Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-20 · Byla Nr. ATP-1028-318/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-20
Bylos Nr.
ATP-1028-318/2015
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00047-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Administracinė byla Nr. ATP-1028-318/2015Teisminio proceso Nr.: 4-44-3-00047-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7.4.5; 2.7.4.4;2.14.1.;3.26.1;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, kuriuo:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., paskirta 1 000 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., paskirta 1 400 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, A. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 400 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams.

J. P. iš A. S. priteista 250 EUR bylinėjimosi išlaidų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės Specialistas Z. Š. 2015 m. sausio 21 d. A. S. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 95P-24680808-15, kuriame nurodė, kad jis 2015 m. sausio 18 d. 6.44 val., Širvintų r., kelio Vilnius – Panevėžys (dešinėje pusėje) 55,33 km, vairuodamas automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, pasivijo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į šio automobilio galą ir nustūmė jį nuo kelio, todėl automobilis vertėsi kelis kartus. Dėl to buvo apgadinti abu automobiliai ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata. Po eismo įvykio A. S. iš įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 219 ir 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 3 d.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nubaustas 1 000 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 1 400 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, A. S. paskirta galutinė nuobauda – 1 400 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams 6 mėnesiams. J. P. iš A. S. priteista 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Skundu A. S. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą panaikinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. pažymi, jog jis viso proceso metu buvo aktyvus: šaukiamas vyko į policijos komisariatą, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau jie nevykdavo. Be to į antrą posėdį buvo atvykę liudytojai, kuriuos jis nurodė savo paaiškinimuose. Atidėjus ir antrą teismo posėdį, nebuvo paskirta sekančio posėdžio data. Kadangi A. S. yra tarptautinės modelių agentūros direktorius, jo darbas yra susijęs su išvykomis į užsienį, todėl jis nebuvo Lietuvoje. A. S. pažymi, jog jis šaukimo į teismo posėdį gavęs nebuvo, todėl jam nebuvo žinoma apie sekančio posėdžio datą. A. S. atkreipia dėmesį ir į tai, jog su juo nebuvo bandyta susisiekti telefonu, nors telefono numerį jis buvo nurodęs. Šaukimas į teismo posėdį taip pat nebuvo įteiktas ir jo motinai. Susisiekus su motina, ji pranešė, kad skambino pareigūnė iš Ukmergės PK, tačiau ji norėjo, kad A. S. į komisariatą pristatytų oficialiai registruotą ginklą. Pareigūnė savo telefono numerio nepaliko, pažadėjo paskambinti vėliau.

A. S. pažymi, jog jis administracinių teisės pažeidimų, nurodytų apylinkės teismo nutarime, nedarė. Automobilio 2015 m. sausio 18 d. jis nevairavo. Apylinkės teismas, neturėdamas jokio pagrindo, patikėjo A. U. paaiškinimais. Pastarasis ne kartą baustas už vairavimą neblaivus. Jam taip pat buvo atimta teisė vairuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą jam nedalyvaujant, pažeidė jo teises: iš jo buvo atimta teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Taigi apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės bylą iš esmės pažeisdamas procesines teisės normas, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Vyresnysis specialistas A. P. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas A. S. skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą jam nedalyvaujant, pažeidė jo teises.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas bylos nagrinėjime, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir asmuo turi būti informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalo savo teisėmis naudotis sąžiningai. Jis privalo domėtis bylos eiga. Neįvykdęs šios pareigos, jis negali remtis tuo, jog jam nebuvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus (Administracinė byla N-261-566/2011 ir kt.).

Taigi, nors A. S. aiškino, kad jam apie teismo posėdžio, vykusio 2015 m. gegužės 29 d. 10 val. vietą ir laiką nebuvo tinkamai pranešta, tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pažeidėjas pirmuose teismo posėdžiuose dalyvavo. Jam buvo žinoma, jog teismo posėdžio, vykusio 2015 m. kovo 19 d. metu, buvo nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol byloje bus atlikta ekspertizė (b. l. 106). Be to A. S. į šį posėdį buvo išsiųstas teismo šaukimas (b. l. 127), kurio pastarasis neatsiėmė. Į posėdį, vykusį 2015 m. rugpjūčio 4 d. 13.30 val., teismas nutarė pažeidėją atvesdinti (b. l. 129). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. liepos 30 d. rašto dėl A. S. atvesdinimo matyti, jog vykdant pavedime nurodytas užduotis buvo nustatyta, kad A. S. nuo 2015 m. kovo 30 d. yra išvykęs į Angliją. Todėl atvesdinti A. S. į teismą nėra galimybės. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog, nuvykus A. S. gyvenamuoju adresu, niekas neatidarė durų. Pašto dėžutėje buvo paliktas šaukimas susisiekti su tyrėja A. M.. Telefonu su tyrėja susisiekusi moteris, nurodė, jog jos sūnus A. S. 2015 m. kovo 28 d. išvyko į Angliją. Namuose jo nebus visą vasarą, o kada sūnus grįš į namus, jai nėra žinoma. Moteris nenurodė kontaktinio sūnaus telefono numerio (b. l. 133). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, jog A. S. dalyvautų 2015 m. rugpjūčio 4 d. 13.30 val. teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. neinformavo teismo apie tai, jog darbo reikalais išvyksta į užsienį. Nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Atidėti teismo posėdžio jis neprašė. Be to apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta pažeidėjo motinai. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn A. S. pakankamai bylos eiga nesidomėjo. Taigi nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, ėmęsis visų įstatyme numatytų priemonių, jog užtikrintų jo dalyvavimą teismo posėdyje, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs jam nedalyvaujant, pažeidė A. S. procesines teises.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, esant neblaiviu, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Pažymėtina, jog kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo apgadinta kita transporto priemonė ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. S. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

2015 m. sausio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 95P-24680808-15, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė A. S., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde A. S. aiškino, jog jis 2015 m. sausio 18 d. 6 val. 44 min. automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, todėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., nepadarė, automobilį vairavo jo draugas A. U., tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Teismo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad jis savo automobilį paskolino A. S. (b. l. 135). Liudytojas A. U. patvirtino 2015 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 11), jog jam paskambino A. S. ir pasakė, kad važiuodamas iš Vilniaus į Ukmergę padarė avariją – atsitrenkė į kitą automobilį ir pabėgo, paprašė prisiimti kaltę. Už tai davė 300 EUR, nuvežė į policijos komisariatą, tačiau liudytojas policijos komisariate sužinojęs, kokios nuobaudos gresia už pažeidimo padarymą, kaltės prisiimti nesutiko (b. l. 135). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. U. turėtų pagrindą A. S. apkalbėti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais. Tai, kad į policijos komisariatą atvykęs A. U. iš pradžių norėjo prisiimti kaltę dėl sukelto eismo įvykio, tačiau negalėjo nurodyti eismo įvykio vietos, vėliau prisipažino, jog įvykį padarė A. S. (b. l. 135) teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas VPS KPG specialistas Z. Š.. Šios aplinkybės užfiksuotos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto Z. Š. 2015 m. sausio 21d. tarnybiniame pranešime (b. l. 17-19). Tam, kad 2015 m. sausio 18 d. 6 val. 44 min. automobilį vairavo A. S. neprieštarauja aplinkybė, jog automobilyje, apžiūrėtame iš karto po eismo įvykio, buvo rasti du A. S. priklausantys mobilaus ryšio telefonai Nokia (b. l. 27, 49, 50). Be to iš VšĮ Ukmergės ligoninės Rentgenodiagnostikos skyriaus rašto matyti, jog iš 2015 m. sausio 18 d. 16.27-29 val. atliktų alkūnės sąnario dviejų krypčių rentgenogramų, A. S. diagnozuoti žastikaulio galvutės ir lateralinio antkrumplio lūžimai (b. l. 68). Tam, kad eismo įvykio metu automobiliai buvo stipriai apgadinti, neprieštarauja ta aplinkybė, kad A. S. buvo sužalotas eismo įvykio metu.

Kaip matyti iš alkotesterio Drager duomenų, A. S. 2015 m. sausio 18 d. 4.41 val. buvo nustatytas 2.00 promilių – vidutinio girtumo laipsnis (b. l. 44). Todėl, atsižvelgiant į tai, jog, specialistų aiškinimu, per valandą žmogus iš savo organizmo eliminuoja per šlapimą, prakaitavimą, kvėpavimą nuo 0,05 promilių iki 0,20 promilių, iki 0,5 promilių per valandą galima eliminuoti papildomomis priemonėmis - lašelinės pagalba su įvairiais vaistais, kurie skatina pašalinti alkoholį greičiau (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. ATP-359-485/2014), apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog A. S. 2015 m. sausio 18 d. 6.44 val. pažeidimą padarė būdamas neblaivus.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad būtent A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už kuriuos jis ir patrauktas atsakomybėn.

Nėra A. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, A. S. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad A. S. veiksmais buvo padaryta labai didelė žala – buvo sužalota nukentėjusioji. Nukentėjusiųjų gyvybei grėsė realus pavojus. Pažeidėjas stengėsi išvengti atsakomybės. Be to jis ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 55-58). Todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nuobaudas, artimas sankcijose numatytų nuobaudų maksimaliai ribai. Skirdamas galutinę nuobaudą apylinkės teismas nuobaudų bendrinimo taisyklių nepažeidė (ATPK 33 str. 2 d.). Todėl paskirta galutinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Širvintų rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą atmesti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė