- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-19
- Bylos Nr.
- 1A-80-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00017-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Linas Stanislavas Bagdonas, Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajam J. L., jo atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:
2) atsiprašyti medžioklės klubo „G.“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L..
Nukentėjusiojo J. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš A. B. 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš A. B. 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam J. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2014-12-20 apie 16 val. medžiotojų klubo „G.“ plotuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) miške, po medžioklės žvėrių apdorojimo aikštelėje kitų medžioklės klubo „G.“ medžiotojų ir svečių akivaizdoje necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, be jokios dingsties, koliojo J. L. ir kitus medžiotojus, po ko be jokios dingsties sudavė J. L. du smūgius į krūtinę ir veidą, padarydamas kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, nubrozdinimą nosies pamato srityje, sukeldamas skausmą krūtinės ir nugaros srityje, ko pasekoje J. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam pagal BK 140 str. 1 d. A. B. paskirti įpareigojimai: bausmės vykdymo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atsiprašyti medžioklės klubo „G.“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L.; pakeisti apylinkės teismo nuosprendį sumažinant nukentėjusiajam J. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 eurų, o taip pat sumažinti priteistas iš nuteistojo A. B. nukentėjusiajam J. L. procesines išlaidas - iki 100 eurų.
Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė jam įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, atsiprašyti medžioklės klubo „G“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L..
Dėl įpareigojimo atsiprašyti medžioklės klubo „G“ medžiotojų akivaizdoje nukentėjusiojo J. L., nuteistasis nurodo, kad šis įpareigojimas yra sunkiai įgyvendinamas, nes A. B. jau nėra nurodytojo medžioklės klubo „G“ nariu, jis negali ir lankytis šiame klube, be to, mano, kad toks atsiprašymas nerealus ir dėl to, kad surinkti tuos visus medžioklės klubo narius į vieną vietą vienu metu jis neturi ir neturės galimybės. Mano, kad tokio pobūdžio atsiprašymas tegali būti rašytinis.
Dėl įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat prašo panaikinti, nes jis yra dirbantis žmogus, darbas susijęs su gana dažnomis komandiruotėmis, išvykomis į kitas vietoves, miestus, todėl jau vien dėl to toks įpareigojimas nėra teisingas, jo laikymosi realizavimas virs į itin dažną prašymų leisti išvykti sprendimą bausmę vykdančioje institucijoje. Mano, jog toks įpareigojimas neatitinka ir kriminalinės bausmės, šiuo atveju - laisvės apribojimo, paskirties bei bausmės skyrimo sąlygų, pagrindų (BK 41, 54 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydžio. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nepilnai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis J. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau jis dėl jam padaryto sužalojimo nebuvo nedarbingas, toliau dalyvaudavo medžioklėse, nors dėl A. B. veiksmų patyrė stresą, išgyvenimus ir pažeminimą kaip medžiotojų klubo narys. J. L. nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingai pakenkusios jo emocinei ar psichinei sveikatai. Jo vertinimu, pastaruosius atitiktų, jeigu ta žala būtų nukentėjusiajam sumažinta iki 100 eurų (vieno šimto eurų).
Šalies argumentai
Dėl proceso išlaidų. Nuteistasis skunde nurodo, kad įvertinus pakankamai neilgą proceso trukmę šioje byloje, tikrai niekuo neypatingą šią bylą jos sudėtingumo požiūriu, būtų sąžininga, teisinga ir protinga, jeigu tos priteistinos nukentėjusiajam proceso išlaidos būtų sumažintos iki 100 eurų.
Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiojo J. L. atstovas advokatas Linas –Stanislovas Bagdonas prašo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisėtas ir teisingas, visi klausimai išspręsti vadovaujantis teisės normomis ir teismų praktika. Dėl viešo atsiprašymo mano, kad tai, kad A. B. nėra medžiotojų klubo nariu, nesudaro pagrindo ar užkerta kelią atvykti į klubo visuotinių narių susirinkimą ir viešai atsiprašyti, juo labiau, kad jo sūnus yra minėto klubo narys ir gali suteikti visą informaciją apie šaukiamus susirinkimus.
Dėl bausmės vykdymo laikotarpiu: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val. nukentėjusiojo atstovas mano, kad apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jo darbo intensyvumą darbo laiką ir galimas komandiruotes.
Dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo. Neturtinė žala yra neatsiejama žalos sveikatai dalis, todėl ji vertintina kaip nusikalstamos veikos, kurią padarė kaltas asmuo, pasekmė. Akivaizdu, kad J. L. dėl sužalojimų patyrė tiek skausmą tiek ir didelę moralinę žalą, kadangi buvo sumuštas tyčia, be jokios priežasties, kolegų akivaizdoje buvo pažemintas, patyrė tiek fizinį skausmą tiek ir dvasinius išgyvenimus, šis konfliktas yra aptarinėjamas klubo narių susibūrimuose, o tai kelia nepatogumus J. L. bendraujant su jais. Atsižvelgiant į tai, kad dėl J. L. sumušimo yra kalti atsakovo A. B. veiksmai, t. y. tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių pasekmių nukentėjusiosioms yra tiesioginis priežastinis ryšys, jis privalo visiškai atlyginti šiais veiksmais padarytą ir teismo priteistą neturtinę žalą
Dėl bylinėjimo išlaidų sumažinimo. J. L. pirmos instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 550 EUR. Šios išlaidos atsižvelgiant į 2015 m. kovo 19 d. priimtą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. lR-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuris taikomas ir baudžiamosiose bylose negali būti vertinamos kaip nepagrįstai didelės, todėl jų atlyginimas pilnai priteistinas iš kaltinamojo A. B..
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde nėra ginčo dėl kaltinamojo kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo, skunde keliamas klausimas dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų atlyginimo ir paskirtų įpareigojimų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
Dėl A. B. paskirtų įpareigojimų. Kolegija, įvertinusi paskirtų įpareigojimų pobūdį bei nuteistojo asmens asmenybę, jo darbo pobūdį, laiko, kad nuteistajam paskirti įpareigojimai yra realiai įvykdomi. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, galinčios sutrukdyti A. B. viešai atsiprašyti J. L. medžioklės klubo akivaizdoje, yra nepagrįsti ir vertinti kaip siekis išvengti įvykdyti šį įpareigojimą. Tai, kad apeliantas nėra medžiotojų klubo nariu, neužkerta kelio jam ateiti į susirinkimą ir viešai atsiprašyti J. L.. Informaciją, kada klubo nariai renkasi į susirinkimus ir kada ten bus nukentėjusysis, yra įmanoma gauti tiek iš klubo narių, tiek iš paties nukentėjusiojo. Teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad viešas atsiprašymas turi būti įvykdytas visų medžioklės klubo narių akivaizdoje, svarbu, kad būtų pats nukentėjusysis ir dar kiti nariai.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, kad įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, neatitinka jam paskirtos bausmės paskirties bei bausmės skyrimo sąlygų. Skirdamas nuteistajam įpareigojimus, teismas įvertino visus bausmei skirti reikalingus duomenis, įstatymo reikalavimų nepažeidė, priešingai nei teigiama skunde, A. B. paskirti įpareigojimai atitinka jam paskirtos bausmės paskirtį. Nuteistasis A. B. skunde neteigia, kad šio įpareigojimo jis negalės įvykdyti, tik nurodo, kad šį įpareigojimą jam bus sudėtinga vykdyti, nes dėl dažnų komandiruočių šis įpareigojimas įpareigos jį dažnai rašyti prašymus bausmę vykdančioje institucijoje leisti jam išvykti. Įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. suformuluotas su išimtine sąlyga – jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, todėl nebuvimas namuose nurodytomis valandomis dėl darbo, nebus laikoma įpareigojimo nevykdymu ar pažeidimu. Be kita ko, kolegija pažymi, kad teisės pažeidėjui skiriamos bausmės ir kitų suvaržymų tikslas yra nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai, kad dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ar kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo rezultatas.
Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. L. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 eurų, kurią ir prašė priteisti. Teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad jam padaryta neturtinė žala vertintina 300 eurų dydžio suma.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo šiam nukentėjusiajam neturtinė žala priteista tinkamai, atsižvelgus į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų turėję esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui.
Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
Sveikatos sužalojimo pasekmės vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas – nustatyti sužalojimai veido srityje: akies voke ir nosies pamato srityje. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, yra padarytos žalos pasekmės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nors dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė stresą, išgyvenimus ir pažeminimą kaip medžiotojų klubo narys, tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios būtų reikšmingai pakenkusios jo emocinei ar psichinei sveikatai. Kolegija laiko, kad J. L. patirti išgyvenimai, stersas ir pažeminimas atitinka dvasinės skriaudos apibūdinimą, būtent tokie nemalonūs pojūčiai reikšmingai pakenkė jo emocinei ar psichinei sveikatai. Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl A. B. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam J. L. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė didelį stresą, negatyvius išgyvenimus, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, dėl ko prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti buvo ženkliai sumažinta, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams.
Apeliantas skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl nepagrįstai didelių nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų, susijusių su advokato dalyvavimu procese. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiojo J. L. atstovas konsultavo nukentėjusįjį dėl skundo privataus kaltinimo tvarka surašymo, atstovavo jį bylos procese, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, bylos nagrinėjimo eigoje, paaiškėjus kai kurioms aplinkybėms, buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas dėl kaltinimo pakeitimo. Nors byla ir nepriskirtina prie sudėtingų, tačiau jos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgai, buvo rengiama nemažai teismo posėdžių, visuose juose nukentėjusiojo atstovas dalyvavo. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo J. L. turėtos proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstos ir jų dydis protingas.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis turėjo papildomų išlaidų atstovaujančio advokato pagalbai apmokėti, ką patvirtina sąskaita už teisines paslaugas ir pateiktas 200 eurų pinigų priėmimo kvitas ( b. l. 161, 162). Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistojo A. B. turtinė padėtis yra bloga (nuteistasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą). Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė apeliacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas. Kadangi skundas buvo paduotas nuteistojo, nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas į jį pateikė atsikirtimus, dalyvavo apeliacinės instancijos procese teisme. Nuteistojo A. B. skundas yra atmetamas, todėl nukentėjusiojo J. L. prašymas tenkinamas ir jo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš nuteistojo A. B..
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. B. sudaro 48,29 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. B. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš A. B. J. L. 200 Eur (du šimtus eurų) turėtų proceso išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo A. B., nepriteisti.