- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 2YT-731-733/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00148-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. skundą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstoliui K. K. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. L. skundžia antstolio K. K. procesinius veiksmus vykdomosiose bylose Nr.: (duomenys neskelbtini) bei prašo minėtas bylas nutraukti pasibaigus nutarimų skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2003-01-22 konsultacijoje 261-K „Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino“ pasisakė, jog nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. 261-7199/2009).
Nurodo, kad šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) redakcijoje, 672 straipsnio 3 dalyje nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai. Tačiau ANK įsigaliojo 2017-01-01 (Kodekso įsigaliojimas pakeistas 2016-03-25 įstatymu Nr. XII-2275), juo pakeistas nuo 2015-07-01 galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, šiuo atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudų arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ANK 672 straipsnio 1 dalis, ankstesnė įstatymo redakcija (Nr. XI1-601 įsigaliojusi 2015-07-01 ATPK 307 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai vykdančios institucijos (antstoliai) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). ANK 672 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai skolos išieškojimo institucijos (antstoliai) dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07, LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013).
Pareiškėjas nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, jis po baudų paskyrimo nedirbo, jokių pašalpų, kompensacijų negavo. Nekilnojamojo turto neturi. Iš kitų šaltinių baudos išieškoti galimybės nebuvo. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis, kaip skolininkas, turėdamas objektyvių galimybių sumokėti baudą, vengė ją sumokėti, dėl ko nuobaudos vykdymo senatis būtų sustojusi. Pareiškėjas daro išvadą, kad senaties terminas yra suėjęs ir vykdomosios bylos negali būti vykdomos. Sutinka sumokėti antstolio patirtas bei susidariusias faktines vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas.
Antstolis K. K. 2021-02-01 Patvarkymu Nr. S21-254 atsisakė tenkinti pareiškėjo E. L. skundą, nurodydamas, kad vykdomosios bylos Nr.: (duomenys neskelbtini) jo kontoroje pradėtos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-12-04 įsakymą Nr. 7P-97 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 7P-119 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. Š. įgaliojimams“ pakeitimo“, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 651 straipsniu - vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti. Vykdomuosius dokumentus priėmė ne antstolis K. K., bet antstolis V. Š., tai reiškia, jog ir aplinkybę, patikrinti ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus senaties termino, turėjo įvertinti antstolis V. Š..
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010) yra suformuota, kad sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas turi būti nustatytos visos šios aplinkybės: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (pagal tuo metu galiojusį ATPK 308 straipsnį; 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo; 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Skolininkas skunde klaidingai aiškina nutarimų skirti baudą vykdymo senatį bei nėra susipažinęs su jo atžvilgiu vykdomomis vykdomosiomis bylomis.
Antstolis nurodo, kad visose jo vykdomose vykdomosiose bylose trijų mėnesių terminas nutarimams pateikti vykdyti nebuvo praleistas, o pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šiose vykdomosiose bylose po vykdomųjų bylų užvedimo antstolis K. K. reguliariai atliko šiuos vykdymo veiksmus: pateikė užklausas: bankams, kitoms kredito įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Valstybinio ginklų registrui, Lietuvos Respublikos jūrų laivų registrui, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registrui ir pan., surašė: turto arešto aktus, vykdymo išlaidų apskaičiavimus, siūlymus sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas; priėmė patvarkymus: vykdyti vykdomąjį dokumentą; dėl skolos išieškojimo; dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą; areštuoti lėšas ir kt.
Pažymi, kad vykdomosiose bylose visos pagal skolininko turtinę padėtį įmanomos priverstinio vykdymo priemonės yra pritaikytos ir iki šios dienos nėra panaikintos: areštuotos piniginių lėšų sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini) 92-95 l.), 2009 m., 2014 m. areštuotos transporto priemonės (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 13-14 l., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 82-83 l., iki vykdomųjų bylų perdavimo antstoliui K. K. transporto priemonės areštuotos antstolio V. Š. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 12-13 l., Nr. (duomenys neskelbtini) 11-12 l., Nr. (duomenys neskelbtini) 13-14 l.), 2017 m. areštuotos skolininkui priklausančios akcijos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 75-76 l.), 2020 m. išsiųstas patvarkymas į skolininkui priklausančią (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 107 l.).
Be to, antstolis nurodo, kad vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant papildomų vykdymo veiksmų išlaidų optimizavimo, visi išvardinti vykdymo veiksmai atlikti ne kiekvienoje skolininko atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje, o vienoje iš bylų. Pažymi, jog, vadovaujantis šiuo principu, vykdymo išlaidų dydis vykdomosiose bylose gali sumažėti net iki keliasdešimt kartų. Antstolis konstatuoja, jog, vykdydamas skolų išieškojimą, veikė aktyviai, nuolat tikrino informaciją apie skolininko turtinės padėties pasikeitimą, informaciją apie socialinio draudimo išmokų gavėjo draudžiamąsias pajamas, tačiau dėl apsunkinto skolų išieškojimo - skolininko nebendradarbiavimo su antstoliu, skolos iki šios dienos nėra išieškotos.
Taip pat antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, nurodo, kad skolininkas nevykdydamas CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų, savo neveikimu trukdė išieškoti paskirtas baudas bei tokiu būdu vilkino skolų išieškojimą. Nebendradarbiavimą su antstoliu bei vengimą mokėti skolas įrodo, tai, kad skolininkas per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m., pas antstolį buvo atvykęs tik du kartus: 2012-11-20 pateikė prašymą nesiųsti antstolio patvarkymo į darbovietę, kadangi skolą įsipareigojo mokėti dalimis po 50 Lt, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė, 2013-02-14 pateikė prašymą susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga, tačiau jam parengto atsakymo neatsiėmė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 32, 56, 58-59 l.). Skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų neatsiimdavo - dokumentai yra grįžę neįteikti su žymomis: „netikslus adresas“, „neatsiėmė pašte“, nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (adresu, nurodytu vykdomajame dokumente) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 7, 16-20, 34, 58-64, 87-103 l., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 15-23 l., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 9, 17-20, 24-27, 77-81, 96-104 l.). Apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą ar įsidarbinimą naujoje darbovietėje skolininkas antstoliui nepranešdavo (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 86, 90-91 l.). Skolininkui priklausė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau iš pajamų, gautų vykdant šią veiklą, skolos nebuvo dengiamos (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 69 l.). Nuo 2019-11-29 skolininkui priklauso (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios veiklos gaunamų pajamų jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat nėra gauta (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 129-130 l.). Akivaizdu, jog skolininkas stengėsi išvengti informacijos apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas ir visais būdais siekė išvengti baudų išieškojimo - dėl šių priežasčių išieškojimo vykdymo senaties eiga yra sustojusi. Antstolis nurodo, kad skolininko skundo argumentai dėl administracinių nuobaudų išieškojimo senaties termino pasibaigimo yra visiškai nepagrįsti, todėl skundžiamų vykdomųjų bylų vykdymas turi būti tęsiamas, o skolininko skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodydama, kad pareikštų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Visi vykdomojo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis K. K. vykdo skolininko E. L. atžvilgiu vykdomąsias bylas Nr.: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašo nutraukti jas suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007).
ANK, įsigaliojusio 2017-01-01, 672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai. Nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų (visi priimti iki 2015-07-01) skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai. Ginčo byloje dėl to nėra.
Iš ginčo vykdomųjų bylų matyti, kad nutarimai skirti baudą jose perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Antstolis K. K., vadovaudamasis ekonomiškumo principu, atlikdamas vykdymo veiksmus kažkurioje jų, pagrįstai, siekiant išvengti vykdymo išlaidų padidėjimo, kitose šių veiksmų nedubliavo, vykdymo veiksmus atlikdamas naujausioje pareiškėjo vykdomojoje byloje.
Analizuojant ginčo vykdomąsias bylas matyti, kad jose reguliariai (pvz.: 2007-03-06, 2007-05-03, 2008-02-19, 2008-04-09, 2008-04-10, 2008-04-11, 2008-06-16, 2008-08-19, 2008-08-25, 2008-09-24, 2009-01-07, 2009-02-18, 2009-03-10, 2009-06-01, 2009-10-29, 2010-09-10, 2011-06-17, 2012-11-21, 2012-11-21, 2013-01-28, 2013-02-18, 2014-04-01, 2014-05-09, 2014-06-06, 2014-08-21, 2015-07-27, 2015-12-21, 2016-09-15, 2017-03-20, 2017-09-11, 2018-08-07, 2019-01-15, 2019-10-01, 2020-03-05, 2020-11-30 ir t. t.) buvo atliekami vykdymo veiksmai: atliktos užklausos: bankams, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui, Valstybiniam ginklų registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sutarčių registrui, Antstolių informacinėje sistemoje ir kt.; priimti procesiniai dokumentai: patvarkymai dėl lėšų arešto, patvarkymai priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, siūlymai sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, patvarkymai dėl arešto panaikinimo, turto arešto aktai, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir kt. Iš vykdomųjų bylų medžiagos akivaizdu, kad jie buvo atliekami reguliariai ir tarp vykdymo veiksmų nėra padaryta daugiau nei dvejų metų pertrauka.
Antstolis teisingai pažymi ir iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų, t. y. žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m., pas antstolį buvo atvykęs tik du kartus: 2012-11-20 pateikė prašymą leisti skolą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis kas mėnesį po 50 Lt bei nesiųsti antstolio patvarkymo į darbovietę, tačiau savo įsipareigojimo nevykdė, 2013-02-14 pateikė prašymą susipažinti su vykdomųjų bylų medžiaga, tačiau jam parengto atsakymo neatsiėmė (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 32 l., 56, 58-59 l.). Skolininkas siunčiamų procesinių dokumentų neatsiimdavo - dokumentai yra grįžę neįteikti su žymomis: „netikslus adresas“, „neatsiėmė pašte“, nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (adresu, nurodytu vykdomajame dokumente) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 7, 16-20, 34, 58-64, 87-103 l., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 3, 15-23 l., vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 9, 17-20, 24-27, 77-81, 96-104 l.). Apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą ar įsidarbinimą naujoje darbovietėje skolininkas antstoliui nepranešdavo (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00520/2 86, 90-91 l.). Skolininkui priklausė (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau iš pajamų, gautų vykdant šią veiklą, skolos nebuvo dengiamos (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00520/2 69 l.). Nuo 2019-11-29 skolininkui priklauso (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios veiklos gaunamų pajamų jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat nėra gauta (vykdomosios bylos Nr. 0118/15/00520/2 129-130 l.).
Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, dėl to, kad jo atžvilgiu buvo užvesta 18 vykdomųjų bylų, kuriose periodiškai buvo atliekami vykdymo veiksmai, kurie nedubliuoti kitose vykdymo bylose, kad pareiškėjas nedirbo/negavo pajamų, neturėjo lėšų bankų sąskaitose. Pareiškėjas žinojo ir žino, kad jam paskirtos baudos, kad turi įvykdyti prievolę.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas ar skolą. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties termino praleidimą. Konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas Nr.: (duomenys neskelbtini).
Esant išvardintoms faktinėms aplinkybėms, teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų ar baudų priverstinio vykdymo senaties termino praleidimo, pareiškėjo E. L. skundo reikalavimas nutraukti vykdomąsias bylas Nr.: (duomenys neskelbtini), suėjus senaties terminui atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo E. L. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.