Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos pro­kuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje V. E. (V. E.) yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį 306¹ straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ir baudžiamojo proceso pažeidimams paša­linti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vilkaviškio ra­jo­no apylinkės teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje V. E. kal­ti­namas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad 2016 m. lapkričio mėn., tiks­liai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą neteisėtai pakeisti automobilio identifikavimo numerį (VIN) ir taip išvengti muito mokesčio, Marijampolės turguje už 600-700 eurų įgijo 1998 m. lai­dos automobilį „Opel Omega“, VIN (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamos veiklos pla­ną, įkalbėjo nenustatytą asmenį neteisėtai pakeisti automobilio „Opel Omega“ VIN (duomenys neskelbtini), identifikavimo numerį bei nenustatytam asmeniui sutikus vykdyti šį nusi­kalstamą sumanymą, 2016 m. lapkričio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, pateikė tam asmeniui au­tomobilį „Opel Omega“, VIN (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Opel Omega“, VIN (duomenys neskelbtini), slenksčio dalį su tikru identifikavimo numeriu, ir nenustatytas asmuo, toliau vykdydamas jo nurodymus, pervirindamas automobilio slenksčio dalį su identifikavimo nu­meriu neteisėtai pakeitė transporto priemonės „Opel Omega“ identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tuo jis organizavo neteisėtą transporto priemonės identifikavimo numerio pakeitimą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi perdavė šią baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ir baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad šioje byloje prokuroro surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neati­tin­ka bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų arba nėra jais pagrįstas, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio rei­kalavimų (nurodyta aiškiai neteisinga nusikaltimo padarymo data, neteisingai nurodyti nusi­kals­tamos veikos būdai), byloje nustatyti ir kiti esminiai ikiteisminio tyrimo trūkumai (dėl nenus­ta­tytos nusikaltimo padarymo vietos nėra aišku kokios valstybės baudžiamoji jurisdikcija turėtų būti taikoma), kurių negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. skun­de prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nu­tar­tį, ir pri­imti naują sprendimą – šią baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teismo posėdyje tam pačiam teismui. Skunde prokuroras nurodo, kad jis, vadovaudamasis BPK 218 straipsnio 1 dalies nuos­ta­to­mis, būdamas įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbė įtariamajam, jo gynėjui, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio ty­ri­mo me­džiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau tokių prašymų nebu­vo gauta. Įta­riamasis dalyvaujant gynėjui nenurodė, kad jam nėra žinoma, kuo jis yra įta­ria­mas (kal­ti­na­mas), todėl teismas klaidingai nurodė, kad kaltinamajam nėra žinoma, kuo šis yra kaltinamas. Nors skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad kaltinime neteisingai nurodyta nusikals­ta­mos veikos padarymo data, t. y. 2016 m. lapkričio mėn., tačiau šią tech­ninę rašybos apsirikimo klai­dą prokuroras gali ištaisyti pakeisdamas kaltinimą teisme, ką nu­mato ir BPK 256 straipsnio nuostatos. Teismas, many­da­mas, kad išsamiam aplinkybių ty­rimui atlikti būtina apklausti ir liu­dy­toją K. M., gali tai padaryti iškviesdamas šį asmenį į teismo posėdį. Dėl taikytinos ju­ris­dikcijos, skundo autorius pažymi, kad tik teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, gali pa­si­sakyti dėl surinktų įrodymų pakankamumo ir pagrįstumo bei kokios valstybės – Lietuvos Res­publikos ar Rusijos Federacijos, jurisdikcija turi būti taikoma, nes kitaip būtų apribotos proceso dalyvių teisės pateikti naujus įrodymus procese bei dalyvauti šių įrodymų tyrime. Prokuroro nuo­mone, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta aplinkybių, kurių nagrinėjant baudžiamąją bylą teis­me nebūtų galima ištaisyti ar patikslinti, prokurorui pakeičiant kaltinimą.Atsiliepimų į prokuroro skundą negauta.Prokuroro skundas atmestinas.Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai iki­teis­minio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kal­tinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti by­lą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kal­tinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų ga­li­ma ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui na­grinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/­2012, 2K-222/2013).Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nu­rodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios ap­lin­kybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusi­kals­tamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių spren­­džiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos fak­tinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. E. pareikštas kaltinimas yra abstraktus, neišsamus, netikslus ir nekonkretus, iš jo turinio teismui nėra aišku, kokiais konkrečiais tyčiniais kaltinamojo veiksmais pasireiškė jam inkriminuota nusikalstama veika – transporto priemonės identifikavimo numerio pakeitimo organizavimas. Visų pirma, iki­teisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kur buvo atlikti neteisėti automobilio identifikavimo nu­merio pakeitimo veiksmai, kas, įvertinant tai, kad kaltinamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, lemia baudžiamosios jurisdikcijos taikymo klausimą. Šioje byloje surinktais duomenimis taip pat nenustatytas asmuo, kurį V. E. galimai įkalbėjo neteisėtai pakeisti automobilio „Opel Ome­ga“ identifikavimo numerį. Šis trūkumas nelaikytinas esminiu, tačiau kaltinime be šios aplin­kybės neatskleidžiama, kokiais veiksmais pasireiškė kaltinamojo, kaip organizatoriaus, veika, koks nusikalstamos veikos planas buvo parengtas ir pan. Be to, kaip teisingai nurodyta skun­džia­mo­je nutartyje, kaltinime nėra nurodyti ir aiškūs nusikalstamos veikos padarymo būdai, kadangi, kaip nustatyta, buvo suklastotas ne tik nagrinėjamo automobilio identifikavimo numeris, esantis ant kėbulo dugno, bet buvo negamykliniu būdu pakeista kito automobilio gamyklinė lentelė su VIN numeriu variklio skyriuje, tačiau ši nusikalstamos veikos dalis kaltinime nėra nurodyta. Tai, kad V. E. pareikštas kaltinimas nėra aiškus, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nėra nustatytas tikrasis sulaikytos kelių transporto priemonės identifikavimo numeris. Tokiu būdu kaltinamajam inkriminuotas neteisėtas transporto priemonės identifikavimo numerio pakeitimas grindžia­mas daugiau prielaidomis, o ne surinkta duomenų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik objektyviai nustatyta faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis buvo sulaikytas, vairuojantis jam priklausančią transporto priemonę su galimai pakeistu jos identifikavimo numeriu, nepagrindžia išvados, kad jis ir organizavo šią nusikalstamą veiką, kai prokuroras teismui nepateikė jokių šią išvadą pagrindžiančių faktinių duomenų.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamojo akto trūkumus kaip kaltinimo (kaltinamojo atliktų veiksmų) abstraktumą, nenurodymą duomenų, patvirtinančių BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų organizatoriaus požymių buvimą kaltinamojo veikoje ir kitų reikšmingų aplinkybių neatskleidimą teisingai įvertino kaip BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimo pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą, taip pat pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir suvaržo jo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis).Vienas iš prokuroro skundo argumentų yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis V. Er­šo­vas, ginamas advokato, nėra pareiškęs nutartyje paminėtų pareiškimų ir baigus ikiteisminį ty­ri­mą, prašymų nepareiškė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išsamiai ir tiksliai suformuluoti kal­ti­ni­mą, vadovaujantis įstatymų reikalavimais yra prokuroro pareiga, ir tai kad asmuo, neturintis ati­tinkamų žinių, gali subjektyviai vertinti jam pateiktą kaltinimą ir nepareikšti jokių prašymų ar pretenzijų, nepašalina prokuroro pareigos tinkamai parengti bylą teisminiam nagrinėjimui. Nesutiktina ir su prokuroro argumentais, kad visi pirmosios instancijos teismo nustatyti kal­ti­na­mo­jo akto trūkumai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali būti ištaisyti nagrinėjant bylą teis­me. Esant būtinybei pagal BPK 256 straipsnio nuostatas kaltinime išdėstytos faktinės aplin­ky­bės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualu tik tai, kad apie pakeistą kaltinimą įstatymo nustatyta tvarka būtų pranešta kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, užtikrinant teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tin­kamo teisinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-1/2014). Nagrinėjamu atveju, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagri­nė­jimo stadijoje pagal BPK 256 straipsnio nuostatas apskųstoje nutartyje nustatytų kaltinamojo akto trūkumų (išskyrus neteisingai nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką) ištaisyti teis­me keičiant kaltinimą nėra galimybės. Aukštesnės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltina­ma­jame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą, baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste įver­tinti kaltinamojo atliktus veiksmus, išdėstyti faktines aplinkybes taip, kad būtų aišku, kokie as­me­nys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, pagal BK nu­ro­dy­ti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesu­teikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą. Tokiu būdu būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijos, esmė. Kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisme gali būti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplin­ky­bės ir jos kvalifikacija.Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti kaltinamojo akto trūkumai – kaltinimą pagrindžiančių trūkstamų reikšmingų duomenų ir aplinkybių apimtis gana didelė, jų gavimas reikalauja atitinkamos apimties tyrimo ir sąnaudų, atitinkamos taktikos ir metodikos, kas šiuo atveju būdinga ikiteisminio tyrimo proceso paskirčiai ir tikslui, kylančiam iš BPK 2 straipsnio nuostatų (imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika), todėl apylinkės teismas galimybę ištaisyti tokius kaltinamojo akto trūkumus pagrįstai susiejo su prokuroro, kaip valstybinio kaltintojo, funk­cijomis ir teismo pareiga išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nustatyti tiesą byloje ir na­gri­nėti bylą laikantis nešališkumo principo.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skun­džia­ma Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta šią baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Dėl to, vadovaujantis prokuroro skunde nurodytais ar­gu­mentais, tenkinti jo prašymą – panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui – nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 1 punk­tu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ra­mu­čio Mickaus skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.