- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1030-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01979-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- T. J.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1030-253/2015
2015 m. liepos 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės T. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovams antstoliui K. K. ir E. G. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė pripažinti antstolio K. K. 2013-07-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. VA-024 niekiniu bei negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei. Nurodė, kad 2013-06-28 atsakovas antstolis K. K. varžytynėse Nr. 10964 pardavė ieškovei priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-07-24 antstolis K. K. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. VA-024 (toliau – Varžytynių aktas). Varžytynių akte nurodyta, kad turtas buvo parduotas atsakovui E. G. už 46 666 Lt. Ieškovė apie jos turto varžytynes nebuvo informuota, jokia informacija jai nebuvo suteikta, apie turto pardavimą ji sužinojo tik jau esant surašytam 2013-07-24 varžytynių aktui bei atsakovui E. G. atvykus į butą. Be to, ieškovė įsitikinusi, kad turtas buvo parduotas ne rinkos kaina. Ieškovė pažymi, kad antstolis nesudarė jokių galimybių ieškovei laiku pateikti motyvuotą nesutikimą su antstolio nustatytu turto vertinimu. Ieškovė negavo ir turto arešto akto, todėl nebuvo tinkamai informuota apie areštuotino turto vertės nustatymą, taip pat negavo antstolio patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, paties turto vertės nustatymo ekspertizės akto. Dėl to ieškovė negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės pateikti antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės, ginčyti turto vertės nustatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-04 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, suėjus reikalavimo senaties terminui, taip pat priteisė iš ieškovės T. J. 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. G. naudai ir 22,24 eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas vertino, kad ieškovės teiginius, jog ji apie parduodamą jos nekilnojamąjį turtą iš varžytinių nieko nežinojo, paneigia vykdomojoje byloje Nr. 0118/11/00596 esanti medžiaga. Nustatyta, kad antstolis prieš parduodamas butą apie šį faktą paskelbė vietinėje spaudoje, taip pat ieškovė buvo informuojama asmeniškai apie varžytinių paskelbimą, apie tai, kad 2013‑05‑09 – 2013-05-16 varžytinės neįvyko, t. y. ieškovės teiginį apie tai, kad ji nieko nežinojo apie parduodamą iš varžytinių jos turtą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas atmetė kitą ieškovės teiginį, kad jos butas yra parduotas už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė. Teismas nustatė, kad šio buto rinkos vertė, jį vertinant profesionaliems turto vertintojams, lygi 73 000 Lt, tačiau už tokią kainą pirmose varžytinėse butas nebuvo parduotas. Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo parduotas už beveik 47 000 Lt, teismas vertino, jog negalima teigti, kad buto pardavimo vertė žymiai skyrėsi nuo rinkos vertės. Taip pat nustatyta, kad apie vykusias varžytines atsakovė sužinojo vėliausiai 2013‑07‑18, kai 2013‑07-17 jai buvo išsiųstas patvarkymas dėl įvykusių varžytinių, buvo pratęstas terminas lėšoms sumokėti. Ieškinys dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu teismui paduotas tik 2014-10-03, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo varžytinių, dėl to, vadovaudamasis CPK 602 str. 3 d., teismas laikė, kad ieškovė praleido vienerių metų naikinamąjį terminą skundui dėl turto pardavimo iš varžytinių akto paduoti ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė T. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015‑03-04 sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad antstolis K. K. neinformavo ieškovės apie jokius vykdymo veiksmus dėl ieškovės turto, dėl to buvo pažeistos procesinės ieškovės, kaip parduodamo turto savininkės, teisių garantijos. Nurodo, kad informacijos apie varžytynes ir tai, jog jos neįvyko, ieškovė nėra gavusi. Tai, kad vietinėje spaudoje buvo paskelbtos ieškovės turto varžytynės, nepaneigia antstolio pareigos informuoti ieškovę apie visus anksčiau išdėstytus vykdomosios bylos veiksmus, kurių teisėtumą ieškovė būtų galėjusi skųsti, reikšti prašymus, nušalinimus. Taip pat nurodo, kad antstolis nesudarė galimybių ieškovei pateikti laiku motyvuotą nesutikimą su antstolio nustatytu turto vertinimu, ieškovė negavo ir turto arešto akto, taip pat antstolio patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo, paties turto vertės nustatymo ekspertizės akto, todėl negalėjo ginčyti turto vertės nustatymo. Ieškovė pateikė panašaus turto kainas rinkoje, kurių kainos siekė nuo 24 617,70 Eur (85 000 Lt) iki 43 153,38 Eur (149 000 Lt), kai tuo tarpu ieškovės turtas buvo įkainotas 21 142,26 Eur (73 000 Lt), o parduotas už 13 515,41 Eur (46 666 Lt). Teigia, kad jei antstolis būtų suteikęs ieškovei galimybę ginčyti turto nustatytą vertę, informuodamas apie vykdomosios bylos eigą, turtas būtų įvertintas tikrąja rinkos kaina ir parduotas žymiai brangiau. Taip pat nurodo, kad apie visus veiksmus sužinojo tik į jos butą atvykus atsakovui E. G., taigi būtent nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, privalo būti skaičiuojamas senaties terminas reikalavimams pagal jį pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas E. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad ji apie varžytynes nežinojo, jai nebuvo pranešta. Mano, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Šio atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad parduoto turto kaina neatitiko rinkos kainos. Butas antrosiose varžytynėse buvo parduotas už kainą ne mažesnę negu nurodyta CPK 602 str. 1 d. 6 p. Pažymi, kad ieškovės pateiktuose skelbimuose apie dviejų kambarių butų kainas nurodytos prašomos butų kainos nereiškia, kad šie butai bus parduoti už nurodytą kainą, be to, kitų butų būklė nėra analogiška ieškovės buto būklei.
Atsiliepimu atsakovas antstolis K. K. prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nėra pateikusi jokio pranešimo apie pasikeitusią savo gyvenamąja vietą, procesinių dokumentų siuntimas vykdomajame dokumente nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), laikytinas tinkamu. Teigia, kad ieškovė žinojo apie vykdomą vykdomąją bylą, bet jos eiga nesidomėjo. Pažymi, kad ieškovei 2013-07-18 skolininko V. G. žodžiu patikslintu ieškovės adresu išsiųstas procesinis dokumentas – 2013-07-17 priimtas patvarkymas dėl sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą termino pratęsimo. Minėtas laiškas nebuvo grąžintas ir, vadovaujantis CPK 604 str., laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos. Minėtame patvarkyme yra išaiškinta antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka, kuria ieškovė nepasinaudojo. Ieškovės teiginiai, jog apie varžytines ji negavo jokios informacijos ir kad tai sukėlė kliūtis dalyvauti vykdymo procese, yra nepagrįsti. Nurodo, kad antstolis, vykdydamas turto pardavimą iš varžytynių, atliko tinkamus procesinius veiksmus, nepažeidė imperatyvių teisės normų, įtvirtintų CPK. Nesutinka su ieškovės prašymu CPK 602 str. įtvirtintą vienerių metų senaties terminą skaičiuoti nuo momento, kai ieškovė sužinojo apie surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio antstolio K. K. 2013-07-24 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. VA-024 bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei T. J. nuosavybės teises į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos Nr. 0118/11/00596 medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-15 nutartimi Nr.189-3N/2010 nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 55,15 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį T. J.. Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Nustatyta, kad ieškovei priklausantis įkeistas turtas parduotas paskelbtose antrosiose varžytynėse, kurios pasibaigė 2013‑06-28. 2013-07-17 priimtas antstolio patvarkymas, kuriuo mokėjimo terminas už varžytynėse nupirktą turtą pratęstas iki 2013-07-28 įskaitytinai. 2013‑07-24 antstolis K. K. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. VA-024, kuriuo butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas pirkėjui E. G. už 46 666 Lt.
CPK 602 str. 1 d. numato pagrindus, kuriems esant, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus. Minėtus aktus tokiu būdu pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija CK nustatyta tvarka (CPK 602 str. 2 d.). Tačiau CPK 602 str. 3 d. reglamentuoja, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 d. 1 p. numatytą atvejį; CPK 602 str. 1 d. 1 p. numatytu atveju (t. y. jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas) senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.131 str. 1 d. numatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamoje byloje atsakovai prašė pirmosios instancijos teismo taikyti CPK 602 str. 3 d. numatytą ieškinio senaties terminą.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, jog praleistas CPK 602 str. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, privalėjo atsižvelgti į šios bylos specifiką, t. y. į tai, jog ieškovė nebuvo informuota apie vykdomojoje byloje antstolio atliekamus vykdymo veiksmus ir ieškovė neturėjo galimybės laiku skųsti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kadangi apie visus veiksmus sužinojo tik atsakovui E. G. atvykus į jos butą. Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Vykdomosios bylos Nr. 0118/11/00596 duomenimis nustatyta, kad vykdomajame dokumente – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-15 nutartyje Nr. 189-3N/2010, kuria nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – T. J. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodytas įkeisto daikto savininkės T. J. adresas – (duomenys neskelbtini). Minėtoje teismo nutartyje pažymėta, kad įkeisto daikto savininkei T. J. įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti 2010-06-02 asmeniškai. Vykdymo proceso metu procesiniai dokumentai ieškovei buvo siųsti vykdomajame dokumente nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (CPK 604 str., 605 str., 661 str. 2 d. (redakcija iki 2014-08-01)). Nors minėtu adresu siųstų procesinių dokumentų ieškovė neatsiėmė, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ji, kaip trečiasis asmuo, buvo įtraukta ir dalyvavo civilinės bylos Nr. 2‑43-750/2012, iškeltos pagal ieškovų R. G. ir V. G. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims T. J. ir V. Č. dėl pripažinimo iš dalies įvykdžius prievolę ir delspinigių sumažinimo, nagrinėjime Šilutės rajono apylinkės teisme (v. b. l. 47–50). Minėtoje byloje priimtu 2012-05-03 sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-05 nutartimi, be kita ko, buvo nuspręsta sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-06-17 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – T. J. priklausančio įkeisto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių sustabdymą. Pažymėtina, kad antstolio K. K. 2011-05-23 sudarytas ieškovės turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), arešto aktas bei vėlesnis 2013-03-27 turto arešto aktas, atitinkamai 2011-05-24 bei 2013‑03-27 buvo įregistruoti viešame turto arešto aktų registre (v. b. l. 8–9, 15–16, 64–65, 67). Kaip minėta, procesiniai dokumentai vykdymo procese ieškovei, kaip įkeisto daikto savininkei, siųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Duomenų, kad pati ieškovė antstoliui pranešė apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ar tikslino vykdomajame dokumente nurodytą savo adresą, nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog iš buto (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitoje esančio 2013-03-22 buto apžiūros akto matyti, jog antstolio K. K. 2013-02-22 patvarkymo Nr. S-411 pagrindu UAB „Lituka ir Ko“ atliekant turto vertinimą minėtas ieškovei priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas buvo apžiūrėtas dalyvaujant antstoliui. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, vertintina, kad ieškovei buvo žinoma apie jai nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo iš varžytynių proceso inicijavimą ir vykstantį priverstinio vykdymo procesą. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip įkaito davėja, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, tarp jų ir susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą (CPK 745 str. 2 d., 643 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, jog ieškovė nežinojo apie jos turto pardavimą iš varžytynių ir negalėjo dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus.
Nustatyta, kad apie paskelbtas pirmąsias bei, šias paskelbus neįvykusiomis, antrąsias minėto ieškovės turto varžytynes paskelbta specialiame interneto tinklapyje (v. b. l. 68, 82). Be to, apie pirmąsias turto varžytynes paskelbta ir viešai spaudoje (v. b. l. 69, 81). Antstolis K. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skolininkas V. G. žodžiu patikslino ieškovės adresą, o iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-07-17 antstolio patvarkymas dėl sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą termino pratęsimo registruota siunta išsiųstas ieškovei T. J. adresu (duomenys neskelbtini), ir nebuvo grąžintas kaip neįteiktas (CPK 604 str.). Šiame patvarkyme pateikta informacija apie įvykusias varžytynes, jų laimėtoją, varžytynių metu pasiūlytą turto kainą bei nurodyta antstolio veiksmų apskundimo tvarka. Ieškovei priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių aktas pasirašytas 2013‑07-24.
Ieškovė apeliacinį skundą tai pat grindžia argumentais, kad ieškovė negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės pateikti antstoliui prieštaravimus dėl turto vertės bei ginčyti turto vertės nustatymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad su ieškiniu pateikė panašaus turto, kaip parduotas iš varžytynių, kainas rinkoje ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog iš varžytynių parduoto turto vertė nesiskyrė nuo rinkos vertės. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino ir atmetė ieškovės argumentus dėl turto pardavimo žymiai mažesne kaina nei rinkos vertė. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo paskirta ekspertizė vidutinei turto – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) – vertei nustatyti (v. b. l. 58). Atsižvelgus į vertinamo turto fizinę būklę, statybos metus, turto pasiūlos ir paklausos lygį, kitus veiksnius bei rinkos konjunktūros sąlygas, 2013-03-22 turto vertės nustatymo ataskaitoje nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto vertė – 73 000 Lt (CPK 681 str. 4 d.). Svarbu pažymėti, kad dviejuose ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose skelbimuose nurodyti butai parduodami su baldais, viename jų atliktas kapitalinis remontas. Tuo tarpu trečiame skelbime nurodyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina (75 000 Lt) yra panaši į vertinimo metu nustatytą ieškovės turto vertę, minėto buto skelbimas įdėtas 2014-05-04. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės pateikti duomenys nelaikytini patvirtinančiais, jog turto vertinimo metu nustatyta ieškovės turto vertė žymiai skyrėsi nuo rinkos vertės. Taip pat pažymėtina, kad parduodant turtą iš varžytynių pradinė parduodamo turto kaina nustatoma vadovaujantis CPK 718 str. ir 722 str. 1 d., t. y. pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos, o antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtas iš pirmųjų varžytynių neparduotas, varžytynes paskelbus neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, bei į anksčiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, buvo nustatyta 43 800 Lt pradinė ieškovės turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kaina, o iš antrųjų varžytynių ieškovės turtas parduotas už 46 666 Lt (v. b. l. 82–83, 90).
Iš bylos medžiagos matyti, kad turtą varžytynėse įsigijęs E. G. 2013-08-08 registruotu paštu siųstu pranešimu informavo T. J. apie suteikiamą 30 kalendorinių dienų terminą (t. y. iki 2013-09-09) buto atlaisvinimui ir perdavimą naujajam savininkui, kartu informuojant, kad šis procesas vykdomas remiantis 2013‑07‑24 turto pardavimo iš varžytynių aktu bei pridedant jo kopiją (b. l. 101–102). Pranešimas ieškovei įteiktas asmeniškai 2013-08-09. Šie duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad apie 2013‑07‑24 turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovei turėjo būti žinoma vėliausiai 2013-08-09. Iš atsakovo E. G. nurodytų aplinkybių ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2013‑09-12 E. G. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl T. J. iškeldinimo (civilinė byla Nr. 2-81-750/2014). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad į minėtą bylą pateiktame atsiliepime T. J. nurodė, jog E. G. ieškinį gavo 2013-09-19, o taip pat nurodė, kad jos žiniomis pirmosios varžytynės neįvyko 2013-05-16, o antrosios buvo paskelbtos 2013-06-28, taip pat buvo neatsižvelgta į tai, kad ji neturi galimybių išsikelti, nesuprato antstolio vykdomų procedūrų ir manė, kad bent bus nustatytas protingas terminas išsikeldinimui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl 2013-07-24 turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio pareiškė tik 2014-10-03. Taigi, net ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomu ir argumentuojamu atveju, t. y. vertinant, jog apie visus veiksmus apeliantė galimai sužinojo jau esant surašytam 2013-07-24 turto pardavimo iš varžytynių aktui ir į jos butą atvykus atsakovui E. G., yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas parėjus daugiau nei vieneriems metams nuo šio apeliantės nurodomo momento, t. y. praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio ieškinio reikalavimui pareikšti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi CPK 602 str. 3 d. numatytą ieškinio senaties terminą skundui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto paduoti. Minėta įstatymo nuostata nenumato pagrindų praleistam terminui atnaujinti. Kita vertus, aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, teisėjų kolegija nenustatė.
Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė ieškinį pareiškė suėjus senaties terminui šiems reikalavimams pareikšti, ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai. Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovo E. G. turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 117) šiam atsakovui priteistinos iš apeliantės T. J. (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-04 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės T. J. atsakovui E. G. 200 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.