 7 d. 2 p., 14 str. 1 d. 1 p., 10 str. 8 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-04-26 gautas ieškovės (bendraieškės) UAB „Lemora“ prašymas dėl 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Rudesta“ advokato teisinei pagalbai apmokėti.CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatytas 0,4 koeficientas, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpradėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (ne individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybes, kad iš esmės atsiliepime į atskirąjį skundą buvo pasisakoma dėl UAB „Rudesta“ argumentų, UAB „Lemora“ iš UAB „Rudesta“ priteistina 317,32 Eur (793,3 Eur * 0,4) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
UAB „Rudesta“ vadovo V. K. prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.
UAB „Lemora“ (j. a. k. 233623430) iš UAB „Rudesta“ (j. a. k. 166872121) priteisti 317,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.