Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1812-221/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-14
Bylos Nr.
2S-1812-221/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
O. Ž.
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1812-221/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 113.2; 121.20. 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės O. Ž. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. Ž. ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų – R. Š. ir N. G. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sutikimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad ieškovė O. Ž. priėmė ir faktiškai valdo palikimą, atsiradusį po motinos A. Š. mirties 1993 m. balandžio 13 d.; pripažinti 1993 m. gruodžio 14 d. O. Ž. sutikimą reg. Nr. 200, negaliojančiu; pripažinti 2001 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei R. B. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2915 negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei A. Š. vardu atkurtas nuosavybės teises Kauno apskrities viršininko administracijos 1997 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 69/5479 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 69/555 (b. l. 2-8, 53-59).

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad prie ieškinio nepateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nenurodyta notarė, išdavusi minėtąjį dokumentą, notarė įtrauktina į bylą trečiuoju asmeniu, nenurodyti duomenys apie tai, kokiame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla po palikėjos mirties, pateiktini nekilnojamojo turto registro duomenys, R. Š. gimimo liudijimo kopija yra sunkiai įskaitoma, jo asmens kodas, nurodytas ieškinio pareiškime, nesutampa su gimimo data, nurodyta gimimo liudijime, ieškovės gimimo liudijime nurodytas tėvo vardas nesutampa su trečiųjų asmenų gimimo liudijimuose nurodytu tėvavardžiu, todėl šie duomenys turėtų būti patikslinti (b. l. 49-50)

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi, konstatavęs, kad trūkumai pašalinti tik iš dalies, ieškovės O. Ž. ieškinį laikė nepaduotu. Nurodė, kad tik ½ dalis žemės sklypo, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nuosavybės teise priklauso atsakovei R. B., tačiau ieškovė, nepateikdama teismui paveldėjimo bylos, ieškinio rezoliucinės dalies vienu iš reikalavimų prašė pripažinti atsakovei R. B. 2001 m. rugpjūčio 1 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, kas, nepateikus nurodytų duomenų, neatitinka prie ieškinio pridedamiems rašytiniams įrodymams. Ieškovė nepaaiškino ir nepatikslino duomenų dėl giminystės ryšio su trečiaisiais asmenimis, nepateikė kitų įrodymų, tinkamai nesumokėjo žyminio mokesčio, neįtraukė trečiųjų asmenų, t.y. nepašalino Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų (b. l. 64-65)

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė O. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 68-72). Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Tik 2012 m. liepos 2 d. gautas atsakymas iš Prienų rajono 2-ojo ir 3-iojo notarų biurų, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo kopija dar negauta. Dėl to duomenys, apie liudijimą išdavusį notarą teiktini vėliau, ir notarė išdavusi 2011 m. rugpjūčio 1 d paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2915 motyvuotu prašymu ar teismo iniciatyva įtrauktina trečiuoju asmeniu gavus paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar atsakymą raštu į siųstą užklausimą.

2. 2012 m. birželio 18 d. patikslintame ieškinyje nepateikė ieškovės tėvavardžio keitimo duomenų, tačiau juos teikia kartu su atskiruoju skundu, kurie įrodo, kad ieškovės ir jos pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų tėvavardis nors ir nurodytas skirtingas, tačiau sutampa.

3. Pagal gimimo liudijimus, santuokos liudijimus, pareiškimus dėl palikimo atsisakymo matyti, kad ieškovę ir trečiuosius asmenis sieja giminystės ryšiai. Ieškovė negali pateikti atsakovės R. B. (savo sesers) gimimo liudijimo, kadangi šalys visiškai nebendrauja.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2012 m. kovo 29 d. nutartimi, nes patikslintame ieškinyje aiškiai nurodyta, kad ieškovė remsis liudytojų ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, pridėti rašytiniai R. Š. ir N. G. tapatybes pavirtinantys įrodymai, kuriuos ieškovės atstovei asmeniškai pateikė tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

5. Ieškovė apie 2012 m. birželio 22 d. teismo nutartį ir ja nustatytus naujus teismo įpareigojimus sužinojo tik ją gavusi. Teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu, skundžiamoje nutartyje nurodė papildomai naujus ieškinio trūkumus.

6. 2012 m. birželio 8 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams šalinti objektyviai 7 dienų terminas buvo per trumpas, tai sudarė kliūtį pašalinti joje nurodytus tariamus patikslinto ieškinio trūkumus.

7. Teismas visiškai nesiaiškino, jog ieškovė buvo pateikusi giminystės ryšį su trečiaisiais asmenimis įrodančius dokumentus, sumokėjusi tinkamo dydžio žyminį mokestį, taip pat neatkreipė dėmesio, jog tik gavus prašomus dokumentus juos pateiks į civilinę bylą.

8. Atitinkamų įrodymų nepateikimas negalėjo būti laikomas patikslinto ieškinio trūkumu, nes ieškovė pateikė dalį prašomų dokumentų ir teismui nurodė, kad tik gavus prašomus dokumentus juos tiesiogiai pateiks teismui. Nepagristai 2012 birželio 8 d. ir birželio 22 d. nutartimis ieškinio priėmimo stadijoje reikalavo pateikti paveldėjimo teisės liudijimo kopiją bei įtraukti į bylą notarę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis neteisėta, todėl naikintina.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas. Šio kodekso 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išsiaiškinti įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, o šio instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti ar net eliminuoti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Prienų rajono apylinkė teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodė, kad pateiktinas 2011 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės liudijimas, nurodytina minėtą dokumentą priėmusi notarė ir notarių biuras. Šiuo atveju, iš atskirojo skundo domenų matyti, kad ieškovė, gavusi nutartį dėl trūkumų šalinimo, ėmėsi priemonių teismo įpareigojimams vykdyti, per teismo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurus, kad šie pateiktų duomenis apie paveldėjimo bylos užvedimą ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į A. Š. palikimą. Iš Prienų rajono 3-ojo ir 2-ojo notarų biurų gavo atsakymus, tačiau ne visi prašomi dokumentai buvo pateikti, todėl minėtų trūkumų galutinai pašalinti per teismo nustatytą terminą ieškovė negalėjo dėl objektyvių aplinkybių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad buvo nustatytas trumpas terminas trūkumams šalinti.

Šalindama trūkumus, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį bei papildomus įrodymus, tačiau teismas laikė juos nepakankamais. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi laikydamas O. Ž. ieškinį nepaduotu, motyvuose nepagrįstai nurodė naujus papildomus ieškinio trūkumus - aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (kad ieškovė nepateikė prašymą pagrindžiančių įrodymų), dėl aiškiai nesuformuluotos ieškinio rezoliucinės dalies, dėl 2009 m. kovo 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų (dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties, žyminio mokesčio sumokėjimo ir kt.). Tokie trūkumai nebuvo nurodyti 2012 m. birželio 8 d. nutartyje. Teismas ydingai formuoja tokią praktiką ir klaidina ieškovę, kad ji nepašalino trūkumų, kai realiai jų pašalinti negalėjo, nes nežinojo apie tokių veiksmų atlikimo būtinumą, nes to nebuvo nurodęs teismas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitoje civilinėje byloje, šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje nustatyti trūkumai neturi prejudicinės galios konkretaus ieškinio priėmimo klausimui spręsti. Todėl Prienų rajono apylinkės teismas turėjo vertinti tik šio ieškinio atitikimą bendriesiems reikalavimams, keliamiems procesinių dokumentų turiniui bei pačiam ieškiniui. Esant ieškinio trūkumams, juos konkrečiai ir aiškiai nustatyti būtent šioje civilinėje byloje Nr. 2-727-805/2012.

Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pareikštas patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Todėl pirmosios instancijos teismas, gavęs patikslintą ieškinį bei papildomus įrodymus, nepašalintus trūkumus turėjo vertinti kaip nesudarančius esminių kliūčių proceso eigai, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje. Teismas, vykdydamas CPK 8 straipsnyje užfiksuotą kooperacijos principą, pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje taip pat gali pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, jeigu mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka. Įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai), o pareikšto reikalavimo įrodymų pakankamumo klausimas išsprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 260 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės O. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-727-805/2012 perduoti Prienų rajono apylinkės teismui patikslinto ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Teisėja Virginija Lozoraitytė