Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1330-413/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e2A-1330-413/2022
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00145-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
I. V.
Advokatai
Karina Račkauskienė
Civilinė byla Nr. e2A-1330-413/2022Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00145-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7177-359/2022, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. V. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę negrąžinti atsakovei I. V. 200,00 Eur, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VTAT), prašydama grąžinti jai dėl ieškovo poilsiavietėj „Ž. L.“ tariamai netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų sumokėtus 200,00 Eur. VTAT 2022 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 4E-1717 „Dėl I. V. prašymo“ atsakovės prašymą tenkino ir įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovei 200,00 Eur. Ieškovo vertinimu, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ginčas turi būti išnagrinėtas iš esmės ir nutarimas panaikintas.

3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė palikti galioti VTAT nutarimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo A. K. teisę negrąžinti atsakovei I. V. 200,00 Eur sumą, priteisė ieškovui iš atsakovės 820,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės valstybei – 8,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad šalių ginčas buvo išnagrinėtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos valstybinės vartotojų teisių apsaugos komisijos 2022 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 4E-1717, kuriuo buvo patenkintas atsakovės prašymas, o A. K. įpareigotas grąžinti jai 200,00 Eur už poilsiavietėje „Ž. L.“ nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. pragyventą laikotarpį.

Šalies argumentai

6. Ieškovas teigė, kad jokių paslaugų atsakovei nesuteikė, todėl jam nekyla pareiga grąžinti atsakovei 200,00 Eur. Ieškovas yra poilsiavietės „Ž. L.“ pastatų savininkas, tačiau minėtus pastatus jis nuomoja fiziniams asmenims, kurie vykdo individualią apgyvendinimo veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad šiuo atveju nebuvo sudaryta rašytinė apgyvendinimo paslaugų sutartis, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta žodžiu. Paslaugų suteikimo fakto neginčija ir šalys. Atsakovė ir dar 5 asmenys 2021 m. rugpjūčio 13 – 16 dienomis apsigyveno vasarnamyje „Ž. L.“.

8. Teismas nesutiko su VTAT nutarime padaryta išvada, jog paslaugas atsakovei teikė būtent A. K.. Teismas akcentavo, jog remiantis tiek paties A. K. pozicija, nagrinėjant ginčą VTAT, tiek ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, labiau tikėtina, jog paslaugas teikė I. C., o ne A. K.. Mokėjimo nurodymai, kuriais atsakovė pervedė 160,00 Eur sumą už apgyvendinimą, patvirtina, kad pinigai buvo pervesti I. C., jai buvo išduotas ir verslo liudijimas verstis apgyvendinimo paslaugų teikimu nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., veiklos adresas (duomenys neskelbtini). Iš prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvito Nr. 2 matyti, kad paslaugų tiekėja nurodyta I. C., šią aplinkybę ji pripažino 2022 m. gegužės 5 d. parengiamajame teismo posėdyje. Todėl teismas sprendė, kad apgyvendinimo paslaugų sutartis buvo sudaryta su I. C., o ne su ieškovu.

9. Atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, kadangi nenustatyta, jog A. K. suteikė paslaugą atsakovei.

Šalies argumentai

10. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą tris prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: 1) 2022 m. balandžio 4 d. prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovas civilinėje byloje patyrė išlaidas advokato pagalbai: už ieškinio parengimą –– 300,00 Eur; už kelionėje į teismą sugaištą laiką, pasiruošimą civilinės bylos nagrinėjimui ir numatomą laiką dalyvaujant teismo posėdyje (2 val.) – 260,00 Eur, iš viso – 560,00 Eur; 2) 2022m. gegužės 5 d. prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovas civilinėje byloje patyrė išlaidas advokato pagalbai – už kelionėje į teismo posėdį sugaištą laiką – 130,00 Eur, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, numatomą laiką (parengiamajame) teismo posėdyje (posėdžiuose) – 390,00 Eur, iš viso – 520,00 Eur; 3) 2022 m. gegužės 23 d. prašymą, kuriame nurodė, jog ieškovas civilinėje byloje patyrė išlaidas advokato pagalbai – susipažinimas su pateiktais įrodymais, pasiruošimas bylos nagrinėjimui (2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiui) – 130,00 Eur, kelionėje į teismo posėdį sugaištas laikas (~2 val. ×65,00 Eur) – 130,00 Eur, iš viso – 260,00 Eur. Taigi, iš viso ieškovas patyrė 1 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

11. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo, 8.2 punktu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas (maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis), kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškinį ieškovas pateikė 2022 m. vasario 25 d. (2022 m. I ketvirtis), todėl vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje imamas už 2021 m. III ketvirtį. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1598,10 Eur. Todėl vien už ieškinio parengimą ieškovui gali būti maksimaliai priteisiama 3995,25Eur (2,5 × 1 598,10 Eur). Todėl teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 300,00 Eur suma už parengta ieškinį yra adekvati, atitinka Rekomendacijose nustatytinus dydžius. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas taip pat sudarė advokatės kelionėje sugaištas laikas, pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui, numatomas laikas dalyvaujant teismo posėdyje ir ši bylinėjimosi išlaidų dalis sudarė 1040,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismo vertinimu, ši byla negali būti vertinama kaip itin sudėtinga, kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta itin operatyviai – per mažiau nei 4 mėnesius, byloje nebuvo paskirta jokia ekspertizė, byloje dalyvavo tik vienas ieškovas ir viena atsakovė, visą bylos medžiagą sudaro tik vienas tomas, advokatės Karinos Račkauskienės darbo vieta ir bylos nagrinėjimo teisme vieta nėra pernelyg nutolusi (ta pati Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija), byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, ginčo suma nedidelė – 200 Eur, bendra bylos nagrinėjimo parengiamuosiuose ir teismo posėdyje trukmė sudarė 2 val. 08 min. Remiantis rekomendacijų 8.19 punktu, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Atsižvelgiant į tai, jog teisminis nagrinėjimas vyko 2022 m. II ketvirtį, turėtų būti taikomas 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1679,30 Eur. Taigi, maksimaliai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimalus priteistinas dydis galėtų sudaryti 167,93 Eur.

13. Šiuo atveju, ieškovo atstovė nurodė, kad pasiruošimas posėdžiams, kelionės į juos, bei atstovavimas juose užtruko 9 val. ir sudarė 1040,00 Eur sumą. Už kelionę į paskutinį teismo posėdį ieškovės atstovė paskaičiavo 130,00 Eur, kaip už dvi valandas, tačiau iš esmės vienos valandos įkainis už minėtas paslaugas sudarė būtent 130,00 Eur, kas yra artima maksimaliam priteistinam 167,93 Eur dydžiui. Teismo vertinimu, byla pakankamai nesudėtinga, kad būtų galima priteisti artimus maksimaliems užmokesčio dydžiams, ieškinio patenkinimą iš esmės lėmė VTAT nutarime klaidingai nustatytos aplinkybės, o ne atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl teismas konstatavo, kad šioje byloje vykimo į teismo posėdžius laikas ir atstovavimas teisme galėtų būti vertinamas iš viso 520 Eur suma.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas pilna apimtimi, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės iš viso 820,00 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. už ieškinio parengimą 300 Eur, kitas atstovavimo išlaidas – 520 Eur. Nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir padidinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 1340 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Byloje buvo paskirti trys posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė. Už pasiruošimą kiekvienam iš jų ieškovo atstovės išlaidos sudarė po 1 val., t. y. kiekvienam teismo posėdžiui 130 Eur suma už vieną valandą. Rekomendacijų 8.19 punkte yra numatyta teisė į bylinėjimosi išlaidas ir už pasirengimą teismo posėdžiui ir parengiamajam posėdžiui. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.19 punktą ieškovui turi būti atlyginamos išlaidos už atstovavimą teisme, taip pat ir už pasirengimą teismo ar parengiamajam posėdžiui. Ieškovo atstovės sugaištas laikas pasiruošimui tikrai yra nedidelis, protingas, kadangi atstovė turi tinkamai pasiruošti posėdžiui, kad galėtų suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Pažymi, kad į pasiruošimo teismo posėdžiams valandą ieškovo atstovė įtraukė ir laiką, kuriuo teikti teismui procesinio pobūdžio prašymai (prijungti prie bylos įrodymus, priteisti išlaidas advokato pagalbai) ir už šiuos veiksmus papildomai atlygio nereikalavo. Ieškovo atstovė į laiką, skirtą pasiruošimui posėdžiams įtraukė ir laiką, skirtą susipažinimui su atsakovės naujai pateiktais dokumentais, prašymais, kliento konsultavimu. Taigi, pasiruošimo 3 posėdžiams laikas po 1 val. laiko tikrai negalėjo būti vertinamas kaip per didelės išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Teismas nurodė, kad teismo posėdžiai truko 2 val. 08 minutes. Tačiau iš ieškovo atstovės pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovo atstovė išrašė sąskaitas už atstovavimą teismo posėdžiuose 2 val. Taigi, patirtos bylinėjimosi išlaidos atitiko teismo posėdžiuose sugaištą laiką 2 val. ir negalėjo būti mažinamos.

15.3. Teismas nurodė, kad ieškovo atstovės buveinė nėra pernelyg nutolusi nuo teismo rūmų. Tačiau kelionė iš Kauno į Kaišiadoris trunka apie 1 val. laiko. Tiek pat trunka kelionė ir atgal. Ieškovo atstovė pirmame 2022 m. balandžio 4 d. parengiamajame posėdyje klausė teismo dėl galimybės jai leisti dalyvauti nuotoliniu būdu. Tokiu būdu dalyvaujant posėdžiuose būtų taupomos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teismas nurodė, kad teismo techninės galimybės neleidžia skirti nuotolinių posėdžių. Ieškovo atstovė, vykdama į tris posėdžius sugaišo 6 val. Ji nurodė 65 Eur įkainį už kelionę į posėdžius, t.y. per pusę mažesnį įkainį, nei įkainis už teisinių paslaugų teikimą, todėl šis įkainis yra protingas ir negalėjo būti mažinamas.

15.4. Taigi, ieškovo atstovės išlaidas sudarė 3 valandos už pasiruošimą trims teismo posėdžiams, 2 val. už dalyvavimą teismo posėdžiuose ir 6 val. už laiką, sugaištą kelionėje. Iš viso 1040 Eur. Ši suma buvo protinga, pagrįsta, todėl nepagrįstai sumažinta.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. V. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į nurodomi šie argumentai:

16.1. Atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad prašomos priteisti sumos dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, atsakovė nurodė, kad tai yra tiesa, tačiau vertinant teismo nurodytus argumentus (byla nesudėtinga) ir tai, kad nurodytas valandinis įkainis yra artimas maksimaliam, prašoma priteisti suma yra neadekvačiai per didelė. Atsakovės nuomone, ieškovas privalo prisiimti riziką ir įvertinti savo galimus finansinius netekimus, sutikdamas mokėti savo atstovei po 130 Eur valandinį įkainį, kuomet ginčo suma yra 200 Eur.

16.2. Pažymi, kad už kelionę buvo skaičiuotas sumažintas įkainis – 65 Eur/val., į šią sumą buvo įtrauktos išlaidos kurui, o kelionė į vieną pusę trunka valandą. Atsakovės nuomone, 130 Eur net ir įskaitant kurą, vien už kelionę iš Kauno į Kaišiadoris ir atgal, yra labai didelė suma, juolab, kad kelionės metu teisinių paslaugų neteikiama, tai yra papildomos išlaidos. Be to, atstumas tarp miestų sudaro 48 km autostrada, todėl valandos laiko kelionė netrunka. Ieškovas pageidauja atlyginti už kelionę tiek pat, kiek ir už pasirengimą bylos nagrinėjimui - 390 Eur, kas aiškiai yra neprotinga ir neadekvatu.

16.3. Teismas, sumažindamas priteistinas išlaidas, tinkamai pritaikė Rekomendacijas, įvertino bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų turinį ir apimtį, sugaištą laiką, atstumą nuo darbo vietos iki teismo bei tai, kad iš esmės ne dėl atsakovės piktnaudžiavimo, o dėl VTAT nustatytų klaidingų aplinkybių (subjekto) buvo inicijuotas šis procesas. Atsakovė iš esmės nukentėjo keletą kartų – permokėjo už jai suteiktas paslaugas, gavo netinkamos kokybės paslaugas, VTAT padarius klaidą – buvo paduota į teismą ir privalės atlyginti išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

18. Byloje sprendžiamas klausimas, ar apskųstu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį.

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

20. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 51 punktą ir jame nurodytą praktiką).

22. Taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta bylos šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar nevisiškas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal bylos aplinkybes gali prilygti asmens teisės kreiptis į teismą apribojimui, taip pat įvertinta, ar priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas teismui paduotu ieškiniu prašė pripažinti jam teisę negrąžinti atsakovei 200,00 Eur, kuriuos jis turėjo grąžinti pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 4E-1717 „Dėl I. V. prašymo“ už poilsiavietėje „Ž. L.“ suteiktas netinkamas poilsio sąlygas, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovei nustatytu terminu pateikus atsiliepimą į ieškinį, byloje buvo paskirtas parengiamasis posėdis 2022 m. balandžio 4 d. 10.00 val. Į minėtą parengiamąjį posėdį atvyko ieškovo atstovė advokatė Karina Račkauskienė. Parengiamasis posėdis truko 10 min. Sekantis parengiamasis posėdis įvyko 2022 m. gegužės 5 d., kuris truko 1 val. 5 min. Teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, įvyko 2022 m. gegužės 23 d., jo trukmė buvo 53 min. Iš viso bendra visų posėdžių trukmė yra 2 val. 8 min.

25. Ieškovas, grįsdamas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma buvo 1 340 Eur, teikė sekančius įrodymus:

25.1. 2022 m. balandžio 4 d. sąskaitą Nr. 41/2022 – 560 Eur sumai. Šias ieškovo patirtas išlaidas sudarė ieškinio parengimas – 300,00 Eur, kelionėje į teismą sugaištas laikas, pasiruošimas civilinės bylos nagrinėjimui ir numatomas laikas dalyvaujant teismo posėdyje – 260,00 Eur (2 val. po 130 Eur);

25.2. 2022 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymas, iš kuriuo matyti, kad ieškovas pagal minėtą sąskaitą advokatei sumokėjo 560 Eur;

25.3. 2022 m. gegužės 5 d. sąskaitą 520 Eur sumai. Šias ieškovo patirtas išlaidas sudarė kelionėje į teismo posėdį sugaištas laikas – 130,00 Eur (2 val. po 65 Eur), pasiruošimas bylos nagrinėjimui, numatomas laikas (parengiamajame) teismo posėdyje (posėdžiuose) – 390,00 Eur (3 val. po 130 Eur);

25.4. 2022 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą, iš kuriuo matyti, kad ieškovas pagal minėtą sąskaitą faktūrą advokatei sumokėjo 520 Eur;

25.5. 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitą faktūrą Nr. 61/2022 – 260 Eur sumai. Šias ieškovo patirtas išlaidas sudarė susipažinimas su pateiktais įrodymais, pasiruošimas bylos nagrinėjimui (2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdžiui) – 130,00 Eur (1 val. po 130 Eur), kelionėje į 2022 m. gegužės 23 d. teismo posėdį sugaištas laikas (~2 val. × 65 Eur) – 130 Eur;

25.6. 2022 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymą, iš kuriuo matyti, kad ieškovas pagal minėtą sąskaitą faktūrą advokatei sumokėjo 260 Eur;

26. Taigi, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašoma priteisti 300 Eur suma už ieškinio parengimą atitinka Rekomendacijose nustatytinus dydžius, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista sumažinta kitų atstovavimo išlaidų suma.

27. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog teismo posėdžiai truko vos dvi valandas ir pagal Rekomendacijas maksimali tokių išlaidų suma yra 335,86 Eur (1679,30 Eur bruto × 2 val. × 0,1 (8.19 p.), taip pat į tai, kad Kaišiadorių teismo rūmų veiklos teritorija priklauso Kauno apylinkės teismui, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 520 Eur.

28. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas šias išlaidas sumažino nepagrįstai, nes kelionės iš advokatės buveinės vietos Kaune iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pirmyn ir atgal trunka apie 2 val. Iš prieš tai aptartų dokumentų matyti, kad ieškovo atstovė nurodė 390 Eur vykimo iš Kauno į Kaišiadorių rūmus išlaidas (130 + 130 +130).

29. Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

30. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovo atstovės iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas, kad ieškovo advokatė vyko į teismo posėdžius teismo iniciatyva ar dėl teismingumo ypatumų.

31. Pažymėtina, kad komandiruočių apmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Šio nutarimo 17 punkte nustatyta, kad kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos šios komandiruotės išlaidos: 1) dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną; 2) gyvenamojo ploto nuomos išlaidos pagal Taisyklių priede nustatytas gyvenamojo ploto nuomos išlaidų normas; 3) transporto išlaidos, susijusios su komandiruotės tikslais: kelionės į komandiruotės vietą (vietas) ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi; komandiruotės vietovėje (vietovėse) visų rūšių transporto priemonėmis; komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į komandiruotės metu nuvažiuotų kilometrų skaičių ir įstaigos patvirtintas degalų sunaudojimo normas atitinkamai transporto priemonei pagal atitinkamos transporto priemonės gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis (degalų sunaudojimo normas 100 kilometrų), jeigu į komandiruotę buvo važiuojama įstaigos transporto priemone, išsinuomota ar pagal panaudos sutartį perduota transporto priemone arba komandiruoto darbuotojo transporto priemone. Įsakyme ar potvarkyje būtina nurodyti transporto priemonės markę, modelį ir valstybinį numerį. Komandiruoto darbuotojo automobilio naudojimo komandiruotės tikslams tvarką nustato valstybės institucijų ir įstaigų vadovai; ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos; vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį, – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos; vietinės rinkliavos išlaidos; automobilių stovėjimo ir saugojimo aikštelėse komandiruotės vietovės teritorijoje išlaidos. Šio nutarimo 18 punkte nustatyta, kad visos Taisyklių 17.2–17.8 papunkčiuose nurodytos komandiruočių išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai.

32. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovo atstovės turėtas išlaidas, susijusias su vykimu į teismą, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 29-31 punktų nuostatas, tokios išlaidos neatlyginamos.

33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (50 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

34. Analizuojamu atveju ieškovui apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis atitinka teisėtumo principą taip pat ir Rekomendacijų 2 punkto kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje nevisiškas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas negali būti laikomas neproporcingu bei esmingai ribojančiu ieškovo teisę į teisminę gynybą. Priešingai, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas užtikrina tinkamą bylos interesų pusiausvyrą – sudaro prielaidas užtikrinti teisėtą tikslą, kad nesudėtinguose teisminiuose ginčuose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims netaps pernelyg didele finansine našta. Pastebėtina, kad net ir sumažintas ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija materialių ieškovo reikalavimų sumą daugiau nei keturis kartus. Analogiškų išaiškinimų laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-566-933/2022).

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nedidelę bylos apimtį, sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį bei apimtį. Šios teismo nustatytos aplinkybės apeliacinio skundo argumentais nėra paneigtos. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės nepaneigė teismo taikytų bylinėjimosi išlaidų nustatymo pagrindų (bylos apimties, sudėtingumo, ginčo sumos dydžio, specialių žinių poreikio buvimo, procesinių dokumentų kiekio bei apimties).

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

37. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Apeliacinės instancijos teismui nutarus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovė turi teisę į jos patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 225 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

40. CPK 321 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.

41. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje apeliacijos dalykas buvo tik dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, taip pat į tai, kad atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.16 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2022 m. liepos mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 691,96 Eur = 1729,90 Eur bruto x 0,4 (8.16 p.), todėl atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo 225 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažintinas pagrįstu (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas