Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. 2025 m. birželio 9 d., apie 15.25 val., važiuodamas maršrutiniu autobusu Vilnius–Šiauliai, keleivio sėdynės atlošo kišenėlėje radęs svetimą, D. Š. priklausančią, piniginę su joje buvusiais D. Š. vardu išduotais dokumentais – mokinio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), įvairiomis nuolaidų kortelėmis, 20 eurų, neteisėtai įgijęs ir parsinešęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), iki 2025 m. birželio 10 d. 12.51 val. neteisėtai laikė nukentėjusiojo D. Š. AB Swedbank mokėjimo kortelę.

Taip pat A. I. neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2025 m. birželio 9 d., apie 15.25 val., važiuodamas maršrutiniu autobusu Vilnius–Šiauliai, keleivio sėdynės atlošo kišenėlėje radęs svetimą, D. Š. priklausančią piniginę su joje buvusiais dokumentais ir AB Swedbank banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs D. Š. AB Swedbank elektroninę mokėjimo priemonę – minėtą banko mokėjimo kortelę, 2025 m. birželio 9 d., 19.12 val. ja atsiskaitė už prekes parduotuvėje „Eglė“, esančioje (duomenys neskelbtini), 4,90 eurų sumai, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. Š. padarė 4,90 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. I. pripažino savo kaltę, tačiau nurodė, kad jis nesupranta, dėl ko yra surengtas bylos nagrinėjimas. Jis rado kortelę, nesupranta, kodėl dabar tai baudžiama. Atsiskaitė šia kortele, nes sumaišė savo kortelę su rasta kortele, norėjo grąžinti kitą dieną dokumentus. Buvo telefonas piniginėje, sutarė su mamyte, kad nusiųs jai, atveš į autobusų stotį ir per vairuotoją perduos, ir nespėjo išsiųsti dokumentus. Važiavo iš ligoninės, atsisėdo į autobusą, žiūri piniginė ant sėdynės, jam įdomu pasidarė, akis mato, apsižiūrėjo, dokumentai jaunuolio Š., kortelės visos ir 12 centų atidavė į policiją ir perdavė jai. Piniginėje buvo tik 12 centų, kategoriškai reiškia, tegul neišsigalvoja, kad ten 20 eurų buvo. Nesupranta, ką padarė ne taip. Ar jam reikėjo iš karto į policiją eiti, ar autobuso vairuotojui atiduoti, nesupranta. Jis parėjo namo, pašnekėjo su mamyte, sako reikia grąžinti dokumentus. Jis iš tos laimės nuėjo, sumaišė kortelę, nusipirko už 4,90 eurų alkoholio iš tų nervų ir viskas. Jis rastą kortelę įsidėjo į savo piniginę, joje buvo ir A. I. mokėjimo kortelė, ir D. Š., netyčia sumaišė. A. I. kortelę įsidėjo, galvojo rado, o po to jau skambino. Galvojo surado kortelę ir jam priklauso, galėjo ją išmesti ir į šiukšlių dėžę. Jis skambino, sakė norėtų grąžinti dokumentus ir netyčia pavadino nukentėjusįjį žiopliu ir taip išsireiškė, o nuo žioplumo nėra vaistų. Jo mamos numeris buvo piniginėje. Nebuvo raštelio, kad radusiam atsilygins, va tiek žinių. Jis sutinka atlyginti 4,90 eurų, daugiau nieko neėmė. Jam policijoje sakė, kad jai grąžino visus dokumentus. Net ačiū nepasakė, paskambintų, pasakytų, žino jo telefoną. Šnekėjo su jaunuolio mama, sakė, kad rado ir nori grąžinti, ir tiek žinių. Sutarė kokiu būdu, sakė nueis į stotį ir perduos. O toliau, kai jau susiruošė į stotį, užeina policija, surašė protokolą, kad jis vagis, sakė jis nepavogė, o rado. Jokio telefono jis nebuvo išjungęs. Kartais išjungia telefoną, kad jam netrukdytų sukčiai visokie. Tačiau šį kartą nebuvo išjungęs telefono, tegul žiūri išklotines. Sutarė kurią dieną, kur paduos dokumentus, pasakė, kad kitą dieną perduos į stotį, o paskui prasidėjo policija. Jis taip mąstė, kad rado ir priklauso viskas jam, kad nereikėjo nei skambinti, nei ką, tada išmetė ir tiek. Nebūtų nei skambučio, nieko. Kokią turi jam reikšmę, kad įsidėjo prie savo daiktų kortelę, atėjo pareigūnai surašė protokolą, jis viską atidavė, kokios problemos. Jis turi SEB banko mokėjimo kortelę. Ji yra žalios lygtai spalvos, ką žino kokios spalvos Swedbank kortelė, nepamena. Gal irgi žalia. Automatiškai korteles galėjo sumaišyti. Nepamena kada skambino nukentėjusiajai moteriai, prieš ar po parduotuvės, kai nusipirko alkoholio. Sakė, kad piniginėje buvo dokumentai ir 12 centų buvo rastoje piniginėje. Nesakė jis tai moteriai, kad rado piniginėje 20 eurų. Ką jis viską išleido, 20 eurų jis galėjo 3 ar 4 nupirkti po 4,90 eurų alkoholio. Jis pėsčias ėjo namo, nebuvo užėjęs į parduotuvę eidamas namo. Paskui buvo užėjęs į parduotuvę, su dviračiu vakare važiavo į „Rimi“ duonos ar kažko. Kodėl turi palikti vairuotojui piniginę, nesupranta tokių dalykų, ką rado tai yra jau jo nuosavybė. Kodėl jis turi eiti į policiją. Prie ko čia policija. Kur jam nešti, parsinešė namo. Jis gailisi, pripažįsta, kad paėmė, čia yra faktas.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. radęs D. Š. priklausančioje piniginėje svetimą banko mokėjimo kortelę, parsinešė ją į savo namus ir neteisėtai laikė. Taip pat byloje yra įrodyta ir tai, kad A. I. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku atliko minėta svetima elektronine mokėjimo priemone vieną finansinę operaciją, t. y. radęs minėtą D. Š. priklausančią banko mokėjimo kortelę, atsikaitė ja už prekę, kainavusią 4,90 Eur, parduotuvėje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. I. pripažino jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymius, t. y. kad jis rado banko mokėjimo kortelę, laikė ją ir atsiskaitė ja už prekę, tačiau nurodė, kad tai padarė netyčia. Nurodė, kad norėjo grąžinti kitą dieną rastus dokumentus ir kitus daiktus, bet tiesiog nespėjo. Galvojo surado kortelę, todėl ji jam priklauso, įgijo ją teisėtai. Kortelę netyčia sumaišė su savo, todėl ja atsiskaitė, nes rastą kortelę įsidėjo į savo piniginę. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo teiginius kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir su paties A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos laiko nepagrįstais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnio 1 dalį, radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ant kaltinamojo rastos banko mokėjimo kortelės buvo užrašyti jos savininko vardas ir pavardė – D. Š. Be to, kaltinamojo rastoje piniginėje buvo kiti nepilnamečio nukentėjusiojo dokumentai, jo mamos telefono numeris, kuriuo A. I. su pastarąja buvo susisiekęs. Taigi, priešingai nei teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė kaltinamasis, jo rasti daiktai nebuvo radinys, kuriais jis galėjo laisvai disponuoti, jų savininkas jam buvo žinomas nuo pat jų radimo momento, tad jo tolesni veiksmai, kuomet jis, suvokdamas, kad jo turima mokėjimo priemonė priklauso kitam asmeniui, parsinešė ją namo, ten ją laikė, o vėliau, neturėdamas mokėjimo kortelės savininko leidimo, inicijavo ja finansinę operaciją, yra netesėti.

Nagrinėjamos bylos kontekste neteisėtumas reiškia, jog kaltinamasis, atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, nebuvo teisėtas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas – neturėjo teisėto elektroninės priemonės naudotojo savininko ar valdytojo leidimo disponuoti elektronine mokėjimo priemone. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014).

Taigi, byloje nustačius, kad A. I. suprasdamas, kad banko mokėjimo kortelė priklauso nukentėjusiajam (skambino nukentėjusiojo mamai pranešti, kad rado piniginę, kurioje be kita ko, buvo ir banko mokėjimo kortelė), neturėdamas nukentėjusiojo leidimo ar sutikimo, ją neteisėtai įgijo, laikė, o vėliau panaudojo, darytina pagrįsta išvada, kad atlikdamas pastaruosius veiksmus A. I. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo nurodytus teiginius, kad jis ketino grąžinti visus daiktus nukentėjusiajam, o svetima mokėjimo kortele pasinaudojo per neapdairumą, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Antai bylos medžiaga nustatyta, kad finansinę operaciją A. I. inicijavo netrukus po telefoninio pokalbio su nukentėjusiojo mama. Apklausta teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad komunikuoti su kaltinamuoju sekėsi sunkiai, jie lyg ir tarėsi, kad rasti daiktai bus grąžinti teisėtam savininkui per autobusų siuntas. Taip pat kaltinamasis klausė jos, ar banko mokėjimo kortelėje yra pinigų. V. Š. atsakė neigiamai, tačiau netrukus gavo pranešimą, kad sūnaus banko mokėjimo kortele buvo atsiskaityta parduotuvėje. Iš karto po to banko mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Bandė skambinti kaltinamajam, tačiau jai to padaryti nepavyko, kaskart pasigirsdavo trumpi užimtumo signalai, o tai reiškia, kad jos telefono numeris buvo užblokuotas. Dėl to parašė pareiškimą.

A. I. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą V. Š. duoti parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu. V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus piniginę paliko autobuse, kaltinamasis ją rado ir paskambino vakare birželio 9 d. 18.53 val. Kaltinamasis jai pasakė, kad rado piniginę, o joje rado mokinio pažymėjimą, korteles, 20 eurų vieną kupiūrą ir 12 centų, iš kart pasakė, kad 20 eurų jau išleido ir liko 12 centų. Ne vieną kartą vaiką išvadino žiopliu, žąsinu. Vėliau paklausė kiek banko kortelėje yra pinigų, V. Š. pasakė, kad nieko nėra, bet iš tikrųjų buvo, nespėjo užblokuoti kortelės. Kol pavyko užblokuoti, už kelių minučių gavo pranešimą, kad buvo pasinaudota kortele, tada ji skambino ne vieną kartą kaltinamajam, buvo „pyp pyp“ garsas, kas reiškia, jog jos numeris buvo užblokuotas. Jis sakė, kad atiduos piniginę per autobusų siuntas. Bandė sutarti, kad kitą dieną jis nuneš, būnant jau autobusų stotyje paskambins. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 16–18).

Šias aplinkybes patvirtina ir V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas nukentėjusiojo D. Š. Swedbank banko išrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiojo banko kortelė buvo panaudota 2025 m. birželio 9 d. parduotuvėje „Eglė“ (duomenys neskelbtini), suma – 4,90 Eur (b. l. 37).

Vilniaus apsk. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad medžiaginę piniginę su joje esančiais dokumentais bei kitais daiktais, kurie priklauso D. Š., rado A. I. Pastarasis paaiškino, kad jis minėtą piniginę pasiėmė, parsivežė namo, ten rado lapelį su telefono numeriu, į jį paskambino ir pažadėjo viską, ką rado grąžinti per autobusų kurjerį, tačiau iki šiol to nepadarė, nes nespėjo. Minėtais rastais dokumentais, banko kortele nepasinaudojo (b. l. 84). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji kaltinamojo policijos pareigūnams nurodyta aplinkybė yra paneigta pirmiau teismo išnagrinėtais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko byloje įrodytu, kad A. I. 2025 m. birželio 9 d., apie 15.25 val., važiuodamas maršrutiniu autobusu Vilnius–Šiauliai keleivio sėdynės atlošo kišenėlėje radęs svetimą, D. Š. priklausančią, piniginę su joje buvusiais D. Š. vardu išduota AB Swedbank banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurią jis, neteisėtai įgijęs ir parsinešęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė iki 2025 m. birželio 10 d. 12.51 val., kol ji nebuvo paimta policijos pareigūnų.

Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje įrodyta, kad atlikdamas šiuos veiksmus A. I. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad paima ir gabena į savo namus svetimą, jam nepriklausančią, banko mokėjimo kortelę ir norėjo taip veikti.

Taip pat teismas laiko byloje įrodytu, kad A. I. 2025 m. birželio 9 d., apie 15.25 val., važiuodamas maršrutiniu autobusu Vilnius–Šiauliai keleivio sėdynės atlošo kišenėlėje radęs svetimą, D. Š. priklausančią piniginę su joje buvusiais dokumentais ir AB Swedbank banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijęs D. Š. AB Swedbank elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę, 2025 m. birželio 9 d., 19.12 val. ja atsiskaitė už prekę parduotuvėje „Eglė“, esančioje (duomenys neskelbtini), kainavusią 4,90 eurų.

Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atlikdamas šiuos veiksmus, A. I. veikė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad be teisėto savininko leidimo, naudoja svetimą, jam nepriklausančią banko mokėjimo kortelę savo poreikiams, ir norėjo taip veikti.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas, be kita ko, prašė atleisti A. I. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

Pagal BK 37 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. I. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kurios yra priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Sutiktina, kad kaltinamojo veiksmais padaryta žala (4,90 Eur) yra nedidelė, tačiau teismas vertina A. I. veiksmų kryptingumą. Teismo jau buvo minėta, kad anot nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą V. Š., kaltinamasis atsiskaitė jos sūnaus banko mokėjimo kortele netrūkus po pokalbio su ja. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. I. skambino V. Š. 2025 m. birželio 9 d. 18.53 val., pokalbis truko 10 minučių (b. l. 6, 57–59), o jau 19.12 val. jis, nepaisant to, kad, anot kaltinamojo, ketino viską grąžinti nukentėjusiajai, panaudojo nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę parduotuvėje „Eglė“, įsigydamas alkoholio už 4,90 Eur (b. l. 37, 64). Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis telefoninio pokalbio metu klausė V. Š., ar banko mokėjimo kortelėje yra pinigų. Taigi jo tolesni veiksmai patvirtina, kad jis jau tuomet ketino pasinaudoti rasta mokėjimo priemone.

Taip pat teismas, įvertinęs A. I. elgesį viso bylos nagrinėjimo metu, jo bendravimo su nukentėjusiąja pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamasis dėl padarytų nusikalstamų veikų nesigailėjo. Sutiko atlyginti 4.90 Eur padarytą žalą, tačiau teigė, kad jokių 20 Eur piniginėje nebuvo. Ir nors pastaroji aplinkybė nesudaro šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyko, nukentėjusiajai nuosekliai teigiant, kad jos sūnaus piniginėje buvo didesnė nei grąžinta grynųjų pinigų suma, teismas, vertindamas kaltinamojo veiksmus ir jų pavojingumą, atsižvelgia ir į šią aplinkybę.

Įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kaltinamajam A. I. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, pripažinti jo padarytas veikas mažareikšmėmis ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Į tokias aplinkybes, kaip žalos dydis, kaltinamojo amžius, teismas atsižvelgia parinkdamas jam bausmę ir nustatydamas jos dydį.

Dėl kaltinamajam skirtinų bausmių

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes A. I. atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė du apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertinus pastarojo elgesį proceso metu, paaiškinimų turinį, byloje taip pat nenustatyta. Sutiktina, kad A. I. neneigė savo kaltės dėl nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės paėmimo, parsinešimo namo ir panaudojimo fakto, tačiau, nustatant baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, būtinas ir kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl savo neteisėto elgesio ir kilusių pasekmių, kurio šiuo atveju nenustatyta.

Bausmės skyrimo klausimui yra reikšmingi ir kaltinamąjį A. I. charakterizuojantys duomenys. A. I. anksčiau neteistas (b. l. 102–103), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas vieną kartą (2022 m.), bauda sumokėta (b. l. 104–106), pensininkas. Byloje nėra duomenų apie A. I. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę padėtį (pensininkas) bei tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. I. už 214 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą ir už BK 215 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą, minimalaus įstatyme nustatyto dydžio ? trijų mėnesių, laisvės apribojimo bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 4.90 Eur žalą; 3) būti namuose nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai, 6 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimis, bausmės subendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. I. bausmės vykdymo metu 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 4,90 Eur žalą; 3) būti namuose nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai, 6 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam A. I. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro 179,16 Eur, kuriuos prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrintas kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, yra pensinio amžiaus, darytina išvada, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, tad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 24,90 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. birželio 9 d. nepažįstamas asmuo, radęs piniginę, pasinaudojo jos sūnaus D. Š. banko kortele bei iš jos paėmė 20 eurų (b. l. 24). V. Š. teismo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo baudžiamajame procese gali pareikšti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, byloje A. I. kaltinamas yra pareikštas dėl neteisėto banko mokėjimo kortelės įgijimo, jos laikymo, taip pat neteisėto vienos finansinės operacijos atlikimo, dėl kurios nukentėjusiajam buvo padaryta 4, 90 Eur turtinė žala. Pažymėtina, kad jokie kaltinimai, susiję su civiliniame ieškinyje minima 20 Eur pinigų suma, A. I. šiame baudžiamajame procese nepareikšti, teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas šių aplinkybių nesiaiškino, nes jos nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko. Esant šioms aplinkybėms, V. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą V. Š., iš kaltinamojo A. I. 4,90 Eur turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 4,90 Eur žalą; 3) būti namuose nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 4,90 Eur žalą; 3) būti namuose nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinti tarpusavyje visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti A. I. (A. I.) 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę 4,90 Eur žalą; 3) būti namuose nuo 6 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl A. I. (A. I.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą V. Š. civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. I. (A. I.) V. Š. naudai 4,90 eurų (keturis eurus, 90 cnt.) nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.