Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui D. K. ir jo įstatyminei atstovei V. M. bei suinteresuotam asmeniui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo D. K. įstatyminės atstovės V. M. patikslintą pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo (suinteresuoti asmenys: Valstybės įmonė Turto bankas, D. Ž. (buvusi K.) ir R. K., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad po M. K. mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus D. K. vardu, kadangi buvo įsitikinusi, kad palikimą galės priimti be apribojimų, nes sūnus yra vienintelis pirmo eilės paveldėtojas. Kai dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus D. vardu kreipėsi į notaro biurą, jai buvo paaiškinta, kad šiam veiksmui atlikti ji yra praleidusi įstatymu nustatytą terminą, dėl kurio atnaujinimo ji turi kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą. Terminą palikimui priimti ji praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes buvo įsitikinusi, kad palikimą galės priimti be apribojimų, kadangi sūnus yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis. Paveldimą turtą sudaro 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini).

2021 m. rugpjūčio 3 d. teisėjos rezoliucija patikslintas prašymas buvo priimtas, suinteresuotiems asmenims nustatytas 14 d. terminas atsiliepimams pateikti.

Teismas, vadovaudamasis CPK 577 straipsniu, pagal kurį pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme yra nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje.

2021 m. rugpjūčio 20 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje nurodoma, kad išvadą teikianti institucija neturi duomenų, jog pareiškimo patenkinimas pakenktų nepilnamečio vaiko D. K. interesams.

2021 m. rugpjūčio 23 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame prašoma pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardo išdavimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įsitikintų, kad pareikštas prašymas yra visapusiškai pagrįstas.

Teismo posėdyje dalyvavusi D. Ž. (buvusi Kaziūkaitienė) paaiškino, kad ir ji, ir jos buvęs sutuoktinis R. K. neprieštarauja, kad jų žuvusiam sūnui M. K. priklausęs 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atitektų jo vieninteliam sūnui D. K.. D. Ž. teigimu, visas M. K. skolas ji sumokėjo, kad to daryti nereikėtų anūkui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog šis trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme numatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Iš (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) kopijos ir 2021 m. liepos 19 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 10) nustatyta, kad pareiškėjas D. K. yra M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Iš 2021 m. liepos 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo (b. l. 3) nustatyta, kad M. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo dėl M. K. paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po M. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. Antstolių informacinės sistemos išrašo nustatyta, kad M. K. mirties dieną Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių antstolių kontorose nebuvo vykdomos jokios vykdomosios bylos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo M. K. sūnus (ką patvirtina pateiktos Gimimo įrašo ir Gyventojų registro išrašo kopijos) ir kad jis, būdamas vienintelis žinomas pirmosios eilės įpėdinis, pageidaujantis (per įstatyminę atstovę) priimti palikimą, praleido įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą po tėvo M. K. mirties (duomenys neskelbtini).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių (dėl savo teisinių žinių stokos nežinojo apie įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti ir tikėjosi be jokių apribojimų vėlesne data priimti palikimą, dėl kurio priėmimo į notaro kontorą tolesnių eilių įpėdiniai (konkrečiu atveju – palikėjo mama D. Ž.) nesikreipė, tačiau pagal susitarimą pasirūpino likusiu turtu ir palikėjo skolų sumokėjimu).

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo įstatyminės atstovės nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą sandorį. Teismo leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus.

Pagal nuosekliai susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių įpėdinių atveju, siekiant užtikrinti nepilnamečių turtinius interesus ir apsaugoti juos nuo turtinės naštos, teismas išduoda leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Šios civilinės bylos duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog mirusio tėvo palikimo priėmimas atitiktų geriausius nepilnamečio D. K. interesus, kadangi palikimo masę sudaro 2 kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), o Antstolių informacinės sistemos duomenys rodo, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš palikėjo M. K. buvo baigta prieš palikėjo mirtį, duomenų apie nebaigtas vykdomąsias bylas nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo įstatyminei atstovei išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus vardu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 ir 5.57 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578, 579–582 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu,

nutaria:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti teismo leidimą V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo tėvo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo išdavimo neskundžiama.