- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-345-562/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43472-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- A. A. A.
- Kategorijos
- 3.4.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. A. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankro“. Nurodė, jog atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją būklę, t. y. ji negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas 25 minimaliąsias mėnesines algas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Abi nutartys yra įsiteisėjusios. Konstatavo, jog pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą su nauju pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesilaikydama FABĮ numatyto termino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja A. A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi netenkino prašymo pareiškėjai iškelti bankroto bylą, kadangi pareiškėja nebuvo nemoki. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, todėl pareiškėjai net nebuvo kelta bankroto byla, bankroto byla net nebuvo prasidėjusi. Teigia, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas taikytinas fiziniam asmeniui, kurio bankroto byla buvo iškelta, tačiau buvo nutraukta arba pasibaigė.
Nurodo, jog fizinio asmens finansinė būklė, nemokumo atsiradimo priežastys, atvejai, ar nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, vertinami pareiškimo nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Paaiškina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, pareiškimą atsisakė priimti remdamasis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, nustatančiu, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja CPK 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Fizinio asmens bankroto bylai iškelti reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai. Pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo. Antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4, 7 dalys). FABĮ 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tai yra gavęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas priima nutartį dėl pareiškimo priėmimo ir tik vėliau yra sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tik esant abiems teigiamiems procesiniams veiksmams, pripažįstama, kad fizinio asmens bankroto byla yra iškelta. Taigi teismas, nutartimi priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).
CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog negalima asmeniui užkirsti kelią realizuoti teisę kreiptis į teismą, motyvuojant materialiniais teisiniais argumentais. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis). Ar ieškinį (pareiškimą) teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialine teisine prasme (t. y. teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą), priklauso nuo materialinio teisinio, bet ne nuo procesinio teisinio, pobūdžio aplinkybių, o šios aplinkybės gali būti nustatytos tik klausimą išnagrinėjus iš esmės (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-312-823/2014).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjos finansinė padėtis neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nemokumo būklės. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su nauju pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kai nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų.
Kaip minėta, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad aplinkybės nustatymas, jog nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodyta aplinkybė yra susijusi su pareiškėjo teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, o ne procesinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis. FABĮ nėra numatyta draudimo pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą, o dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatų taikymo ar netaikymo, gali būti sprendžiama tik tuomet, kai išspręstas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas.
Be to, kaip minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas reglamentuoja atsisakymą iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų. Bankroto procesas pradedamas iškėlus bankroto bylą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjos atžvilgiu nebuvo pradėtas bankroto procesas, o tik iškelta civilinė bylą, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą. Bankroto procesas prasideda kai konstatuojamas fizinio asmens nemokumas ir teismas, nenustatęs FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, iškelia fiziniam asmeniui bankroto bylą. Bankroto byla nutraukiama FABĮ 10 straipsnyje numatytais pagrindais, o bankroto proceso pabaiga susijusi su FABĮ 20 straipsnyje numatytų procedūrų atlikimu. Todėl pareiškėjos atžvilgiu atsisakius iškelti bankroto bylą, nei bankroto procesas jos atžvilgiu buvo pradėtas, nei nutrauktas arba pabaigtas FABĮ įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, nustatytų aplinkybių kontekste, pareiškėjos atžvilgių negalėtų būti taikomas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas.
Kadangi pareiškimą atsisakyta priimti remiantis aplinkybe, kuri gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimo klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas, kuris yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
Iš dalies tenkinti pareiškėjos A. A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.