Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Omega Invest OU“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnio 3 dalyje nustatytu viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

3. Teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi, išsiunčiant nutartį ir paskelbiant apie tai pranešimą specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, šalims buvo pasiūlyta iki 2021 m. lapkričio 17 d. pateikti papildomus įrodymus, tačiau iki teismo nustatytos datos papildomi įrodymai gauti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. vasario 20 d. atsakovas ir UAB „Creditstar Lithuania“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas. Kredito grąžinimo terminas – 2018 m. vasario 15 d. Paskolos sutartis buvo nutraukta prieš terminą 2018 m. sausio 17 d. dėl atsakovo neatsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi. Pagal 2018 m. gruodžio 28 d. reikalavimų perleidimo sutartį ieškovė įgijo iš pradinio kreditoriaus UAB „Creditstar Lithuania“ į atsakovą reikalavimo teisę, kylančią iš vartojimo kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo. 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas atsisakė priimti pareiškimą. 2018 m. gruodžio 28 d., reikalavimo perleidimo dieną, negrąžintas paskolos likutis pagal sutartį sudarė 300 Eur, nesumokėtos palūkanos – 135,27 Eur, delspinigiai už negrąžintą kreditą – 330,29 Eur, sutarties administravimo mokestis – 43,20 Eur. Iš viso skola pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. dieną buvo 808,76 Eur. Pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) standartinę informaciją yra skaičiuojamos 75 procentų metinės palūkanos. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punktą delspinigių dydis – 0,05 procentų per dieną. Ieškovas paskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas – 575,63 Eur (paskaičiuota už 962 dienas, t. y. 2018 m. gruodžio 29 d. – 2021 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpį). Papildomai ieškovas priskaičiavo 191,82 Eur delspinigių sumą už 1307 dienų laikotarpį nuo sutarties nutraukimo datos 2018 m. sausio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. Ieškinyje nurodyta, kad kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai skaičiuojami nuo 260,24 Eur negrąžinto paskolos likučio. Atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 15 d. atliko 800 Eur mokėjimus, kuriais buvo dengiami priskaičiuoti delspinigiai (163,95 Eur), taip pat paskaičiuotos palūkanos (596,29 Eur) ir negrąžinto kredito likutis (39,76 Eur). Ieškovas nurodo, kad atsakovo skola šią dieną yra 776,21 Eur (260,24 Eur yra negrąžinto kredito suma, 114,61 Eur palūkanos, 358,16 Eur delspinigiai ir 43,20 Eur administravimo mokestis). Ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Creditstar Lithuania“ (toliau – pradinė kreditorė) 2017 m. vasario 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas ir kurio grąžinimo terminas buvo 2018 m. vasario 15 d. 2018 m. sausio 17 d. sutartis buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2018 m. gruodžio 28 d. pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

7. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

8. Atsakovas, nevykdydamas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo, įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų grąžinęs skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina negrąžinto kredito suma – 260,24 Eur (CK 6.38, 6.200, 6.205, 6.870 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis) ir 43,20 Eur administravimo mokestis, nustatytas vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 6 punkte.

9. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 358,16 Eur delspinigius. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi. Pažymėtina, kad ir atsakovo su pradine kreditore sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punkte įtvirtinta, kad kredito gavėjui pradelsus kredito mokėjimo datą, kredito davėjas turi teisę reikalauti mokėti 0,05 procento netesybas (delspinigius), nuo bendros negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Minėtas terminas negali viršyti 180 dienų. Esant nustatytam, nurodytas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėtų būti tenkinamas ieškovei iš atsakovo priteisiant 23,42 Eur delspinigius (260,24 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 / 100 × 180 dienų = 23,42 Eur) (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 15 d. atliko mokėjimus, kurių 163,95 Eur buvo užskaityti delspinigiams, todėl darytina išvada, kad delspinigius atsakovas yra sumokėjęs.

10. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 114,61 Eur palūkanų priteisimo, apskaičiuotų atsakovo sumokėtus 596,29 Eur mokėjimus atėmus iš 135,27 Eur nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų pradinės kreditorės, ir 575,63 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų ieškovės už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (962 dienos), sumos.

11. Remiantis išrašu iš Priedo Nr. 1 prie sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo, pasirašytos 2018 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU, vartojimo kredito sutartis su atsakove nutraukta 2018 m. sausio 17 d.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

13. Kredito sutarties terminas pasibaigė 2018 m. vasario 15 d. (paskutinė kredito grąžinimo termino diena), sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 17 d. Remiantis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, iki sutarties nutraukimo paskolos davėjui turėjo būti mokamos mokėjimo (pelno) palūkanos, kaip mokestis už naudojimąsi suteiktais pinigais, o sutarties terminui pasibaigus, kreditorius įgyja teisę į mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias tikėjosi gauti, paskolos gavėjui tinkamai vykdant sutartį, t. y. negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 17 d., nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, o sutarties terminas, kai paskolos davėjas galėjo tikėtis gauti palūkanas, kaip pajamas, buvo 2018 m. vasario 15 d., todėl ieškovui atsakovo mokėtina palūkanų suma sudaro pagal vartojimo kredito sutartį turėtų sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanų sumą – 135,27 Eur. Įvertinus, kad ieškovė atsakovo nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 15 d. atliktais mokėjimais padengė 596,29 Eur palūkanų, vertintina, kad 135,27 Eur palūkanų suma yra atsakovo sumokėta.

14. Ieškovė taip pat nurodo, kad už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 20121 m. rugpjūčio 16 d. skaičiavo kompensuojamąsias palūkanas, taikant 75 procentų metinių palūkanų normą.

15. Minėta, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos, už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį bei 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, todėl reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

16. Esant nustatytam, atsakovas ieškovei pagal vartojimo kredito sutartį turėjo sumokėti 300 Eur pagrindinės skolos, 135,27 Eur palūkanų, 43,20 Eur administravimo mokestį ir 23,42 Eur delspinigius, t. y. iš viso 501,89 Eur. Pagal pateiktus ieškinio reikalavimus turėtų būti priteistina 260,24 Eur skolos suma, 43,20 Eur administravimo mokestis ir 23,42 Eur delspinigių, tačiau įvertinus, kaip nurodė ieškovė, atsakovo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 15 d. ieškovei sumokėtus 800 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovas įvykdė savo prievoles ieškovei, todėl tenkinti ieškinį ir ieškovei papildomai iš atsakovo priteisti 776,21 Eur nėra teisinio pagrindo.

17. Ieškinį atmetus, ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už atstovo teisinę pagalbą, iš atsakovo nepriteisiamos.

19. Ieškovės prašymas priteisti 75 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias patyrė kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo supaprastinto proceso tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat atmetamas. Pažymėtina, kad šios išlaidos susidarė ne šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kadangi nagrinėjama byla pradėta ne tęsiant procesą pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, nėra nagrinėjamos civilinės bylos bylinėjimosi išlaidos, o jų priteisimo klausimas gali būti sprendžiamas, reiškiant atskirą materialinį reikalavimą dėl jų priteisimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2142-343/2016).

20. Teisme patirta 7,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos, atmetus ieškinį pilna apimtimi, priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. valstybės naudai iš ieškovo priteistina 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 307, 310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti visiškai.

Priteisti valstybei iš ieškovo „Omega Invest OU“ (j. a. k. 10866568) 7 (septyni) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti ieškovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.