Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-398/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-12
Bylos Nr.
1A-176-398/2015
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-02010-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.), Rūta Mickevičienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Nukentėjusysis
V. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-398/2015Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02010-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.1.; 1.2.14.7.2.; 1.2.18.8.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.1.7.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Ugniui Vyčinui,gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui,išteisintajam D. Ž. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Valstybinės įmonės Turto banko bei nukentėjusiojo V. R. pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-08-11 iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 33358,23 Lt UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2009-08-11 tyčia, turėdamas tikslą iššvaistyti svetimą turtą, UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras įsigijo statybines medžiagas (betono mišinys ir vielos ritės armatūrai rišti) ir paslaugas – (betono siurblio, autobetono maišyklės ir armatūros rišiklio nuoma, statybinio elektros įvado įrengimas) už 33358,23 Lt iš įmonių-tiekėjų: UAB „Elektrovista“, įmonės kodas 300134568, reg. Rambyno g. 6–52, Klaipėdoje, UAB „Mūsų statyba“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Betono mozaika“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Cramo“, įmonės kodas 300031995, reg. Verkių g. 50, Vilniuje, kurios nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, ir jas panaudojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, kuriame žemės sklypas nuo 2005-12-12 iki 2009-03-26 nuosavybės teise priklausė D. Ž. mamai Z. Ž. , o nuo 2009-03-26 iki 2009-11-02 nuosavybės teise priklausė D. Ž. broliui R. Ž. :

- UAB „Mūsų statyba“ PVM sąskaitos-faktūros: 2007-08-08 Nr. MSB 0059137 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-08 Nr. MSB 005200 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059281 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059264 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059403 dėl 1,6 m³ betono mišinio įsigijimo už 331,82 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059332 dėl 8 m³ betono mišinio įsigijimo už 1659,06 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066852 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2380,60 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066831 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 2,5 val. automobilinės betono maišyklės nuomos – 2626,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066805 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo už 2154,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066863 dėl 3 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 906,82 Lt;

- UAB „Elektrovista“ 2007-11-21 PVM sąskaita-faktūra Nr. AEV 000294 dėl statybinio elektros įvado įrengimo už 1799,16 Lt;

- UAB „Betono mozaika“ PVM sąskaitos-faktūros: 2008-10-02 Nr. BMB 0011210 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011211 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011225 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011231 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1238,34 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011238 dėl 5 val. betono siurblio nuomos už 1534 Lt, 2008-10-06 Nr. BMB 0011365 dėl 2,2 m³ betono mišinio įsigijimo už 523,05 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016836 dėl 6 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1356,60 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016835 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016834 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2034,90 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016833 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016838 dėl 3 val. betono siurblio nuomos už 535,50 Lt;

- UAB „Cramo“ 2009-08-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. CRA 23003431 dėl 13 vnt. vielos ričių armatūrai rišti įsigijimo ir 1 dienos armatūros rišiklio nuomos už 285,60 Lt.

Po to, įsigijęs statybines medžiagas ir paslaugas už 33358,23 Lt, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku 5 atvejais davė nurodymus bendrovės buhalterei A. B. , nesupratusiai D. Ž. nusikalstamų veiksmų esmės, pavedimais iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, atlikti mokėjimus iš viso už 31273,47 Lt, 2 atvejais pats D. Ž. iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) kasos grynaisiais pinigais iš viso 2084,76 Lt sumokėjo UAB „V“ (duomenys pakeisti) tiekėjams:

UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. B. , vykdydama direktoriaus D. Ž. nurodymus, iš įmonės sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB SEB banke, 2007-08-21 pervedė UAB „Mūsų statyba“ 5309 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama – „Už betoną pagal sąskaitas Nr. 0059281, 0059200, 0059264, 0059137, 0059403, 0059332“, 2007-12-20 pervedė UAB „Mūsų statyba“ 8067,50 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama – „Skolos mokėjimas pagal sąskaitas“, 2008-11-13 pervedė UAB „Betono mozaika“ 5000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama –„Skolos mokėjimas pagal sąskaitas“, 2008-12-08 pervedė UAB „Betono mozaika“ 5804,57 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama –„Galutinis atsiskaitymas pagal sąskaitas“, 2009-08-11 pervedė UAB „Betono mozaika“ 7092,40 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama –„Išankstinis mokėjimas už prekes“. D. Ž. iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) kasos grynaisiais pinigais sumokėjo: 2007-11-21 UAB „Elektrovista“ 1799,16 Lt už statybinio elektros įvado įrengimą ir 2009-08-03 UAB „Cramo“ 285,60 Lt už armatūros rišiklio nuomą ir vielos rites.

Tokiu būdu D. Ž. laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-08-11 iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 33358,23 Lt UAB „V“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

D. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-31 tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – 4236,40 Lt V. R. darbo užmokesčio, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir bendrovės kasininku, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-31, iš bendrovės kasos per 7 kartus pagal 7 kasos išlaidų orderius gavo 4236,40 Lt, skirtų UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkio dalies vedėjo V. R. darbo užmokesčiui išmokėti, tyčia jų neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 4236,40 Lt pasisavino:

2008-07-15 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 253 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 115 gavo 9125,39 Lt, iš kurių 271,60 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. birželio mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 271,60 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 271,60 Lt pasisavino,

2008-08-13 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 265 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 116 gavo 7708,26 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. liepos mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino,

2008-09-10 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 274 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 117 gavo 7336,68 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino,

2008-10-14 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 285 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 118 gavo 7336,68 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. rugsėjo mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino,

2008-11-14 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 294 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 119 gavo 3569,87 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. spalio mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino,

2008-12-15 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 302 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 120 gavo 3659,93 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. lapkričio mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino,

2008-12-31 D. Ž. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 305 darbuotojų atlyginimams išmokėti pagal mokamąjį žiniaraštį Nr. 121 gavo 4006,67 Lt, iš kurių 660,80 Lt buvo skirti V. R. darbo užmokesčiui už 2008 m. gruodžio mėnesį, tačiau V. R. darbo užmokesčio – 660,80 Lt neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 660,80 Lt pasisavino.

Tokiu būdu D. Ž. laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-31 pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – 4236,40 Lt V. R. darbo užmokesčio.

D. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-09-25 apgaule, UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai išvengė turtinės prievolės – 5141 Lt pridėtinės vertės ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-09-25, pažeisdamas LR 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalies – „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui...“, – 64 straipsnio 1 dalies – „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus ....“, – 89 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo <...> PVM suma“, LR 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX – 675, 11 straipsnio 1dalies – „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, <...> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai ...“, 11 straipsnio 4 dalies – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti <...> nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, LR 2001 m. lapkričio 6 d. įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalies - „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas ...“ nuostatas, tyčia, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės – 5141 Lt Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) ir 3302 Lt Pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, veikdamas per bendrovės buhalterę A. B. , nesupratusią D. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jai 23 PVM sąskaitas- faktūras:

- UAB „Mūsų statyba“ PVM sąskaitas-faktūras: 2007-08-08 Nr. MSB 0059137 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-08 Nr. MSB 005200 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 PVM sąskaita faktūra Nr. MSB 0059281 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059264 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059403 dėl 1,6 m³ betono mišinio įsigijimo už 331,82 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059332 dėl 8 m³ betono mišinio įsigijimo už 1659,06 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066852 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2380,60 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066831 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 2,5 val. automobilinės betono maišyklės nuomos – 2626,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066805 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo už 2154,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066863 dėl 3 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 906,82 Lt;

- UAB „Elektrovista“ 2007-11-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AEV 000294 dėl statybinio elektros įvado įrengimo už 1799,16 Lt;

- UAB „Betono mozaika“ PVM sąskaitas-faktūras: 2008-10-02 Nr. BMB 0011210 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011211 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011225 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011231 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1238,34 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011238 dėl 5 val. betono siurblio nuomos už 1534 Lt, 2008-10-06 Nr. BMB 0011365 dėl 2,2 m³ betono mišinio įsigijimo už 523,05 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016836 dėl 6 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1356,60 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016835 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016834 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2034,90 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016833 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016838 dėl 3 val. betono siurblio nuomos už 535,50 Lt;

- UAB „Cramo“ 2009-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CRA 23003431 dėl 13 vnt. vielos ričių armatūrai rišti įsigijimo ir 1 dienos armatūros rišiklio nuomos už 285,60 Lt,

kurias buhalterė įtraukė į bendrovės apskaitą, kuriomis pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu statybinių medžiagų įsigijimą ir paslaugų pirkimą iš viso už 33358,23 Lt (iš jų PVM – 5141 Lt), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype nuo 2005-12-12 iki 2009-03-26 nuosavybės teise priklausančiame D. Ž. mamai Z. Ž. , o nuo 2009-03-26 iki 2009-11-02 nuosavybės teise priklausančiame D. Ž. broliui R. Ž. iš įmonių tiekėjų – UAB „Elektrovista“, įmonės kodas 300134568, reg. Rambyno g. 6–52, Klaipėda, UAB „Mūsų statyba“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėda, UAB „Betono mozaika“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėda, UAB „Cramo“, įmonės kodas 300031995, reg. Verkių g. 50, Vilnius, iš viso 33358,23 Lt (iš jų: PVM – 5141 Lt), kurios nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui. Po to UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. B. pagal minėtas 23 PVM sąskaitas-faktūras į Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) pajamas ir turtą, šias deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai: į PVM deklaracijas įtraukė 5141 Lt PVM už įsigytas statybines medžiagas, nuomą, atliktus darbus ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 5141 Lt bei Pelno mokesčio deklaracijose sumažino apmokestinamąjį pelną: 2007 m. – 12861 Lt; 2008 m. – 9156 Lt; 2009 m. – padidino nuostolius – 6200 Lt ir nuo sumažinto apmokestinamojo pelno nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio iš viso 3302 Lt, iš jų: 2007 m. – 1929 Lt, 2008 m. – 1373 Lt.

Tokiu būdu D. Ž. laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-09-25 apgaule, UAB „V“ (duomenys pakeisti) naudai, išvengė turtinės prievolės – 5141 Lt PVM ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

D. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti 5141 Lt PVM ir 3302 Lt pelno mokesčio, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pajamas ir turtą bei laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2010-02-10 pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2010-02-10 pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 58 straipsnio 1 dalį - „PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: 1) PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui...“– 64 straipsnio 1 dalį - „Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą-faktūrą <...> Turima PVM sąskaita-faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus ....“, 89 straipsnio 1 dalį – „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už pateiktas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> atimama atskaitoma pirkimo <...> PVM suma“, Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX – 675 11 straipsnio 1dalį, kurioje nurodyta: „Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, <...> iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos; 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai ...“, 11 straipsnio 4 dalį – „Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti <...> nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus“, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 straipsnio 1 dalį – „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas ...“, siekdamas išvengti 5141 Lt PVM ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas per bendrovės buhalterę A. B. , nesupratusią D. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jai 23 PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytos aiškiai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu iš įmonės tiekėjų – UAB „Elektrovista“, įmonės kodas 300134568, reg. Rambyno g. 6–52, Klaipėdoje, UAB „Mūsų statyba“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Betono mozaika“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Cramo“, įmonės kodas 300031995, reg. Verkių g. 50, Vilnius, įsigytos statybinės medžiagos ir paslaugos nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, o panaudotos namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai, kuriame žemės sklypas nuo 2005-12-12 iki 2009-03-26 nuosavybės teise priklausė D. Ž. mamai Z. Ž. , o nuo 2009-03-26 iki 2009-11-02 nuosavybės teise priklausė D. Ž. broliui R. Ž. :

- UAB „Mūsų statyba“ PVM sąskaitas-faktūras: 2007-08-08 Nr. MSB 0059137 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-08 Nr. MSB 005200 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059281 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059264 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059403 dėl 1,6 m³ betono mišinio įsigijimo už 331,82 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059332 dėl 8 m³ betono mišinio įsigijimo už 1659,06 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066852 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2380,60 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066831 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 2,5 val. automobilinės betono maišyklės nuomos – 2626,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066805 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo už 2154,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066863 dėl 3 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 906,82 Lt;

- UAB „Elektrovista“ 2007-11-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AEV 000294 dėl statybinio elektros įvado įrengimo už 1799,16 Lt;

- UAB „Betono mozaika“ PVM sąskaitas-faktūras: 2008-10-02 Nr. BMB 0011210 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011211 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011225 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011231 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1238,34 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011238 dėl 5 val. betono siurblio nuomos už 1534 Lt, 2008-10-06 Nr. BMB 0011365 dėl 2,2 m³ betono mišinio įsigijimo už 523,05 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016836 dėl 6 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1356,60 Lt, 2009-07-31 PVM sąskaita faktūra Nr. BMB 0016835 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016834 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2034,90 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016833 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016838 dėl 3 val. betono siurblio nuomos už 535,50 Lt;

- UAB „Cramo“ 2009-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CRA 23003431 dėl 13 vnt. vielos ričių armatūrai rišti įsigijimo ir 1 dienos armatūros rišiklio nuomos už 285,60 Lt.

Po to UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. B. šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukė į bendrovės apskaitą, užpildė ir 5 atvejais PVM deklaracijose ir 3 atvejais metinėse Pelno mokesčio deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) pirkimo PVM ir sąnaudas, ir šias deklaracijas elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Klaipėdos AVMI), t.y. į 2007 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 810 Lt pirkimo PVM ir 2007-09-18 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 810 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1505 Lt pirkimo PVM ir 2007-12-18 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 1505 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2008 m. spalio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1648 Lt pirkimo PVM ir 2008-11-20 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 1648 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2009 m. liepos mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1132 Lt pirkimo PVM ir 2009-08-24 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 1132 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją įrašė neteisingus duomenis (deklaracijos 22, ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 46 Lt pirkimo PVM ir 2009-09-25 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 46 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2007 m. pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 12861 Lt ir 2008-09-25 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 1929 Lt Pelno mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2008 m. pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 9156 Lt ir 2009-01-21 užpildžiusi šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI, tokiu būdu išvengiant 1373 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į Valstybės biudžetą; į 2009 m. pelno mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 6200 Lt ir 2010-02-10 užpildžiusi šią deklaraciją, elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos AVMI.

Tokiu būdu D. Ž. , siekdamas išvengti 5141 Lt PVM ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pajamas ir turtą bei pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

D. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-25 tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, organizavo apgaulingą UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-08-03 tyčia, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per bendrovės buhalterę A. B. , nesuvokusią D. Ž. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 13 straipsnio 1 dalies „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai“ 4 punktą – „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo įrašytos tikrovės neatitinkančios ūkines operacijos, t.y.: laikotarpiu nuo 2007-08-08 iki 2009-08-03 D. Ž. UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu iš įmonių tiekėjų – UAB „Elektrovista“, įmonės kodas 300134568, reg. Rambyno g. 6–52, Klaipėdoje, UAB „Mūsų statyba“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Betono mozaika“, įmonės kodas 141524826, reg. Liepų g. 85, Klaipėdoje, UAB „Cramo“, įmonės kodas 300031995, reg. Verkių g. 50, Vilniuje, pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras:

- UAB „Mūsų statyba“ PVM sąskaitas-faktūras: 2007-08-08 Nr. MSB 0059137 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-08 Nr. MSB 005200 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059281 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-09 Nr. MSB 0059264 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo už 829,53 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059403 dėl 1,6 m³ betono mišinio įsigijimo už 331,82 Lt, 2007-08-10 Nr. MSB 0059332 dėl 8 m³ betono mišinio įsigijimo už 1659,06 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066852 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2380,60 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066831 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 2,5 val. automobilinės betono maišyklės nuomos – 2626,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066805 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo už 2154,04 Lt, 2007-11-30 Nr. MSB 0066863 dėl 3 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 906,82 Lt;

- UAB „Elektrovista“ 2007-11-21 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AEV 000294 dėl statybinio elektros įvado įrengimo už 1799,16 Lt;

- UAB „Betono mozaika“ PVM sąskaitas-faktūras 2008-10-02 Nr. BMB 0011210 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011211 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011225 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2503,06 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011231 dėl 4 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1,2 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1238,34 Lt, 2008-10-02 Nr. BMB 0011238 dėl 5 val. betono siurblio nuomos už 1534 Lt, 2008-10-06 Nr. BMB 0011365 dėl 2,2 m³ betono mišinio įsigijimo už 523,05 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016836 dėl 6 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1356,60 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016835 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016834 dėl 9 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 2034,90 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016833 dėl 7 m³ betono mišinio įsigijimo ir 1 val. automobilinės betono maišyklės nuomos už 1582,70 Lt, 2009-07-31 Nr. BMB 0016838 dėl 3 val. betono siurblio nuomos už 535,50 Lt;

- UAB „Cramo“ 2009-08-03 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CRA 23003431 dėl 13 vnt. vielos ričių armatūrai rišti įsigijimo ir 1 dienos armatūros rišiklio nuomos už 285,60 Lt,

įsigijo statybinių medžiagų ir paslaugų, kurios nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, pateikė šias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose įrašytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterei A. B. , kuri, nesuvokusi D. Ž. nusikalstamų veiksmų esmės, įtraukė jas į apskaitą ir taip UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje įrašė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – statybinių medžiagų ir paslaugų pirkimą iš įmonių tiekėjų.

Dėl šio pažeidimo laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-25 negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

D. Ž. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė UAB „V“ (duomenys pakeisti) apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti), į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas LR 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 dalį – „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nenustatė UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neišsaugojo bendrovės pirminių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už 2009 metus; banko, kasos dokumentų už 2009 metus, būtent: 2010-03-15, apie 19 val., D. Ž. automobiliu „KIA CARNIVAL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į namo, esančio Herkaus Manto g. 36, Klaipėda, kiemą ir neužtikrindamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, paliko juos savo naudojamo automobilio salone, dokumentai nuo 20 val. 00 min. iki 20 val. 30 min., išdaužus automobilio priekinį dešinės pusės langą, buvo pagrobti.

Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-11-25 negalima iš dalies nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas D. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: D. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 120 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt), pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 90 MGL (11700 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 150 MG (19500 Lt) dydžio baudą.

Pilnai tenkinti pareikštus civilinius ieškinius: VĮ Turto banko civilinį ieškinį 8443 Lt sumai ir nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį 4236,40 Lt sumai.

Pripažinti proceso išlaidomis FNTT prie LR VRM apmokėtą 4840 Lt sumą pagal 2013-07-12 PVM sąskaitą-faktūrą SB Nr. 001628 už techninę statybų ekspertizę ir šią sumą priteisti iš D. Ž. .

Prokurorė teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas, bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, ko pasekoje nepagrįstai D. Ž. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir paliko nenagrinėtus VĮ Turto banko bei nukentėjusiojo V. R. pareikštus civilinius ieškinius, neišsprendė proceso išlaidų išieškojimo klausimo. Nurodo, kad išteisindamas D. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį teismas visiškai neatsižvelgė į 2011-10-06 specialisto išvadą Nr. 5-3/93 dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-25 įmonės buhalterinėje apskaitoje, apskaitos registruose nėra užregistruota duomenų apie statybinių medžiagų įgijimą bei 35000 Lt įsiskolinimą akcininkui Da. Ž. . Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė V. B. patvirtinto savo išvadą ir paaiškino, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) negalėjo apmokėti ar padengti skolas akcininkui jo namo statybai. Taip pat ji nurodė, kad 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą ji teisme pamatė pirmą kartą, kad skola akcininkui Da. Ž. pagal šį dokumentą turėjo atsispindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje ir turėjo būti dokumentai, patvirtinantys betono įsigijimą. Tuo tarpu apygardos teismas, besąlygiškai patikėdamas šio D. Ž. pateikto dokumento turiniu, nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas 2007-08-01 tarpusavio skolų suderinimo akto nustatinėjimo UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterijoje tyrimas, o apsiribota tik buhalterės bei bankroto administratorės apklausa, todėl iš šių aplinkybių nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad minėtas aktas nebuvo pateiktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad minėtą tarpusavio skolų suderinimo aktą D. Ž. pateikė 2013-08-21 dokumentų pateikimo protokolu, t.y. praėjus daugiau kaip tris metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o jam pateikus šį dokumentą, tiek įmonės buhalterė A. B. , tiek bankroto administratorės įgaliotas asmuo L. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams paaiškino, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą. Taigi, tyrimo metu nustačius, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas minėtiems asmenims nebuvo pateiktas, nustatinėti jo atsiradimą-pateikimą bendrovės buhalterijoje būtų nelogiška. Tačiau teismas, neatkreipdamas dėmesio į minėto dokumento pateikimo byloje datą, nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad apie tokio akto duomenis nepasisakyta specialistės V. B. išvadose, kurios, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo pateiktos daugiau nei prieš dvejus metus iki šio dokumento pateikimo į bylą. Be to, teismas neskirdamas užduoties specialistui siekiant nustatyti, ar minėtas aktas surašytas akte nurodyta data ar vėliau ir ar jame esantis tekstas atspausdintas anksčiau/vėliau, nei uždėtas bendrovės spaudas, remdamasis vien ta aplinkybe, kad D. Ž. nuo bankroto iškėlimo įmonės antspaudu nedisponavo, nepagrįstai konstatavo, kad akto patvirtinimas UAB „V“ (duomenys pakeisti) antspaudu neleidžia abejoti šio dokumento autentiškumu ir juridine galia ir kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) antspaudas patvirtina, jog šis aktas buvo sudarytas jame nurodyta data. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek išteisintasis D. Ž. , tiek liudytojas Da. Ž. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo pasakyti iš kokių konkrečiai fizinių ar juridinių asmenų Da. Ž. užsakė ir iš savo asmeninių lėšų – 35000 Lt pirko bendrovei betoną. D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būtent 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose buvo įrengtos betoninės grindys iš betono mišinio, kurį iš asmeninių lėšų pirko jo tėvas, nors apklaustas teisme teigė, kad betonuojamos grindys buvo 2007 m. vasario-gegužės mėnesiais. 2013-07-10 teismo ekspertizės akte Nr. 13-04/01 nurodyta, kad ekspertizės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įvairiose patalpose ir teritorijos vietose yra įrengtos betoninės grindys ir kitos betoninės konstrukcijos (pandusai, laiptai, pamaitai). Teismo ekspertas atliko monolitinių betoninių grindų ir kitų betoninių konstrukcijų, kurių lokalizacijos vietas nurodė D. Ž. , kontrolinį vertinimą ir nustatė, kad monolitinių betoninių grindų ir kitų monolitinių konstrukcijų įrengimui sunaudota 142,10 m³ betono. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas A. S. paaiškino, kad atliekant 2012-04-20 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtą techninę statybų ekspertizę nebuvo atsižvelgta į nutarties dėstomojoje dalyje nurodytą teiginį, kad esminis ir ekspertams pateiktinas klausimas sietinas tik su 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais panaudotu betono mišinio kiekiu patalpose (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į galimai skirtingą betono dangos aukštį bei užpiltas garažo duobes. Atliekant ekspertizę, vizualiai apžiūrėjus įrengtas grindis ir kitas betonines konstrukcijas matėsi, kad jos įrengtos skirtingu laiku, tai galėjo būti ir 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais, ir vėliau 2007 metais, taip pat 2008 ar 2009 metais. Teisme ekspertas A. S. paaiškino, kad betono supylimo laikotarpio nustatymas – tai sudėtingas procesas, tam reikalingi specialūs brangūs ir ilgalaikiai tyrimai. Taip pat ekspertas nurodė, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose buvo supiltas ne tos pačios markės betonas, jis buvo pilamas ne vienu metu, suvežtas skirtingais laikotarpiais. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad grindų bendrovės patalpose betonavimo darbų savo jėgomis faktą patvirtino liudytojai T. K. ir K. K. , tačiau šie asmenys negalėjo pasakyti, kad betonavimo darbai buvo atliekami UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose būtent 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais, kaip kad tyrimo metu teigė D. Ž. , iš betono mišinio, kuris buvo pirktas būtent Da. Ž. asmeninėmis lėšomis. Apeliantė pažymi, kad byloje nustatyta, jog pagal 6 PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2007-11-06 iki 2009-11-04 iš įvairių įmonių UAB „V“ (duomenys pakeisti) buvo pirkęs betono mišinio, kuris buvo sunaudotas bendrovės patalpose, šios PVM sąskaitos-faktūros buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl šių PVM sąskaitų-faktūrų jokia nusikalstama veika D. Ž. nebuvo inkriminuota. Teismas taip pat nurodė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengimui buvo samdyta UAB „Edris“, UAB „Plienas“, UAB „Betono dangos“, tačiau iš byloje esančių UAB „Plienas“ pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų: 2007-06-29 Nr. 1003159, 2007-07-31 Nr. 1003340 bei atliktų darbų aktų už 2007 m. birželio ir liepos mėn., matyti, kad įmonėje „V“ (duomenys pakeisti) UAB „Plienas“ betono nenaudojo, o liudytojas R. V. tyrimo metu parodė, kad pagal 2008-07-28 UAB „Betono dangos“ ir UAB „V“ (duomenys pakeisti) pasirašytą sutartį buvo atlikti betonavimo darbai 2008 m. liepos 28-31 dienomis, betonuojamų garažo grindų plotas – 52,50 m², bet šiems darbams UAB „V“ (duomenys pakeisti) tiekiamos medžiagos nebuvo naudojamos. Iš byloje esančių UAB „Edris“ dokumentų: 2007-04-16 rangos sutarties Nr.06, atliktų darbų akto, 2007-04-11 lokalinės sąmatos Nr.04023, taip pat liudytojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės mėnesį buvo atlikti betonavimo darbai, sunaudota 28,63 m³ betono mišinio, kurį tiekė UAB „V“ (duomenys pakeisti), tačiau vien šie duomenys, nesant tai patvirtinančių dokumentų, įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitą, prokurorės nuomone, neįrodo, kad betono mišinys buvo nupirktas D. Ž. asmeninėmis lėšomis, panaudojant 35000 Lt. To nepatvirtina ir kiti byloje esantys statybinių medžiagų iš UAB „Ribenos prekyba“ bei UAB „Gobana“ įsigijimo dokumentai, kuriais rėmėsi teismas, nes kaip matyti iš šių dokumentų, minėtos bendrovės, atlikdamos statybos darbus UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose, betono mišinio nenaudojo. Esant tokioms aplinkybėms ir nesant jokių įrodymų, kad 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėn. laikotarpiu įmonėje buvo įsigytas betonas, betonuojamos grindys būtent akcininko D. Ž. asmeninėmis lėšomis – 35000 Lt, akivaizdu, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius D. Ž. , apmokėdamas bendrovės lėšomis įvairioms įmonėms už statybines medžiagas, kurios buvo tiesiogiai pristatytos ir sunaudotos jo tėvo Da. Ž. gyvenamojo namo statybai, pagal jam inkriminuotas 23 PVM sąskaitas-faktūras laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-08-11 iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – 33358,23 Lt. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) kreditorių sąraše, patvirtintame Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-20 nutartimi, Da. Ž. , nėra.

Prokurorė teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai išteisino D. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėn. laikotarpiu įmonė statybinių medžiagų – betono mišinio, panaudojant D. Ž. tėvo Da. Ž. 35000 Lt asmenines lėšas, įsigijusi nebuvo, nes tai patvirtinančių dokumentų, kurie būtų įtraukti į UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, nėra. Taigi, D. Ž. , neabejotinai žinodamas šią situaciją ir įtraukdamas inkriminuojamas 23 PVM sąskaitas-faktūras dėl statybinių medžiagų įsigijimo į bendrovės buhalterinę apskaitą bei pagrįsdamas darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo skirti UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, tyčia apgaule pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu statybinių medžiagų įsigijimą ir paslaugų pirkimą iš viso už 33358,23 Lt (iš jų PVM – 5141 Lt). Apeliantė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistė V. B. paaiškino, jog UAB „V“ (duomenys pakeisti) (direktorius D. Ž. ) Klaipėdos AVMI pateiktose PVM deklaracijose pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras į PVM atskaitą įtraukė 5141,00 Lt už įsigytas statybines medžiagas ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM iš viso 5141,00 Lt, iš jų: 2007 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 810,00 Lt pirkimo PVM, 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1505,00 Lt pirkimo PVM, į 2008 m. spalio mėn. PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1648,00 Lt pirkimo PVM, į 2009 m. liepos mėn. PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis (deklaracijos 22 ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 1132,00 Lt pirkimo PVM, į 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis (deklaracijos 22, ir 30 eilutė) apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) 46,00 Lt pirkimo PVM. Taip pat specialistė paaiškino, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) (direktorius D. Ž. ) Klaipėdos AVMI pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras sumažino apmokestinamąjį pelną: į 2007 m. pelno mokesčio deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 12861,00 Lt, į 2008 m. pelno mokesčio deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 9156,00 Lt, į 2009 m. pelno mokesčio deklaraciją, įrašant neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) sąnaudas (58 laukelis), jas padidinant 6200,00 Lt, UAB „V“ (duomenys pakeisti) (direktorius D. Ž. ) nuo sumažinto apmokestinamojo pelno pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras nepriskaičiavo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pelno mokesčio iš viso 3302 Lt, iš jų: 2007 m. – 1929 Lt (12860,72 x 15 %), 2008 m. – 1373 Lt (9156,41 x 15 %), 2009 m. padidino nuostolius – 6200 Lt (7378,00 - 1177,99). Taigi, esant tokiam specialistės konstatavimui pagal esamą byloje medžiagą, teismas, apeliantės manymu, padarė nepagrįstas išvadas, teigdamas, kad nebuvo išvengta mokestinės prievolės valstybei, bei kad buvo pateikti teisingi duomenys PVM ir pelno mokesčių deklaracijose, pateiktose Klaipėdos AVMI.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad teismas išteisino D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, remdamasis pastarojo parodymais, kad V. R. darbo užmokestis buvo išmokėtas, tik šis darbuotojas neužėjo į buhalteriją pasirašyti už gautą darbo užmokestį ir jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio nereiškė, bei liudytojo R. L. parodymais, kad dirbdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) vadybininku jis gaudavo darbo užmokestį, nors kai kuriuose mokėjimo žiniaraščiuose jo parašų nėra. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad tarp nukentėjusiojo V. R. ir D. Ž. buvo pasitikėjimas, kad V. R. buvo duodami grynieji pinigai prekių pirkimui, kurių likutį su prekių įsigijimo dokumentais šis grąžindavo buhalterei, bei kad V. R. už darbą D. Ž. sodyboje (duomenys neskelbtini), gaudavo pinigus, už kuriuos niekur nepasirašydavo, šios aplinkybės, prokurorės manymu, nepaneigia nukentėjusiojo V. R. parodymų apie negautą darbo užmokestį bei 2011-01-13 specialisto išvada (9 priedas) konstatuoto fakto, kad darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-31 nėra V. R. parašo, taip pat, kad jam skirto atlyginimo sumą – 4236,40 Lt kasos išlaidų orderiais buvo gavęs D. Ž. , kurios neišmokėdamas nedeponavo, taigi, nukentėjusiajam V. R. skirtą minėtą darbo užmokesčio sumą pasisavino. Prokurorės teigimu, teismas nepagrįstai suabejojo nukentėjusiojo V. R. parodymų patikimumu, remdamasis ta aplinkybe, kad bankroto byloje pastarasis pareiškė kreditinį reikalavimą ne visam negautam darbo užmokesčiui, o tik už 2009 m. spalio-gruodžio mėnesius. Nors akistatų metu prieštaravimai tarp V. R. ir bankroto administratorės įgalioto asmens L. K. , aiškinantis šias aplinkybes, pašalinti nebuvo, tačiau šios aplinkybės ir tai, kad minėtame darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštyje nėra ir kitų darbuotojų parašų, dėl kurių pareiškimai nebuvo gauti, pasak prokurorės, savaime nepaneigia nukentėjusiojo V. R. parodymų apie tai, kad darbo užmokesčio jis negavo.

Prokurorė teigia, kad apygardos teismas be pagrindo suabejojo byloje pateiktų specialisto išvadų objektyvumu ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, nors ir klaidingai, tačiau įmonės turto ir įsipareigojimų santykis yra atskleistas, todėl nėra pasekmių, numatytų BK 222 ir 223 straipsniuose, o specialistės išvadose nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai kvalifikuotini kaip administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173¹ straipsnyje. Pasak prokurorės, nėra jokio pagrindo abejoti specialistės V. B. , turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą, buhalterės-ekonomistės specialybę ir 12 metų darbo stažą, kompetencija bei pateiktomis išvadomis. Be to, nors byloje nustatyta, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentai už 2009 metus 2010-03-15 buvo pagrobti iš D. Ž. automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio H. Manto g. 36, Klaipėdoje, tačiau ši aplinkybė, apeliantės teigimu, kaip tik ir patvirtina tai, kad D. Ž. neužtikrino įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, išlipdamas iš automobilio jų su savimi nepasiėmė, o jame be priežiūros paliko, taip pažeidė LR 2001 m lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 dalies nuostatą, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nes nenustatė UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neišsaugojo bendrovės pirminių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių už 2009 metus ir kasos dokumentų už 2009 metus. Dėl šio Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimo 2011-01-13 specialisto išvadoje Nr.5-3/4 konstatuotos BK 223 straipsnyje numatytos pasekmės.

Apeliantė nurodo, kad skiriant bausmę D. Ž. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalį, tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti baudos bausmę, nes D. Ž. praeityje neteistas, dirba atsakinga darbą, turi aukštąjį išsilavinimą, iššvaistyto turto vertė minimaliai (858 Lt) viršija 250 MGL dydžio sumą, civilinis ieškinys dėl iššvaistyto turto byloje nepareikštas, nusikaltimas nesusijęs su smurtu prieš asmenis, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltininkas nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės, ir kad ilgalaikės BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimu nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Prokurorė pažymi, kad techninė statybų ekspertizė šioje byloje buvo paskirta kaltinamojo iniciatyva, nors 2012-03-02 pareiškime Klaipėdos miesto apylinkės teismui prokuratūra išsamiai išdėstė argumentus, jog ekonomine bei įrodymų prasme tokios ekspertizės skyrimas netikslingas. Atsižvelgiant į tai bei į byloje nustatytas aplinkybes, apeliantės nuomone, tikslinga FNTT prie LR VRM apmokėtą 4840 Lt sumą už techninę statybų ekspertizę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš D. Ž. .

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis D. Ž. ir jo gynėjas prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir nepažeisdamas baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai D. Ž. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį išteisino. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru sutarimu. Neatlygintinis svetimo turto iššvaistymas reiškia, jog šis turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, kad jo savininkas ar teisėtas turto valdytojas neteks turto ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-210/2012, 2K-451/2014 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat ne kartą konstatuota ir tai, kad sprendžiant bendrovės vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl neteisėto disponavimo jam patikėtu ar jo žinioje esančiu bendrovės turtu, esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą taip veikdamas jis turėjo (lėšas panaudoti įmonės reikmėms ar ne), ir ar dėl tokių jo veiksmų bendrovei buvo padaryta turtinė žala, kuri turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-74/2012).

D. Ž. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, inkriminuojant, kad jis, būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-08-20 iki 2009-08-11 tyčia, turėdamas tikslą iššvaistyti svetimą turtą, UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu ir šios bendrovės lėšomis, viso už 33358,23 Lt, iš įmonių-tiekėjų UAB „Elektrovista“, UAB „Mūsų statyba“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Cramo“ pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras įsigijo statybines medžiagas: betono mišinį bei vielos rites armatūrai rišti ir paslaugas: betono siurblio, autobetono maišyklės ir armatūros rišiklio nuomą bei statybinio elektros įvado įrengimą, kurios nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, tai yra PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, ir jas panaudojo namo statybai jo motinai Z. Ž. , o vėliau jo broliui R. Ž. priklausančiame žemės sklype, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2009-08-11 iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 33358,23 Lt UAB „V“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus bei nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina D. Ž. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, t.y. iššvaisčius jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 33358,23 Lt UAB „V“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

Šiuo konkrečiu atveju nekyla ginčas dėl to, kad D. Ž. inkriminuojamos statybinės medžiagos, t.y. betono mišinys, vielos ritės armatūrai rišti, bei paslaugos, t.y. betono siurblio, autobetono maišyklės ir armatūros rišiklio nuoma, statybinio elektros įvado įrengimas, įsigytos UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu ir lėšomis už 33358,23 Lt pagal kaltinamajame akte išvardintas 23 PVM sąskaitas-faktūras, buvo panaudotos ne UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpų remontui, bet šios bendrovės vienintelio akcininko, išteisintojo tėvo Da. Ž. statomam namui išteisintojo motinai Z. Ž., o vėliau jo broliui R. Ž. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. ne UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai. Tokios aplinkybės nustatytos paties išteisintojo D. Ž. , liudytojų D. Ž. , E. V. , V. A. , A. V. , K. P. , V. D. , R. D. , V. D. , A. J. parodymais, minėtose D. Ž. inkriminuojamose PVM sąskaitose-faktūrose, UAB „Elektrovista“ atliktų darbų akte užfiksuotais duomenimis, specialisto išvada, ją pateikusios specialistės V. B. paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Kita vertus, išteisintasis D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu ir lėšomis įgydamas minėtas statybines medžiagas ir paslaugas savo tėvo ir vienintelio bendrovės akcininko D. Ž. statomam namui, bendrovei priklausančio turto neiššvaistė, žalos nepadarė ir neturėjo tokio tikslo. Jis parodė, kad nuo 2007 metų iki bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamoje UAB „V“ (duomenys pakeisti), kuri vykdė prekybą automobiliais, jų techninį aptarnavimą bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, etapais buvo atliekami bendrovės naudojamų bei kitiems ūkio subjektams nuomojamų patalpų statybos-remonto darbai: griaunamos ir mūrijamos statinio pertvaros, ardomos ir naujai betonuojamos grindys, dažomos patalpos, kiti darbai. Kadangi jis pats buvo užsiėmęs tiesioginiu darbu, ne visuomet galėjo rūpintis statybinėmis medžiagomis, todėl įsigyti jas padėjo jo tėvas, vienintelis UAB „V“ (duomenys pakeisti) akcininkas, Da. Ž. . Su pastaruoju sutarė, kad jis tieks medžiagas, o po to pristatys PVM sąskaitas-faktūras ir pagal jas bus padengtos patirtos išlaidos. Dėl intensyviai vykusių statybų 2007 m. pirmoje pusėje trūko betono, todėl Da. Ž. jį pirko ne tiesiogiai iš įmonių, gaminančių betono mišinį, bet per tarpininkus, kurie žadėdavo atvežti PVM sąskaitas-faktūras, tačiau to taip ir nepadarė. Grindų betonavimo darbams buvo pasamdyta UAB „Edris“, bet darbus atliko nekokybiškai, todėl sutartis su šia bendrove buvo nutraukta. UAB „Edris“ padarytą broką bandė ištaisyti savo jėgomis – kartu su broliu R. Ž. ir tėvu Da. Ž. pylė ir lygino ant jau išbetonuotų grindų naują betono sluoksnį, po to galutiniam betoninių grindų sutvarkymui pasamdė UAB „Plienas“. Taip pat savo jėgomis, t.y. kartu su broliu, tėvu, keliais pagalbiniais darbininkais, išbetonavo kitas patalpas. Iš viso buvo išpilta apie 130-140 m³ betono, kuriam Da. Ž. išleido 35000 Lt savo asmeninių lėšų. Taigi, įmonė įsigijo statybinių medžiagų minėtai sumai, kurias panaudojo įmonės ekonominei veiklai – patalpų remontui, bet neturėjo šio turto įsigijimą ir išlaidas jam pagrindžiančių dokumentų. Dėl to su Da. Ž. susitarė, kad tai sumai, kurią šis išleido betono mišiniui, iš bendrovės lėšų bus apmokėtos statybinės medžiagos jo namo statybai, 2007-08-01 pasirašė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, patvirtinantį bendrovės įsiskolinimą vieninteliam akcininkui, kuris buvo pateiktas įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Perkant statybines medžiagas bei paslaugas Da. Ž. statomam namui pagal jam inkriminuojamas 23 PVM sąskaitas-faktūras, buvo grąžinta skola vieninteliam bendrovės akcininkui ir pateisintas įmonei nupirktas betonas, kito būdo, kaip padengti akcininko patirtas išlaidas nesant betono mišinio įsigijimo dokumentų, nežinojo. Vėliau įmonė savo lėšomis dar pirko betono savo reikmėms, tas vietas, kur buvo panaudotas vėliau pirktas betonas, jis nurodė tyrėjui, į ekspertizę jos nebuvo įtrauktos (t. 10, b.l. 192-197). Taip pat į bylą išteisintasis D. Ž. pateikė 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB „V“ (duomenys pakeisti), atstovaujamo D. Ž. , ir Da. Ž. , kuriuo aktą pasirašiusios šalys patvirtino, kad 2007-08-01 UAB „V“ (duomenys pakeisti) lieka skolingas D. Ž. 35000 Lt (t. 10, b.l. 81).

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, pastaroji mano, kad apygardos teismas nepagrįstai patikėjo pirmiau aptartais išteisintojo D. Ž. parodymais bei paminėto 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto tikrumu, nes šį dokumentą D. Ž. pateikė tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo parodymai, nepaisant jų specifiškumo (suinteresuotas bylos baigtimi, turi teisę laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus), taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, ir tam, kad juos atmesti, būtina nurodyti, kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai juos paneigia. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių duomenų, paneigiančių D. Ž. nurodytas aplinkybes, kad vykstant intensyvioms statyboms visoje šalies teritorijoje ir dėl to esant betono trūkumui, jo tėvas Da. Ž. , kuris buvo vienintelis jo vadovaujamos bendrovės akcininkas, taigi, taip pat suinteresuotas sėkminga bendrovės veikla, savo asmeninėmis lėšomis, mokėdamas grynaisiais pinigais, per tarpininkus už 35000 Lt nupirko betono mišinio, kuris buvo panaudotas remontuojant bendrovės patalpas, tačiau negavo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl buvo nuspręsta akcininko patirtas išlaidas kompensuoti už atitinkamą sumą iš bendrovės lėšų nuperkant statybinių medžiagų ar paslaugų jo statomam namui, ir tuo pačiu pateisinti bendrovės įgytą turtą, byloje nėra, priešingai, byloje surinkti faktiniai duomenys jas vienu ar kitu aspektu patvirtina.

Liudytoju apklaustas UAB „V“ (duomenys pakeisti) vienintelis akcininkas Da. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2007 metų pavasarį ar vasarą UAB „V“ (duomenys pakeisti) pradėjo remonto darbus. Norėdamas padėti sūnui ir kad greičiau vyktų darbai, užsakydavo betono skiedinį. Tuo metu buvo didžiulis statybų bumas, todėl tarėsi su vairuotojais, vadybininkais, mokėdavo grynaisiais, nes kitaip negalima buvo gauti skiedinio. Jam buvo žadama, kad apmokėjimą patvirtinantys dokumentai bus atvežti, tačiau to nebuvo padaryta. Betono skiedinio nupirko už 35000 Lt asmeninių lėšų, jis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini), išbetonuota apie 500 m² grindų. Buvo pasamdyta viena įmonė, bet grindis išliejo nelygiai, todėl kai kur reikėjo dėti iki 20 cm betono, kai kur daugiau, taip pat grindis įrenginėjo ir savo jėgomis. Jo patirtas išlaidas D. Ž. kompensavo UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšomis pirktu ir atvežtu į (duomenys neskelbtini), betono mišiniu, taip pat įrengdamas elektros įvadą. Su D. Ž. buvo pasirašę tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, kad įmonė jam skolinga 35000 Lt (t. 11, b.l. 7-8). Taigi, liudytojas Da. Ž. patvirtino išteisintojo D. Ž. parodymus apie betono mišinio, kuris buvo panaudotas UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpų remontui, įgijimą jo, kaip bendrovės vienintelio akcininko, asmeninėmis lėšomis, taip pat apie susitarimą, negavus betono mišinio įsigijimą patvirtinančių dokumentų, įsiskolinimą padengti už tą pačią sumą UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšomis nuperkant statybinių medžiagų jo statomam namui.

Iš liudytojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie šiam liudytojų išvykus gyventi į užsienį, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, bei šio liudytojo, taip pat išteisintojo D. Ž. pateiktų dokumentų matyti, kad 2007-04-16 UAB „V“ (duomenys pakeisti) ir UAB „Edris“ sudarė rangos sutartį dėl sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, pagal kurią 2007 metų gegužės mėnesį UAB „Edris“ be kitų darbų atliko grindų betonavimo darbus automobilių pardavimo salėje, buvo išbetonuotas 286,35 m² grindų plotas. Betono mišiniu vykdomiems darbams pagal sutartį aprūpino užsakovas, jis buvo vežamas specialiais betonui vežti skirtais automobiliais. Visi darbai pagal sutartį nebuvo atlikti, nes užsakovas, motyvuodamas per didelėmis darbų kainomis, jų paslaugų atsisakė (t. 9, b. l. 79–80, 82-86). Iš UAB „Plienas“ pateiktų dokumentų: subjekto sąskaitos knygos už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2011-07-28, 2007-07-31 PVM sąskaitos-faktūros PLP Nr. 10003340, 2007-07-31 atliktų darbų akto, įkainių aprašymo matyti, jog ši bendrovė UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose atliko panašaus ploto, t.y. 282 m², betoninės dangos paviršiaus šlifavimą ir poliravimą, betoninio paviršiaus impregnavimą (t. 6, b.l. 165-173). Liudytojas R. Ž. parodė, kad 2007 metais brolio D. Ž. prašymu padėjo įrengti betonines grindis bendrovės patalpose, taisė darbininkų padarytą broką. Grindis įrenginėjo su tėvu ir broliu, dar padėjo kaimynas J.. Kiek jam yra žinoma, betono mišinį pirko tėvas savo lėšomis, per tarpininkus, tačiau kiek patyrė išlaidų, nežino (t. 11, b.l. 8). Liudytojas UAB „V“ (duomenys pakeisti) vadybininkas R. L. parodė, kad bendrovės patalpose vyko įvairūs remonto darbai, buvo betonuojami dideli plotai grindų, matė į bendrovės teritoriją atvažiuojančius specialius betoną vežančius automobilius. Kiek prisimena, šie darbai vyko 2007 metais, kada tiksliai, neprisimena, nes remontuojama buvo ilgą laiko tarpą, patalpos buvo remontuojamos ne vienu metu, 2008 metais gal taip pat kažkokie remonto darbai buvo vykdomi (t. 11, b.l. 4-5). Kad 2007 metais UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose buvo vykdomi remonto darbai, įskaitant didelio ploto grindų betonavimą, taip pat patvirtino liudytojai K. K. ir T. K. , statybos klausimais konsultavę ir pagelbėję tiek UAB „V“ (duomenys pakeisti) atliekant remonto darbus, tiek Da. Ž. statant nuosavą namą (t. 11, b.l. 4, 42). Iš 2013-07-10 teismo ekspertizės akto Nr. 1S-436-113/2012 matyti, kad įvairiose patalpose ir teritorijos vietose, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtos betoninės grindys ir kitos betoninės konstrukcijos (pandusai, laiptai, pamatai), kurių įrengimui sunaudota 142,10 m³ betono (t. 7, b.l. 92-161). Taigi, šie faktiniai duomenys taip pat patvirtina išteisintojo D. Ž. nurodytas aplinkybes, kad jo vadovaujamos bendrovės patalpose buvo atlikti didelės apimties grindų betonavimo darbai, panaudojant akcininko Da. Ž. lėšomis įgytą betono mišinį, kad grindis bendrovės patalpose, o būtent automobilių pardavimo salone, išbetonavo UAB „Edris“ darbininkai, tačiau dėl nekokybiškų darbų atlikimo, toliau buvo betonuojama savo jėgomis. Apeliantė teisingai pažymi, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „Plienas“ atliekamiems darbams betono mišinio nenaudojo, tačiau tai kaip tik ir patvirtina D. Ž. nurodytas aplinkybes, kad nutraukus sutartį su UAB „Edris“, grindys automobilių pardavimo salėje, kaip ir kitose patalpose, buvo betonuojamos savo jėgomis, o jų užbaigimo darbus – betoninės dangos paviršiaus šlifavimą, poliravimą ir impregnavimą pagal sudarytą sutartį atliko UAB „Plienas“.

Prokurorė, ginčydama išteisintojo parodymų apie tai, kad grindys bendrovės patalpose buvo betonuojamos naudojant būtent D. Ž. asmeninėmis lėšomis įgytą betono mišinį, patikimumą, nurodo, kad D. Ž. nebuvo nuoseklus, aiškindamas, kada šie darbai buvo atlikti: ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad betoninės grindys bendrovės patalpose buvo įrengtos 2007 m. balandžio-rugpjūčio mėnesiais, tuo tarpu teisme teigė, kad šie darbai buvo atliekami 2007 m. vasario-gegužės mėnesiais. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos D. Ž. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdomos praėjus net ketveriems metams nuo byloje nagrinėjamų įvykių, o teisminis bylos nagrinėjimas vyko dar gerokai vėliau, taigi kelių mėnesių skirtumas, nurodant vykdomų darbų laikotarpį, atsižvelgiant ir į tai, kad įvairūs remonto darbai bendrovėje vyko nuolat, negali būti vertinamas kaip esminis prieštaravimas, keliantis pagrįstų abejonių D. Ž. parodymų patikimumu. Tas pats pasakytina ir dėl kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nei išteisintasis D. Ž. , nei liudytojas Da. Ž. negalėjo nurodyti, iš kokių konkrečių fizinių ar juridinių asmenų buvo pirktas betono mišinys už Da. Ž. asmenines lėšas, juolab, kad kaip jau buvo minėta, dėl visoje šalyje intensyviai vykstančių statybų susidariusioje situacijoje, kuomet nuolat trūko betono mišinio, Da. Ž. jį pirko ne iš šį mišinį gaminančių bendrovių, bet iš įvairių vadybininkų, vairuotojų, taigi, natūralu, kad praėjus ilgam laiko tarpui, prisiminti jų duomenų, negalėjo, o D. Ž. betono mišinio pirkimo už bendrovės akcininko Da. Ž. asmenines lėšas procese apskritai nedalyvavo. Apeliantė, ginčydama išteisintojo D. Ž. nurodytas aplinkybes, taip pat pažymi, kad nei byloje apklausti liudytojai, patvirtinę bendrovėje vykusių grindų betonavimo darbų faktą, nei pirmiau paminėtą ekspertizės aktą surašęs ekspertas A. S. nenurodė tikslaus šių darbų atlikimo laiko, t.y. nepatvirtino, kad šie darbai buvo atlikti būtent D. Ž. nurodytu laikotarpiu. Iš tiesų, byloje apklausti pirmiau išvardinti liudytojai bei teismo ekspertizę atlikęs ekspertas nekonkretizavo betonavimo darbų atlikimo laiko, tačiau, kaip jau minėta, liudytojai R. L. , K. K. , R. Ž. nurodė, kad grindų betonavimo darbai vyko 2007 metais. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas teismo ekspertas A. S. paaiškino, kad tyrimo metu tikslus laikotarpis, kada UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose buvo supiltas betonas, nebuvo nustatinėjamas, nes tokie tyrimai yra labai sudėtingi, brangūs ir trunka ilgą laiką, iki 10 metų, tačiau vizualiai apžiūrėjus bendrovės patalpose įrengtas grindis ir kitas betonines konstrukcijas, matėsi, kad tai buvo šviežias, t.y. ne tarybiniais laikais, supiltas, betonas. Apžiūrėtose patalpose buvo supiltas ne tos pačios markės betonas, matėsi, kad jis buvo pilamas ne vienu metu, tačiau tai yra natūralu, kadangi vienu metu supilti 140 m³ betono neįmanoma, kita vertus, ekspertas nurodė, kad jis negali pasakyti, ar betonas buvo pilamas kas mėnesį, rečiau ar dažniau. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad betonas galėjo būti suvežtas tiek 2007 antroje pusėje, tiek 2008, tiek ir 2009 metais, tačiau tai galėjo būti ir padaryta 2007 metų pirmoje pusėje, taip pat ir 2007 metų balandžio-rugpjūčio mėnesiais (t. 11, b.l. 49-50, t. 7, b.l. 167-168). Taigi, aptarti faktiniai patvirtina, kad grindų betonavimo darbai bendrovėje galėjo būti atlikti D. Ž. nurodytu laikotarpiu. Be to, šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, kur kas svarbiau yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) iki 2007 metų, 2007 metų pirmą ar antrą pusmetį, taip pat 2008 metais ar 2009 metais, savo lėšomis būtų įsigijusi tokį betono mišinio kiekį, koks ekspertizės metu buvo nustatytas kaip sunaudotas bendrovės patalpose esančių betoninių grindų ir kitų monolitinių konstrukcijų įrengimui, t.y. 140,10 m³, ar kad bendrovė būtų sudariusi sutartis su kokiomis nors kitomis bendrovėmis dėl tokio mąsto darbų atlikimo ir šie darbai būtų buvę atliekami naudojant šių įmonių tiekiamą betono mišinį. Nesant tokių duomenų, nėra jokio pagrindo netikėti išteisintojo D. Ž. aiškinimu, kad įmonėje esančių betoninių grindų ir kitų monolitinių konstrukcijų įrengimui buvo panaudotas būtent šios bendrovės vienintelio akcininko Da. Ž. asmeninėmis lėšomis pirktas betono mišinys.

Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja liudytojo R. V. parodymus, kad jo vadovaujama įmonė UAB „Betono dangos“ savo medžiagomis 2008 m. liepos 28-31 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose išbetonavo 52,50 m² garažo grindų, bei byloje esančias 6 PVM sąskaitas-faktūras, patvirtinančias, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) iš įvairių įmonių laikotarpyje nuo 2007-11-06 iki 2009-08-24 pirko betono mišinį, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad išteisintasis D. Ž. parodė, jog ekspertizę atliekančiam ekspertui apžiūrint bendrovės patalpas jis rodė tik tas vietas, kur buvo išpiltas Da. Ž. asmeninėmis lėšomis įgytas betono mišinys, o tos vietos, kur buvo panaudotas UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšomis įgytas betonas, į tyrimą nebuvo įtrauktos. Abejoti šiomis D. Ž. nurodytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes kaip matyti iš pirmiau minėto teismo ekspertizės akto turinio bei eksperto A. S. paaiškinimų, jam vietoje apžiūrint D. Ž. rodomas betono mišinio panaudojimo bendrovės patalpose vietas, dalyvavo ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjas Ro. L. . Pastarasis atliko tiek įtariamojo D. Ž. , tiek liudytojo R. V. apklausas, taigi, jam buvo žinoma D. Ž. pozicija, kad betonavimo darbai bendrovės patalpose buvo atlikti panaudojant tiek akcininko lėšomis, tiek ir bendrovės lėšomis įgytą betono mišinį, nes tokias aplinkybes išteisintasis nurodė dar iki ekspertizės atlikimo, taip pat, kad tam tikrą plotą, t.y. 52,50 m², bendrovės patalpose esančių grindų betonavo liudytojo R. V. vadovaujamos bendrovės darbuotojai, panaudojant UAB „Betono dangos“ medžiagas, nes šis liudytojas taip pat buvo apklaustas dar iki ekspertizės atlikimo, tačiau jokių pastabų dėl D. Ž. rodomų betono mišinio panaudojimo vietų minėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepareiškė (t. 10, b.l. 31-34). Kita vertus, net ir tuo atveju, jei į eksperto skaičiavimus būtų įtrauktas UAB „V“ (duomenys pakeisti) už byloje esančias 6 PVM sąskaitas faktūras įsigytas betono mišinio kiekis (17 m³) (t. 7, b.l. 1-9) bei betono mišinio kiekis, kurį UAB „Betono dangos“ sunaudojo 52, 50 m² ploto grindų betonavimui, tai iš esmės sudarytų tik nedidelę dalį eksperto nustatyto bendrovės patalpose esančių betoninių grindų ir kitų monolitinių konstrukcijų įrengimui sunaudoto betono kiekio – 142,10 m³, juolab, kad, kaip matyti iš eksperto A. S. paaiškinimų teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl įvairių paviršių nelygumų galima ir jo nustatyto betono kiekio paklaida, jo galėtų būti dar 7,1 m³ daugiau (t. 11, b.l. 49-50).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo abejoti ir D. Ž. pateikto 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimo suderinimo akto, sudaryto tarp UAB „V“ (duomenys pakeisti), atstovaujamo D. Ž. , ir D. Ž. , kuriuo patvirtintas 35000 Lt dydžio bendrovės įsiskolinimas bendrovės vieninteliam akcininkui, tikrumu, nes šio dokumento turinys atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, jo sudarymo faktą patvirtino abi aktą pasirašiusios šalys. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. Ž. UAB „V“ (duomenys pakeisti) antspaudą, kuriuo yra patvirtintas byloje esantis tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktas, praėjus 15 dienų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties iškelti UAB „V“ (duomenys pakeisti) bankroto bylą įsiteisėjimo, privalėjo perduoti paskirtam bankroto administratoriui – UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Duomenų, kad pastarasis šios pareigos neįvykdė, byloje nėra, taigi, akivaizdu, kad tuo metu, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje (2010-04-16) ir juo labiau, kai buvo pirmą kartą pareikštas įtarimas D. Ž. (2011-04-20), pastarasis bendrovės antspaudu nedisponavo, taigi, nėra pagrindo manymui, kad minėtas dokumentas, kuris yra patvirtintas bendrovės antspaudu, galėjo būti sudarytas ne jame nurodytu, bet kitu laiku, tokiu būdu siekiant suklaidinti tyrimą. Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad liudytojomis apklaustos UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterė A. B. bei šios bendrovės bankroto administratorė, kurioms ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas 2007-08-01 tarpusavio skolų suderinimo aktas, paaiškino, kad šį dokumentą mato pirmą kartą, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad byloje atliktas UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir jo metu nustatyti įvairūs teisės aktų pažeidimai rodo, jog bendrovės buhalterinė apskaita toli gražu nebuvo vedama preciziškai, taigi, neatmestina, kad minėtas 2007-08-01 tarpusavio skolų suderinimo aktas galėjo būti pateiktas buhalterijai, tačiau neįtrauktas į buhalterinę apskaitą dėl aplaidumo. Kita vertus, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklaustos byloje esančias specialisto išvadas, kuriomis be kita ko konstatuota, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 pagrindė tikrovės neatitinkančias operacijas – 23 atvejais pagrindė statybinių medžiagų ir paslaugų įsigijimą iš viso 33358,23 Lt, kurie buvo panaudoti adresu (duomenys neskelbtini); taip pat 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, nes tiriamuoju laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 įmonės buhalterinėje apskaitoje nepagrindė apskaitos dokumentais statybinių medžiagų įsigijimo 35000 Lt bei įsiskolinimo akcininkui Da. Ž. (t. 5, b.l. 104-125), pateikusios V. B. paaiškinimų, tiek tuo atveju, jei išteisintasis D. Ž. 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, sudarytą tarp Da. Ž. ir UAB „V“ (duomenys pakeisti), dėl bendrovės 35000 Lt dydžio įsiskolinimo vieninteliam bendrovės akcininkui buvo pateikęs įtraukimui į buhalterinę apskaitą, tiek tuo atveju, jei šio dokumento nebuvo pateikęs, pastarasis, UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu ir lėšomis nupirkdamas prekių ir paslaugų už 33358,23 Lt Da. Ž. statomam namui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jo motinai Z. Ž. , o vėliau broliui R. Ž. , t.y. ne bendrovės ekonominei veiklai, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, taigi, bendrovės turtą tretiesiems asmenims perleido nesilaikydamas nustatytos tvarkos. Specialistė V. B. nurodė, kad tokiu laisva forma surašytu 2007-08-01 tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktu iš esmės galėjo būti pagrįstas bendrovės įsiskolinimas akcininkui, tačiau be šio dokumento į buhalterinę apskaitą turėjo būti įtraukti ne tik įsiskolinimą akcininkui, bet ir prekių įsigijimą 35000 Lt pagrindžiantys dokumentai. Tuo atveju, jei betono mišinio įsigijimą patvirtinančių dokumentų akcininkas negavo, turėjo būti sudaryta komisija ir surašytas aktas, patvirtinantis, kad į bendrovę atvežtas atitinkamas kiekis betono, ar surašytas koks nors kitas tą veiksmą atitinkantis dokumentas, tokiu būdu užfiksuojant turto gavimą įmonėje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta (t. 11, b.l. 50-52). Visgi, kaip jau minėta, tam, kad konstatuoti svetimo, kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto iššvaistymą, būtina nustatyti ne tik tai, kad šį turtą kaltininkas perleidžia tretiesiems asmenims nesilaikydamas nustatytos turto perleidimo tvarkos, bet ir tai, kad tas turtas perleidžiamas neatlyginant jo vertės, dėl ko turto savininkas patiria žalą, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) vienintelio akcininko lėšomis buvo įgytas turtas – betono mišinys, kuris buvo panaudotas šios bendrovės naudojamų, taip pat kitiems ūkio subjektams nuomojamų patalpų remontui, taigi, bendrovės ekonominėje veikloje. Minėtu teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) patalpose esančių betoninių grindų ir kitų konstrukcijų įrengimui reikėjo ne mažiau kaip 140,10 m³ betono mišinio (t. 7, b.l. 92-161), kurio vertė, atsižvelgus į 2007 metais buvusias šios statybinės medžiagos įsigijimo bei jos transportavimo kainas, galėjo siekti 35000 Lt (iš byloje esančių D. Ž. inkriminuojamų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad 2007 metais 1 m³ betono mišinio kaina svyravo nuo 175 Lt iki 202 Lt be PVM, o betono maišyklės nuoma 1 val. kainavo 160 Lt be PVM (t. 5, b.l. 30-39). Taigi, konstatuoti, kad D. Ž. , UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu ir lėšomis pagal jam inkriminuojamas 23 PVM sąskaitas-faktūras nupirkdamas prekių ir paslaugų, kurios buvo panaudotos D. Ž. statomam namui, už 33358,23 Lt, šį UAB „V“ (duomenys pakeisti) turtą iššvaistė ir dėl to padarė bendrovei tokio dydžio turtinę žalą, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Tokiu būdu pastarasis, nors ir pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tiesiog padengė D. Ž. išlaidas, patirtas įgyjant turtą UAB „V“ (duomenys pakeisti) bei pirminiais dokumentais pagrindė bendrovėje įgytą turtą, todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, kad šiuose D. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinimai D. Ž. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį iš esmės yra grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir kaltinimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, t.y. tuo, kad D. Ž. , būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriumi pagal 23 PVM sąskaitas-faktūras bendrovės vardu ir lėšomis įsigijo prekių ir paslaugų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės ekonominėje veikloje, t.y. PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų tiekimui, ir tuo pačiu tyčia, turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, t.y. 5141 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per bendrovės buhalterę A. B. , nesupratusią D. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, pateikė jai minėtas 23 PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodytos aiškiai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos. Šias PVM sąskaitas-faktūras buhalterė į traukė į bendrovės apskaitą, jomis pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – UAB „V“ (duomenys pakeisti) vardu statybinių medžiagų įsigijimą ir paslaugų pirkimą, iš viso už 33358,23 Lt, kurios nebuvo skirtos UAB „V“ (duomenys pakeisti) ekonominei veiklai, t.y. PVM apmokestinamam prekių ir paslaugų teikimui, taip pat pagal šias sąskaitas-faktūras į Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio deklaracijas įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) pajamas ir turtą (į PVM deklaraciją įtraukė 5141 Lt PVM už įsigytas statybines medžiagas, nuomą, atliktus darbus ir taip sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, iš viso 5141 Lt, Pelno mokesčio deklaracijose sumažino apmokestinamąjį pelną už 2007-2009 metus, iš viso 3302 Lt) ir šias deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu D. Ž. , siekdamas išvengti 5141 Lt PVM ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) pajamas ir turtą bei pateikė jas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir apgaule UAB „V“ (duomenys pakeisti) naudai išvengė turtinės prievolės – 5141 Lt ir 3302 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, organizavo apgaulingą UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip jau minėta, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. , kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius, bendrovės vardu ir lėšomis nupirkdamas prekių ir paslaugų už 33358,23 Lt pagal kaltinime išvardintas 23 PVM sąskaitas-faktūras, tokiais savo veiksmais iš esmės tik pagrindė akcininko Da. Ž. asmeninėmis lėšomis anksčiau bendrovei įgytą turtą – betono mišinį, kuriam nebuvo įsigijimą pagrindžiančių dokumentų, bei padengė pastarojo patirtas išlaidas šiam turtui įgyti. Nors susidariusią situaciją D. Ž. išsprendė pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tačiau, esant pirmiau aptartų nustatytų aplinkybių visumai, kurios patvirtina ir tai, kad iš esmės bendrovės turtas ir mokestinės prievolės dėl D. Ž. veiksmų nepakito (tiek bendrovės naudai, tiek Da. Ž. statomam namui buvo įgytas iš esmės tos pačios vertės ir didžiąja dalimi tos pačios rūšies turtas), apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad pateikdamas inkriminuojamas PVM sąskaitas-faktūras įtraukimui į buhalterinę apskaitą, D. Ž. turėjo tyčią organizuoti apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, įrašyti į įmonės deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) pajamas ir turtą, bei tokiu būdu bendrovės naudai apgaule išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad D. Ž. veiksmuose nėra ir nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (taip pat ir BK 223 straipsnio 1 dalyje), sudėties. Atitinkamai apygardos teismas pagrįstai, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Valstybės įmonės Turto banko civilinį ieškinį dėl 8443 Lt priteisimo paliko nenagrinėtu.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį D. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir bendrovės kasininku, laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-12-31, iš bendrovės kasos per 7 kartus pagal 7 kasos išlaidų orderius gavo 4236,40 Lt, skirtų UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkio dalies vedėjo V. R. darbo užmokesčiui išmokėti, tyčia jų neišmokėjo, neišmokėtų piniginių lėšų nedeponavo ir šiuos neišmokėtus 4236,40 Lt pasisavino.

Bylos duomenimis, D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad visą UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkvedžiui V. R. paskaičiuotą darbo užmokestį, įskaitant už laikotarpį nuo 2008 metų birželio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, taip pat kaip ir kitiems bendrovės darbuotojams, išmokėjo. Bendrovėje buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad atlyginimus grynaisiais pinigais darbuotojams jis išmokėdavo pats, tačiau jų parašų neimdavo, gavę algą, darbuotojai turėdavo nueiti pas buhalterę ir pasirašyti, o buhalterė turėjo tai sukontroliuoti. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose nėra ne tik V. R. , bet ir kitų darbuotojų parašų, bet nei vienas iš jų jokių pretenzijų nereiškė, taigi, visi pinigai jiems buvo išmokėti, tiesiog buhalterė nesukontroliavo, kad darbuotojai pasirašytų dėl užmokesčio gavimo. V. R. , kaip bendrovės ūkvedys, gaudavo iš kasos grynųjų pinigų statybinių medžiagų pirkimui, jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio iki pat bendrovės bankroto nereiškė, jokių skundų, kad negavo atlyginimo nebuvo, kiti darbuotojai jo apie tai taip pat neinformavo. (t. 10, b.l. 192-197). Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad išteisintojo D. Ž. parodymus, jog jis 4236,40 Lt V. R. darbo užmokesčio nepasisavino, paneigia nukentėjusiojo V. R. parodymai, kurių patikimumu nėra pagrindo abejoti, bei specialisto išvada. Iš tiesų, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad dirbo UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkio dalies vedėju nuo 2008 m. birželio mėnesio iki bendrovei buvo iškelta bankroto byla, t.y. iki 2009 m. lapkričio mėnesio, tačiau per visą darbo šioje bendrovėje laikotarpį darbo užmokesčio niekada negavo (t. 11, b.l. 97-98). Iš 2011-01-13 specialisto išvados Nr. 5-3/4, priedų prie jos bei šią išvadą pateikusios specialistės V. B. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad atlikus UAB „V“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo nustatyta, jog tyrimui pateiktuose darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-14 ir laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2008-12-31 nėra darbuotojo V. R. parašų, patvirtinančių juose nurodytų V. R. paskaičiuotų darbo užmokesčio sumų gavimą, taip pat nėra duomenų, kad šios pinigų sumos buvo deponuotos – žiniaraščiuose nuorodos, kad buvo deponuoti pinigai nėra, apklausta buhalterė A. B. nurodė, kad pinigų į kasą nedeponuodavo. Darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai už 2009 metus nebuvo pateikti, nes neišsaugoti (t. 4, b.l. 77-100, t. 5, b.l. 3, t. 11, b.l. 50-52). Visgi, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad šie faktiniai duomenys nėra pakankami D. Ž. kaltei pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą – 4236,40 Lt V. R. darbo užmokesčio, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. R. UAB „V“ (duomenys pakeisti) ėjo ūkvedžio pareigas, kurioms vykdyti dažnai iš direktoriaus D. Ž. gaudavo grynųjų pinigų, skirtų bendrovės išlaidoms, šiais pinigais disponuodavo ne po vieną dieną ir niekur už juos nepasirašydavo. Be to, pastarasis padėjo D. Ž. tėvui, konsultuodamas statybų klausimais, už ką jam taip pat, pasak išteisintojo, buvo mokamas atlygis, duodami grynieji pinigai įvairioms statybų tėvo sodyboje reikmėms. Šios aplinkybės rodo, kad D. Ž. ir V. R. tarpusavio santykiai buvo labai geri, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, ką iš esmės patvirtino tiek išteisintasis, tiek ir pats nukentėjusysis, todėl neįtikinamai skamba pastarojo parodymai, kad, esant tokiems tarpusavio santykiams, jis D. Ž. vadovaujamoje bendrovėje dirbo pusantrų metų visiškai negaudamas už tai užmokesčio. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo V. R. parodymų, duotų proceso metu, pastarasis aiškino, kad bendrovė už visą jo darbo laiką skolinga apie 12000 Lt, tačiau prašė atlyginti tik 4236,40 Lt, t. y. už 2008 metus jam paskaičiuotą darbo užmokestį, tuo tarpu prašyme bendrovės bankroto administratoriui, surašytame dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, t.y. 2010-01-06, nurodė, jog prašo įtraukti į UAB „V“ (duomenys pakeisti) kreditorių eilę su kreditoriniu reikalavimu 1996,15 Lt, kurį sudaro tik už darbą 2009 m. spalio-gruodžio mėnesiais neišmokėtas darbo užmokestis (t. 9, b.l. 75). Nors nukentėjusysis V. R. parodė, kad prašymą UAB „V“ (duomenys pakeisti) bankroto administratorei L. L. K. jis surašė ne šiame dokumente nurodytą dieną, o gerokai vėliau – 2011 metų kovo ar balandžio mėnesį ir tik po to, kai UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ darbuotoja jam paaiškino, kad tik tokią sumą jam priteisė teismas, be to, tikėjosi, kad bankroto administratorė dar aiškinsis dėl jam neišmokėto viso darbo užmokesčio, nes buvo tai pažadėjusi, tokio nukentėjusiojo aiškinimo nepatvirtino liudytoja apklausta bendrovės bankroto administratorė L. L. K. , kuri nurodė, kad V. R. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo pildė po bankroto bylos iškėlimo, jam buvo nurodyta kreditorinio reikalavimo suma, kurią paskaičiavo bendrovės buhalterė, taip pat paaiškinta, kad dėl kreditorinio reikalavimo sumos paskaičiavimo kreiptųsi į bendrovės buhalterę, o jei nesutinka su teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, gali individualiai kreiptis į teismą. V. R. nurodė, kad jam priklauso daugiau, bet paaiškinus, iš ko susideda nurodyta kreditorinio reikalavimo suma, daugiau nesiginčijo, teismo nutarties neskundė (t. 11, b.l. 6-7). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. parodė, jog dirbdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) periodiškai kreipdavosi į direktorių su prašymu išmokėti jam priklausantį atlyginimą, tačiau šis, kiekvieną kartą jam pažadėdamas tai padaryti, vis prašydavo palaukti. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. kitaip aiškino šias aplinkybes: vienos apklausos metu jis teigė, kad dėl nemokamo darbo užmokesčio į direktorių D. Ž. nesikreipė, nes buvo nusprendęs susikaupus didesnei sumai pasiimti visą jam priklausantį atlyginimą ir įsigyti naujesnį automobilį. Vėliau nukentėjusysis nurodė, kad tarp jo ir D. Ž. buvo žodinis susitarimas, kad jis neims uždirbto atlyginimo, kad šis kaupsis įmonėje ir susikaupus pakankamam pinigų kiekiui, už juos įsigis jam tinkamą automobilį iš UAB „V“ (duomenys pakeisti), tačiau akistatos su D. Ž. metu V. R. tokių aplinkybių jau nenurodė, paaiškino tik tiek, kad dėl negauto darbo užmokesčio su pretenzijomis niekur nesikreipė, tik į direktorių, kad šis išmokėtų jam priklausantį darbo užmokestį. Taigi, tiek faktiniais bylos duomenimis nustatytas išteisintojo D. Ž. bei nukentėjusiojo V. R. tarpusavio santykių pobūdis, tiek nukentėjusiojo nenuoseklumas aiškinant apie negautą darbo užmokestį, įvertinus ir laikotarpį, kurį jis nurodo negavęs darbo užmokesčio, kelia pagrįstų abejonių dėl pastarojo nurodytų aplinkybių teisingumo.

Kaip jau minėta, išteisintasis D. Ž. parodė, kad UAB „V“ (duomenys pakeisti) buvo tokia darbo užmokesčio mokėjimo praktika, kad jis, kaip bendrovės kasininkas, gavęs iš kasos pinigus, skirtus darbuotojų atlyginimams, išmokėdavo juos bendrovės darbuotojams, o pasirašyti už gautas pinigų sumas pastarieji turėjo bendrovės buhalterijoje, tai kontroliavo buhalterė. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti šios bendrovės buhalterė A. B. , vadybininkas R. L. (t. 11, b.l. 4-6). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, darbuotojai už gautą darbo užmokestį buhalterijoje pasirašydavo ne visuomet – pirmiau paminėta specialisto išvada bei specialistės V. B. paaiškinimai patvirtina, kad bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktuose žiniaraščiuose nebuvo ne tik V. R. , bet ir kitų bendrovės darbuotojų parašų, patvirtinančių jiems paskaičiuoto darbo užmokesčio gavimą: laikotarpiu nuo 2007-02-14 iki 2008-03-12 darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė nei vienas darbo užmokesčio gavėjas, t.y. D. Ž. , A. B. , R. L. , G. G. , laikotarpiu nuo 2008-07-15 iki 2008-10-14 darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė darbuotojas V. R. , laikotarpiu nuo 2008-11-14 iki 2008-12-32 darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė darbuotojai D. Ž. , V. R. , R. L. , K. R. , nors nei vienas iš jų, išskyrus V. R. , jokių pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio už 2007 ar 2008 metus nepareiškė, priešingai, teisiamojo posėdžio metu tiek išteisintas D. Ž. , tiek liudytojai R. L. ir A. B. patvirtino, kad visas jiems priklausantis darbo užmokestis buvo išmokėtas. Taigi, ta aplinkybė, kad darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nėra V. R. parašų, taip pat negali būti vertinama kaip vienareikšmiškai patvirtinanti, jog pastarasis jam paskaičiuoto ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nurodyto darbo užmokesčio negavo, juolab, kad bendrovės buhalterė liudytoja A. B. patvirtino, jog galėjo taip būti, kad darbo užmokestis V. R. buvo išmokėtas, bet ji pamiršo surinkti jo parašus. Tuo tarpu jokių kitų objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo V. R. nurodytas aplinkybes apie bendrovės direktoriaus D. Ž. jam neišmokėtą darbo užmokestį, ir tuo pačiu paneigiančių nuoseklius išteisintojo D. Ž. parodymus, kad visas V. R. paskaičiuotas darbo užmokestis už 2008 metus buvo šiam išmokėtas, byloje nėra.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta apygardos teismo išvada, kad kaltinimas D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nepasitvirtino. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-40/2014 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos apeliaciniame skunde nurodo ir prokurorė, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad D. Ž. , pagal kasos išlaidų orderius gavęs pinigines lėšas, skirtas bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, V. R. priklausančio darbo užmokesčio sumoje 4236,40 Lt nesumokėjo, ir tokiu būdu juos pasisavino, todėl D. Ž. pagal šį baudžiamąjį įstatymą taip pat išteisintas pagrįstai, tinkamai išspręstas ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį D. Ž. buvo kaltinamas aplaidžiai tvarkęs UAB „V“ (duomenys pakeisti) apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „V“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai <...> saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, nenustatė UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios jų saugumą, neišsaugojo bendrovės pirminių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, banko ir kasos dokumentų už 2009 metus, t. y. 2010-03-15, apie 19 val., D. Ž. automobiliu „KIA CARNIVAL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į namo, esančio Herkaus Manto g. 36, Klaipėda, kiemą ir neužtikrindamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, paliko juos savo naudojamo automobilio salone, iš kur dokumentai nuo 20.00 val. iki 20.30 val., išdaužus automobilio priekinį dešinės pusės langą, buvo pagrobti.

Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai apskaitos dokumentai yra nustatyta tvarka nesaugomi, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo dėl to prarasti, ar ne. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2012, 2K-426/2013).

Faktiniais bylos duomenimis, t.y. išteisintojo D. Ž. , liudytojos UAB „V“ (duomenys pakeisti) buhalterės A. B. , taip pat liudytojo, šios bendrovės vadybininko R. L. parodymais, nustatyta, kad D. Ž. vadovaujant UAB „V“ (duomenys pakeisti), šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi buhalterės kabinete, patalpos buvo rakinamos, pastate buvo įrengta signalizacija, tokių atvejų, kad būtų prarasti apskaitos dokumentai, nebuvo, taigi, buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka D. Ž. vadovaujamoje bendrovėje iš esmės buvo nustatyta ir dokumentai buvo saugomi. Šiuo konkrečiu atveju D. Ž. inkriminuojami dokumentai – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, banko ir kasos dokumentai už 2009 metus buvo prarasti tuomet, kai pastarasis juos gabeno bendrovės bankroto administratoriui, tačiau nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtų dokumentų praradimą sąlygojo D. Ž. tyčiniai ar neatsargūs veiksmai. Bylos duomenimis, D. Ž. bankroto administratoriui gabenamus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus paliko automobilyje tik trumpam laikui, automobilis stovėjo Klaipėdos miesto centre, buvo užrakintas, įjungta signalizacija, taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pastarasis nesiėmė protingų priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą ir tokiu būdu pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. UAB „V“ (duomenys pakeisti) darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, banko ir kasos dokumentai už 2009 metus buvo prarasti dėl trečiųjų asmenų įvykdytos nusikalstamos veikos – turto pagrobimo iš automobilio, t.y. dėl nuo D. Ž. valios nepriklausančių aplinkybių, kurių pastarasis, imdamasis protingų atsargumo priemonių, iš esmės negalėjo ir neturėjo numatyti, o tai eliminuoja pastarojo baudžiamąją atsakomybę už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.

Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, apeliantės nuomone, D. Ž. nusikalstami veiksmai šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis, išlipdamas iš automobilio, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nepasiėmė su savimi, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apygardos teismas, dokumentų pagrobimas galimas ne tik iš automobilio, bet ir iš saugomų patalpų, be to, dokumentai, kaip ir kitas turtas, gali būti pagrobti ir asmeniui juos turint su savimi, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad tik dokumentų pasiėmimas su savimi šiuo atveju buvo vienintelė galima dokumentų saugumą užtikrinanti priemonė, ir dėl to taip nepasielgęs D. Ž. turėtų atsakyti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už norminiais aktais nustatytos buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymą.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasRūta Mickevičienė