Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas P. R. surašytas už tai, kad jis 2013 m. liepos 19 d., apie 01.30 val., prie Rotušės a. 19, Kaune, vairavo transporto priemonę „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,85 promilių girtumas), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

P. R. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad P. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, kad būtina įvertinti surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus prieštaravimus tarp jų, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis ( nuo 1,51 iki 2,5 prom.) <...> neblaivumo laipsnis. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir jį nubausti turi būti nustatytas asmens vairavimo esant vidutiniams neblaivumui faktas.

Skundžiame nutarime teismas konstatavo, kad P. R. kaltė pagal jam inkriminuotą ATPK straipsnį neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir jų teisme duotais parodymais, patikros alkotesteriu duomenimis. O P. R. kaltę paneigiančio įrodymo - teismo medicinos tarnybos išvados duomenų nelaikė patikimu įrodymu ir juo nesivadovavo, dėl to, kad kraujas P. R. buvo paimtas po 1, 05 val. nuo patikrinimo alkotesteriu, todėl padarė išvadą, šie duomenys negali atspindėti tikrosios būsenos. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame nutarime išdėstė ir specialisto paaiškinimus, tačiau jų neanalizavo, nepasisakė apie jų patikimumą ir objektyvumą bei nevertino kaip įrodymo.

Pareiškėjas P. R. administracinio teisės pažeidimo protokole bei asmens blaivumo testo kvite pasirašyti atsisakė, nes su jam nustatytu girtumu nesutiko. Teisme jis paaiškino, kad prieš jį sustabdant policijai, buvo išgėręs du gurkšnius alaus, daugiau tą dieną nieko nebuvo gėręs, surūkė cigaretę, įpūtus tiek daug, pasakė, kad negali būti ir prašė leisti pūsti dar kartą, pareigūnai pūsti neleido, nurodė, kad per valandą gali nuvažiuoti į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumą, ką jis ir padarė. Patikrinus kraują medicinos įstaigoje, alkoholio kraujyje nebuvo rasta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (p. 5.) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo NR. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Šiose taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad P. R. pareigūnų buvo sustabdytas 2013-07-19, apie 01.30 val., alkotesterio rodmenys fiksuoti 01.54 val., pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo surašytas 01.55 val. Policijos pareigūnai A. A. ir O. K. paaiškino, kad po neblaivumo nustatymo, pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio surašymas trunka apie 10-15 min., nurodė, jog laikas, kai asmuo gali važiuoti pasitikrinti neblaivumo skaičiuojamas nuo protokolo kopijos įteikimo momento. Šiuo atveju laikytina, kad P. R. policijos pareigūnų buvo paleistas 02.04 val.– 02. 09 val. Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto duomenys patvirtina, kad kraujas P. R. buvo paimtas 2013-07-19 3.00 val. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas laikantis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo atlikimo metodikos, tyrimas atliktas nepažeidžiant Metodikos 5 punkto reikalavimų, nes medicinos įstaigoje buvo pradėtas praėjus ne daugiau kaip valandai, todėl netikėti minėta išvada, kurioje kategoriškai nustatyta, kad asmens 2013-07-19 3.00 val. paimtame kraujyje alkoholio nerasta, nėra pagrindo.

Specialistas Gregoire Abi Chaker apklaustas teisme paaiškino, kad per valandą žmogus iš savo organizmo eliminuoja per šlapimą, prakaitavimą, kvėpavimą nuo 0,05 promilių iki 0,20 promilių, iki 0,5 promilių per valandą galima eliminuoti papildomomis priemonėmis - lašelinės pagalba su įvairiais vaistais, kurie skatina pašalinti alkoholį greičiau. Girtumas nustatomas pagal etilo alkoholio kiekį kraujyje. Specialistas, įvertinęs alkotesterio parodymus, kurie buvo fiksuoti 2013 m. liepos 19 d., 1 val. 54 min., nustačius 1,85 promilių ir kraujo tyrimus, kurie fiksuoti 2013 m. liepos 19 d. dieną, 3 val. 05 minutės, t.y. po 1.05 minučių, nustačius 0.00 prom., padarė kategorišką išvadą, jog per nustatytą laiką - nuo 01.54 val. iki 3.00 val. alkoholio kiekis organizme kristi nuo 1,85 promilių iki 0, negalėjo. Taip pat specialistas paaiškino, kad tokie neatitikimai gali būti dėl kelių priežasčių - alkotesterio parodymų netikslumo, nes šis prietaisas rodo etilo alkoholio kiekį iškvėptame ore, kurį gauna asmeniui pučiant orą, alkotesteris negali atskirti iš kur etilo alkoholis atsirado, iš plaučių, ar jo galėjo būti burnoje ar prie lūpų, ar paties alkotesterio gedimo bei kraujo tyrimo atitikimo klaidingų duomenų, tiriant ne tikrinamojo asmens t.y. P. R. kraują. Dėl medicinos įstaigoje atlikto tyrimo jį atlikusių darbuotojų kvalifikacijos, kompetencijos bei objektyvumo abejonių teismui nekyla, taip pat nekelia abejonių ir alkotesterio tinkamumas naudojimui, nes byloje yra patikros sertifikatas, pagal kurį prietaisas jo panaudojimo metu galiojo.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai sumažėti, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais. Dėl tokio alkoholio kiekio skirtumo - nuo 1,85 prom. iki 0,00 prom. aukštesniojo teismo vertinimu, teismo išvada negali būti pagrįsta ir protingumo bei akivaizdumo kriterijais. Teismas apsiribojo vien tik abstrakčiu teiginiu, kad nagrinėjamas alkoholio kiekio skirtumas susidarė dėl laiko faktoriaus, nors toks teiginys yra susijęs su medicinos, t. y. specifinėmis mokslinėmis žiniomis, tai, be kita ko, patvirtino ir teisme apklaustas specialistas, kuris savo paaiškinimą grindė medicininiais tyrimais pagrįstais faktais.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad yra pagrindo abejoti alkotesteriu P. R. nustatyto neblaivumo tikslumu. Pagal alkotesterio Lion alcometer 500, kuriuo ir buvo tikrinamas apelianto blaivumas, naudojimo, reikalavimus ( Instrukcijos 3. 1 p.), pareigūnas privalo įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 min. ir nerūkė bent dvi minutes, jeigu reikia, privalu palaukti. Kaip matyti iš P. R. paaiškinimo, jis degalinėje išgėrė kelis gurkšnius alaus, rūkė ir po keleto minučių buvo sustabdytas policijos pareigūnų, paklaustas, ar gėrė alkoholio, pasakė, kad ne, liepus pūsti į alkotesterį apeliantas buvo tikras, kad nepripūs neleistinos normos, tačiau taip atsitikus su rodmenimis nesutiko ir prašė leisti pūsti dar kartą, tačiau policijos pareigūnai neleido, informavo, kad pats per valandą gali nuvažiuoti pasitikrinti blaivumą. Tokius P. R. parodymus patvirtina ir jį sustabdžiusių policijos pareigūnų parodymai, jog jie P. R. automobilį pastebėjo išvažiuojantį iš degalinės ir tuoj pat sustabdė dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, po patikrinimo alkotesteriu, vairuotojas rezultatu buvo nustebęs, jiems sakė, kad išgėrė tik gurkšnį alaus, prašė leisti pūsti dar kartą, tačiau jie neturi teisės to daryti, todėl neleido, jie matė, kad P. R. kalba rišliai, neatrodė girtas, pasakė jam, kad per valandą gali pasitikti blaivumą. Taigi, įvertinus P. R. bei policijos pareigūnų parodymus, daroma pagrįsta išvada, kad P. R. patikrinimas alkotesteriu galėjo vykti ir nepraėjus 15-20 minučių nuo alaus pavartojimo degalinėje, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti alkotesterio parodymų objektyvumu.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis (ATPK 287 str.)

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, dėl ko daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą P. R. atžvilgiu pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.