- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-425-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05626-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Daita“
- Atsakovas
- UAB „Prof city“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Daita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Daita“ ieškinį atsakovui UAB „Prof city“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Daita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Prof city“ 894,72 Eur skolos, 30,60 Eur sutartinių delspinigių, iš viso 925,32 Eur; priteisti 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 16R/14-1 tarp ieškovo UAB „Daita“ ir atsakovo UAB „Prof City“ (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punkte šalių nustatyta, kad Sutarties objektas yra „gyvenamojo namo, adresu Sakalų g. 34, Ringaudai, Kauno r. statybos darbai pagal suderintą sąmatą“. Pagal šalių sudarytą Sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti statybos darbus atsakovui nurodytame objekte. Šalys susitarė, kad Sutarties bendra kaina yra 1 763,58 Eur, darbų kiekiai ir kainos nurodomos sąmatoje, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 2 ir 3 punktai). Sutarties 4.2 punkte šalių nustatyta, kad „užsakovas (atsakovas) įsipareigoja sumokėti rangovui (ieškovui) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos“.Pagal šalių pasirašytos sutarties sąlygas ieškovas savo įsipareigojimus atsakovui įvykdė. Ieškovo atliktus darbus pagal sutartį atsakovo atstovas priėmė, pasirašydamas 2015-04-10 atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą. Pagal 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr.1090 atsakovas per 5 kalendorines dienas privalėjo ieškovui sumokėti 1 651,44 Eur skolą. Tačiau mokėjimo pavedimu 2015 m. gegužės 31 d. sumokėjo tik dalį skolos, t.y. 756,72 Eur, liko skolinga 894,72 Eur. Iki šiol atsakovas taip ir liko skolingas ieškovui 894,72 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovui elektroniniu paštu buvo siųstas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, vėliau, 2015 m. birželio 16 d. buvo siųstas raštas dėl likusios skolos apmokėjimo. Atsakovo atstovas vis žadėjo, kad skolą grąžins, tačiau iki šiol skola neapmokėta, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.Atsakovas UAB „Prof city“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2017 m. vasario 14 d. Kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, teismas sprendė, jog yra visi LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Daita“ 894,72 Eur įsiskolinimą, 30,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 925,32 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 221,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.Priimdamas sprendimą už akių teismas nustatė, jog ieškovas atsakovo atžvilgiu įvykdė jų 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį, o atsakovas ieškovo pateiktą 2015 m. balandžio 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo tik dalinai. Atsižvelgiant į tai, sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 894,72 Eur skolą yra pagrįstas bei jį tenkino. Vadovaudamasis šalių sudarytos sutarties 6.5 p. ieškovui iš atsakovo priteisė 30,60 Eur delspinigių. Teismas taip pat nurodė, jog tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą, iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, remiantis LR CK 6.37 str. bei LR CK 6.210 str. Tačiau, teismas įvertinęs ieškovo patirtų 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų realumą ir būtinumą, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. ir 8,6. Punktuose nurodytus koeficientus, sprendė, jog viena vertus, prašomas priteisti atstovavimo išlaidų dydis neviršija rekomendacijoje nurodytų dydžių, kita vertus, įvertinęs ieškinio turinį, jo apimtį, skolos dydį, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, teismo vertinimu, neatitiko protingumo, teisingumo reikalavimų, todėl jas sumažino iki 200 Eur. Nurodė, jog tokio pobūdžio dokumento parengimui pakako minimalių laiko bei darbo sąnaudų. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį šalių patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo ir nepaisant jų (išlaidų) realumo, tai yra pernelyg didelis šalių išlaidavimas, tenkantis joms pačioms.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas UAB „Daita“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo už akių ir prašo skundžiamo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti bei iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas, pralaimėjęs procesą, turi prisiimti pats jo padarinius, todėl nebūtų teisinga bylinėjimosi dalies riziką perkelti laimėjusiai bylą šaliai. Šioje byloje sprendžiant dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai įvertintos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatydamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas netinkamai vadovavosi LR CPK 98 str. nuostatomis bei neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei kriterijus dėl išlaidų dydžio priteisimo. Į bylą buvo pateiktas kvitas, kuris patvirtina, kad ieškovas patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškinio surašymą, minėtos išlaidos neviršija net trečdalio maksimalių priteistinų išlaidų už procesinio dokumento surašymą, vadovaujantis teisės aktais.Atsakovas UAB „Prof city“ atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama tik pirmos instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad ieškovas be materialinio pobūdžio reikalavimų prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 500 Eur išlaidų už teisines paslaugas rengiant ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nesudėtinga ir į tai, kad ieškovas prašo priteisti nedidelę sumą, laikė, kad 500 Eur suma už advokato pagalbą surašant standartinės formos ieškinį yra nepagrįstai didelė, todėl už advokato teisinę pagalbą priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo priteisė 21 Eur žyminio mokesčio. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Rekomendacijose nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, t.y. tai, kad byla ir ieškinio paruošimas nebuvo sudėtingi, nereikalavo didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių; ieškinio suma nedidelė, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, daro išvadą, kad skundžiamu teismo sprendimu pagrįstai sumažinta prašoma priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog atsakovas pralaimėjęs procesą, turi prisiimti pats jo padarinius, tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti bei vadovautis civiliniame procese vyraujančiais principais, tokiais kaip sąžiningumo, protingumo bei teisingumo. Pažymėtina ir tai, jog šiuo atveju faktinės aplinkybės nebuvo specifinės, kurioms buvo būtina taikyti kitokias teisės normas, teismų praktiką ar pan., nei kituose iš esmės analogiškuose ginčuose dėl skolos, susidariusias pagal statybos rangos sutartis. Todėl, manytina, jog ieškovą atstovaujantis advokatas, veikiantis kaip profesionalus teisininkas, tikėtina ne pirmą kartą susidūręs su tokio pobūdžio ieškinio rengimu, todėl akivaizdu, jog darbo laiko sąnaudos tokiam ieškiniui parengti, teismo vertinimu, yra nedidelės. Sutarties ir jos vykdymo duomenų įrašymas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti apie specialių teisinių žinių poreikį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sumažinti prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas, todėl nėra pagrindo šioje dalyje teismo sprendimą už akių keisti. Be to, gausi teismų praktika patvirtina teismo diskrecijos teisę mažinti už teisines paslaugas prašomas priteisti išlaidas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1384-340/2015, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-503-357/2015, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-337-252/2016 ). Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.