Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs darbo bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybinei darbo inspekcijai, dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo bei darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė darbo inspekcija pateiktoje išvadoje (b.l. 28) nurodė, kad VDI Vilniaus skyriuje 2012-11-05 buvo gautas darbuotojos E. K. prašymas (skundas) dėl galimų darbo teisės pažeidimų (duomenys neskelbtini) tačiau neradus šios įmonės atstovų ir negavus prašymo (skundo) nagrinėjimui reikalingų dokumentų, VDI neturėjo galimybės išnagrinėti E. K. prašymo (skundo) ir 2012-12-03 tyrimą nutraukė. 2013-01-04 (duomenys neskelbtini) L. S. atvykus į VDI Vilniaus skyrių ir pateikus prašomus dokumentus, nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nėra darbuotojos E. K. parašo, taip pat nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną su minėta darbuotoja nebuvo galutiniai atsiskaityta - E. K. nepaskaičiuota ir nesumokėta kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. L. S. pripažino, kad darbuotoja E. K. nėra pasirašiusi ir 2012 m. vasario - birželio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, tačiau VDI Vilniaus skyriui pateiktame rašytiniame paaiškinime ji teigė, kad visas darbo užmokestis darbuotojai E. K. buvo išmokėtas grynais pinigais. Vadovei už padarytus pažeidimus buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį palaikė. Pripažino, kad ji nemokamose atostogose buvo liepos – rugpjūčio mėnesiais; už nepanaudotas atostogas jai sumokėta 2013-01-16; pagal jos preliminarius paskaičiavimus jai priklauso 58,29 Lt delspinigių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. K. ir atsakovas (duomenys neskelbtini) 2012-02-01 sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė nuo 2012-02-02 pradėjo įmonėje dirbti (duomenys neskelbtini) (b.l. 5 – 7, 30 - 32). Sutartis buvo sudaryta neterminuotai, šalys susitarė, kad darbuotojai (ieškovei) bus mokamas 80 Lt per mėnesį darbo užmokestis, jį išmokant vieną kartą per mėnesį (Sutarties 2 - 3 p.). Ieškovė 2012-11-05 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį, t.y. kai daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nesumokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis (b.l. 8, 62). Tačiau atsakovas 2012-11-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. K. atleidimo iš darbo“ nesutiko ieškovės atleisti iš darbo Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, ieškovė iš darbo atleista nuo 2012-11-14 pagal Darbo kodekso 127 straipsnį (darbuotojo pareiškimu) (b.l. 13, 63). Minėtame įsakyme taip pat nurodyta, kad pavedama išmokėti E. K. atlyginimą už spalio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2012-02-02 iki 2012-10-31.

Dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo

Kaip minėta, ieškovė prašo teismo pakeisti jos atleidimo iš darbo pagrindą, t.y. vietoj DK 127 straipsnio 1 dalies nurodant 128 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 128 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatyminę nuostatą yra pažymėjęs, kad, jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka darbo užmokesčio, ši aplinkybė yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi (žr., pvz., LAT 2004-05-12 nutartį Nr. 3K-3-313/2004). Taigi, konstatavus faktą, kad darbdavys du mėnesius iš eilės nesumokėjo darbuotojui viso jam priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojui atsiranda teisė nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė nurodo, kad jai nebuvo mokamas darbo užmokestis per visą darbo pas atsakovą laiką, t.y. nuo 20102-02-02- iki 2012-11-14. Atsakovas šią aplinkybę neigia, nurodo, kad ieškovei buvo sumokėtas visas jai priklausantis darbo užmokesti, mokama buvo pavedimais per banką ir grynais.

Darbo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse (2 d.).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje buvo susitariusios tik dėl to, kad darbo užmokestis bus mokamas vieną kartą per mėnesį (Sutarties 3 p.), tuo tarpu dėl konkretaus darbo užmokesčio mokėjimo termino (datos), vietos ir pan. šalys nebuvo susitarusios Sutartyje. Konkretus darbo užmokesčio sumokėjimo terminas (data) nenustatytas ir Darbo tvarkos taisyklėse (b.l. 53 - 59). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovei mėnesinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Ieškovė teigia, kad darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį nėra gavusi. Atsakovė nurodė, kad darbo užmokestis ieškovei už rugsėjo mėnesį buvo sumokėtas grynaisiais pinigais. Teismas pažymi, kad kilus ginčui, ar darbo užmokestis buvo sumokėtas, pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimą turi darbdavys. Byloje esančiame 2012 metų rugsėjo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštyje (b.l. 50) nėra ieškovės parašo, kad pinigus gavo, taip pat atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie tvirtintų, jog ieškovei darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį buvo sumokėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovei sumokėjo darbo užmokestį už 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai reiškia, kad ieškovė nėra gavusi darbo užmokesčio už 2012 m. rugsėjo mėnesį.

Ieškovei darbo užmokestis už 2012 m. spalio mėnesį buvo sumokėtas 2012-11-14, byloje dėl to ginčo nėra, šią aplinkybę pripažįsta abi šalys, be to, tai tvirtina ir bylos medžiaga (b.l. 65). Kaip anksčiau minėta, ieškovei mėnesinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad ieškovei darbo užmokestis už 2012 m. spalio mėnesį turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki 2012 m. spalio 31 d. Tačiau tai laiku nebuvo padaryta, darbo užmokestis ieškovei už spalio mėnesį buvo sumokėtas tik 2012-11-14.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ieškovei nebuvo sumokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) už du mėnesius iš eilės, t.y. rugsėjo ir spalio mėnesius, ieškovė turėjo teisę 2012-11-05 kreiptis į atsakovą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu atsakovas turėjo pareigą jos prašymą patenkinti ir darbo sutartį nutraukti pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. Kadangi atsakovas Sutartį turėjo nutraukti pagal DK 128 straipsnio 1 dalį, tačiau nutraukė pagal DK 127 straipsnį, t.y. elgėsi neteisėtai, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkinti ir atleidimo pagrindą iš DK 127 straipsnio pakeisti į DK 128 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, išskyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiūlymu būti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu (žr., pvz., LAT 2009-12-08 nutartį Nr. 3K-3-547/2009). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei išreiškus savo valią nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, darbdavys – atsakovas, negalėjo savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo visą neišmokėtą darbo užmokestį už 2012 m. vasario - rugsėjo mėnesius, piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą darbo laikotarpį įmonėje bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką pagal DK 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas teigia, kad ieškovei yra sumokėjęs visą jai priklausantį darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu.

Teismas jau anksčiau nustatė, kad ieškovei nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2012 m. rugsėjo mėnesį. Bylos medžiaga tvirtina, kad ieškovė nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo nemokamose atostogose (b.l. 60 - 61). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar ieškovei buvo sumokėtas darbo užmokestis už 2012 m. vasario – birželio mėnesius, esant šalių prieštaringiems teiginiams, svarbu atsižvelgti į šalių pareigą dėl įrodinėjimo tam tikrų aplinkybių. Kaip anksčiau minėta, kilus ginčui, ar darbo užmokestis buvo sumokėtas, pareigą įrodyti darbo užmokesčio sumokėjimą turi darbdavys. Atsakovas pateikė teismui mokėjimo nurodymus (b.l. 64 - 65), kurie tvirtina, kad ieškovei 2012-02-24 sumokėta 160 Lt; 2012-07-17 – 200 Lt. Atsakovas savo pateiktame paaiškinime nurodė, kad ieškovei prašant pirmą kartą jai buvo pervesta avansu 160 Lt darbo užmokesčio, vėliau liepos mėnesį - 200 Lt darbo užmokesčio. Ieškovė neneigia, kad ji šiuos pinigus yra gavusi, tačiau šie pinigai, kaip teigia ieškovė, yra už papildomas paslaugas – šokių pamokas, o ne darbo užmokestis. Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad minėti pinigai yra ne darbo užmokestis, jau tenka ieškovei. Teismas ieškovei šią pareigą buvo išaiškinęs parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėti pinigai yra ne darbo užmokestis. Tai, kad 2012-07-17 mokėjimo nurodyme, skiltyje „Mokėjimo paskirtis“, parašyta „už papildomas paslaugas“, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, nepaneigia to fakto, jog ieškovei minėtu nurodymu buvo sumokėtas būtent darbo užmokestis. Teismas darydamas tokią išvadą ir vertindamas ieškovės pasisakymus dėl darbo užmokesčio minėtu laikotarpiu (2012 m vasario – birželio mėnesiais) negavimo, jų patikimumo, be kita ko atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad ji nerašė jokio prašymo dėl nemokamų atostogų suteikimo ir pan. laikotarpiu nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31, tačiau šis faktas buvo paneigtas atsakovo į bylą pateiktais įrodymais (b.l. 60 - 61), po ko pati ieškovė pripažino, kad ji vis dėl to minėtu laikotarpiu nemokamose atostogose buvo. Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytina, kad darbdavys įrodė, jog jis ieškovei darbo užmokestį už 2012 m. vasario – birželio mėnesius sumokėjo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Tai, kad šis darbo užmokestis buvo mokamas nesilaikant mokėjimo terminų ir tvarkos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas plačiau dėl to nepasisako.

Atmestinas ieškovės reikalavimas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už visą darbo laikotarpį įmonėje priteisimo, nes byloje nustatyta, kad ši kompensacija 2013-01-16 ieškovei sumokėta (b.l. 67), šios aplinkybės neneigia ir pati ieškovė.

Kadangi ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas iš DK 127 straipsnio pakeistas į DK 128 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal DK 140 straipsnio 3 dalį. Iš atsakovo pateiktos 2013-02-05 pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 80 Lt, atskaičius mokesčius – 72,80 Lt (b.l. 77).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, skaičiuojamus iki darbo sutarties nutraukimo dienos (2012-11-14).

Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei iš viso nesumokėjo darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį (72,80 Lt į rankas) ir vėlavo sumokėti darbo užmokestį už spalio mėnesį (72,80 Lt į rankas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatomis ieškovei priteistini delsiniai už laikotarpį, kada jai nebuvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. Delspinigių dydis yra 0,07 proc. (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012-01-19 įsakymas Nr. A1-30 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“), delspinigiai skaičiuojami po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, t.y. nagrinėjamu atveju nuo kito mėnesio 8 d., laikant, kad darbo užmokestis turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, ir baigiant skaičiuoti 2012-11-14, t.y. iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos. Už 2012 m. rugsėjo mėnesį turėjo būti vėliausiai atsiskaityta 2012 m. rugsėjo 30 d., delspinigiai skaičiuotini nuo 2012-10-08 iki 2012-11-14 sudaro 1,94 Lt (72,80 Lt * 38 d. * 0,07 proc.); už spalio mėnesį turėjo būti vėliausiai atsiskaityta 2012 m. spalio 31 d., delspinigiai skaičiuotini nuo 2012-11-08 iki 2012-11-14 sudaro 0,36 Lt (72,80 Lt * 7 d. * 0,07 proc.). Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 2,30 Lt (1,94 + 0,36) delspinigių.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laikotarpį, t.y. nuo 2012-11-14 iki visiško atsiskaitymo dienos (visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos).

Darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (2 d.). Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su atleidžiama iš darbo ieškove jos atleidimo iš darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaitęs, t.y. jai nebuvo sumokėjęs darbo užmokesčio už 2012 m. rugsėjo mėnesį (72,80 Lt į rankas), taip pat kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (59,95 Lt (į rankas), ši kompensacija sumokėta tik 2013-01-16), iš viso 132,75 Lt. Dėl šio neatsiskaitymo laiku nėra ieškovės kaltės, todėl jai turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, t.y. nuo 2012-11-14 iki visiško atsiskaitymo dienos. Vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija atsakovui. Būtent toks teisės aiškinimas atitinka teismų praktiką, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartį Nr. 3K-3-82/2008.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas jų nepaskirsto.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtį, laikytina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 70 procentų.

Jeigu ieškovė nebūtų atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), tai ji prieš kreipiantis į teismą būtų turėjusi sumokėti 193 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str.). Nepaisant to, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, šios išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Tas pats pasakytina ir apie teismo turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, kurių teismas turėjo 9,93 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinio tenkinimo apimtį (70 proc.), iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso priteistina 142,05 Lt (193 + 9,93 * 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo pas atsakovą (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), pagrindą, t.y. vietoj DK 127 straipsnio nurodant DK 128 straipsnio 1 dalį.

Priteisti ieškovės E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) :

- dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

- 80 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (aštuoniasdešimt litų) (neatskaičius mokesčių);

- 2,30 Lt (du litus ir 30 ct) delspinigių;

- ieškovės vidutinį darbo užmokestį (80 Lt – neatskaičius mokesčių) už uždelsimo laiką, skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 14 d. iki pilno atsiskaitymo su ieškove dienos.

Įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ar kitos teisės aktų nustatytos išskaitos turi būti išskaičiuojamos išmokant ieškovei nesumokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas pagal teismo sprendimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 142,05 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus ir 0,5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.