- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- eI-2737-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00618-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Nacionaliniam
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. skunde prašo priteisti iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (šiuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) (toliau – NVSC) 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad NVSC netinkamai vykdė triukšmo kontrolės funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau –VAĮ), rašė neteisėtus raštus (2015 m. gruodžio 9 d. Nr.13-17(2.1)-2-15454, 2015 m. lapkričio 17 d. Nr. 13-17(2.1)-2-14209, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr.13-17(2.1)-2-16274), daug kartų pažeidė VAĮ 23 straipsnio 4 punktą, kai į pranešimus dėl vykdomos apgaulės nekreipė dėmesio ir nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją, negavo tinkamos informacijos apie pažeidimo dydį, kenksmingumą, taip pat netinkamai taikant VAĮ 2012 m. buvo nutrauktas tyrimas dėl triukšmo pagal jo 2012 m. sausio 10 d. pareiškimą, o naujas tyrimas vilkintas apie 8 mėnesius (2012 m. gruodžio 11 d.–2013 m. liepos 2 d.). Pareiškėjo manymu, NVSC turėjo tęsti tyrimą pagal jo 2012 m. sausio 10 d. pareiškimą, o ne pradėti naują tyrimą. Jis NVSC veiksmų dėl nepagrįstai pradėto antrojo tyrimo neskundė, nes bijojo susidorojimo bei to, kad tyrimas dėl triukšmo gali būti „suvaidintas“.
Dėl tokių NVSC veiksmų patyrė stresą, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų. Kadangi NVSC žiūri neatsakingai į triukšmo problemą, teikia nepagrįstus, neišsamius ir melagingus atsakymus, jis nuo 2012 m. kenčia fizinį skausmą dėl keliamo triukšmo, yra luošinamas, negali dirbti, kenčia psichologiškai. Pažymi, kad daug kartų kreipėsi į gydymo įstaigą dėl galvos skausmų, miego, klausos sutrikimų, vidaus organų susirgimų, daug kartų kvietė greitąją pagalbą dėl širdies ligų.
Atsiliepimas
NVSC, kuris atstovauja Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo manymu, pareiškėjo argumentai, kad NVSC netinkamai vykdė triukšmo kontrolės funkcijas, rašė neteisėtus raštus, veikė neteisėtai yra neargumentuoti ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Pažymi, kad NVSC, nagrinėdamas pareiškėjo skundus dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje, ėmėsi visų Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką. Atkreipia dėmesį, kad tikslo siekimą apsunkino paties pareiškėjo veiksmai, nesutikimas su prašymu įsileisti į gyvenamąsias patalpas atlikti būtinų papildomų triukšmo lygio matavimų, kuriais vadovaujantis būtų parinktos veiksmingos triukšmo valdymo priemonės.
NVSC kompetencija triukšmo kontrolės srityje apsiriboja laboratorinių triukšmo matavimų organizavimu, nurodymų vykdymo priežiūra bei baudų už nepašalintus pažeidimus skyrimu. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą ar taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones gali tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) kartu su NVSC. AB „Grigeo Grigiškės“ neįvykdžius nurodymų taikyti pakankamas triukšmą mažinančias priemones, NVSC kreipėsi į Administraciją, pateikdamas informaciją apie atliktus matavimus bei nustatytus pažeidimus ir siūlydamas AB „Grigeo Grigiškės“ taikyti Triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnyje nustatytas triukšmo mažinimo priemones.
Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra abstraktūs ir nemotyvuoti, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą Administracijai nereiškia, o skunde nurodyti argumentai dėl NVSC galimai neteisėtų veiksmų yra abstraktūs ir nemotyvuoti. Administracijos nuomone, pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl NVSC veiksmų (neveikimo), atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama plačiai – tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti NVSC 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 13-17(2.1)-2-462, įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. skundą, priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5979-208/2016 (proceso Nr. 3-61-3-00618-2016-7) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad skundžiamu sprendimu išsamiai atsakyta į visus pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktus argumentus, sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo, 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikino, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą sprendime nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Taigi, šioje byloje nagrinėtinas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl galimai neteisėtų NVSC veiksmų (neveikimo) pareiškėjo atžvilgiu, dėl kurio nebuvo pasisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendime.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su NVSC galimai neteisėtais raštais (2015 m. gruodžio 9 d. Nr.13-17(2.1)-2-15454, 2015 m. lapkričio 17 d. Nr. 13-17(2.1)-2-14209, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr.13-17(2.1)-2-16274, 2016 m. sausio 14 d. Nr. 13-17(2.1)-2-462), taip pat veiksmais (neveikimu) – NVSC nekreipė dėmesio ir nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją jo pranešimų, pareiškėjas negavo tinkamos informacijos apie pažeidimo dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje dydį, kenksmingumą, taip pat netinkamai taikant VAĮ 2012 m. buvo nutrauktas tyrimas dėl triukšmo, o naujas tyrimas vilkintas apie 8 mėnesius (2012 m. gruodžio 11 d.–2013 m. liepos 2 d.).
Pareiškėjas, teikdamas skundą šioje byloje, kuri nagrinėjama iš naujo, be kita ko prašė panaikinti NVSC raštus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr.13-17(2.1)-2-15454, 2015 m. lapkričio 17 d. Nr. 13-17(2.1)-2-14209, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr.13-17(2.1)-2-16274. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi šią skundo dalį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad raštai yra informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ, 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Kaip minėta, teismo įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu NVSC 2016 m. sausio 14 d. raštas Nr. 13-17(2.1)-2-462 paliktas galioti, t. y. teismas nenustatė šio rašto neteisėtumo ir nepagrįstumo požymių, o NVSC raštus: 2015 m. gruodžio 9 d. Nr.13-17(2.1)-2-15454, 2015 m. lapkričio 17 d. Nr. 13-17(2.1)-2-14209, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr.13-17(2.1)-2-16274, 2016 m. sausio 14 d. Nr. 13-17(2.1)-2-462, įsiteisėjusia teismo nutartimi laikė informacinio pobūdžio, nesukeliančių pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad NVSC minėtais raštais pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad 2012 m. buvo nutrauktas tyrimas dėl triukšmo, o naujas tyrimas vilkintas apie 8 mėnesius (2012 m. gruodžio 11 d.–2013 m. liepos 2 d.). Skunde nurodo, kad NVSC turėjo tęsti tyrimą pagal jo 2012 m. sausio 10 d. pareiškimą, o ne pradėti naują tyrimą. Pareiškėjo teigimu, jis NVSC veiksmų dėl nepagrįstai pradėto antrojo tyrimo neskundė, nes bijojo susidorojimo bei to, kad tyrimas dėl triukšmo gali būti „suvaidintas“. Taigi, pareiškėjas skunde pripažįsta, kad įstatyme nustatytais terminas NVSC veiksmų šiuo aspektu neskundė.
Teismas pažymi, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią teigia patyręs dėl NVSC veiksmų 2012 m., kreipėsi 2016 m. vasario 12 d., praleidęs įstatyme įtvirtintą 3 metų terminą skundui paduoti. Pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti. Byloje nėra duomenų, įrodančių svarbias priežastis, sutrukdžiusios pareiškėjui kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (liet. iš pareigos) nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad NVSC nekreipė dėmesio ir nepersiuntė nagrinėti pagal kompetenciją jo pranešimų, pareiškėjas negavo tinkamos informacijos apie pažeidimo dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje dydį, kenksmingumą.
NVSC atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl triukšmo jo gyvenamojoje aplinkoje, buvo imtasi visų Vuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Triukšmo valdymo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta pareiškėjo teisė į sveiką aplinką.
LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz. LVAT 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2188-14).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz. LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-520/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, skunde konkrečiai nenurodo, kada kreipėsi į NVSC, o pastarasis jo pranešimus ignoravo ar veikė, pažeisdamas teisės aktus, ir dėl to pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjas skunde laike ir vietoje neapibrėžė galimus NVSC neteisėtus veiksmus (neveikimą), o pateikė tik šių veiksmų (neveikimo) vertinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė NVSC neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, o, nenustačius vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų) valstybės atsakomybei kilti, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.