Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. J. teisme parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Gegužės 24 d. kartu su R. S. ir jos draugėmis bei su A. R. nuvažiavo į turgų, apsipirko. Grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir išvažiavus draugėms ir A. R., jie tarpusavyje susiginčijo, nežino, kaip tai įvyko, nežino kelintą valandą susiginčijo, bet buvo prietema. Ginčas kilo dėl pinigų, kad jis mažai uždirba, kad remontas ilgai tęsiasi. R. S. jam pradėjo priekaištauti. Žodis po žodžio ir įvyko didesnis konfliktas. Konfliktas vyko miegamajame kambaryje. Nežino, kiek laiko konfliktavo. Po to konfliktas truputį apsiramino, bet ir vėl atsinaujino. Tuo metu jie dar nėjo miegoti, žiūrėjo televizorių miegamajame ant lovos ir konflikto metu, dėl nervų ir streso, dūrė peiliu į pilvą širdies plote ir į kairę pusę ties kaklu, o daugiau nieko neatsimena. Peilį į miegamąjį atsinešė, kai buvo nuėjęs į virtuvę atsipjauti lašinių, atsinešė tuos lašinius ir brendį prie lovos. Žiūrėdami televizorių kartu pavalgė, truputį išgėrė, pasėdėjo, pakalbėjo ir vėl prasidėjo konfliktas. R. S. pasakė, kad, jei ji išeis iš tų namų, tai ir jį išvarys, nes namai buvo R. S. Po to susiginčijo, jis susinervino ir daugiau nelabai ką pamena, nežino, kaip paėmė peilį į ranką, pamena, tik kad sudavė du smūgius R. S. Iki jo padarytų sužalojimų R. S. nebuvo sužalota. Nežiūrėjo, ar nukentėjusioji po jo suduotų smūgių buvo gyva. Kai pamatė kraują, jam viskas aptemo, net nežino, kaip iki virtuvės nuėjo, kur pasiėmė kitą peilį ir pats norėjo nusižudyti. Pjovė sau po kaklu ir abiejų rankų riešus, tuo metu buvo miegamajame. R. S. irgi buvo miegamajame. Jis atsigulė šalia jos ir galvojo, kad kartu su ja nukraujuos. Po to, po kiek laiko, nieko neįvyko ir ruošėsi išeiti iš namų nusižudyti, ėjo link traukinio bėgių, bet jį sustabdė kelių policininkai. Tai buvo apie 3 ? 5 val. ryto. Jį nuvežė į ligoninę ir tada į komisariatą. Nežino, kodėl taip pasielgė. Gal viskas susidėjo, tas buitinis konfliktas, pavydas. Vieną kartą matė, kad R. S. bendravo su kitu vyru, ji sakė, kad ten draugas iš darbo. Neatsimena, kada pamatė ją kalbant su kitu vyru telefonu, gal savaitę ar dvi prieš jos mirtį. Įvykio dieną nematė, kad R. S. bendrautų su kitu vyru telefonu. Įvykio metu buvo šiek tiek neblaivus. Gali būti, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Jis neturi jokio turto. Sutinka, kad padaryta turtinė ir neturtinė žala, sutinka su jos dydžiais, bet neturės kuo atlyginti. Viską, ką uždirbo, investavo į namus, kuriuose gyveno su R. S.. Dirbdavo apdailos darbus. Gaudavo apie 1 000 Eur. Vaikų neturi. Labai gailisi, atsiprašo R. S. vaikų už savo veiksmus. Negirdėjo, kad nukentėjusioji šauktųsi pagalbos, jis nenorėjo nužudyti. Negali atsakyti, kodėl sudavė 9 smūgius. Nežino, ko tikėjosi suduodamas smūgius. Smūgius sudavė virtuviniu peiliu. Negali pasakyti, kokia buvo pagrindinė jo veiksmų priežastis. Neatsimena visų žinučių su nukentėjusiąja turinio. Nežino, ar buvo žinučių, jog R. S. ketina jį palikti ir išeiti. Nebuvo kalbos su nukentėjusiąja, kad jeigu nukentėjusioji jį paliks, jis ją papjaus. Jis neplanavo nužudymo iš anksto, viskas gavosi spontaniškai, bet taip išeina, kad nužudė tyčia. Namo, kuriame įvyko nelaimė, remontas ir aplinka buvo sutvarkyta daugiausiai jo lėšomis, dar padėdavo R. S. vaikai. R. S. irgi įdėdavo savo lėšų į namo ir aplinkos remontą. R. S. sakė, kad jeigu jie išsiskirs, tai jo niekas nelaikys ir jis galės išeiti, jis tokiu atveju būtų nieko negavęs. Su R. S. pragyveno apie 12 metų. Šiai dienai namas priklauso R. S., tai vadinasi lieka vaikams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti kaltinamojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b. l. 74-75). Pagarsinus parodymus, kaltinamasis patvirtino, jog jie yra teisingi ir paaiškino, jog, būdamas virtuvėje, alkoholio negėrė, gėrė miegamajame, R. S. gulėjo lovoje, bet nemiegojo, nes dar vyko konfliktas. Nežino, kodėl nekvietė jai greitosios medicinos pagalbos. Išgėrė apie pusę butelio brendžio, o kitą pusę išpylė. R. S. nemiegojo, kai jis ją užpuolė. Jie tuo metu kalbėjosi, jis dūrė, kai R. S. sėdėjo ant lovos krašto. Jis sudavė pirmą smūgį, ji griuvo ant žemės, jis norėjo pakelti, tada ji griuvo ant jo ir jis kažkaip sudavė antrą smūgį. Lyg ir po pirmo smūgio nukentėjusioji paprašė pagalbos. Nežino, kodėl nekvietė pagalbos. Apie tai, kad R. S. sužalojo kaklą, nieko neprisimena. Kai jis atėjo į kambarį iš virtuvės, R. S. jau gulėjo kraujo baloje, jis persipjovė sau kaklą, rankas ir atsigulė šalia. Kai to nepavyko padaryti, norėjo nusižudyti palįsdamas po traukiniu. Jis nesakė R. S., kad ją papjaus. Gal nukentėjusysis išsigalvoja tokias aplinkybes.

Nukentėjusysis P. S. teisme parodė, jog jis nieko nežino apie aptariamus įvykius. Jo mama R. S. su K. J. kartu gyveno apie 12-14 m. Apie 20 metų jis gyvena atskirai nuo mamos, tačiau ją matydavo beveik kasdien, nes gyvena netoli jos. Niekada nematė, kad K. J. ir mama tarpusavyje konfliktuotų ir pyktųsi. Jam mama niekada nesakė, kad nesutaria su K. J.. Būdavo, kad K. J. ir mama išgeria, bet nepiktnaudžiaudavo alkoholiu. Paskutinį kartą su mama bendravo savaitę prieš įvykį, buvo pas ją namuose. Viskas buvo tvarkoje, nematė, kad K. J. ir mama pyktųsi. Jeigu reikėdavo, K. J. viską padėdavo, jis nežino, kas jam pasidarė. Nieko nežinojo apie mamos ryšius su kitu vyru. Mama niekada nesakė, kad planuoja išsiskirti su K. J.. Nuosavybės teise namo dalis priklausė mamai. K. J. į namą atėjo gyventi, jau mamai ten gyvenant. Nežino, kokiomis aplinkybėmis grindžiamas 2 500 Eur ieškinys, dabar negali pasakyti. Jo savijauta, kai sužinojo, kad žuvo mama, buvo ne kokia, tačiau nesikreipė pas psichologus, nereikėjo vartoti vaistų. Patyrė stresą, sunkius išgyvenimus. Turi vaikų, jie palaikė ryšį su močiute. Jo mama buvo apsidraudusi, jis gavo apie 3 000 Eur draudimo išmoką. Jis kreipėsi dėl išmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą, bet jokių lėšų iš ten dar negavo. Pavartojęs alkoholio K. J. būdavo linksmas, nebūdavo piktas, agresyvus, impulsyvus. Jis žaisdavo su vaikais.

Nukentėjusioji J. B. teisme parodė, kad K. J. ir jos mama R. S. gyveno gerai, nesipyko. Tą patį vakarą, sekmadienį, kažkur 9 val., skambino telefonu mamai pakalbėjo, bet mama nepasakojo, kad jie bartųsi. Viskas buvo gerai, pirmadienį kartu su mama ruošėsi važiuoti į kapines. Neturėjo jokių duomenų, kad K. J. ir mama norėjo skirtis, ar kad mama bendrauja su kitu vyru. Paskutinį kartą gyvą mamą matė likus savaitei iki įvykio, o taip pat ji kiekvieną dieną jai skambino. Ji visada pas mamą važiuodavo, nes gyvena netoli. Mama su K. J. gyveno apie 12 metų. Jų santykiai buvo geri, būdavo, kad pykstasi dėl nieko, bet visur eidavo kartu. Namo dalis, priklausiusi mamai, buvo jų močiutės. K. J. buvo geras, jį mylėjo vaikai. Jos reiškiamą civilinį ieškinį sudaro laidotuvių išlaidos, kreditai, paskola, paimta mamos telefonui. Telefonas jiems nebuvo grąžintas. Telefono vertę įtraukė į turtinę žalą. Telefono vertė 700 Eur. Neatsimena, kada buvo pirktas telefonas, gal apie mėnesį iki įvykio. L. S. yra P. S. žmona. Jie, keturi vaikai, už viską sumokėjo. Turi sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Jos vyras sumokėjo 2 241 Eur sumą. Jie visi keturiese susidėjo po 500 Eur laidotuvių išlaidoms, tik jos vyras už viską mokėjo. Prašo priteisti jai, o po to jie visi keturi pasidalins. Jai atėjo laiškas, kad reikia mokėti už telefoną ir turbūt tuo metu ji jo neįrašė į civilinį ieškinį. Telefonas paimtas kreditu, ji jau visas įmokas sumokėjo, bet tyrimo metu tas telefonas jiems grąžintas nebuvo. Jeigu telefonas bus grąžintas, tai ji neprašo priteisti telefono vertės. Jai buvo sunku ir dabar yra sunku netekus mamos. Po nelaimės vartojo vaistus, prasidėjo galvos skausmai. Ji su mama susitikdavo kiekvieną savaitgalį, o telefonu bendravo beveik kasdien. Ryšys su mama buvo artimas.

Nukentėjusysis A. R. teisme parodė, kad vis dėlto buvo iš K. J. grasinimai jo mamai R. S.. Jam mama pati sakė, kad jai K. J. pasakė: „Jeigu tu mane paliksi, aš tave papjausiu, o pats palįsiu po traukiniu“. Šias aplinkybes jis sužinojo gal apie savaitę iki įvykio. Jis buvo namuose, o K. J. ir mama buvo išėję į lauką ? katilinę. Jie ten kažko apsižodžiavo ir iš katilinės atėjusi mama pasakė, kad K. J. jai grasino. Jis gana dažnai būdavo pas mamą, tačiau nesitikėjo iš K. J. grasinimų mamai, nes jis ramus žmogus. Klausė K. J. apie grasinimus mamai, bet jis tylėjo. Nežino, kodėl mama norėjo palikti K. J.. Gal todėl, kad K. J. po darbo nieko nenorėjo dirbti namuose. Apie mamos ryšius su kitu vyru sužinojo gal likus mėnesiui iki įvykio. Mama pati pasakė, kad susirašinėja su kažkokiu užsieniečiu, jis mamai pasakė, kad nesusirašinėtų, nes dar apgaus. Jie susirašinėjo, skambindavosi. Apie ką susirašinėjo mama su kitu vyru, jis nežinojo. Buvo vienintelis kartas, kai mama sakė, kad K. J. jai grasino. Ji jam atsakė nepamiršti, kad ji turi vaikus. Jis mano, kad mamos ir K. J. barniai prasidėjo dėl kito žmogaus. K. J. nėra blogas žmogus, kai išgerdavo alkoholio nebūdavo agresyvus. Jis niekam nesakė apie tai, ką jam mama pasakė dėl K. J. grasinimų jai, nes kažkaip nepagalvojo, kad K. J. galėtų taip padaryti. Mama buvo gera moteris, niekam nieko blogo nebuvo padariusi. Gali būti, kad mama su juo buvo atviriausia. Jie daug metų su mama gyveno kartu, tai vieniems vaikams kažką sakydavo, kitiems kažko nesakydavo. Mama buvo ištekėjusi vieną kartą. Jie keturi vaikai ? viena mama ir du tėvai. K. J. kažkiek darė darbų prie namų, bet ir jie ? vaikai darė. Namo sienas, lubas dažė K. J. ir sesės vyras. K. J. buvo darbštus, bet paskutiniu metu buvo tinginys. Byloje jis civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji A. K. teisme parodė, kad ji vieną kartą per metus vasarą atvažiuodavo pas mamą, nes gyvena užsienyje, tačiau kasdien bendraudavo per „Messenger“ programą ir mama visada bendravo su anūkais. Jai mama nieko nesakė apie K. J. grasinimus, tik sakė, kad jeigu ne virusas, norėtų atvažiuoti pas ją nors savaitei pailsėti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Mama pas ją taip ir neatvažiavo. Apie blogus K. J. ir mamos santykius nieko nežinojo. K. J. išgėręs būdavo linksmas, nebuvo linkęs smurtauti. Palaiko ieškinį dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Po mamos mirties ji savaitę laiko negalėjo eiti į darbą, bijojo, buvo agresyvi, ėjo pas gydytoją.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausioji patrulė. Kaltinamasis jai matytas iš įvykio. 2021 m. gegužės 24 d. ji dirbo su R. S. taip pat kartu su kitu ekipažu ? A. S. ir A. D. pagal kitą įvykį. Per raciją išgirdo, kaip vyr. patrulis A. D. sustabdė vyriškį su juoda striuke ir jie pagalvojo, kad dėl to paties įvykio, pagal kurį jie dirbo. Jų ekipažas už kelių minučių atvyko į vietą. Ten stovėjo kaltinamasis su juoda striuke ir kapišonu, keistai elgėsi. Pagalvojo, kad gal žmogus apsvaigęs ar turi kokių psichinių sutrikimų, gal serga. Pradėjo klausti, kur jis eina. Pasakė, kad eina ten kažkur. Tada ji klausė, kas atsitiko. Kaltinamojo veidas buvo kraujuotas ir jis buvo nusilpęs. Tada jis prisistatė, nurodė savo duomenis ir pasakė, kad nužudė. Pagalvojo, kad gal juokauja ar panašiai. Kaltinamasis pasakė, kad nužudė žmoną. Jis pasakė, kad gyvena netoli, kad jam „košmaras pasakė, ką nužudyti“. Kaltinamasis padavė jiems raktus nuo namų. Jie nustatę kaltinamojo duomenis nuvažiavo patikrinti jo gyvenamąją vietą, kur nuvykę kambaryje prie lovos pamatė moterį be gyvybės požymių kraujo klane. Iš karto informavo budėtojus ir į įvykio vietą atvyko kriminalinė policija. Taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai bendravo su kaltinamuoju, jis prarado sąmonę ir pas jį buvo sužalojimas kakle. Kaltinamajam taip pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo neblaivus, tik galvojo, kad gal yra apsvaigęs arba sergantis.

Liudytoja D. S. teisme parodė, kad yra Trakų skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė. 2021 m. gegužės 24 d., 04 val. 13 min. ryte, gavo pranešimą, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini) ir lyg ten yra sumušta, nužudyta moteris. Kvietė policija. Atvykus į įvykio vietą pareigūnas juos nuvedė į namus. Miegamajame prie lovos, kraujo klane gulėjo moteris veidu į grindis be gyvybės ženklų. Ji konstatavo moters mirtį. Iki įvykio moters nepažinojo. Kaltinamojo įvykio vietoje nematė. Kiek pamena moteris buvo apsirengusi naktiniais. Kūnas rastas miegamajame kambaryje, šalia lovos ant grindų. Kambarys buvo labai tvarkingas.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji yra Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios medicinos pagalbos skyriaus skubiosios medicinos pagalbos specialistė. 2021 m. gegužės 24 d., apie 4 val., buvo gautas iškvietimas, kad asmuo susižalojo kaklą. Kvietė policija į (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus į įvykio vietą nukentėjęs buvo policijos automobilyje surakintas antrankiais. Ji jį apžiūrėjo. Ant vyro kaklo, priekinėje dalyje, buvo maždaug sprindžio dydžio pjautinė žaizda, kraujas buvo sukrešėjęs ir nebebėgo. Jis buvo su juodomis pirštinėmis ir jo riešai taip pat buvo prapjauti, kraujas sukrešėjęs. Kadangi vyro kraujo spaudimas, kvėpavimas ir kiti rodikliai buvo geri, tai paprasčiausiai buvo užklijuotos žaizdos ir jis su policijos pareigūnais nuvežtas į ligoninę. Vyras buvo labai ramus, o paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad papjovė žmoną. Pareigūnai jai pasakojo, kad pamatė keliu einantį kruviną vyrą ir paklausė jo, kas atsitiko, ir jis pasakė, kad papjovė žmoną. Ji klausė kaltinamojo, kam jam pirštinės, tai jis pasakė, kad bandė nusižudyti, bet nepavyko, todėl ėjo nusižudyti po traukiniu ir pirštinės užsidėjo, kad ne taip skaudėtų. Jis buvo labai ramus. Jai nepasirodė, kad jis buvo apsvaigęs, nes jis buvo adekvatus ir pilnai orientuotas. Anksčiau kaltinamojo nepažinojo.

Liudytoja G. G. parodė, kad ji yra nužudytosios sesuo. Ji nieko negirdėjo, kas ten vyko. Gali tik papasakoti, kad K. J. buvo labai geras vyras, jo rankomis yra padaryta labai daug darbų. Ji gyveno kartu su sese, tame pačiame name, tik skirtingose namo dalyse. Kaltinamasis ne girtuoklis, labai geras vyriškis. Ji su sese R. S. nebendravo. R. S. kaltinamasis buvo ne pirmas vyras, ji tiesiog išnaudojo vyriškį. Iš vakaro prieš aptariamą įvykį buvo viskas normaliai, ji nematė, ką jie veikė. Svečių pas juos nebuvo, negirdėjo triukšmo ir konfliktų. Anksčiau tarpusavio jų konfliktų, grasinimų taip pat negirdėjo. Jis buvo ramus, labai geras vyriškis. Ji nesakė pareigūnams, kad jie konfliktuodavo ir apsižodžiuodavo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 176-178). Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi, nurodyti apsižodžiavimai – tai tokie įprasti darže, bet jokių muštynių nebuvo. Šiai dienai nežino, kodėl jos sesuo buvo nužudyta. Jos ir sesės santykiai buvo konfliktiški dėl turto pasidalinimo. Girdėjo iš kaimynų, kad sesuo turi kitą vyrą.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena dvi šeimos. Apžiūros metu įeinamos į namą durys ir durų užraktas be išorinių apgadinimų, be laužimo žymių. Pro įeinamas duris patekus į virtuvę, ant virtuvinių spintelių matyti įvairūs indai, maisto likučiai, tuščias stiklinis butelis 0,5 l nuo lengvo alaus ir tuščias stiklinis butelis nuo brendžio „BRENDI Grand Cavalier 0,7 l. 38%“. Šalia minėtų tuščių butelių, ant spintelės paviršiaus, matomos raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės, paimtos nuoplovos. Patekus į miegamąjį ant kilimo guli numestas mobiliojo ryšio telefonas, kuris išterliotas raudonos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują, (Foto Nr. 1), šalia telefono, guli peilis juodos spalvos rankena. Ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (Foto Nr. 2). Lovos galvūgalyje iš kairės pusės stovi kėdutė, ant kurios guli akiniai skaitymui, žirklės, tuščia stiklinė. Prie kėdutės, ant grindų, guli peilis mėlynos spalvos rankena. Ant peilio geležtės matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują (Foto Nr. 4). Iš lovos kairės pusės, ant grindų, matomos didelės, raudonos spalvos balos, kurios panašios į kraują. Ant dvigulės lovos užtiesta patalynė. Ant pagalvės, kuri arčiau kairės lovos pusės, matomos gausiai raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Dvigulės lovos kairėje dalyje, arčiau krašto ir arčiau galvūgalio, matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Lovos kairėje pusėje, ant grindų, arčiau kambario durų, guli moteriškos lyties lavonas. Apžiūros metu, miegamojo kambaryje langai uždaryti, neapgadinti. Ant langų užtrauktos naktinės užuolaidos (t. 1, b. l. 28-31). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis su ruda medine rankena (t. 1, b. l. 59-62)

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje ? (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, miegamajame kambaryje apžiūrėtas R. S. lavonas. Užfiksuota, jog moteriškos lyties lavonas guli aukštielninkas, pakaušio kaire puse remiasi į grindis, rankos ištiestos, atverstos į šalis, su kūno išilgine ašimi sudaro 45 laipsnių kampą, kojos praskiestos apie 40 laipsnių kampu. Šlaunys ir blauzdos nugariniais paviršiais suglaustos, vidiniais paviršiais remiasi į grindis. Akys sumerktos, burna pravira. Ties lavono kairiu petimi yra kraujo bala. Abi rankos ir veidas ištepti sudžiūvusiu krauju, dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje sudžiūvusio kraujo aplašėjimas. Kaklo priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra pjautinė žaizda nusitęsianti iki nugarinių raumenų, matosi pilnai perdalinta trachėja ir kaklo kraujagyslės. Kairės krūties viršutiniame vidiniame kvadrate matosi durtinė pjautinė žaizda. Nugaroje juosmens kairėje pusėje yra durtinė pjautinė žaizda. Lavoniniai reiškiniai: lavondėmės išsidėsčiusios nugariniuose kūno paviršiuose, besiformuojančios, paspaudus išnyksta ir atsistato per 35 sekundes. Lavoninis raumenų sustingimas sprando raumenyse ir kramtomuosiuose raumenyse susiformavęs, kitur nėra. Aplinkos temperatūra 18 laipsnių, pažastyje 28 laipsniai, tiesiojoje žarnoje 35 laipsniai (matuota 05.24 val.). Lavonas aprengtas juoda apatine palaidine, mėlynomis kelnaitėmis. Lavono ausų lezgeliuose įsegta po vieną geltono metalo auskarą (t. 1, b. l. 32-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 681/2021(01) nurodyta:

1. R. S. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kaklo žaizdos su kairės Jungo venos ir kairės bendrosios miego arterijos bei trachėjos ir skydinės kremzlės sužalojimais. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu.

2. R. S. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 valandas iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje (2021 m. gegužės 23 d. 05.24 val.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

3. R. S. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tyrimo objektai bus saugomi VTMT toksikologijos laboratorijoje iki sunaikinimo termino ? 2022 m. birželio 1 d. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A2752/202l(01).

4. Ištyrus R. S. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai:

4.1. Durtinė pjautinė kaklo žaizda su kairės Jungo venos ir kairės bendrosios miego arterijos bei trachėjos ir skydinės kremzlės sužalojimais, padaryta duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtę turintis įrankis, kelių ? keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai požymiai ir pobūdis. Ši žaizda dėl Jungo venos, bendrosios miego arterijos ir trachėjos ? skydinės kremzlės (sutrikdžiusiu kvėpavimą) sužalojimų vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.2. Durtinės-pjautinės žaizdos veide, krūtinėje, juosmenyje, rankose, pjautinės žaizdos kakle, rankose padarytos pjaunančiu, duriančiu-pjaunančiu daiktu (daiktais), tai galėjo būti ir peilio geležtę turintis įrankis, kelių ? keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai požymiai ir pobūdis. Šios žaizdos vertinamos nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų.

5. R. S. nustatyti sužalojimai padaryti devyniais trauminiais poveikiais.

6. R. S. nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimams, padaromiems save žalojant.

7. R. S. nustatyti sužalojimai rankose galėjo būti padaryti jai ginantis.

8. Po kaklo sužalojimo sukėlusio mirtį, tiriamoji kelių ? keliasdešimt minučių laikotarpyje prarado sąmonę ir mirė, kiti sužalojimai įtakos jos sąmonei ir mirčiai neturėjo.

9. Duomenų, kad iki lavono apžiūros įvykio vietoje buvo keista jo padėtis nenustatyta (t. 1, b. l. 111-114).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 45/2021(01) nurodyta, jog R. S. kaklo srities sužalojimas ? odos žaizda ir jos projekcijoje esantis gerklės (trachėjos) pilnas atsidalinimas nuo gerklų kremzlių komplekso (žiedinės kremzlės) yra pjautinis, padarytas aštriu, pjaunančiu savybių turinčiu įrankiu. Sužalojime užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės, žalojusio įrankio identifikavimui netinkami, todėl atsakyti, ar tirti pateiktais peiliais, ar kuriuo iš jų padarytas tirtas R. S. kaklo srities sužalojimas, negalima (t. 1, b. l. 74-76).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 390/2021 (01) nurodyta:

1. Nuoplovose nuo lovos miegamajame (4 mėg.), nuo spintelės virtuvėje (5 mėg.), ant peilio su mėlyna rankena geležtės (9 mėg.) ir rankenos (10 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. S. DNR profiliu su 99,999999999999999999999% tikimybe.

6. Ant peilio su ruda plastikine rankena geležtės (13 mėg.) ir rankenos (14 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b. l. 82-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1230/2021(01) nurodyta, jog K. J. nustatyta – trys paviršinės pjautinės žaizdos: viena kakle ir po vieną riešuose, odos įbrėžimas pilvo kairėje. Sužalojimai padaryti aštrią briauną, ašmenis ar smailų kampą turinčiu daiktu (-ais). Pjautinės žaizdos padarytos neilgai trukus prieš kreipiantis pagalbos, odos įbrėžimas ? prieš 1-4 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos K. J. rankomis. Sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui, plaštakose nėra. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietoje identifikacinės žalojusio įrankio savybės neužsifiksavo (t. 2, b. l. 88-89).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus skyriaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-154/2021 nurodyta, jog: duomenų, kad K. J. praeityje ir įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs psichikos sutrikimais nėra; K. J. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis buvo paprasto girtumo būsenoje; K. J. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje; K. J. gali suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Parodymų teisingumo įvertinimas nepriklauso ekspertų kompetencijai. K. J. šiuo metu yra psichiškai sveikas, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 2, b. l. 173-177).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas DVD diskas su informacija, pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-1353(21), iš R. S. mobiliojo ryšio telefono „SAMSUNG Galaxy S21“ ((duomenys neskelbtini)) IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele TELE 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo reikšminga informacija susisteminta į ataskaitą, bei „pdf“ formate pridedama prie šio protokolo (t. 2, b. l. 1-36).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įtariamojo K. J.mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG GALAXY XCover 4 (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), kuriame atidarius www.facebook.com „Messenger“ programėlę yra matomas susirašinėjimas su R. S.. Žinučių turinys nufotografuotas bei fotolentelė pridedama prie protokolo (t. 2, b. l. 48-61).??

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis K. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė savo šeimos narę ? sugyventinę R. S.. Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo K. J. parodymai, nukentėjusiųjų P. S., J. B., A. R., A. K. parodymai, liudytojų I. B., D. S., A. K. parodymai bei kiti byloje ištirti rašytiniai įrodymai ? specialisto išvados, įvykio vietos, lavono apžiūros, daiktų apžiūros protokolai. Kaltinamasis K. J. kaltu dėl R. S. nužudymo prisipažino visiškai ir patvirtino, jog 2021 m. gegužės 24 d., laikotarpiu nuo 00.26 val. iki 04.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje ? miegamajame, asmeninio konflikto su sugyventine R. S. metu, dūrė jai atsinešu iš virtuvės peiliu; kaltinamasis pamena, jog dūrė du kartus, daugiau smūgių nepamena, taip pat patvirtino, kad iki šio įvykio R. S. sužalota nebuvo; paaiškino, kad nenorėjo nužudyti R. S., negalėjo nurodyti tikslių nužudymo priežasčių, gėrė tą dieną brendį ? išgėrė pusę butelio, neneigė, jog alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams; norėjo nusižudyti pats, pjaustėsi peiliu rankas, nepavykus to padaryti, planavo nusižudyti šokdamas po važiuojančiu traukiniu, tačiau jį, einantį lauke, sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. (Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausioji patrulė), kuri po įvykio pirmoji bendravo su K. J.. Pastarasis I. B. iš karto prisipažino nužudęs žmoną ir ketino pats nusižudyti. Tas pačias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. (Trakų PSPC GMP skyriaus skubiosios medicinos pagalbos specialistė), kuri bendravo su kaltinamuoju įvykio vietoje ir apžiūrėjo kaltinamąjį bei suteikė jam medicininę pagalbą. Posėdžio metu apklausti nukentėjusieji P. S., J. B., A. R., A. K. nurodė, jog patys tiesiogiai įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad K. J. gyveno kartu su jų mama - nužudytąja R. S., daugiau nei 10 metų, vedė bendrą ūkį. Nukentėjusysis A. R. teisme taip pat patvirtino ir tai, jog prieš mėnesį iki įvykio sužinojo, kad jo mama R. S. ketino palikti K. J., kad internetu bendravo su kitu vyru. Šias aplinkybes jam nurodė pati R. S., taip pat patvirtino, jog R. S. jam pasakojo, kad K. J., likus savaitei iki nužudymo, grasino, jog ją nužudys (papjaus), o pats nusižudys („mesis po traukiniu“).