Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-27455-1167/2024, kuria iš dalies tenkintas antstolio R. V. pareiškimas dėl baudos skyrimo ir skolininkui G. R. skirta 200 Eur bauda už antstolio 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą,, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas skirti skolininkui baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikia naujus įrodymus. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėtas nepranešus apeliantui, į tai, jog apelianto pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, kad suinteresuoto asmens (apelianto) teismui pateikti įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

17. Vertinant byloje kilusį ginčą iš esmės, pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog antstolis R. V. 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojos S. B. pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą – Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. Nr. e2-229-1059/2024, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) skolininko G. R. turtui 117 000 Eur sumai.

18. Antstolis 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymu pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas raštu pateikti informaciją apie skolininkui priklausantį turtą: 1) visas turimas, bankuose ir kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis esančius ir skolininkui priklausančias pinigines lėšas; 2) turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas ar turtą) ir vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.); 3) gaunamą darbo užmokestį, pensiją, stipendiją ar kitas pajamas (nurodant pajamas išmokantį asmenį, jo adresą ir pajamų dydį); 4) kilnojamąjį turtą (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas pagal balansą), išskyrus turtą, iš kurio vadovaujantis CPK 668 straipsniu negali būti išieškoma; 5) nekilnojamąjį turtą. Antstolis taip pat išaiškino reikalavimo neįvykdymo nurodytu terminu ar melagingų duomenų pateikimo pasekmes.

19. Skolininkas G. R. 2024 m. gegužės 17 d. pateikė antstoliui informaciją apie turimą turtą bei nurodė banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas, nurodė, kad pas trečiuosius asmenis piniginių lėšų neturi, turtinių teisių ir vertybinių popierių neturi, taip pat nurodė gaunamą darbo užmokestį bei darbdavį (uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) bei, kad kitų pajamų negauna, skolininkas taip pat išvardijo turimą kilnojamąjį turtą: automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1 500 Eur; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 400 Eur, bei turimą nekilnojamąjį turtą. Skolininkas pažymėjo, kad nurodytoje banko sąskaitoje esančios lėšos, nurodytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra areštuotas. Daugiau duomenų nepateikė.

20. Antstolis 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro paprašė skubiai informuoti apie G. R. vardu įregistruotus traktorius, savaeiges ir žemės ūkio techniką ir (ar) jų priekabas / priedus.

21. 2024 m. gegužės 8 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras pateikė antstoliui duomenis, kad skolininko G. R. vardu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. yra registruotas ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Be to, antstolis, 2024 m. rugsėjo 11 d., 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024 m. rugsėjo 23 d., patikrinęs Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie skolininko G. R. draudžiamąsias pajamas, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. į skolininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio valstybėje, buvo pervestos ligos išmokos.

23. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. R. antstolio 2024 m. gegužės 7 d. patvarkymo pateikti informaciją apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamai neįvykdė, t. y. pateikė ne visus duomenis apie savo turtą, dėl ko nagrinėjamu atveju yra pagrindas skolininkui G. R. už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti 200 Eur baudą. Atskiruoju skundu skolininkas iš esmės nurodo dvi nesutikimo su paskirta bauda priežastis, t. y. kad antstolio nurodytas traktorius neegzistuoja, kadangi buvo išparduotas dalimis, o sąskaita Belgijos fintech įmonėje atidaryta jau po duomenų pateikimo antstoliui.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, o taip pat proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

25. Vertinant byloje susiklosčiusias aplinkybes pirmiausia pažymėtina tai, jog skolininkas vykdymo procese turi ne tik teises, tačiau ir pareigas. Viena iš jų yra detalizuota CPK 645 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, jog skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

26. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017). Asmuo, privalantis pagal įstatymą teikti informaciją pagal antstolio reikalavimą, turi įstatymą vykdyti ir neturi teisės atsisakyti ją teikti antstoliui, spręsdamas už antstolį, ar jam informacija reikalinga, ar ji bus pagal įstatymus panaudota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011).

27. Kartu pažymėtina, jog vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

28. Nagrinėjamoje byloje pats apeliantas pripažįsta, jog duomenų apie ginčo traktorių antstoliui neteikė, taip pat nenurodė ir atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, apie neva dalimis išparduotą žemės ūkio transporto priemonę, kuri yra registruota ir dėl ko antstolis neturėjo galimybių kitaip vertinti gautos informacijos apie skolininko turtą. Nors apeliantas tvirtina, kad jo pateikiami įrodymai patvirtina neva traktorių esant parduotą dalimis, tačiau tokių duomenų kartu su atskiruoju skundu pateikiami įrodymai nepatvirtina. Iš pateikiamo Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimo turinio matyti, kad šios priemonės savininkas yra būtent skolininkas, o „Žymos“ skiltyje nurodoma „Pirkimo – pardavimo sutartis 2020-11-30“. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiam ratiniam traktoriui buvo nustatyti hipotekos bei arešto apribojimai, kas papildomai sustiprina abejones dėl galimybių tokią transporto priemonę parduoti dalimis ar utilizuoti (1 t., 91 b. l.).

29. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės bei duomenys nesudaro pagrindo sutikti su apelianto vertinimu, kad jo veiksmuose dėl informacijos antstoliui apie traktorių nepateikimo nėra jo kaltės ar kad jis tokios informacijos nepateikė dėl objektyvių priežasčių, juo labiau kad, kaip minėta pirmiau, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, skolininko subjektyvus vertinimas dėl antstolio reikalaujamos pateikti informacijos turinio nėra pagrindas pripažinti asmenį tinkamai vykdžius CPK 645 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, vien ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant pagrindą skolininkui skirti baudą CPK 645 straipsnio pagrindu.

30. Vertinant apelianto nurodomas aplinkybes dėl banko sąskaitos užsienio valstybės įmonėje atidarymo laiko, t. y. kad sąskaita buvo atidaryta vėliau, nei pateikti duomenys antstoliui, spręstina, kad tokia informacija savaime nesudaro pagrindo pripažinti esant pagrindui neskirti skolininkui baudos ir šiuo atveju.

31. Kaip minėta pirmiau, vykdymo proceso nuostatos yra ne tik imperatyvios, tačiau ir orientuotos į konkretų tikslą, t. y. kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pats skolininkas pripažįsta, kad jo nurodytoje banko sąskaitoje esančios lėšos, nurodytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra areštuoti. Taigi, skolininkas suvokia, kad jam yra taikomos atitinkamos poveikio priemonės, kurios apriboja jo teisę laisvai disponuoti atitinkamu turtu ar lėšomis. Tai, atsižvelgiant į antstolio vis siunčiamus pranešimus dėl informacijos apie disponavimą turtu ar lėšomis pateikimą (1 t., 3 b. l.), sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog skolininkas, ir po 2024 m. gegužės 17 d. informacijos apie turtą pateikimo, suvokė antstolio teisėtą interesą būti informuotas apie skolininkui priklausantį turtą bei disponuojamas pinigines lėšas, įskaitant ir esančias pas trečiuosius asmenis.

32. Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant ir į CPK 644 straipsnyje įtvirtintas skolininko pareigas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus bei aktyviai domėtis vykdymo eiga, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog antstolio reikalavimai dėl informacijos apie turtą ir lėšas pateikimo nėra savitiksliai ir iš esmės apima viso vykdymo proceso eigą, todėl vien aplinkybė, kad skolininkas atsidaro sąskaitą užsienio valstybėje jau po to, kai siuntė duomenis antstoliui apie turimą turtą ir lėšas, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad skolininkas tinkamai vykdo jam įstatymų nustatytas pareigas bei nesiekia tokiu būdu išvengti galimų lėšų arešto, juo labiau kad byloje nėra paneigtos antstolio nurodomos aplinkybės, jog antstolių informacinė sistema (AIS) nesuteikia duomenų apie sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Belgijos banke, o piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) netaiko apribojimų šiai sąskaitai.

33. Papildomai pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis, gavęs VĮ Žemės ūkio duomenų centro pranešimą apie skolininko vardu registruotą traktorių, 2024-08-30 surašė Turto aprašą, kuriuo buvo areštuotas skolininko G. R. ratinis traktorius (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024-09-02 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas apžiūrėti areštuotą turtą, kuris įpareigojo skolininką per penkias dienas raštu informuoti apie areštuotos transporto priemonės buvimo/saugojimo vietą, pateikti areštuotos transporto priemonės visų dokumentų kopijas (registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo polisą/sutartį ar kita ), bei sudaryti galimybę antstoliui sąlygas apžiūrėti areštuotą transporto priemonę. Antstolio tvirtinimu, dokumentai įteikti 2024-09-02, tačiau skolininkas antstoliui nedeklaravo apie šio turto nebuvimą/neegzistavimą fiziškai. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik pagrindžia pirmiau padarytas išvadas dėl baudos skyrimo pagrįstumo už informacijos apie traktorių nepateikimo, tačiau kartu ir leidžia vertinti, kad 2024-08-30 bei 2024-09-02 antstoliui atliekant vykdymo veiksmus skolininkas, jau būdamas atidaręs banko sąskaitą užsienio valstybėje, turėjo pakankamą pagrindą suprasti, kad antstolio reikalavimas dėl informacijos apie turtą ir lėšas pateikimo yra aktualus, todėl turėjo realią galimybę informuoti antstolį apie atidarytą banko sąskaitą užsienio valstybėje iki antstoliui kreipiantis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

34. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apelianto nurodomų reikalavimų dėl baudos antstoliui skyrimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.